Ant bangos

Padovanojau Klaipėdai katę

Rokas Arbušis

Retai aprašoma, dažniau minima mano sugyventinė penelopė Runcė tapo uostamiesčio gyventoja. Tik nežinia kaip jai sekasi, nes ji uostamiestyje ir dingo.

Istorija paprasta. Klaipėdoje gali tekti praleisti nemažai laiko, tad nenorėdamas užkrauti katės priežiūros kitiems, ją atsivežiau. Kartu su dviračiu. Atvežė mus gera pažįstama (buvo minčių ir traukiniu važiuoti).

Specialiai kelionei pirkau gyvūnams vežti skirtą dėžę. Miauksėjo Runcė joje, nebuvo patenkinta, bet kelionę ištvėrė. O vos atvykus (naktį iš penktadienio į šeštadienį) ir iš mašinos dėžę padėjus ant žemės, sugebėjo iš jos iššokti ir pasprukti.

Neieškokim kaltų, kodėl taip atsitiko, tai nieko nepakeis.

Spėju (nes kačių, kaip ir moterų, nesuprasi), kad kelionėje katė patyrė rimtą stresą ir vos pajutusi laisvę, papustė uodegą. Iki tol ji, kai dar buvo mažytė katytė, tik du kartus vežta trumpus atstumus. Ir nemačiusi gamtos – buvo daugiabučio balkono karalienė (kartą paukštį sumedžiojo jame).

Ir štai naktį kambarinė katė pabėgo į miesto privačių namų kiemus. Aplink pilną kačių, šunų, paukščių, žmonių, žolės, krūmų, medžių, mašinų ir viso kito, kas nėra Runcei įprasta.

Kaimynai apie bėglę žino, aplinkiniai kiemai apvaikščioti, savo kvapo kieme palikau. Galgi grįš čia, o ne į Vilnių, kaip kad stereotipinės legendos byloja, kuomet katės prisiriša ne prie mogaus, o prie vietos, ir persikrausčius grįžta į senąją vietą kelis šimtus kilometrų.

Na, o jei katė neatsiras, tai… „Nieko nepadarysi“ (Kurtas Vonegutas) ir/arba „Eternal Sunshine of the Spotless Mind“ (Holivudas).

[ Gravitacijos jėga sumažėjo ]

Žymos: go west, katė, Penelopė, Runcė, sugyventinė

Šis įrašas publikuotas Sunday, July 25th, 2010 , 19:36, rubrikoje Runcė. Galite užsisakyti įrašo komentarus RSS 2.0. Both comments and pings are currently closed.