Buriuojantys Trakų ežeruose papasakotų, kaip čia nereikia labai stebėtis, kai matai vieną prieš kitą plaukiančias jachtas… pavėjiniais kursais.

Kažką panašaus beveik ir pavyko užfiksuoti nuotraukoje. Tiesa, čia priestartiniai manevrai, tad jokių stebuklų, bet atrodo įdomiai.

Kaip įdomu buvo per parą iš Klaipėdos nusigauti iki Vilniaus, Trakuose pažiūrėti vienos regatos startą, tada Kaune sulaukti kitos regatos finišo ir vėl grįžti į Klaipėdą.

Kaip gerų tėvų geras vaikas – su šviesa (švintant) išėjau, su šviesa (švintant) ir grįžau.

Kelionės tikslas pasiektas, sveikinimai „Pandora“ ir „Tango“ škiperiams ir įguloms!

Džiaugėsi mano širdis galimybe plaukti į Šventosios uostą regatoje ir didelis ačiū jachtos „Scorpio“ kepui už išnaudotą galimybę. Kad ir nedidelis pasaulio mastu, bet reikšmingas įvykis vietos buriavimo bendruomenei – buvo privalu sudalyvauti.

Proga išnaudojo ir jachtų įgulos, kurios įprastai nei LBS , nei LKRT regatose nedalyvauja arba yra reti svečiai. O juk galėtų. Bet tai jų škiperių pasirinkimas.

Dar džiaugėsi širdis startu jūroje.

Tai ne naujiena Klaipėdoje, bet man dalyvauti neteko (gal vaikystėje teisėjų laive „Jūratė“, bet jau nepamenu). Galų gale normalus jūrinės regatos startas netrukdant uoste laivams.

O startas su nuotykiais – atsirišo ir sau nuplaukė starto ženklas. Jį pagavo jachtos „Aphrodite“, o pagal teisėjų nurodymus radijo ryšiu į vietą (gal ir ne visai tą pačią) pastatą jachtos „Gafsan“ įgula.

Gražus jūrinis solidarumas, truputį išskydęs tokioje gausoje dalyvių – kai per raciją buvo klausiama kas paskolins inkarą plūdurui, kiek iš mūsų pagalvojo „Aš neskolinsiu, nes tikrai atsiras, kas skolins“?

Pirmojo etapo finišas prie Šventosios vyko be nuotykių (žvelgiant į nuotraukas teisėjai ir regatos rengėjai poilsiavo (nuotraukos bus vėliau)), nors tikslinančių, kur ir kaip finišuoti, kaip visada buvo. Kai aplinkui žmonės pradeda klausinėti to, ką turėjo girdėti per instruktažą prieš startą, nejučiom pagalvoji – o gal ir aš blogai išgirdau ar praklausiau pranešimus apie pasikeitimus?

Antrojo etapo startas jūroje vėlavo, nes vėlavo atplaukti Klaipėdos jūrų uosto Barbė-devyndarbė „Žaibas“.

Ir negali pykti. Nes kita įmanoma starto procedūra: susirenka visi krante, išklauso instruktažo, teisėjo švilpukas ir bėgte į jachtas. Kas pirmiau pasiruoš ir atsišvartuos, tas pirmiau startuos.

Bet Šventosios uosto sąlygomis tai prilygtų Sevastopolio uosto gynybai – nuskandinti laivus uosto įplaukoje. Tik vos vos kitaip: skubėdamos jachtos nenuskęstų (per seklu), bet užsėstų ant seklumos besigrūsdamos ir „užbetonuotų“ įplauką.

Ypač pučiant NW 12-15 mazgų, gūsiais iki 20 mazgų. Tai ir yra ta vėjo kryptis, kuri „uždaro“ Šventosios uostą. Ne visos jachtos ir išplaukė iš jo.

Bet tas pats stiprus NM buvo palankus grįžtant į Klaipėdą. „Lėkėm su vėjeliu“ — šis posakis įgavo realią prasmę.

Finišas jūroje – vėl puikus dalykas.

Bet turėjo paprakaituoti kaip tik tuo metų kelių į uostą įplaukiančių ir išplaukiančių laivų navigatoriai, uosto locmanai. Jachtos nekirto jiems kurso, finišo tiesioji irgi netrukdė, bet jei niekada nesi buriavęs, o plauki su daugiatūkstantiniu (tonomis) laivu į (iš) uostą, nedidelės jachtos aplink saugumo jausmo nestiprina.

Bet toks finišas kėlė bėdų teisėjui – distanciją jachtos baigė toli nuo šiaurinio molo, kuriame jis stebėjo, o neturėjo žiūronų, todėl nuolat klausinėjo radijo ryšiu „Ką tik finišavusi jachta, koks jūsų pavadinimas?“. Kelis kartus norėjosi pajuokauti ir pasakyti savąjį, nors iki finišo buvo likusios kelios minutės.

Aš už tai, kad jei kitą kartą teisėjui reikės žiūronų vykdant savo pareigą, įtraukti į starto mokestį kelis litus žiūronus nupirkti.

Bet čia smulkmena. Štai rezultatai – tikras bėdų kamuolys. Gavau kelis skirtingus paskaičiavimus, visus neteisingus (netgi su minusiais laikais), netikslius ir kitaip netinkamus. Ne mano tai darbas rezultatus perskaičiuoti ar rūpintis jų tikslinimu.

Rezultatai jau žinomi, niekam priekaištų nesakau, ieškau tik atsakymų į klausimus:

• kodėl niekas nesinaudoja jokia automatizuota ORC rezultatų skaičiavimo sistemą (programa), kai nuolat kyla bėdų su XLS failų formulėmis?

• kodėl nesinaudoja specialiai Lietuvos rinkai savų buriuotojų sukurta rezultatų skaičiavimo sistema ResCore  arba kokiu kitu analogu?

Kiek vargo nuo pečių teisėjams nukristų. Finišo laikus tik suvedei ir vuala.

Pirmoji šiųmetinė regata jūroje — „Gero vėjo“ — tapo tikra rekordininkė: nefinišavo 7 jachtos iš 9 grupėje.

Ne dėl audros ar stiprių vėjų, o atvirkščiai, dėl silpno vėjo. Nespėjo mažosios laisvosios grupės jachtos nuplaukti iki Palangos tilto ir laiku grįžti, kai kontrolinis laikas buvo skaičiuojamas pagal didžiausios regatos jachtos finišo laiką.

Švelniai tariant keistai atrodo, kai vienoje grupėje varžosi 54 pėdų (16,56 metro) ir 22 pėdų (6,54 metro) ilgio laivai.

Galima kaltinti tuos, kas nepasirūpino, kad didžioji jachta laiku turėtų reikiamus matavimus ir startuotų ORC grupėje su apylygiais varžovais. Bet nei priekaištai jachtos škiperiui, nei ORC liudijimus tvarkantiems asmenims padėties nepakeis – per daug skirtingų (savo klasėje vienetinių) jachtų ir per mažai norinčių dalyvauti varžybose.

Todėl balus skaičiuosime (ir perskaičiuosime), nuskriausti jausimės arba ne, nuolat.

Nesijaučiu nuskriaustas Palangos tilto nepamatęs. Ne visai tas buvo šeštadienį jachtos „Piranija“ tikslas, ir, dėkodamas už dar vieną šiltą priėmimą, nepuoselėjau sportinių ambicijų. Dar įdomiau protingai paskaičiavus apsisukti iš distancijos ir matyti sportinės grupės jachtų spinakerius sau už nugaros.

Aštuntą kartą vykusios regatos rengėjai neatsako už tai, kad jos dalyviai nori dalyvauti ir antrą kartą rengiamoje šventėje (tuo labiau neatsako už vėją – bus jo ar nebus). Bet akivaizdu, kad regatos rengėjai galėtų būti lankstesni: jei mato, kad yra norinčių tik laivo nosį iškišti už jūros vartų ir atgal, galima tokiems sugalvoti kitokią distanciją arba ją sutrumpinti.

Daugelis kaltina „Žalčių karalienės“ regatą dėl jos nebeįdomaus ir nusibodusio maršruto. O kuo įdomesnis Klaipėda-Palanga ir atgal? Kodėl ne Klaipėda-Nida? Klaipėdą-Rusijos siena? Klaipėda-ekonominės jūros riba?

Klaipėda-Liepoja geriau? Priklauso nuo to, su kuo plauki. Jei su lėtesniu laivu ir Latvijos uostą pasieki vėlai vakare ar naktį, miesto veik nepamatysi (naktinis klubas marinoje su dideliu falu – dar ne visas miestas, o ir namo buriuoti reikės, negi klube visą sveikatą paliksi…), tad koziris – kaimyninė šalies uostas – iki tūzo netempia.

Artimiausio savaitgalio regata – kaip tiki iki Liepojos.

P.S. Žiūrėdami regatos nuotraukas atkreipkite dėmesį į fotofinišą. Aš sirgau už „Jigy Jigy“, ir su visa derama pagarba jachtos „Baltas“ įgulai ir škiperiui, man gaila, kad jie varžovus aplenkė prie pat ženklo.

• Gilles Martin-Raget / www.americascup.com nuotrauka.

Išaušo nauja era. Ne, ne apie astrologinius virsmus (vyksta čia toks, pagal kurio vieną paaiškinimą mano astrologinis ženklas kažkur dingo) šįkart – apie istorinį pirmą naujos jachtų klasės plaukimą.

Naujojoje Zelandijoje „bures iškėlęs“ (kabutės čia būtinos – ne vien burės ten plazda, o ir burė-sparnas dirba) naujas AC45 klasės katamaranas lyg pranešė: varžybos dėl Amerikos Taurės (America’s Cup — AC) naujais laivais pagal naujas taisykles jau prasidėjo ir vandenyje.

45 pėdų pėdų katamaranai yra treniruočių laivai, jie tik startas iš žemesnės lygos į aukštesnę: oficiali 34-osios Amerikos Taurės jachta yra 72 pėdų katamaranas su „kietu grotu“.

Bet iki jo reikia „priaugti“, tad AC45 jachtomis 2011-2012 metais vyks America’s Cup World Series lenktynės, kurios yra atranka į Louis Vuitton Cup (LV Cup) lenktynių seriją, kurios yra dviejų pretendentų atranka dėl aukščiausio apdovanojimo. LV Cup jau plaukiama AC72 katamaranais.

