Archive for the ‘Šalia buriavimo’ Category

Kas kaltas, jei neišsipūtė gelbėjimo plaustas, kaip jo prireikė?

Toks klausimas buvo užduotas Jūrų teisės seminare. Liko be tiesaus atsakymo. Vaizdžiai pažiūrėjus, tai kaltas kapitonas. Vienareikšmiškai.Vienasmeniškai.

Padarykime tokią hipotetinę fantastinę prielaidą: kažkur Baltijos jūros viduryje į priešų povandeninį laivą (kokių priešų? O ką aš žinau. Jei po vandeniu, tai priešų) atsitrenkusi sudužo jachta.

Įgula (skaičius ne taip svarbu) spėjo sulipti į gelbėjimo plaustą, tačiau šis, o varge!, netvarkingas. Nėra to ir ano (pavyzdžiui, vandens ir raketų), ir dar, koks siaubas!, plaustas kiauras.

Ir kas dėl to kaltas? Kapitono veblenimai „aš jiems galvas nurausiu! Aš jiems toookius pinigus už patikrinimą sumokėjau!“ čia nieko nepadės. Įgulai aišku – kaltas kapitonas. Ir jei įgula jo neužmuš čia ir dabar, padarys tai krante.

Šekit dar vieną teoriją: plaustas liks plūdrus užlopius skylę, bet ją užlopyti dėl kažkokių priežasčių galima tik ir tik žmogaus oda. Kieno skalpas eis lopui? Aišku, to, kas kalčiausias – kapitono.

Ir jau vėliau, jei pasiseks ir visi gyvi pasieks krantą, nuskalpuotas kapitonas galės ieškoti teisybės pas tuos, kas plaustą tikrino, jo komplektaciją žiūrėjo, orą pūtė ir skylių ieškojo.

Čia mes darome prielaidą, kad plaustas sąžiningai tikrintas, kad niekas kyšio už neatliktą veiksmą niekam nedavė. Nors ir tokiu atveju veiksmas — popierių pasirašyti už neva padarytą patikrą tai kažkam reikia, o tai irgi veiksmas ir taip pat atlygio reikalaujantis. Bet mes manome, kad tokie dalykai negalimi, – gi nerizikuos kapitonai savo ir savo įgulos gyvybe.

Teisybės nuskalptuotam kapitonui teks ieškoti teisme, ir štai čia teisininkai pasakys, kas kaltas, o teisėjas skirs deramą bausmę.

Bet nelaimės metu jūroje teisėjais ir prokurorais bus įgula, o vienintelis kaltinamasis, be teisės būti išteisintas, liks kapitonas.

Kapitonas kaltas dėl visko. Net ir dėl to, kad plaustas geltonas. Arba raudonas, Arba mėlynas ar juodas. Ar homoseksualų spalvos.

Tokia žmogaus natūra: jam neįdomios giluminės priežastys, jam savas kailis rūpi. Ir negali jo dėl to kaltinti.

P.S. Nuotrauka iš realybės, iš pratybų. Per kelias minutes pratybose supranti, koks galimas košmaras nelaimės metu jūroje. Ir dėl nelaimių dažniausiai kalti kapitonai…

• Andriaus Repšio (Šiauliai) nuotrauka.

Tikiu pasakojimais, kad pagal tai, kaip žmogus vaikšto jachtos (ar laivo) deniu, galima pasakyti, ar jis buriavęs vaikystėje (jaunystėje) lengvu švertbotu, ar ne. Ar tiesiog prieš sėdęs į kreiserį praktikos įgijo šliupkėje.

Sportinio buriavimo mažu ir daug koordinacijos reikalaujančiu laiveliu įgyta praktika nedingsta: buriuotojai jachtoje juda greitai ir tyliai, niekur neužkliūdami lyg katės ir jachta net nekrustėli.

Žmonės, niekad nebandę atlaikyti lygsvaros mažame laive, į dideles jachtas lipa kaip į bulvių prikrautą vežimą, o nuo jų kerėpliškų žingsnių dreba ne tik laivas, bet ir veržlės nuo vibracijos atsisuka.

Ne visi, žinoma, bet išimtys tik patvirtina taisyklę.

