Pirmoji. Apie Nidos undinę.

Poilsiaujantiems Nidoje verta atkreipti dėmesį į undinėlės skulptūrą netoli „Jūratės“ poilsio namų, ir meno galerijos, kitapus gatvės. Nežinau, ar ji undinėlė, ar kokia kita mergina/dama, bet ne jos vardas, o jos kūno linijos yra legendos esmė.

Tad kai atkreipsit dėmesį į tą grakščiai šalia baseinėlio susirangiusią moterį, smakrą į ranką parėmusią bronzinę jauną moterį, drąsiai žvelkite į jos krūtis. Jei jos neįprastai blizga, mariose dairykitės burių.

Nušveistos iki aukso geltonumo bronzinės skulptūros krūtys sako, jog Nidoje vyksta kokios nors buriavimo varžybos. Nes legenda byloja: pusiau juokais, pusiau rimtai buriuotojai naktimis nušlifuoja undinėlės krūtis, kad jos „vėjo neužstotų“.

Nežinau kaip ir iš kur radosi ši legenda. Girdėjau ją iš pačių buriuotojų lūpų. Man patinka legenda. Kaskart Nidoje ir aš „patrinu“ undinėlės krūtis. Kad vėjo neužstotų. Ir ne tik Nidoje. Dabar undinėlių dairausi visuose kraštuose, į kuriuos tik nuneša burės.

Kartą krūtis ir žymiajai Kopenhagos undinėlei trynėm. Bet ten lietuviška mitologija nesuveikė – namo grįžome sunkiai, nes vėjo kaip tik trūko. Ir tai spalio mėnesį Baltijos jūroje!

Antroji. Apie Nidos žuvienę.

Šios legendos tikrumu paprasta įsitikinti kiekvieną sausio pirmąją – atvažiavus švęsti kalendorinių metų virsmo. Pirmąją Naujųjų metų dieną visi miesto svečiai kviečiami į pagrindinę aikštę žuvienės. Šiemet buvo iš lašišos. Vietiniai teigė, jog žuvį Baltijos jūroje pagavo. Legendomis negalima netikėti…

Žuvienė buvo skani, o „pagerinta“ (pagardinta degtine) ji labai tiko audringai Naujuosius metus šventusiems.

Tad sveiki sulaukę 2009-ųjų!

P.S. Legendą apie Nidos undinėlę (gal kas gali patikslinti?) reikėtų prisiminti. Ją, manau, dar ne kartą minėsiu.

6 Responses to “Nidos legendos”