Panašu į automobilių Formula 1 varžybas: „neprajodęs“ silpnesnių – Formula 3 ir Formula 2 – bolidų, šansų sėsti prie F1 vairo (beveik) neturi.

Kiek skiriasi AC45 ir AC72 katamaranai, matyti iš iliustracijos:

Pirmieji treniruotes nauja daugiakorpuse jachta pradėję Švedijos karališkojo jachtklubo (Royal Swedish Yacht Club, KSSS) komandos „Artemis“ nariai buvo ir pirmieji pareiškę norą varžytis dėl Amerikos taurės. KSSS dėl šios taurės rungsis jau ketvirtą kartą.

Ir kaip gi pirmoji treniruotė? Pranešama, kad pučiant 12 mazgų vėjui, katamaranas „nešėsi“ 20 mazgų greičiu. Teigiama, kad naujosios jachtos nebus tokios aikštingos kaip „BMW Oracle“ ir „Alinghi“ dvikovos monstrai, kai dėl jiems nepalankių sąlygų buvo vis atidėliojami startai.

Rolex Sydney Hobart Yacht Race lyg koks „WikiLeaks“ skandalas – rašo visi. Serijomis.

Itin aktyvus sportinio buriavimo entuziastas Bitlas, yra prisikėlusių iš miego „feisbūke“, „tviteryje“, RSS sraute. Gaila tik, kad „Vėjo pamušalai“ , paprastai tokiai regatai paruošdavę puikių įrašų, tyli.

Australijoje šilta, šiauriniame pusrutulyje šalta, tai ir žvilgsniai nukrypę kur šilta. Nors ne kiekvienas norėtų patirti tas bangas ir vėjus (nuotraukose matyti), kokie šiemet teko regatos dalyviams.

Nugalėtojai buvo aiškus nuo pradžių (kas, kad „įsijungę variklį negirdėjo radijo pranešimų“ ir dar kalbama apie protestus), todėl intrigos nebuvo.

RSHYR „virusu“, faktas,ir „Ant bangos“ užsikrėtę. Norisi į Australiją…

Bet yra daug kitų GRAŽIŲ sporto šakų. Ir įdomių vietinių panoraminių nuotraukų.

„Virusui“ sustiprinti — įspūdingi Carlo Borlenghi padaryti kadrai:

• Andrea Francolini nuotrauka

Merginos šuolis iš jachtos „Investec Loyal“ į vandenį. Neatrodo, kad jai tai būtų netikėta ir ji priešintusi, bet vyro pagalbos reikia. Rankose ne kavos puodelis, liemenė jau pripūsta – žinojo, ką daro.

Neužtikau paaiškinimo, kas čia per įvykis. Tad spėju (ir kolegos internautai sufleruoja), jog tai pratybos „žmogus už borto“.

Rimtose regatose kartais neužtenka vien pamojuoti popieriuku, kad tu esi kursus lankęs ir teoriškai moki elgtis nelaimės metu – realiai parodyk, ką moki.

Tokios pratybos, matyt, vyko ir prieš regatos Rolex Sydney Hobart Yacht Race startą. Ar kas geriau informuotas?

Prieš startą buriuotojai perspėti, kad jų laukia stiprūs (25-30 mazgų ir daugiau) vėjai ir aukštos (apie 4 metrų) bangos — RSHYR garsėjo sunkiomis sąlygomis.

Todėl ir mokymai rimti: įprastai iš laivo meta gelbėjimosi ratą, fenderį, o čia – švyst mergiotę už borto!

• Rolex / Daniel Forster nuotrauka

Kitame planetos gale startavusi tradicinė Rolex Sydney Hobart Yacht Race (RSHR) pranašauja artjančius Naujus Metus, o man atgaivino dar nuo praėjusių metų likusį hamletišką klausimą – ričerį ar genakerį išsikėlusi praėjusių metų starte jachta „Wild Oats XI“ (nuotrauka viršuje)?

Aš buvau tikras, jog tai genakeris, bet draugė buriuotoja sakė: ričeris. Neturiu pagrindo ja netikėti, bet klysti gali visi. Aš taip pat.

Kilo diskusija ir tuomet vieningo atsakymo rasti nepavyko.

Prašiau pagalbos žmonių, geriau nei aš išmanančių buriavimą, siunčiau dar vieną iliustraciją ginčo objektui patikslinti. Ir štai atsakymas:

„Ričeris yra simetriškas plokščias spinakeris kilimui, o genakeris iš esmės yra asimetrinė burė — priimta, kad genakeris yra asimetrinio spinakerio sinonimas.

Jei laivas turi tik asimetrinius spinakerius, jie irgi būna kilimui ir pavėjiniams kursams, bet, kiek žinau, jau vadinami „Code…“, pagal North Sails (ir čia dar kyla diskusijų – R.A.).

Pažiūrėjus nuotraukas, jei rinktis tarp ričerio ir genakerio – sakyčiau, kad genakeris, nes asimetrinis, ir tikrai ne ričeris, nes pilvotas, t.y. ne kilimui, bet labiau forrdevindui“.

Man autoritetai mano oponento neįtikino ir klausimas liko atvarias. Kaip sykis proga vėl paieškoti atsakymo.

Jo dairausi Ivaro Dedekamo knygoje „Sail and Rig Tuning“ (turiu ir e-versiją, ir popierinę). Mano nuostabai, ričeris knygoje išvis neminimas. O apie genakerį parašyta, kad tai alternatyvi spinakeriui burė, tik mažesnė.

Genakerio šotinis kampas tvirtinamas aukštai, o halsinis kampas – jachtos nosyje, rašoma knygoje. Diskusiją sukėlusiose nuotraukose yra būtent taip.

Genakeris tinkamas nuo beidevindo iki bakštago, jam taip pat galima prikabinti spinakerio giką – da radau knygoje.

Čia būtina viena neversta citata iš knygos: „<…>it is trimmed like a genoa when the wind is forward of the beam <…>.

Ne visai taip, kaip cituoju aukčiau – čia genakeris skirtas priešvėjiniam vėjui.

Ieškau informacijos internete dar ir gaunu: UK-Halsey pagal cituotą apibrėžimą (primarily for sailing with the wind forward of the beam) genakerį vadina Blast Reacher. Ričeris. Priešvėjui.

Jau sukasi galva, ieškau toliau.

Kiti burių siuvėjai, Doyle, bures skirsto pagal vėją, pagal laivus, o jų sistemoje tiek asimetrinių tiek simetrinių burių aprašymuose yra ričeris. Ir pagal Doyle, ne tiek kilimui, kiek pavėjiniams kursams.

Bet man gi sakė: asimetrinis – genakeris, ričeris – simetrinis.

Kuo toliau į mišką, tuo riebesnės papūgos. Pavyzdžiui: ričeriai-spinakeriai jachtos Pogo 2 burių ūkyje.

• Rolex / Daniel Forster nuotrauka

Bet ką aš čia suku sau galvą ir braidau interneto džiunglėse. Atsakymo į klausimą jau anuomet reikėjo ieškoti po nosimi – pranešime po starto. Ir ten rašoma, kad visos trys šimtapėdės maxi jachtos „Alfa Romeo“, „Wild Oats XI“, „ICAP Leopard“ (kaip ir visos kitos regatos davyvės, matyti nuotraukoje aukščiau, bet klausimas kilo dėl maxi jachtų burių) po starto kėlė spinakerius plaukdamos pavėjui ir leido juos po pirmojo ženklo.

Pamenu (žiūrėjau naktį ), „Alfa Romeo“ per anksti startavo, turėjo pakartoti procedūrą, o „Wild Oats XI“ per anksti nusileido spinakerį prie ženklo ir taip prarado brangias sekundes.

Taigi, čia rašoma – spinakeriai. Kaip jau išsiaiškinau, spinakerį galima pravardžiuoti ir ričeriu, ir genakeriu. Tad trūkt už vadžių, ir vėl nuo pradžių?

UPD: Pažiūrėjus šiųmetinės regatos starto nuotraukas (oficialias , atskirai Andrea Francolini ir Carlo Borlenghi) bei paskaičius starto aprašymą ir peržiūrėjus regatos Twitter srautą, vėl neaišku — burės lyg ir tos pačios, bet kalbama apie ričerius.

• Ainhoa Sanchez/VELUX 5 OCEANS

Dvi puikios nuotraukos iš „Velux 5 Oceans“ vienutininkų regatos aplink pasaulį antrojo etapo starto. Jį Keiptaune (Pietų Afrika) užfiksavo profesionali ir įdomi fotografė Ainhoa Sanchez (su laidimu iš World Wide Images).

Regatos antrojo etapo startas buvo vis atdėliojamas. Nesigilinau dėl ko, bet kiek akimis mačiau antraštes, dėl vėjų. Ir štai kas mane nustebino nuotraukose: jose nesimato stipraus vėjo, sušiaušusio bangas, bet štai jachtų grotai minimaliai surifuoti.

Šiems laivams tiek mažai tereikia?

• PPL/Barry Pickthall nuotrauka.

Racionalūs tie britai: iš kasmetinės rudeninės jachtų migracijos nuo Europos link Amerikų,  jie surengė varžybas. Lapkričio 21 dieną Kanarų salose startavo ir Karibuose finišuos jau jubiliejinė regata „Atlantic Rally for Cruisers“ (ARC).

Idėja plaukiant kompanijoje į šiltus kraštus palenktyniauti vis labiau įgauna profesionalių lenktynių bruožų. 233 starto liniją kirtę laivai suskirstyti į tris grupes – sportinę, turistinę ir daugiakorpusinių jachtų.

Regatoje galima išvysti plaukiančius ir profesionalių lenktynių dalyvius. Ir nebūtinai tai savo sportines aukštumas pasiekę ir eiklesnes jachtas vandenynuose užleidę burlaiviai.

Pavyzdžiui, 1989-1990 metų Whitbread (dabartinė „Volvo Ocean Race“) regatos nugalėtojas jolas „Steinlager II“  varžosi IRC „Rolex“ serijos lenktynėse.

ARC ši jachta plaukia rusišku ekipažu, kurio vienas narys sovietinė jachta „Fazisi“ varžėsi lenktynėse su „Steinlager II“. Mažas pasaulis. Sovietinis tankas ant vandens „Fazisi“ kitoje Atlanto pusėje lenkų buriuojamas .

Bet ne apie tai daina. Daugiausiai jachtų yra kruiziniai, bet nenudrengti žinomų kompanijų burlaiviai.