Artėjant navigaciniam sezonui nejučia pagalvoju: ir pats kerėpla kartais būnu, vikrumo, tylumo, koordinacijos trūksta, nors ir pradėjau buriuoti švertbotais. Gerai būtų pasvarstyti apie apie kokią alternatyvą kiliniam buriavimui, raumenis pramankštinti.

Geriausia tam vieta Vakarų pakrantėje yra Drėvernos uostelis¹ Ne be reikalo čia persikraustė sporto mokykla „Suominis“. Kaip Šventojoje vykusio seminaro metu uostelį pristatęs sakė Salvijus Paškauskas, „vaikus įsileidus ne taip lengvai juos iškrapštysi“.

Kuršių mariose buriavimo sezonas dar neprasidėjo, bet „Suominio“ sportininkai varžybas jau pradeda – „pirmajame „Laser“ klasės „Youth Grand Prix“ etape.“ Italijoje.

Jei taip išmokus buriuoti „lazeriu“ (principai tie patys, kaip ir su bet kuriuo švertbotu, bet nežinant smulkmenų galima kaip velniui koją nusilaužti) ir „prisiblatinus“ prie „Suominio“ gal atsivertų tarptautinių varžybų distancijų erdvės… Įmanoma viskas, tik reikia didelio noro, o kai toks yra, galima ir laiką suderinti. Toliau – smulkmenos. Bent jau taip atrodo kompiuterio klaviatūrą maigant.

Pasvajojom ir užteks (kiti prioritetai), bet dar yra kuo pasidžiaugti – Vilniuje juda vaikų buriavimo reikalai. Berods vienintelis apie tai praneša (ir save mini, bet taip ir turi būti) projektas „Gold of Lithuania“: „…sujungs Vilniaus savivaldybė ir Trakų savivaldybė savo jėgos, susiburs visi buriuotojai draugėn, ir kartu parengsime aiškią viziją ir darbų planą, kaip jachtą iš nemylimos našlaitės paversti bent jau gerbtina podukra.“

Užaugs karta buriuotojų, kurie jachtose lyg namuose jausis. Jei planai nestrigs, noro ir motyvacijos užteks.

Apie tai kalbėta Vilniaus savivaldybėje vykusiame renginyje, prie kurio (galiu pasigirti?) ir aš šiek tiek prisidėjau. Paprašytas padariau iš nuotraukų filmuką, bet koks jo pasisekimas renginio metu, nežinau.

Filmuko kūrimas — juokų darbas su „Picasa“: tik nuotraukas atrinkti ir mygtuką paspausti. Sudėtingiausia dalis buvo gauti nuotraukas ir jas atrinkti. Ačiū Ričardui iš Lietuvos 470 asociacijos, kuris man permetė gigabaitus nuotraukų. Prašiau jo, nes žinau, kad jo dukra „optikais“ buriuoja.

Nuotraukas Ričardas gavo iš trenerio Mariaus Milevičiaus, tad jam ir priskirkime nuotraukų autorystę (viena jų — įrašo iliustracija). o šis, iš šiauliečio fotografo Andriaus Repšio (Šiauliai). Kaip vėliau paaiškino pats Andrius, „…fotografijos buvo nemokamos, taip. Su galimybe laisvai naudoti, kur tik prireiks.”  Atsiprašau, kad iš nežinojimo laiku nenurodžiau didžiosios dalies nuotraukų tikslios autorystės.

Vis tiek žiūrint gausybę nuotraukų (dėl įvairumo kelias savas įdėjau) taip norėjosi grįžti į vaikystę ir džiaugtis, kaip tie vaikai nuotraukose džiaugiasi. Kai niekas pasaulyje nerūpi (retai ir vaikystėje taip būna, bet įsivaizduokim…), tik „optikas“, vėjas, distancija, ar treneris nepiktas, šiltas vanduo, maudynės ir visus aplenkti.

Žiūrėdamas nuotraukas pasisėmiau teigiamų emocijų. Tai mūsų visų buriavimo dalis, apie kurią ne visi žino ar net nutuokia.

————————————–

1- Ir nesvarbu, kad Rytinės pakrantės Lietuvoje neturime – čia ne tas dalykas, kuriam būtina atsvara, juolab Drėverna yra Kuršių marių rytinėje pakrantėje. O kad kažkam pavyko iš savų ir europinių biurokratų gauti milijonų uostui statyti, tai tik sveikintina – reiškia pinigų yra, reikia atkaklumo ir mokėjimo juos pasiimti.

