Taip, iškart noriu patikinti – jokios depresijos man negresia. Būna, esu liūdnesnis ar linksmesnis, bet tikrai depresija (tai kliniškai nustatoma liga ir sirgti reikia mažiausiai du metus) manęs nekamuoja.

Bet ačiū už palaikymą, kokio nesitikėjau, po ankstesnio rašinio . Gal tokia nuomonė susidarė, nes, veikiausiai, mintis ne taip sudėliojau.

Tenorėjau pasakyti , kad:

• kartais į tuos pačius dalykus galima ir reikia pažvelgti iš kitos pusės (ir tai atsakyti į klausimą – o gal aš ką nors darau ne taip?),
• kartais galima pasvarstyti, ar tikrai tas tradicijas puoselėjame,
• ar nebūnu aš pernelyg didaktiškas ar donkichotiškas?

Tos raštu viešai išsakytus mintys buvo lyg sau, lyg kvietimas diskusijai. Todėl ačiū už komentarus. Tik atskirai į kiekvieną neatsakysiu – bet didelis ačiū. Tai ir malonu ir šiek tiek gąsdina. Jei jau kai kam tinklaraščio įrašai tapo geru įpročiu dieną pradėti, vadinasi man teks ilgiau naktinėti. Tegu jį galai tą televizorių, beveik vis tiek nežiūriu. Bet kai laiko knygom neberandu (pats kaltas), tai jau bėda.

Bet rašysiu. Nes pačiam įdomu. Nes yra apie ką. Nes juodraščių, kurie laukia dienos šviesos, tik kaupiasi.

Dėl skaitytojų gausos irgi nesiskundžiu – kol kas užtenka (o paskutinieji komentarai naujų parodė). Savireklamos laikai baigėsi. Jau nepamenu kuris tinklaraštininkas, bet teisingą mintį išsakė – tu rašyk, rašyk, o jau skaitytojai patys susiras tave.

P.S. O apie ką su Pamušalu diskutavome, tai iš dalies atspindi Lietuvos buriavimo mokymo asociacijos pristatymas („<…> ne mokyti išgyventi jūroje, o jūros pagalba išmokyti jaunus žmones gyventi.“ (brač, ir vėl didaktika…)) .

6 Responses to “Ne, depresija nesergu”