Pati regata rengiama kaip didelė šventė, kurios dalyviai tarp piratinių ir karnavalinių vakarėlių laiko ir saugumo vandenyje kursus, gauna sertifikatus.

Kai kuriems buriuotojams ARC yra pragyvenimo šaltinis. Sunku pasakyti, kiek kainuoja dalyvavimas tokioje regatoje (bičiulis pasakojimu tai apvali sumelė), nes pati komandos ar jachtos paieška chaotiška, regatos rengėjai tuo neužsiima (o ir neprivalo).

Iš už pinigus plaukusių buriuotojų pasakojimų man įsiminė vienas kadaise internete skaitytas. Kai atvykę naujokai nesuprato, kodėl beruošiant jachta etatinis įgulos nArys plovė virves su skalbimo milteliais. Tąkart naujokai nepaklausė.

Bet kai vidury Atlanto ištraukė iš triumo „lyg mamos šviežiai išskalbtų marškinių kvapo“ virves, — suprato virvių skalbimo privalumus.

• Nick Farrell nuotrauka.

Simbolinė nuotrauka įvertinus, kad šiuo metu vykstančioje „Louis Vuitton Trophy Dubai“ regatoje penktos kartos America’s Cup Class jachtų klasės laivai, gali būti, plaukia paskurinį kartą lenktynėse.

• Cammas-Groupama nuotrauka.

Buriuotojas Franck Cammas ir vėl ant nugalėtojų pakylos – antradienį jis pirmasis finišavo vienutininkų regatoje „La Route du Rhum – La Banque Postale 2010“.

Tai pirmos lenktynės, kuriose prancūzas nugalėjo kaip vienutininkas. Pikti liežuviai plakė, kad be komandos jis prastas škiperis.

Trimaranu „Groupama 3“ 3 539 jūrmylių distanciją (kitais duomenimis reliai nuplaukta — 4 471 jm) per Atlanto vandenyną Franck Camas įveikė per 9 dienas 3 valandas 14 minučių ir 47 sekundes. Po starto į lyderius išsiveržęs, vienutininkas pirmos pozicijos ir nebeužleido niekam. Vidutinis 103 pėdų (31,5 metro) ilgio trimarano greitis vandenyne buvo 16,4 mazgo (kitais duomenimis realus greitis buvo 20.39 mazgo).

Jam nepavyko pagerinti kas ketverius metus rengiamos regatos rekordo — 7 dienos 17 valandų 19 minučių ir 6 sekundės — kurį 2006 metais trimaranu „Gitana 11“ nustatė buriuotojas Lionel Lemonchois.

Toje regatoje trimaranu „Groupama 2“ Franck Cammas finišavo penktas, distanciją įveikęs per 8 dienas 17 valandų 55 minutes ir 17 sekundžių. 1998 metais buriuotojas šioje regatoje buvo trečias.

Įdomu: šiemet Lionel Lemonchois ir Franck Cammas, plaukdami kartu „Groupama 3“ trimaranu, pagerino plaukimo aplink Žemės planetą rekordą.

„Romo kelio“ regata tradiciškai startuoja Prancūzijos uoste Saint-Malo, o finišuoja Gvadelupės uoste Pointe-à-Pitre.

Įdomu: Gvadelupė yra Prancūzijos užjūrio regionas, tad prancūzams Atlanto vandenynas – vidaus vandenys, bala, vietinis ežeras, kitaip sakant.

Kai Frank Cammas finišavo, didžioji dauguma lenktynių dalyvių vis dar buriavo vidury Atlanto, kažkur ties Azorų salomis.

Ar jau dabar galima spėti, kad kitos „Volvo Ocean Race“ regatos nugalėtoja bus jachta, kurios pavadinime bus žodis „Groupama“?

O juk įdomu kokių naujovių, leidžiamų taisyklių, bus VO70 klasės jachtoje. Nes rekordiniame trimarane, viena tokia („Ant bangos“ jau aprašyta) — dviračio mechanizmas valdyti bures.

Pažiūrim, kaip tai atrodo vaizdžiai:

„Groupama“ paaiškina video filmuku (prancūziškai) kaip ir kodėl veikia dviračio mechanizmas burių valdymui. Ten ir daugiau yra ką pažiūrėti kaip toks laivas valdomas ir plaukia.

Įdomu: Internetuose mirktelėjo žinutė, kad Franck Cammas ne prancūzas, o šveicaras, tik gyvena Prancūzijoje. Biografijoje radau, kad gimęs jis Prancūzijoje, bet buriuoti pradėjo Šveicarijoje.

Dar įdomu: lapkričio 8 duomenimis, tarp greičiausiai augusių Europoje interneto paieškos  trendų (ačiū Aidai, už nuorodą) du susiję ir su šia regata: „virtual regatta“ ir „route du rhum“. Jie populiaresni net už futbolą. Spėju, kad tokie savaitės duomenys yra dėl prancūzų meilės buriavimui, o prancūzų Europoje daug.

Nuotrauka iš penkių vienutininkų regatos aplink pasaulį „Velux 5 Oceans“.

Lenkijos buriuotojas Zbigniew (Gutek) Gutkowski paaiškina:

„Vakar nieko negalėjau parašyti, nes buvau per daug pavargęs. Turėjau dar kartą lipti į stiebą. Šį kartą todėl, kad genakerio falas nukrito nuo volelio. Negalėjau dvejoti lipti ar nelipti, nes tai būtų galėję man kainuoti kitą burę, kurią galėjau prarasti. Ką dar galėčiau apie tai parašyti? Kai nusileidau nuo stiebo, man visus šonus skaudėjo, nes reikėjo kabėti tvirtai laikantis stiebo. Kai buriuojate per 4-5 metrų aukščio bangas, kopimas į stiebą nebus lengvas“.

Sportinio sezono buriavimą baigė ir jachta „Ambersail“ — penkta vieta prestižine tituluojamoje regatoje „Rolex Middle Sea Race“ (RMSR) aplink „mafiozių“ sala vadinamą Siciliją.

Atidžiai regatą internete stebėję sako, kad nedaug trūko, kad dešimti iš visos daugiau kaip 70 laivų flotilės finišavę „Ambersail“ savo grupėje būtų užėmę ir III vietą.

Pasižiūrim į grupę (duomenys iš oficialių šaltinių):

Jei ne vengrų jachta (anksčiau buvusi austrų, net burės numeris tas pats), lietuvių jachta būtų pati mažiausia — dabar grupėje tokios „mažylės“ dvi.

Penkta vieta (perskaičiavus laiką pagal balus) tarp tokių „monstrų“, sutikime, rimtas pasiekimas. Iš „snukiaknygės“ pacituosiu Gintautą Deksnį: „Ambersailo patyrimas tokiose regatose – švelniai tariant, nedidelis. Rezultatai – apčiuopiami..:) Paplaukios su šituo treniruočių laivu, pramoks, nusipirks naują laivą, va tada nebus lygių..:)“.

Įliekim truputį skepsio: ar neištiks tuomet „kažinkokstai“ sindromas ir staiga rezultatai nebus tokie, kokių tikėtasi. Bet grįžkim prie optimizmo: arba atvirkščiai — plauks į Klaipėdą viso pasaulio buriuotojai žiūrėti, kas per kraštas, kurio „balose“ treniruodamiesi gimsta tokie geri sportininkai.

Įliekim truputį „intryžkos“: kiek tarp šių metų „Ambersail“ įgulų kauniečių ir iš kurio miesto škiperis?

Bet užteks pagyrų. Juolab, pasakojo man čia aną savaitgalį, yra tų pačių lietuvių, „fiziškai“ aplenkusių „Ambersail“ mažesne, o tai reiškia, teoriškai lėtesne, jachta varžybose. Tiesa, jachta britų.

Grįžtam prie Viduržiemio jūroje vykusios regatos.

76 įvairaus dydžio, nuo 40 iki 100 pėdų, jachtos startavo spalio 23 dieną, šeštadienį. Pirmasis į distanciją išplaukė vienintelis regatos katamaranas „SIG 45“. Vėliau jachtos startavo su dešimtiems minučių intervalu grupėmis nuo mažiausių iki didžiausių (greičiausių).

Prieš startą po treniruočių plaukimų regatos rengėjai škiperiams nupasakojo orų prognozę: lenktynių pradžioje pūs palankus lengvas pietryčių vėjas,vėliau pasisuksiantis į 30-35 mazgų šiaurės vakarų vėją. Prognozuotas bangų aukštis – 3 metrai.

Didžiausios, ilgiausios ir greičiausios jachtos prognozuoto vėjo galėjo ir nesulaukti – nuplaukti distanciją greičiau, nei vėjai atpūs. Gal todėl „ICAP Leopard“ iškart prognozavo, kad pučiant lengviems vėjams pralaimės „Esimit Europa 2“ (nuotraukoje aukščiau). Taip ir nutiko: „europinė-rusiškų dujų“ jachta į lyderius išsiveržė tuoj po starto, o Mesinos sąsiauryje britų jachtą aplenkė 40 jūrmylių. Britams pasivyti konkurentų nebepavyko.

„Esimit Europe 2“ buvo viena iš lenktynių favoričių, vadinta greičiausia jachta. Bet pagerinti 2007 metų rekordo, kuomet jachta „Rambler“ distanciją įveikė per 47 valandas ir 55 minutes, nepavyko. Tokiu laiku „Esimit Europe 2“ dar buvo distancijoje ties Lameduza. Prieš tris sezonus JAV jachta „Rambler“ metais laimėjo abu regatos prizus: „Middle Sea Race Line Honour“ ir „Middle Sea Race Trophy Winner“.

Visgi „Esimit Europe 2“ finišavo pirma, „nuskynė“ titulą „Middle Sea Race Line Honour“, o jos savininkas Igoris Smicas gali ant rankos užsisegti jau trečią per šį sezoną laikrodį „Rolex Yacht Master Timepiece“ .

Ir kirtęs žaibas nesutrukdė jachtai maždaug 600 jūrmylių distanciją įveikti per 2 dienas 6 valandas 52 minutes ir 32 sekundes (perskaičiavus laiką: 4 d. 8 val. 5 min. 56 sek., 6-a vieta).

Palyginimui: „Ambersail“ tą pačią distanciją įveikė per 3 dienas 7 valandas ir 54 minutes – dešimti visoje flotilėje fiziškai (perskaičiavus laiką: 4 d. 17 val. 9 min. 34 sek.).