Teoriškai pasikaustyti prieš praktiką prasidėjus šlapiam sezonui šį savaitgalį kviečia du seminarai Klaipėdoje ir Kaune.

Jūrų teisė nuo Kiaulės nugaros

Uostamiestyje jachtos „Litas“ kapitonas Valerijus Bogunas šeštadienį (kovo 26 dieną) kviečia išklausyti jo vedamo seminaro (o kaip dar pavadinti?) apie jūrų teisę.

Kai matai Valių jachtoje „Litas“, neįtarsi, kas jis yra Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos lektorius ir tarptautinės jūrų teisės magistras. Bet kai pakalbi su jo studentais, užeina noras apsilankyti paskaitose. Dabar būtų šansas.

Beje, norintys turi registruotis (geriausia, telefonu tiesiogiai: +370 601 46182) iki kovo 24 d. 18.00 val. Ir pasiruošti po 20 litų.

Būtų liūdna, jei seminaras neįvyktų, kaip ir planuotas Vilniuje. Pravartu prisiminti ar sužinoti jūros teisės pagrindus, nes Klaipėdoje nuo Kiaulės nugaros į vakarus jau šioji galioja. Ar aš neteisus? Klausimas Valiui.

Paslaptys varžovams nurungti

Kitą gerą teorinių žinių bagažą galima pasikrauti Kaune — čia kovo 26 dieną vyks seminaras tema „Pagrindinės varžybų taisyklės ir taktika (startas, laviruotė).“

„Taisyklės sugalvotos norint išvengti bėdų su konkurentais, taktika – norint pridaryti bėdų konkurentams.“ — laisvas Gordon C. Aymare citatos vertimas, kuriuo į seminarą vilioja Lietuvos 470 klasės asociacija.

Lenktynių taisykles aiškins Rolandas Žentelis. Nežinau šiuo metu Lietuvoje geresnio buriavimo teisėjo ir žmogaus, gerai išmanančio taisykles. Savo srities profesionalas, pasitikėjimą keliantis ir ramiu, mandagiu tonu.

Dar vienas savos srities asas, ir be galo ramus, bet tuo pat pasitikėjimą spinduliuojantis buriuotojas – Raimondas Šiugždinis – seminare pasakos apie varžybų taktiką. Neįmanomos abejonės dėl jo profesionalumo, o man iki šiol įstrigo vienas tai įrodantis epizodas.

Vienose varžybose Kaune Raimondas sėdo į tokią pat (tikrai ne geresnę) kaip ir konkurentų 470 klasės jachtą ir distancijoje (vėjo beveik nebuvo) varžovus palikdavo į priekį išsiveržęs ne korpusu ar dviem, o keliolika-keliasdešimt metrų.

Verlsas – visiems nauda

Dar viena svarbi žinia: duris atvėrė (jei taip galima vaizdžiai sakyti) elektroninė jachtų įrangos, aprangos ir kitų specializuotų prekių parduotuvė Rundukas.lt

Kaip aš noriu, kad tokia parduotuvė įrodytų skeptikams, jog šis verslas gali ir turi perspektyvų augti. Kad jam netrukdo nei maža rinka (o gal tik mums taip atrodo?), nei žmonių nenoras prekintis internetu (įpras, kai pajus patogumą), nei skeptikų burbėjimai „pas lenkus pigiau“ arba „galiu gauti tiesiai iš gamyklos“.

O pabaigai įdomus beveik 40 minučių filmas (be garso, 8mm kino juostos filmo autorius Vladas Marcinkonis ) apie švertbotų varžybas Kauno mariose Sovietų laikais. Ačiū Gediminui už nuorodą.

Artėjant navigaciniam sezonui vis aktualesnė tampa orų prognozė. Ir vis dažniau reikės vengti klaidos žiūrėti tik momentinius rytdienos vėjus.

Kaip sako burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras, ruošiantis kelionei jūra, prognozes reikia sekti bent savaitė iki kelionės pradžios.