Buriniams bolidams finišavus, likusios distancijoje jachtos „gavo“ prognozuotą audrą: „Black Pearl“ įgula pranešė fiksavusi vėjo gūsius iki 30 mazgų, o į „Pace“ (TP52 klasė, antra startinė grupė) jachtos stiebą trenkė žaibas, įgula nenukentėjo, sugadinta elektronika.

Gi toliau nuo finišo gerokai lėtesnės jachtos šiaurės vakarų Sicilijos dalyje, atsilikusios nuo lyderių per kone trečdalį distancijos, plaukė pučiant silpnam vėjui.

Per praėjusią „Paršelio regatą“ Kuršių mariose jachta „Carenza“ nuo distancijos nusiėmė, nes įsipainiojo į tinklus. Mūsų mariose tokie dalykai, deja, įprasti. Pasirodo, tai nutinka ir tokioje prestižinėje regatoje kaip „Rolex Middle Sea Race” – tinklai užpainiojo jachtos E1 („Ericsson 1“) vairo plunksną ir falškilį, šis įstrigo viename borte. Nepaisant jo, jachta fiziškai finišavo ketvirta.

Regatos nugalėtojų lentelė pagal grupes (ir perskaičiuotą laiką):

• IRC Overall – Lucky (USA)
• ORC Overall – Jaru (MLT)
• Double Handed – BOV Plain Sailing (MLT)

IRC 1 – Esimit Europa 2 (SLO) IRC 2 – Lucky (USA) IRC 3 – Jaru (MLT) IRC 4 – Artie (MLT)

ORC 1 – E1 (RUS) ORC 2 – Varuna (GER) ORC 3 – Jaru (MLT) ORC 4 – Three Sisters (CZK)

Faktas: fotografų genų neturiu. Tik kartais sukyla „japoniški genai“ kuomet fotoaparato mygtuką spaudžiu į kairę, į dešinę. Bet nuotraukų kokybė dėl to ne geresnė.

Nesilyginsiu su geresnę akį (ir genus) turinčiais, bet keliomis nuotraukomis pasidalinti galiu.

„Paršelio regatos“ rengėjai ir teisėjai ORC (sportinei) grupei rezultatus pradėjo skaičiuoti nauja programa. Puiku, atrodo gražiai. Tik dėmenis reikėtų patikslinti, nes ne jachtos savininkai UAB, o škiperiai jas valdo.

Kapitonų vardų trūksta ir prie taip vadinamos laisvosios grupės rezultatų.

Vieno žmogaus idėja gimusi ir kone legendine tapusi „Paršelio regata“ įprastai baigia sportinį buriavimo sezoną Kuršių mariuose.

Tai paskutinės oficialios, LBS tvarkaraštyje esančios varžybos. Bet jų aptarimo vakarėlyje Nidoje prasitarta apie dar vienas, kurios įvyks, jei sumanytojų entuziazmas neišblės ir orų sąlygos leis.

Gi orai „Paršelio regatai“ buvo puikūs spalio pabaigai – vėjo nestigo, lietaus nebuvo. Nebuvo ir šilta, bet ir ledas nekaustė jachtų.

„Rudenio regatos turi vieną pliusą – šaltą alų“ – juokavo „Gilės“, su kuria plaukiau regatoje, savininkas Laurynas. Bet ir šaltas rankas, galiu pridurti. Alaus jachtoje neturėjome ir nenorėjome.

Nešilta turėjo būti ir Vilniuje, kur taip pat varžybomis baigėsi sezonas. Kaune paskutinės sezono varžybos vyko anksčiau.

Prognozuotas „šilkinis ziuidvestas“ sekmadienį įsipūtė iki štorminio SE. Iš Nidos į Mingę grįžtantiems ne pati geriausia vėjo kryptis, plaukusiems namo į Klaipėdą geriau – pavėjis.

Priešpiet išplaukus, saulei dar nenusileidus jau buvome Klaipėdos Pilies uoste. Į jį grįžau jachta „Scorpio“ – jau trečias burlaivis, kurį pavyko „susitranzuoti“ per savaitgalį. 

Kai plauki link pietų, jis tampa pietinis, kai plauki į vakarus, jis pučia iš vakarų.

Abiem atvejais – priešinis vėjas “į mordą”. Gerokai distancija pailgėja, kai finišas pusėje, iš kurios pučia vėjas.

Nepaisant spalio buriavimo ypatumu, II vieta “Folkboat” jachtų klasėje “Paršelio regatoje” su jachta “Gilė” yra gerai.

O “ziuidvestas” bus šiltas ir teisingas iš Nidos į Klaipėdą grįžti.

- Parašyta buriuojant per iPhone

Su jachta „Litas“ iš Klaipėdos į Miniją atšiaušėm per kiek daugiau nei 4 valandas vidutiniu 7-8 magu greičiu.

GPS rodė momentinį 24,4 mazgo greitį. Ir tai – tik su vienu stakseliu (mażesniuoju).

Kaip bus „Paršelio regatos“ dieną, žiūrėsim vietoje, t.y., mariose. Naktį vėjas nurimo tiek, kad Minijos klube jo visai nesijaučia.

Location:Šilutė,Lithuania

- Parašyta buriuojant per iPhone

„Ar gali į jachtą pataikyti žaibas?”, – kartais manęs klausia. Taip, gali. Ir kartais taip nutinka.

„Ant bangos“ jau anonsuota „mėlynoji raketa“ – maxi jachta „Esimit Europa II“ savo Facebook puslapyje pranešė, kad žaibas kirto į jachtos stiebą (~44 metrų aukštis) ir sugadino visą elektroniką.

Ar spės jachtos komanda susitvarkyti laivą prieš spalio 23 dieną Maltoje startuosiančią regatą „Rolex Middle Sea Race“?

Jei nepsės, tai vienu konkurentu „Ambersail“ bus mažiau.

Regatoje turėtų plaukti „ICAP Leopard“ (šie pasitraukė iš „Sevenstar Round Britain and Ireland Race“ regatos vos jai prasidėjus, o „Ambersail“ šioje regatoje laimėjo II vietą), „Ericcson 1“ (išsinuomojo rusų škiperis, surinkęs tarptautinę įgulą), britų „Alegre“ (mini-maxi, perskaičiavus laiką laimėjusi regatą 2008 ir 2009) ir dar daugybė buriavimo elito.

Tik dabar išskaičiau, kad „Esimit Europa II“ yra perdažyta ir renovuota „Alfa Romeo II“. Jei vis tik dalyvaus regatoje Maltoje, bus didžiausia, ir, teigiama, greičiausia jachta.

Pirmas dvi dienas pasaulio blokartų (vėjaračių) čempionate Belgijoje dėl vėjo stygiaus nebuvo lenktynių.

Kaip taikliai rašo į čempionatą nuvykęs Matas su kolegomis, vėjas bando sportininų kantrybę, kai „Jo laukia 135 ištroškusieji“.

Vėjaračių sporto šaka gana nauja, konkurencija dar ne milžiniška, mūsiškai tikrai iš ten gali su medaliais grįžti. Kad tik vėjo būtų.

„Ant bangos“ linki!

Patikslinus „Rudeninės Baltijos“ regatos rezultatus, jachta „Baraka“, su kuria ir aš plaukiau, užėmė II vietą.

Pirminis prastas rezultatas man atrodė kiek keistokas, nes tikrai ne nosį krapštėme jūroje. Bet nelabai gilinausi, “yra, vat’, kaip yra, vat’”.

Dabar, žinoma, smagu, iš lentelės vidurio pakilti į viršų. Nors (kalbu už save) mano gyvenime tai nieko nepakeitė, todėl jokio pikto jausmo dėl prastai skaičiuotų rezultatų nejaučiu.

Bet suprantu tuos, kurie į rezultatų lenteles žiūrėdavo priekabiai ir kviekvieną, kaip man atrodė, smulkmeną, reikalavo pataisyti.

Per KMR daug tokių taisymų būtą. Negi nėra kokios vieningos skaičiavimo programos, kuri palengvintų teisėjų darbą? Dabar atrodo, kad kiekvienas skaičiuoja kaip moka ir kaip jam patogu.

Prie visų būtinų buriavimui savybių, kaip reikalingas sau pridėčiau susitaikymą ir kantrybę.

Paskutinės šių metų regatos jūroje „Rudeninė Baltija“ dienos rytą jau buvau susitaikęs, kad neplauksiu ir ramiai pusryčiavau, kai sulaukiau skambučio kvietimo.

Reikėjo skubiai susiruošti ir lėkti į mariną, nors ketinau tik startą užfiksuoti. Bet išėjo tik į gerą – tapau vienu jachtos „Baraka“ įgulos nariu. Šioje regatoje jachta plaukė mišri įgula, be nuolatinio savo kepo.

Kantrybės reikėjo ir tuoj po starto, ir po to ilgą kelio dalį iki Liepojos. Kantrybės laukti vėjo.

Žiūrint į vos „kvėpuojantį“ spinakerį, nejučiom kilo mintis, kad tokiais atvejais bent jau gali numanyti, ką jaučia tie buriuotojai, kuriems pristinga kantrybės, jie apsidairo, ir manydami, kad niekas nepastebės, įsijungia variklius.

Ir tikrai supranti tuos, kurie fiziškai nespės laiku iki reikiamo uosto, nes pūčia per silpnai, todėl pasitraukia iš varžybų ir įsijungia variklius. Tokios eretiškos mintys nesvetimos ir man, bet kantrybės nepristigo.

Jos reikėjo ir kitą dieną, jau pučiant stipriam vėjui – išsėdėti ant borto krienuojant 8-10 valandų ir kantrybės, ir ištvermės ir dar balažin ko reikia. Maždaug pusvalandžiui man viso to prisitigo ir buvau pasislėpęs kajutėje.

Pasnaudžiau? Gal. Tikrai sušilau ir vėl galėjau ant borto sėdėti. Rudeninė Baltija tai ne Karibai… Gerai, kad ir veikti buvo ką, ne vien po vendo į kitą bortą pereiti. Stakselio pakeitimas jūroje, burės sudėjimas ar išėmimas iš jachtos ir panašūs darbai gerai paprakaituoti verčia.

Ir vėl susitaikymo reikia ramiai priimti varžybų rezultatus. Ne nepasisekė, tai ką dabar padarysi, tariu sau, mintyse ramindamas: bus dar I vietų.

Pirmame etape į Liepoją „Baraka“ buvo I, antrame į Klaipėdą – VII, bendroje įskaitoje po perskaičiavimo – V.

Dar viena para gryno plaukimo, + 100 jūrmylių.

Ačiū įgulai, škiperiui ir kapitonui, starpomui ir jūreiviui.

Regatos nuotraukos. Antrą dieną nefotografavau. Nebuvo įkvėpimo.

Regatos trac’kas – Baltic’s Autumn Race (galima pažaisti žemėlapiu):

Net jei atrodo, kad žvejai į marias ar jūrą plaukia kada kimba, nepaisant kokie orai, tai neteisingas vaizdinys. Jie prognozes stebi tikrai ne mažiau, nei buriuotojai ar kateristai.

Štai ir pirmadienį kiek teko bendrauti su žvejais, jie nėra tikri, kad šeštadienį galės plaukti į jūrą. Gal pūs per daug, gal menkės nebus. Tiksliau žinos, vieni antradienį-trečiadienį, kiti tik penktadienį.

Reikia paminėti, kad čia kalbu apie tuos kelių laivų ir katerių škiperius, kurie ir patys žvejoja, ir žvejus už pinigus plukdo. Jei jau nebežvejoja patys, tai žvejus plukdo.

Nežiūrėsiu į orų prognozes, laukius dieną-dvi, ką žvejai pasakys apie šeštadienio orus. Įdomumo dėlei.

Šeštadienį vyks tradicinė regata „Rudeninė Baltija“. Taip jau nutinka, kad dažnai šią regatą dėl per stiprių vėjų tenka atidėti. Gal dabar nereikės? Labai reikėtų, kad nereikėtų.

P.S. Nuotrauka tai iš Anglijos, Gražu man ten, ir pamiršti negaliu. Dalis širdies ten liko.

Jei dar nematėte naujausių Maria Muiña nuotraukų.  Dviejų jachtų susidurimas viename plaukime „Audi Medcup Circuit 2010″ regatos viename etape. Plačiau regatos puslapyje. Buvo ir video, bet nukišo giliau, neieškau.

Svarbiausios rugsėjo mėnesio buriavimo lenktynės – Nemuno deltos burinių laivų regata „Marių burės“. Minijos jachtklubas savo tinklapyje kviečia ir praneša, kad galų gale trečiasis regatos etapas, kaip ir sumanyta nuo pradžių, vyks Krokų lankoje.

Kiek svarbios šios lenktynės, geriausiai iliustruoja aplinkybė, kad kiekvienas sutiktas buriuotojas jautė pareigą paklausti „ar dalyvausi?“ net netikslindamas kur, nes tai juk „savaime aišku“.

Ne, šiemet nedalyvausiu. Ačiū visiems už kvietimą, bet vykstu kiek toliau. Ar ten pavyks buriuoti, nežinia, bet gal.

„Marių burių“ dalyviams linkiu sėkmės ir nepamirškite jaunimo į įgulas pasikviesti. Gosail.lt jiems prizų paruošė, Aras iš Mingės įteikti turėtų.

P.S. Praėjusiais metais regatoje dalyvavau su šortais, kokie orai bus šiemet?

Loris von Siebenthal [myimage] iš „Danish Open 2010“ regatos Borholmo saloje.

Panašus nutikimas buvo ir vienoje lietuviškoje regatoje. Tik jo dalyviai girtis nelabai nori.

Matyt lietuviškas kuklumas kaltas.

Pranešama, kad „Ambersail“ prestižinėje regatoje sekasi puikiai. Stebint jų kelią internete, vaizdas tikrai smagus – lyderiai ranka pasiekiami, o flotilės galiorka atsilikusi šimtus jūrmylių.

Jei lažybų bendrovės žinotų, kas yra buriavimas, statyčiau už III „Ambersail“ vietą.

O kas kirstų lažybų, kodėl Manto Kalaušio nuotraukoje „Ambersail“ ryškiomis oranžinėmis burėmis?

• Rick Tomlinson nuotrauka.

„Ambersail“ rugpjūčio 23 dieną startavo neabejotinai svarbiausiose savo 2010 metų sezono varžybose – regatoje „Sevenstar Round Britain and Ireland“ .

Dar prieš startą lietuviai buvo garbingai paminėti šalia aštuonių, suprask – marinistinių, nacijų.

Kokios tai rimtos varžybos užsiminta ne kartą, o žvilgterėjus į jų istoriją panašu, kad Royal Ocean Racing Club specialiai rengia šias lenktynes kas keleri metai taip išlaikydami jų prestižą.

Bet grįžkime prie šiųmetinės regatos, kurios dalyviai prieš startą sužinojo apie esminį distancijos pakeitimą: „ Dėl itin atšiaurių oro sąlygų vakarinėje Airijos pakrantėje, kurios numatomos rugpjūčio 26 d., nuspręsta, kad regatos dalyviai apie Didžiąją Britaniją ir Airijos salas plauks prieš laikrodžio rodyklę.“

Nuotraukoje viršuje matyti, kad po starto jachtoms vėjo nestigo. Ir jau pirmą regatos dieną iš distancijos pasitraukė supermaxi klasės jachta „ICAP Leopard“.

Jau „žiojausi“ rašyti, kaip „Ambersail“ beveik neatsilieka nuo 40 pėdų ilgesnės (neskaičiavau kiek šimtų kvadratų didesnio buringumo) ir daugybės greičio rekordų pasiekusios jachtos, kai še tau kad nori – šioji, pirmavusi iškart po starto, pranešė grįžtanti į krantą. Pirmadienį vakare priežastys žinomos nebuvo.

Liūdna, nes, pajuokaukim, neliko rimto varžovo lietuviams. Juolab „ICAP Leopard“ plaukė mano simpatija Sam Davies.

Jei rimčiau, varžovai šioje regatoje labai rimti ir jei „Ambersail“ patektų tarp prizininkų ar fiziškai, ar perskaičiavus laiką, būtų fantastika. Mokslo, sporto ar steampunk. Nors tokios galimybės neatmesčiau.

Bet pažiūrėkime kas tokie plaukia:

IMOCA 60 klasės jachta „Artemis“ — britų pietinės pakrantės buriuotojų pasididžiavimas, „Vendee Globe“ dalyvė ir apskritai ištisa buriavimo industrija. Galų gale jiems priklauso nuo 1976 metų nepagerintas šių lenktynių rekordas — 7 dienos ir 4 valandos.

VO70 klasės jachta „Groupama“. Kaip jau rašė „Ant bangos“ , tai praėjusių „Volvo Ocean Race“ lenktynių nugalėtoja „Ericsson 4“. Ir kas gi prie šios jachtos šturvalo? Ėgi pats Franck Cammas, mažiau nei per 50 dienų trimaranu apiplaukęs Žemę ir tuo pagerinęs rekordą.

VO70 klasės jachta „ Telefonica Azul“ — dar viena praėjusios VOR regatos dalyvė, tik tuo metu ji vadinosi „Telefonica Blue“. Kokios tai jachtos (VO70), neversdamas pacituosiu su „Azul“ šioje lenktynėse plaukiantį Neal MacDonald : „...Volvo Open 70s are amazing boats. I still consider myself a dinghy sailor and a Volvo Open 70 is about as close as you can get to a massive 70 foot skiff. They are tough but fast to sail and they reward good crew work and practice.“

Ir tai tai, kaip sakoma, „ledkalnio viršūnė“. Esu tikras, kad apie kiekvieną kitą iš 25 (2 jau „retired“) regatos jachtų galima parašyti po atskirą įrašą, o jos komandos narių CV ir jachtos prizų kiekis keltų deramą pagarbą.

Beje, šios išvardintos jachtos ir „John Merrick II“ buvo priekyje „Ambersail“ vėlų pirmadienio vakarą naktį  stebink lenktynes „Google Earth“ gaublyje.

Tad stebim ar žaidžiam, finišo laukiam, saviškiams sėkmės linkim.

P.S. Turintieji „Facebook“ profilį gali susirastį puslapį „Palaikom Ltu1000 “Ambersail” Lenktynėse aplink Angliją“ ir jį „pamėgę“ („Like“) galės tikėtis informacijos iš pirmų lūpų ir nuotraukų iš įvykio vietos.

Mantui Kalaušiui leidus, publikuojame vieną jo darytą nuotrauką:

Antrojo Kuršių marių regatos etapo pradžia buvo tokia pat bevėjė, kaip ir visas pirmasis etapas.

Startą link Nidos dviračiu pradėjęs dviem valandom vėliau, jachtas pasiekiau prie Juodkrantės – čia siaurame farvateryje vendavo kelių skirtingų grupių laivai (nesimatė 0 ir I, II grupių jachtų).

Aplankęs Pervalką, Preilą (visur yra su kuo pasilabinti), ir pasiekęs Nidą (su pasivažinėjimais Klaipėdoje tądien numyniau ~80 km – norisi pasigirti), jachtų Nidoje dar nemačiau.

Ne kartą „Ant bangos“ aprašyta legenda, kad jei patrinsi Nidos undinėlės (tikrojo pavadinimo nežinau) krūtis, atsiras vėjo. Neva krūtys jį užstoja. Nežinau kiek tai tikra, bet pasaka graži.

Kol mariose „buriuotojai meldė vėjo“ (populiarus pavadiniams pranešimuose apie KMR sekmadienį ir pirmadienį), aš patryniau vieną Nidos undinėlės krūtį. Švelniai ir kairę.

Ir štai rezultatas – sukinėdamasis iš vienos pusės į kitą, vėjas ne tik atsirado, bet ir gerokai papūtė. Tiesa, kartais ir vėl nurimdavo. Bet ir papūsdavo iki 10 mazgų, kai tebuvo 1, max 2.

Galima pažiūrėti į prognozes, meteo orlapius – ten viskas buvo (yra) surašyta, ir vėją nuspėti buvo galima. Bet juk taip smagiau: kurti arba puoselėti kažkieno sukurtas legendas.

Nuotraukoje viršuje — „Rita“. Dar viena legenda.

Kuršių marių regata prasidėjo atidėtu startu – trūko vėjo. Bet negi tinginiausi. Štai kaip buriuotojai sprendė jachtų greičio didinimo klausimus situacijose, kai vėjas vos dvelkė. Dar prieš startą.