Prognozė, tai ne tik vėjas — tai ir slėgių kaita, ciklonų ir anticiklonų judėjimai, bangų aukštis ir kryptis. Kiekvienam buriuotojui žinomi dalykai, bet po žiemos yra gera žinias atnaujinti.

Idealus variantas – ir ne sezono metu stebėti orus bei prognozes. Nepasitenkinti žiemą vien „snigs ar nesnigs“ (pagal kiemo kasimo dažnumą, labiausiai sniegingas buvo gruodis) arba „šals ar nešals“ (čia statistikos neturiu, bet žieminės striukės reikėjo naujos — šiltos) prognozių nuotrupomis.

Buriuotojams surengtame seminare V.Vizbaras sakė, kad Baltijos jūroje plaukiant jachta pakliūti į štormą – kapitono apsileidimas. Suprask: jūra nedidelė, numatyti orų kaitą įmanoma ir jei matai, kad stipriai pūs, nėra ko lįsti į pro vartus. Ir štormai čia ilgai netrunka.

Ne vandenynas, kur jachtos kelyje gali pasitaikyti trys ciklonai, ledkalniai ir reikės rinktis mažesnę blogybę.

Žinoma, yra kelių, kuriais apiplaukti Žemės rutulį galima ir nesutikus audros. Tik reikia žinoti kur ir kada plaukti bei taip pat sekti orų prognozes. Čia neginčijamas autoritetas dabar – jachtos „Ragainė II“ kapitonas Andrius Varnas, kuris savo kelionėje aplink „šaratą“ audrų beveik išvengė (viens štormas buvo „geopolitinis“, o ne iš neapsižiūrėjimo).

• Volvo Ocean Race nuotrauka.

Stebint orų prognozes, dažnai iškyla hamletiškas klausimas: o kuri tarnyba geriausiai prognozuoja?

V.Vizbaras pataria nebandyti apžioti daug tarnybų. Ir vietiniams orams geriau vietiniai tinklai – danai, vokiečiai, lenkai ar lietuviai tikrai geriau žinos Baltijos orus, nei amerikėnai. Tiesa, Baltiją neblogai išmano ir britai.

Sako pasirinkti tik 2-3? Šekit sąrašėlį (ir čia daugiau, nei vien orų prognozės):

• http://atmosfera.lma.fi.upm.es/rsm
• http://atmosfera.lma.fi.upm.es
• http://www.noaa.gov
• http://www.ecmwf.int
• http://www.meto.gov.uk
• http://www.marineweather.com
• http://www.cimss.ssec.wisc.edu
• http://www.uni-koeln.de/math-nat-fak/geomet/meteo
• http://www.infomet.fcr.es
• http://www.sat.dundee.ac.uk
• http://152.80.49.204/
• http://www.weathersa.co.za
• http://www-ccar.colorado.edu
• https://www.nlmoc.navy.mil
• http://www.inm.es
• http://www.met.fsu.edu
• http://www.knmi.nl
• http://weather.ec.gc.ca
• http://www.raytechonline.com
• ftp://polar.wwb.noaa.gov
• http://www.mercator.com.fr
• http://www.met.fu-berlin.de
• http://manati.wwb.noaa.gov
• http://www.nottingham.ac.uk
• http://www.ems.psu.edu
• http://www.volvooceanrace.org
• http://www.ghcc.msfc.nasa.gov
• http://www.met.igp.gob.pe
• http://www.rsmas.miami.edu
• http://www.oceanweather.com
• http://www.wetterzentrale.de
• http://www.meteo.fr
• http://rain.mmm.ucar.edu
• http://www.fnmoc.navy.mil
• http://www.navcenter.com
• http://www.arl.noaa.gov
• ftp://140.90.6.103
• ftp://ftp.ncep.noaa.gov
• http://www.weather.noaa.gov
• http://www.egs.uct.ac.za/csag
• http://cimss.ssec.wisc.edu/tropic/tropic.html
• http://www.atmos.albany.edu
• http://meteosat.e-technik.uni-ulm.de
• http://imkpc3.physik.uni-karlsruhe.de
• http://atmosfera.lma.fi.upm.es
• http://www.wisc.edu
• http://www.uct.ac.za
• http://www.ecmwf.int
• http://www.oceanweather.com

Tai 2001-2002 metų  regatos Volvo Ocean Race (nuotrauka aukščiau iš ten) oficialiai leistas meteorologinių tarnybų sąrašas. Netikrinau, kiek iš nuorodų veikia, kurios mokamos, o kurios karinės (civiliams nepasiekiamos). Įdomus pats tokio sąrašo faktas (neskaičiau, kad vėlesnėse regatose būtų, bet gal pražiopsojau).