Rugpjūčio 1 dieną startuoja didžiausios Lietuvoje burlaivių varžybos – Kuršių marių regata. Jei niekas nesikeis, ar ne rekordinis dalyvių skaičius bus – 60. Senbuviai lai patikslina, ar yra buvę daugiau.

Yra didesnių? Ne. Tik Nemuno deltos burinių laivų regata „Marių burės“ lipa ant kulnų, kartą sukvietusios (tiksliai nepamenu) ar ne 54 ekipažus.

Bet į šią regatą niekas jachtų iš Kauno ar Vilniaus neveža (viena išimtis tik patvirtina taisyklę). Plaukia pajūrio ar pamario buriuotojai, o štai kiek jų susirenka.

Įsivaizduot tik, kiek KMR dalyvių būtų, jei ir visi suvažiavę, ir tie, kas čia nerungtyniauja, dalyvautų. Gal šimtas ar daugiau (yra jachtų, kurios plaukia abejose regatose).

Nespėjo žymioji Gotlando regata („Eurocard Round Gotland Race“) startuoti, o jau ir finišuoja.

Rezultatų ieškome čia. Dalyvauja dvi lietuviškos jachtos: „Ambersail“ (klasė IRC CHARLIE) ir  „Tojana“ (klasė ORC INT ALFA).

Kol dar ne visi finišavo, tai rezultatai gali keistis, bet penktadienio vakaro duomenimis. „Ambersail“ buvo septinti, „Tojana“ – 11-a.

Smagu, kap švedai „Tojanos“ škiperio vardą rašo: Darius Gerasimavicius-Bitlas. Kur tau lietuviškoje regatoje parašytų pseudonimą šalia pavardės?

Šmaikštuolis, tad Bitlas. Tokį jį, bei visą „Tojanos“ įgulą prisimins ir Švedijoje buriuojantis (dirbantis ir gyvenantis) lietuvis internetiniu pseudonimu SailingBoy.

Netikėtai ir neplanuotai dalyvavau varžybose Trakuose ir galiu pasigirti jau antrą kartą šiemet laimėta II vieta.

Į regatą „Karaliaus Mindaugo KARŪNOS taurei laimėti“ mane kvietė jachta „Vėtra“ (ačiū jiems), bet plaukiau su jachta „Vainius“.

Per kelias dienas įspūdžiai jau išblėso, tad daug nerašysiu. Nors taip lakoniškai, kaip varžybas aprašė (ir visad aprašo) jachta „Ragas“ — ir ne mano stilius.

Plaukėme dviese, ir „Ragas“ laivo žurnalo stiliumi, buvau šotinis, bakinis, brasinis. Kitą kartą reikės nepamiršti pirštinių – rankas dar kurį laiką gėlė.

Distancija neilga, bet daug posūkių, tad venduota nemaža ir toje pat distancijoje du kartus reikėjo kelti ir leisti spinakerį. Yra ką veikti, ypač, kai jachtoje tik dviese. Tokios distancijos buvo trys, tad per beveik 4 valandas nuplaukėme 15,2 jūrmylės (distancijos maršrutas „EveryTrail“ sistemoje), momentinis maksimalus greitis siekė 7 mazgus.

Varžybos Trakuose – klasikinis „day race“ pavyzdys. Atvažiavai iš miesto, pasiruošei laivą, suplaukei, laimėjai (arba ne).

Mes savo grupėje užėmėme II vietą (visi rezultatai – LBS.lt). Kaip sakė jachtos škiperis Audrius, tai dažniausiais jų komandos pasiekimas – antri.

Penktosios (jubiliejinės?) regatos „Žalčių karalienė“ likimas buvo pakibęs ant „Marytės plauko“ – vos porai dienų iki regatos starto, varžybose buvo užsiregistravusios (pervedusios mokestį) tik trys jachtos.

Nedaug trūko, ir rengėjai būtų nevykdę ar atidėję regatą. Išgelbėjo kai kurių jachtų škiperių patvirtinimai telefonu, kad jie tikrai dalyvaus. Ir prie starto linijos Klaipėdos uoste dėl geresnės pozicijos sekmadienį varžėsi 8 jachtos.

Su gera idėja gimusi – išplaukti į tarptautinius vandenis – regata sulaukia vis daugiau kritikos ir mažiau dalyvių. Gaila būtų, jei penktoji ŽKR taptų paskutinioji.

Jachtų škiperiai niurzga, kad ta pati distancija, per ilgi laisvadieniai Visbyje ir tik viena startinė grupė labai nevienodoms jachtoms atmuša norą varžytis.

Ką gali žinot, gal kitąmet bus kitaip. O dabar: gero vėjo startavusiems. Ir sveikinimai gimtadienius švenčiantiems.

Kelios nuotraukos iš starto.

Tokia įprasta buriavime frazė po „Švyturio Joninių nakties regatos“ tapo keiksmažodžiu.

Vendas – tai jachtos posūkis prieš vėją. Paprastai jūrinės jachtos venduoja kartą per pusvalandį ar pusdienį, kas vachtą ar kas kelias dienas. Kai plaukia didelius atstumus plačiuose vandenyse.

Plaukiant regatoje sekliose Kuršių mariose (Rusijai priklausančioje gerokai didesnėje marių dalyje gerokai ir giliau), venduoti teko kas kelia minutes ar per minutę kelis kartus.

Vienos nakties regatoje (kaip maniau – bus puikus trumpas atokvėpis tarp darbų) plaukiau jachta „Litas“. Iki Nidos fordevindu (pavėjinis kursas) nušiaušėme kaip uraganai (GPS rodė momentinį maksimalų greitį 11,1 mazgo), o grįžtant atgal teko plaukti prieš šiaurės vėją (kaip ir prognozavo, jis pūtė ~12-14 mazgų greičiu).

Jachtai „Litas“ su dviejų metrų grimzle ir farvateris (laivų kelias, mariose – kadais ir pagilintas) vietomis ne toks gilus, o kai reikia plaukti prieš vėją šiam pučiant išilgai farvaterio, situacija dar komplikuojasi, nes dažnai venduoti reikia plaukiant skersai farvaterio.

Po regatos sužinojau, kad net mažesnės gramzdos jachtos grybštelėjo marių dugną ar „užsėdo“ ilgesniam laikui. Mes su „Litu“ ilgam „sėdę“ nebuvome: kelis kartus falškiliu lietėme dugną, du kartus prieš Juodkrantę teko ir burėmis pažaisti, įgulai ant vieno borto susėsti — taip nuplaukėme nuo seklumų.

Jachtai sukantis prieš vėją, kaskart keičiasi jos burių pozicija – iš vieno borto į kitą. Venduojant burės atpalaiduojamos, o jachtai pasisukus – pritraukiamos. Jachtoje „Litas“ (ir kitose, turinčiose tokį ar panašų rangautą, pavyzdžiui, „Ambersail“ ar „Ragas“) pritraukti ir atleisti reikia stiebą laikančius galinius lynus – bakštagus. Dešinį atleist, kairį pritraukt. Kito vendo metu atvirkščiai. Dar kito ir vėl keičiasi. Ir taip nuolat.

Iš pradžių tai ir buvo mano darbas (kas, kad laivo rolėje buvau įrašytas „kap.pad.“ – buvau eilinis jūreivis). Tampant virves po kiekvieno posūkio dar ir persikelti (peršokti, peršliaužti, pereiti — kaip pavyksta) iš vieno borto į kitą reikia. Po keliasdešimtkažkelinto radau, kaip man atrodė, patogią poziciją abu bakštagus pasiekti.

Darbas nebuvo labai sunkus, nors ir ne nosį krapščiau. Už Juodkrantės škiperis Valius priėmė sprendimą mane pasiųsti padėti kitiems dviems jūreiviams tampyti priekinę burę genują valdančią virvę šotą (bakštagus Valius vienas pats tampė viena sveika ranka).

Šotus atleisti ir įtempti taip pat įprastas reikalas. Ne kartą ir vienas plaukdamas esu tai daręs. Bet kai per minutę komanda „Pasiruošt vendui! Vendas!“ skamba kelis kartus, o pritraukti reikia 40 kvadratinių metrų burę, po kelių vendų primeni sau pažadą žiemą sportuoti.

Ne, tai ne nusiskundimai „kaip buvo sunku“ – tokia buriuotojiška kasdienybė (ypač – sportininkų), kurią patys ir renkamės. Žinojom vėjo kryptį, žinojom, kad reikės nemažai venduoti (prisipažinsiu, kad reikės tiek daug – nenumaniau) ir tai žinodami plaukėme.

Kad ir kaip fiziškai pavargsti, morališkai „batareikos“ gerai pakraunamos.

Finišavome pirmi, o perskaičiavus balus (suvienodinus skirtingų jachtų galimybes), „Litas“ laisvojoje grupėje užėmė III vietą (visi rezultatai).

Po regatos labiausiai aptariama tarp buriuotojų tema, žinoma, buvo „vendas“. Bet nesutikau nei vieno, kuris keiktų ar skųstųsi. Nebent juokais.

Bandžiau skaičiuoti, kiek kartų vendavome, bet vis pamesdavau skaičių. Skaičiuojant pagal įvestus GPS duomenis Google Maps ir EveryTrail suskaičiavau 79. Nemenkai, kaip distancijoje nuo Nidos iki Klaipėdos.

Pabaigai iš regatos: rengėjų pranešimas ir mano nuotraukos.

Nuotrauka ir Sailinganarchy.com.

Kai varžybose (ypač – per startą) su „optiku“ brūkšteli vienas kitam į bortą, tai niekis. Gali ir ranka atsistumti. Bet tokioje „košėje“ atsidurti būtų nejauku. Gal realiai atstumai ir didesni, nei nuotraukoje, bet vairininkams tikrai nesaldu.

Vaizdas iš vieno „Audi MedCup“ regatos etapo.

Kai reikia taupyti interneto kilobaitus, o ir laisvalaikio tinklaraščiui nėra, tai tik kelios nuotraukos iš „BMW Baltic Open Regatta“ pirmojo etapo Klaipėda-Palanga-Klaipėda starto.

Gražus buvo reginys ir net šilta pasidarė stebint jachtas, išplaukiančias pro Klaipėdos uosto vartus, nors „šaltas vėjas“ pūtė tądien gausiai.

Manau, pavyko užfiksuoti keletą neblogų kadrų, iliustruojančių jachtų „šokį“ bangose.

Nesiimu tvirtinti, bet tikriausiai bangos nebuvo didesnės nei metras. Labiau patyrę jūros vilkai šypteltų: „Pusmetris“.

Bet nepatyrusiai „sausainio“ (taip „Splendid“ škiperis pavadino pirmą kartą plaukiančius) akiai atrodo grėsmingai, kai virš bangos keteros matosi tik buriuotojų viršugalviai.

Ne be reikalo kapitonas Kukas, pasakojama, pririšdavo savo burlaivių vairininkus, bernus iš Anglijos kaimų, kad šie nesidairytų atgalios į bangas – iš baimės šturvalą susuka ne ten, kur reikia, ar visai paleidžia.

Britų buriuotojas K. Adlardas Colesas savo knygoje „Heavy wather sailing” rašė, kad žmogui būdinga bangų aukštį padvigubinti, o audrą pastiprinti mažiausiai vienu balu.

Taigi — nuotraukos, kuriose bangose „šoka“ jachtos „Baltas“ ir „X’as“. Įspūdis susidarys žiūrint iš eilės — kai kurie momentai pakadriui, kiti ne taip pavyko, nesufokusuotas nuotraukas teko trinti.

Veiksmas — „Pilies uosto“ regata, I etapas iš Klaipėdos į Liepoją. Kartais vėjas pūsteldavo iki 25 mazgų.

P.S. Rekomenduoju smagų Bitlo rašinėlį apie „Tojanos“ pergalę regatoje.

Iš tiesų, tai padėjom kolegoms buriuotojams ir partempėm į uostą dizelino pritrūkusią jachtą „Lietuva“.

Pirmoji „Pilies uosto“ regata pavyko, buvo šauni (ne be trūkumų, bet „ne apie juos daina“), o pirmos dienos vėjus (gal per stiprius turistiniam genakariui („cruising chute“) antrą dieną pakeitė štilius.

Kol kas be teksto. Ne tai dabar galvoje. Bet [neplanuota] II vieta „Gero vėjo“ regatoje – gerai.

Jachtos „Scorpio“ škiperio ir įgulos vardu sakau ačiū „Pilypo taurės“ regatos rengėjams. Buvo geros varžybos.

Taip pat ačiū jachtos „Litas“ škiperiui, priėmusiam mano draugą Aidą ant jachtos borto.

Ir ačiū Aidui, kuris buvo „Ant bangos“ fotografas.

Štai visos nuotraukos.

Pirmas „Pilypo taurės“ regatos etapas: startas – prastai, finišas taip pat. Antras etapas: startas gerai, finišas belenkoks.

Kaltas tebūnie nesantis spinakeris, rūkas prieš finišą ir “Rublis“.

Ir vistik sezono pradžia puiki ir plaukimais (sekmadienį dar du, nors vėjo, atrodo, bus labai menkai), orais ir kompanija.

“Gera pradžia — pusė darbo” (c)

Location:Šilutė,Lithuania (Nida, čia Google Maps Lietuvos giografiją menkai išmano).

Papildymas. Likimo ironija, bet „Pilypo taurės“ regatą baigiau „Rublio“ (dar kartais „Litru“ pravardžiuoja) denyje. Dėl logistinių priežasčių Mingę (Miniją) pasiekiau jau teisėjų laivu.

Jachta gali būti teisėjų laivas ir nepavėluoti priimti finišo. Bet tai turi būti suplanuota iš anksto.

Antros dienos I plaukimo startas – gerai, finišas – be spinakerio sunku aplenkti net ir tuos, kuriuos galima aplenkti.

Kitame lenktynių plaukime jau nedalyvavau.

Nebuvo šilta, bet vėjo nugairintas veidas dega. Geras buvo buriuotojiškas savaitgalis po žiemos miego.

Taip „Kirkė“ įgula įvertino Lietuvos sportininkų pasirodymą pasaulio buriavimo taurės varžybų ketvirtajame etape – 42-ojoje regatoje „Semaine Olympique Francaise“ .

„Laser-Radial“ jachtų klasės nugalėtoja tapo kaunietė Aušra Milevičiūtė (nuotraukoje), Gintarė Schedt užėmė 8 vietą, Viktorija Andrulytė – 19-ą. Šioje klasėje varžėsi 80 sportininkių iš 30 šalių.

Aušra jau po septynių plaukimų buvo lyderė, surinkusi 32 baudos taškus (plaukimai-vieta: 1-2, 2-2, 3-36*, 4-1, 5-11, 6-4, 7-12).

Finaliniame, medalininkų plaukime „Medal Race“, kuriame varžėsi 10 pajėgiausių sportininkių, Aušra finišą pasiekė trečioji ir galutinėje įskaitoje turi 38 baudos taškus (b.t.).

2008 metų Pekino vasaros olimpiados vicečempionė Gintarė Scheidt (ELTA nepamiršta skliaustuose parašyti „buvusi Volungevičiūtė“) „Medal Race“ finišavo 8 ir galutinėje įskaitoje užėmė 8 vietą (plaukimai-vieta: 1-5, 2-3, 3-19, 4-15, 5-1, 6-2, 7-20).

Po motinystės atostogų į aktyvųjį sportą sugrįžusi olimpietė surinko 61 baudos tašką.

Antrąją vietą regatoje laimėjo britė Charlotte Dobson (45 baudos taškai), trečioji atiteko baltarusei Tatjanai Drozdovskajai (50 baudos taškų).

Trečioji Lietuvos buriuotoja — Viktorija — su 76 baudos balais tarp 80 „Laser Radial“ klasės dalyvių užėmė devynioliktąją vietą. Jos plaukimai-vieta: 1-1, 2-27, 3-21, 4-21, 5-15, 6-12,7-6.

Viktorija „Medal Race“ plaukime nedalyvavo, bet kaip ir jos komandos draugės, plaukė pajėgiausiųjų grupėje – taip vadinamoje „auksinėje“ grupėje („gold fleet“ arba „gold group“).

Gerokai prasčiau regatoje sekėsi vaikinams.

„Laser Standar“ klasėje Rokas Milevičius tarp 141 buriuotojo užėmė 100-ąją vietą. „Bronzinėje“ grupėje plaukusio buriuotojo rezultatai: 1-30, 2-19, 3-36, 4-33, 5-14, 6-7, 7-2, 8-28, 9-7. Vaikinas surinko 140 baudos taškų.

Šioje klasėje nugalėjo britas Paul Goodison (48 b.t.), II vietą laimėjo austras Andreas Geritzer (62 b.t.), trečias liko, nors „Medal Race“ etape nefinišavo, ispanas Javier Hernandez (67 b.t.).

Burlenčių klasės RS:X vyrų grupėje Martynas Juodeška užėmė 48 vietą (121 b.t., plaukimai-vieta: 1-29, 2-29, 3-25, 4-26, 5-14, 6-3, 7-13, 8-11).

Kitas lietuvis, Juozas Bernotas, užėmė 55-ą vietą (154 b.t., plaukimai-vieta: 1-28, 2-31, 3-28, 4-25, 5-25, 6-13, 7-20, 8-15).

Abu lietuviai plaukė „sidabrinėje“ flotilėje.

Šioje klasėje rungėsi 70 sportininkų, pirmą vietą laimėjo graikas Byron Kokalanis (19 b.t.), II – lenkas Piotr Myszka (31 b.t.), III – Hong Kongo atstovas Chan King Yin (41 b.t.).

Pabaigai nuotraukų albumas iš regatos (nuotraukos iš bymnews.com, albumas eksperimentinis):

View Full Album

—

* – Vieno plaukimo, paprastai blogiausio, rezultatai neskaičiuojami – atmetami.

• Guilain GRENIER/BMW Oracle Racing nuotrauka.

Vilniaus jachtklubas rengia seminarą buriuotojams apie varžybų taisykles. Derėtų sudalyvauti, nes aistros varžybose dėl taisyklių traktavimo kyla nuolat. Daugiau žinių – daugiau argumentų diskusijose (gerai, jei tai ne ginčas, virtęs snukdaužiu).

Kad vienas ar kitas teisėjo sprendimas kelia aistras, žinome ir iš savo patirties, ir iš istorijų. Štai dar viena, nuskaityta internete (oficialios informacijos neradau, nuorodos nebus).

Vis dar verda aistros dėl jau pasibaigusios „Amerikos taurės“ — ją amerikėnams pralaimėję šveicarai neteisingais sprendimais kaltina paskutinių plaukimų vyriausiąjį teisėją iš Naujosios Zelandijos Haroldą Bennettą neteisėtais veiksmais.

Esą per paskutinį, lemiamą plaukimą, kurį „Alinghi 5“ pralaimėjo „BMW Oracle Racing“, H.Bennettas, davęs startą likus kelioms minutėms iki pasibaigiant laiko limitui pagal varžybų taisykles, sukėlė pavojų komandoms ir žiūrovams.

Pagrindinė H.Bennetto klaida buvo ta, kad jis startą davė tuo metu, kai netoli starto linijos buvo per daug žiūrovų laivų, kurie ir sutrukdė A5 gerai startuoti.

Be to, šveicarų stovyklos teigimu, ir orų sąlygos buvo jau pavojingos — jachtų prietaisai rodė, kad rangauto apkrovimai yra per dideli.

Ir tai dar ne viskas. Kalbama, kad su vyriausiojo teisėjo sprendimu pradėti starto procedūrą nesutiko visas teisėjų korpusas ir procedūrą jam teko atlikti vienam. Į pagalbą pasitelkus… kažkokį policininką (buvo ten tokių, su „mygalkėmis“ plaukusių) ir BOR reklamistą („piarščiką“).

Vyriausiąjį teisėją finaliniams regatos plaukimams skyrė ISAF, šveicarai su jo kandidatūra sutiko. Tad ko jie siekia dabar reiškdami tokius nepasitenkinimus, neaišku. Juolab po varybų (ar kas pamena?) „Alinghi 5“ priekaištų teisėjavimui ir varžybų taisyklių traktavimui neturėjo.

„Nėra jokių taisyklių, išskyrus mano taisykles“.

d.

• Gilles Martin-Raget/Orange nuotrauka.

Žinomas buriuotojas Bruno Peyron skelbia, kad atnaujinama regata „The Race“.

Lenktynės aplink pasaulį be sustojimo, kurias ir sugalvojo pats B.Peyron, neturi griežtų taisyklių ir limitų. Jei viskas seksis gerai, regatos startas numatomas 2013 metais.