Bet čia plaukiantiems vandenynais, o buriuojantiems Trakų, Šiaulių, Platerlių, Elektrėnų ir kituose ežeruose, Kauno ir Kuršių mariose, Baltijos jūroje?

Mano asmeninis sąrašiukas (pagal tikrinimo dažnumą ir/ar pasitikėjimą):

Surf.lt — Viskas vienoje vietoje kelioms dienoms į priekį (vokiška prognozė). Berods prie šito tinklapio kaidais buvo prierašas, kad ilgesnėmis nei 3 parom prognozėmis tiki tik kvailiai (ar pan.). Tinka ir mobiliems įtaisams, pasižiūriu dar ir dėl asmeninių priežasčių

Meteo.lt – Kaip minėta, reikia žiūrėti, ką prognozuoja savi, o čia dar ir speciali prognozė buriuotojams. Kiek stebėjau, visad pasitvirtindavo, tik nebūtinai tomis valandomis, kurioms prognozuota.

Windfinder — Šituos žiūriu „išmaniuke“, web versiją esu „čiupinėjęs“, bet labai nesigilinau. Mobili versija (ačiū Dusiai už užrodymą) man labai patinka.

Weatheronline — Sakiau, kad britai irgi išmano Baltijos jūrą. Ir šalis toji jūrinė, tad ir prognozėmis jų pasitikėti galima.

Foreca – Nepamainomas dalykas buriuojant prie Švedijos krantų. Kažkada Andrius Varnas užrodė.

Windguru — Daugumos mėgstama, man kažkaip neįtinka. Manykim, kad be priežasties: nei peikti, nei girti negaliu.

Weatherspark — Man naujiena, rekomendavo tinklaraštininkas vienastoks: „Tiems, kam nepakanka piešinėlio su pora skaičiukų.“

Meteorologinių tarnybų ir jų tinklapių su orų prognozėmis yra dar daugybė. Iš savo paminėtų, žiūriu ne visas. Čia surašiau, tas, kurias galiu prisiminti nežiūrėdamas į užrašus (pilno URL, aišku, neįsimenu, bet tam yra interneto paieška, o kuomet kompiuteris ir interneto ryšis jachtoje (būdavo) retenybė, svetur uoste viešoje interneto prieigoje, pavyzdžiui, bibliotekoje, praverčia LBS.lt nuorodų skyrelis).

Apie orų prognozių tarnybas išmaniesiems įtaisams kol kas nieko negaliu pasakyti, jei kantrybės ir entuziazmo užteks, rudenį aprašysiu kuri labiausiai patiko ir/ar tiksliausiai prognozavo.

P.S. „Kranto žmonėms“ galiu perpasakoti mintį, kad jūrinės prognozės yra tikslesnės, nei tradicinės, nes čia suklydę „orų berniukai ir mergaitės“ bei jiems skaičiukus pasakiusieji gali ir skaudžiai nukentėti. Tik šiame įraše suminėtos nebūtinai „tikros jūrinės“.

• Camper & Nicholsons iliustracija.

Pabėrus truputį pipirų LBS suvažiavimui, galima pabarstyti aštresnių prieskonių ir po savaitės vykusiam Lietuvos klubinių regatų taurės renginiui. Jei pirmajam trūko laisvumo, tai antrajam – taisyklių paisymo. Abu sujungus būtų aukso vidurys, bet kur jūs matėt aukso vidurį? Jei ir būna, tai nuobodus.

Kai rimtais ir opiais klausimais surengti seminarai prasideda alumi, o per pertraukas galima išgerti ir šio bei to stipriau, nenuostabu, kad kartais pranešėjams tenka prašyti dėmesio ar raminti, net ir negausią publiką.

Nenuostabu, kai pirmoje dalyje pats buvęs pranešėju, trečioje dalyje žmogus jau laido replikas iš galo.