Pirmoji regata „The Race“  įvyko 2000 metais. Savo ketinimus atnaujinti varžybas, jos sumanytojas aiškina „Volvo Ocean Race“ sėkme – reikia panašių varžybų ir daugiakorpusinėms jachtoms.

Pastaruoju metu pastebimas pakilęs susidomėjimas maksitrimaranais. To paties B.Peyrono rekordą su „Orange II“ (nuotraukoje) dabar bando pagerinti prancūzas Franck Cammas su „Groupama 3“.

B.Beyrono nuomone, jo regatoje galėtų dalyvauti 8-10 didesnės nei 100 pėdų daugiakorpusinės jachtos.

„The Race“ turėtų būti patraukli investuotojams, nes, teigiama, komandų biudžetai būtų mažesni nei VOR.

Tolimesni Baltijos kaimynai estai turi kuo pasigirti – rugpjūčio 4-12 dienomis pas juos vykas pasaulio „Melges 24“ jachtų klasės čempionatas.

Talino pakraštyje Piritoje, 1980 metų Olimpinėms žaidynėms statytame jachtklube („pepsikola“ ir žaidimo automatai po 15 kap“),  turėtų rinktis geriausi šios klasės atstovai iš viso pasaulio.

Bet kol kas dalyvių sąrašas neilgas.

RC 44 klasės monotipuose (ir ne tik) naujovė – kompanijos „Norht Sail“ naujos 3Di technologijos burės.

Tiesa, kol kas (kaip matyti nuotraukoje dešinėje), tokius stakselius Dubajuje regatoje „Al Maktoum Trophy“ išsikėlė tik „Islas Canarias Puerto Calero“ ir „Team CEEREF“ komandos.

Sunku dar pasakyti, kiek greitesnės jachtos su supernaujomis burėmis. Ispanai po devynių plaukimų liko aštunti, slovakai slovėnai – ketvirti.

Bet šurmulio naujovė jau sukėlė. O tokias bures naudoja ir „BMW Oracle“ komanda. Tiesa, ne ant „Amerikos taurę“ laimėjusio trimarano  , o ant naujos klasės 40 pėdų katamarano.

Kame 3Di naujovė pasakyt negaliu, dar giliai nesidomėjau. Iš pažiūros burė kaip burė, tik spalva kitokia. Na, dar „stovi“ gražiau.

3Di neatrodo toks revoliucinis žingsnis, kaip 3D technologija – kuomet burė jau ne siuvama, o presuojama ant specialios formos.

• Andriaus Repšio (ne Kreatoriaus) nuotrauka.

Šįkart jau be bajerio – Nidoje vyko pasaulio „Ice-Blokart“ čempionatas, tad visai rimtas buriavimas žiemą. Ne kasdien pasaulio čempionatai vyksta Lietuvoje.

Skeptikai galėtų pakritikuoti: kas čia tokio draugėn susirinkti salyginai naujos sporto šakos entuziastams ir paskelbti pasaulio varžybas?

Bet jei jau lygintuvų stumdymas ant ledo – olimpinė sporto šaka, tai ir ledrogės nusipelnė. Ir Nidoje vykęs čempionatas su 32 dalyviais iš 9 pasaulio šalių tikrai vertas pasaulinio titulo.

Kaip jis vyko ir kas laimėjo – skaitykite Mato tinklaraštyje. Dar informacijos yra Bitlo jachtos „Tojana“ tinklapyje ir atnaujintas Vadimo rašinys.

Turint noro, galima panagrinėti „Amerikos taurės“ („America’s Cup“) statistiką. Tik kad ir kokie skaičiai būtų, pagrindinis yra vienas – nugalėtojais tai 1as.

Kiek peržvelgiau , man įdomiausi pasirodė šie skaičiai:

• 2 000 vaikų iš Valensijos mokyklų aplankė AC33 stovyklą
• 8 000 rašinių apie Taurę (mane priskaičiavo?)
• 79 jūrmyles nuplaukė JAV trimaranas ir Šveicarijos katamaranas 2 plaukimuose
• 24 buriuotojai varžėsi (14 — „Alinghi 5“ ir 10 „BMW Oracle“) regatoje

Tai čia oficiali statistika. „Yacht Pals“ surinko ir sudėliojo šiųmetinės regatos istoriją ir dar šiek tiek skaičių. Įdomu.

• A5 beveik visą laiką vijosi BOR (priekyje). Nepavijo.

Jei į „Amerikos taurės“ („America’s Cup“) 33-ąjį finalą žiūrėsime kaip į technologijų dvikovą, viskas čia gerai – modernesnis JAV trimaranas su „bure-sparnu“ „BMW Oracle“ buvo akivaizdžiai pranašesnis už Šveicarijos tradicinio apiburinimo katamaraną „Alinghi 5“.

Sveikinimai amerikėnams (neskaičiuokime, kiek menkai jų tebuvo įguloje) parsivežus taurę užu Didžiosios balos, kuri iš jų buvo paveržta 1992 metais. Iki tol jie taurę nuo pirmojo laimėjimo 1851 metais buvo perleidę „kiviams“ tik kartą 1983 metais, bet jau kitame finale susigrąžino.

Pažvelgus į „Amerikos taurės“ istoriją matyti, kad jachtų konstrukcijos keitėsi, taisyklės irgi varijavo, tad nurnoti, jog dabar varžėsi technologijos, o ne buriuotojai, neracionalu.

Juolab, kaip matėme, Šveicarijos jachta (kurioje šveicarų vos du) antrajame plaukime iki pirmojo ženklo prieš vėją buvo net atitrūkusi nuo konkurentų. Atrodė, bus intriga ir sulauksime trečiojo plaukimo. Deja, po ženklo, kurį pirma ir aplenkė, BOR nučiuožė į priekį nepalikusi A5 jokių šansų.

Tiesa, savotiška intriga buvo A5 iškelta protesto prieš BOR vėliava, bet Vėjopamušalai.lt rašo, kad A5 protestą atšaukė. Nugalėtojai paskelbti, o dėl ko protestuota, aiškinsimės vėliau.

Jau po pirmojo plaukimo matėsi, kuri jachta (aš vistiek jas vadinsiu taip) turi daugiau šansų (nors bukmekeriai pergalės amerikėnams neprognozavo) laimėti taurę. Būtent – laimėti, o ne išsaugoti. Nuo 1992 metų AC istorijoje nėra atvejo, kad taurė pas laimėtoją užsiliktų ilgiau ne dvi kadencijas (finalai vyksta kas 5 metus).

Šiųmetinis AC finalas buvo tikrai technologinis. Jį stebėti buvo galima ir TV ekranuose ir kompiuterio monitoriuje. Vaizdas vėlavo, tad pražiopsojus įdomų momentą „durnadėžėje“, čia pat jį pažiūrėdavai dar kartą.

Jei netyčia nebuvo galimybės stebėti vaizdo (man taip buvo per pirmus du neįvykusius plaukimus pirmadienį ir trečiadienį), „gyva“ transliacija vyko internetu socialiniuose tinkluose – Twitter, Facebook. Pirmajame vos spėdavai skaityti kas vyksta, o palyginus su matomu vaizdu, operatyvumas stebino.

Bet visgi svarbiausios technologinės naujienos – pačios jachtos. Man, kiek tradicinio buriavimo šalininkui, suprantamiau, kai taures laimi žmogus, o ne technika. Bet ir techniką kuria žmogus.

Todėl paėmus AC kaip technikos varžytuves, norėtųsi, kad tokios ir liktų. Monotipų (ar panašių jachtų) varžybų apstu, o šios tebūnie tokios, kuriose plaukia revoliucinių idėjų ir sprendimų pagimdytos jachtos. Gal tuomet ir nebus taip pikta laukiant startų, kai tokių aikštingų jachtų įgulos laukia šiltnamio sąlygų.

• Apgaulinga nuotrauka. O juk BOR plaukia tik ant vienos plūdės.

Pagaliau jos startavo. Ir plaukė. Ne, sakyčiau, skriejo bangomis. Du-triskart greičiau nei vėjas.

Pirmąjį „Amerikos taurės“  („America’s Cup“) finalo plaukimą tarp taurės gynėjų šveicarų „Alinghi 5“ (A5) ir pretendentų į taurę amerikėnų „BMW Oracle“ (BOR) buvo gražu žiūrėti.

Bet iki tol gerokai nervus patampė: nuolatiniai pranešimai iš abiejų stovyklų apie tuoj tuoj įvyksiantį plaukimą ir jo atidėliojimą gerokai erzino. Nedaug trūko, ir būtų pasikartojęs pirmadienio (per mažai vėjo) ar trečiadienio (per didelės bangos) scenarijus.

Taip ir sukosi galvoje mintis: kurių galų tokius laivus už milijonus statyti, jei jiems reikia šilkinių sąlygų?

Kaip juokavo Bitlas, tos jachtos iš Nidos į Klaipėdą tų 25 jūrmylių nenuplauktų, joms tik baseine su vėjo ventiliatoriais buriuoti.

Bet viską atpirko startas. Ir kaip tik jame pasimatė, kokios nerangios posūkiuose jachtos – BOR pavėlavo apsisukti ir startavo A5 atsiplėšus. Nerangi buvo ir netiksliai baudos apsisukimą prie finišo atlikusi A5 (nesigilinsiu dabar, kodėl ji gavo baudą).

Pats plaukimas atrodė nuobodokas kaip ir F1 bolidų važiavimas. Vendų nedaug, distancija neilga ir čia viską lemia jau ne komandos meistriškumas, o jachtos savybės.

Ne be reikalo rašoma, jog jachtos konstruotos pasitelkus kosmoso pramonės technologijas. Skirtingos forma (katamaranas A5 ir trimaranas BOR), buringumu (tradicinis A5 ir „burė-sparnas“ BOR) jachtos skirtingai ir plaukė – BOR buvo akivaizdžiai greitesnė.

Čia kas nors balus skaičiuoja? Jei ne, tai neįdomu. Atrodo, kad trečio plaukimo nereikės ir Amerikos taurė sugrįš pas amerikėnus. Bet taip jau dingo intriga (nors gal dar ne – turiu priežasčių sirgti už šveicarus ir noriu jų pergalės). Ilgai kovoję teismuose dėl pačių varžybų, dabar ant vandens rungiasi ne sportininkai, o jachtų konstruktoriai. Gal visgi AC34 bus monotipai?