Nenuostabu sulaukti ir kvailų ar ne į temą replikų. Bet sunku suprasti, kodėl žmogus prisipažįsta esąs kvailys ir nori užduoti, kaip pats sako, kvailą klausimą. Į tokį net nebandyčiau atsakyti.

Bet „buriuotojai daug pakelia“, nesąmonių ir muštynių nebuvo (o yra tekę matyti, tik kituose renginiuose), vakarinėje dalyje, išvykus oficialiems asmenims (čia turėtų būti jaučiama ironija), liko ne tiek jau ir daug seminaro dalyvių.

Šventosios uostas laukia

Atmetus šiuos ir dar kelis nesklandumus (pvz.: praleidau progą patylėti), ką išgirdome Šventojoje klubinių regatų taurės seminare, kurio pagrindinės temos buvo Šventosios jūsų uostas ir praėjusio sezono apdovanojimai?

Svarbiausia žinia: Šventosios uostas jachtas priims. Ne toks, kaip įrašo iliustracijoje (o norėtųsi), bet uostas bus. Ne naujiena, bet smagu ją tete-a-tete išgirsti  iš Klaipėdos uosto vadovybės.

Gal ne birželio 1 dieną vyks atidarymas (visgi trečiadienis) kaip anksčiau planuota, gal diena kita vėliau, bet atplauksiančių buriuotojų lauks vaišės.

Žinoma ne vaišės svarbiausia buriuotojams. Patys elementariausi jų reikalavimai uostui: klampės — ne žiedai, veikiantys dušai ir tualetai, elektra, nedidelis mokestis ir saugi navigacija.

Atrodo, visa tai bus. Tačiau jei dar kažko norit – šiemet nesvajokit. Pavėlavot savo seminarus su pasiūlymais rengti – šiemet uosto planuose ir darbuose pakeitimų nebus.

Bet galimi tolimesni pakeitimai. Žinoma, jei uostas pasiteisins. Nes šią vasarą vartus atversiantis (kursyvas čia ne be reikalo) uostas gali juos greitai ir užverti, jei nepateisins lūkesčių. Buvo leista suprasti, kad šiųmetinė uosto idėja yra pilotinis projektas. Jei pasiteisins, bus vystomas toliau.

Racionalus požiūris: kam statyti uostą, kurio niekam nereik?

Apdovanojimai ir pagyros

Kita svarbi seminaro žinia: klubinių regatų taurės įskaitoje bus dar dvi regatos – Pilies uosto ir S.Marcinkevičiaus atminimo. Iš viso įskaitoje – 9 regatos.

Kai kurios tos pačios, kurios yra ir Lietuvos jūrinių jachtų čempionato įskaitinės regatos. Buriuotojai mėgsta pasipešti tarpusavyje ir ieškoti bėdų ten, kur jų nėra, o neradę susikurti, tad sezonui startavus žiūrėsim, kaip šios dvi įskaitų lenktynės derės.

Dar svarbi naujiena – LKRT „turistinė“ grupės balai ir rezultatai bus apskaičiuojami pasitelkus naujausias technologijas. Tikrai naujausias – programa tam kuriama. Bet tai plati tema ir gal kitam įrašui.

Na ir žinoma, viso renginio „vinis“: apdovanojimai. Jų daug, todėl nevardinsiu. Informacija pasiekiama naujame regatų taurės tinklapyje, Minijos jachtklubo puslapyje ir jachtų „Tojana“ ir „Piranija“ svetainėse.

Bet pasigirti galiu: vieną etapą su antrą kartą LKRT taurę laimėjusia jachta „Baraka“ plaukiau ir aš. Yra ir mano indėlis prie pergalės, nors ir nedidelis.

O mano nuotrauka „Šypsokitės, tuoj išskris paukštukas“ (iš 2010 metų sezono „prišaudymo“) fotografijų konkurse buvo pripažinta šmaikščiausia.

P.S. Įrašo pavadinimas ir nuotrauka su įrašu tiek susiję, kiek kai kurių žmonių šnekos teminiuose renginiuose su renginio tema – lyg ir į temą, bet ne visai. Arba tiek pat, kiek kai kurių žmonių šnekos po renginių. Ir nuotrauka, ir šnekos turi teisę gyventi.

P.P.S. Laikantis išgalvotos tradicijos, tai buvo pionieriška ataskaita. Netrumpa.