Archive for the ‘Kelionės’ Category

• Londono centre. Šiaurinė Temzės pakrantė. St.Katharine Docks. RRA nuotr.

Tik išvažiuok – tuoj kas nors vyksta. Išvykau į Londoną – Italijoje keleivinis laivas priskendo . Išvykau iš Londono – pranešta apie tai, kaip Londone lietuvis milijonieriaus katerį nuplukdyti bandė. Tiesa, lietuvio istorija sena, praėjusio metų kovo. Bet nuskambėjo dabar.

Nesiplėsiu apie Italijos keleivinio lainerio „Costa Concordia“ avariją. Akivaizdu, kad kapitonui kranto tarnybos šaukė Vada a bordo, cazzo! ne be reikalo, o keleivių plukdymo versle kažkas ne taip, jei toks šiuolaikinis titanikas užplaukia ant akmens.

Bet man įdomesnis lietuvio pasiplaukiojimas milijonieriaus jachta. Na, kateriu, mūsiškai šnekant.

Pats neseniai buvau toje vietoje – sename Londono dokų rajone St.Katharine Docks. Andrius Užkalnis savo knygoje „Anglija: apie tuos žmonės ir jų šalį“, rekomenduodamas aplankyti dokus, taip rašo:

„…ko gero, labiausiai išblizginti kvartalai – jachtos, parduotuvės, restoranai. Čia turistų nedaug: juos susiurbia netoli esanti Tauerio (Tower of London) muziejus“. (p.224).

Tikra teisybė: žmonių nedaug (buvome pavakare), rajonas švarus, gražus (viena vietų, kurioje gyvenčiau), vietiniame pub’e Dickens Inn duoda tokį kavos puodą, kad gali sėdėti ilgą vakarą – geresnis longdrinkas nei vyno taurė.

Na ir jachtos. Stiebų – vos keli, bet ir jų užtenka posakiui – jachtos nuo prabangių iki paprastų. Viena, iš pažiūros daug ir toli plaukiojanti, tokia jūrų valkatos buriuojama, tikrai atrodė nelabai savo vietoje šalia tviskančių motorlaivių, kurių čia apstu. Dar kelios Temzės baržos – čia atskira įdomi laivų klasė, pastaruoju metu stebėtinai pabrangusi, o būtų puikus namas ant vandens. Jei apie namus – stovėjo ir čia dar kelios kitokios baržos, pritaikytos gyventi.

Vietos keliuose baseinuose nedaug: kai kur – ne daugiau, nei vakariniame ar šiauriniame Pilies uosto Klaipėdoje baseine, kitur – erdvu tiek, kiek Kruizinio terminalo baseine. O gal ir mažiau.

Visi baseinai uždari, t.y., čia vienas išplaukimas į Temzę, bet nuo upės akvatoriją skiria masyvūs metaliniai žliuzo vartai. Potvyniai atoslūgiai čia, žvelgiant į Temzės krantines ir tiltų atramas, dideli, po kelis metrus (locijų dabar nežiūrėjau).

Ir štai tokiomis sąlygomis bičas bandė nuplukdyti katerį. Net patyrusiam žmogui tai nebūtų paprasta, o čia, galima spėti, vyras patirties turėjo menkai. Laimės kūdikis? Beginner’s luck?

Bet, kaip praneša žiniasklaida (URL aukščiau), svarstant lietuvio bylą, prokuroras Piersas Wauchope’as teisėjui sakė:

„…jis yra truputį daugiau negu paprastas benamis ar bent jau benamis, kuris išmano apie jachtas, nes tik retas galėtų ja taip manevruoti ir nepadaryti jai jokios žalos.“

Lietuvišku piratu jau pramintas vyras, anot Marijono Mikutavičiaus, „be jokios abejonės taiko tarp geriausių“ lietuvių, kuriems svetur nutikusios įsimintinos gyvenimo istorijos. Ir jei šis veikėjas sugebėjo valdyti katerį tokioje sudėtingoje akvatorijoje, Marijonas juokais klausia:

„Tai, bliamba, kodėl jis su tokiais įgūdžiais benamis Londone, o ne vyr. locmanas Klaipėdoje?“ ir priduria: „ Jo poelgiuose yra kažkokios heroiškos romantikos“.

Nesumoju ką atsakyti.

O gal, kaip gėpliuse sakė Kipras, tas bičas tik labai norėjo patekti į kalėjimą? Kaip O.Henry apsakymo herojus valkata Sopis, svajojęs patekti kalėjiman prieš žiemą. Tik lietuviui Ramūnui pasiekė labiau nei Sopiui – jis nuo kovo jau 10 mėn praleido kalėjime. Nors tiek čia tos sėkmės vasarą mirkti kalėjime.

Ir vis tiek smalsu, kaip tam bičui pavyko suvaldyti katerį nieko neapgadinus. Praėjusį sezoną kartą teko vairuoti gerokai mažesnį (kas, kad šiknoje – 500 arklių) katerį ir nebijau prisipažinti – sekėsi stipriai vidutiniškai, iš šono turėjau atrodyti nemokša. Bet suvaldžiau, nieko nekliudžiau, prišvartavau gerai.

Istorijos pabaigai – kelios nuotraukos iš St.Katharine Docks. Tai vieta, į kurią dar noriu sugrįžti. Kai šviesu ir kai visai tamsu. O dar geriau – atplaukti. Arba išplaukti. Linkiu sau ir kitiems.

Nuotraukose daiktai gali atrodyti didesni ir gražesni, nei yra iš tiesų.

Vien akį užmetus į Diuseldorfo jūrų muziejaus (Schiffahrtsmuseum) nuotraukas, muziejus, kuriame nesu buvęs, man atrodo kur kas įdomesnis, nei muziejus, kurį rudenį aplankiau – Southamptono jūrų muziejus.

Nesu profesionalas fotografas, todėl lyginti kelis aifonine muiline padarytus kadrus su profesionalų darbais vokiškame muziejuje, neracionalu. Ir vis tiek atrodo, kad vokiškas muziejus geresnis nei britų, nors šiųjų pagaminti laivų modeliai ir didesni.

Galiu kylsti, tai tik mano subjektyvus įspūdis. Kada prie progos bus galima patikrinti.

Prie progos vertas dėmesio ir su jūromis nesusijęs skulptūrų parkas po atviru dangumi Vokietijoje Baden-Viurtemberge. Kažkas panašaus yra kažkur Rytuose, bet ten jau toli.

• onEdition nuotrauka.

Tęsiant Anglijos temą liko dar vienas „pamarinuotas“ juodraštis – apie jachtas, kurias mačiau Southamptono laivų parodoje. Ne taip operatyviai kaip „Piranija“ aprašė įspūdžius iš Vokietijos, ir ne visos matytos jachtos bus paminėtos.

Nekantriems – Picasa albumas (kai kurios nuotraukos kartojasi ankstesniame albume, jei jau žiūrėjote).

Vos įėjus pro pagrindinius parodos vartus nuo miesto pusės (akredituotas parodoje ėjau kitu keliu, tad dėsningumą pastebėjau tik vėliau) patenki į medinių ir plastikinių, daugiausiai klasikinių linijų, nedidelių burlaivių sekciją.

Toks senamadiško, tradicinio, britiško pakrantės buriavimo rojus, kur šalia laivų apie juos kalbasi serai ir džentelmenai. Neperdedant. Bet čia pat – klegantys vaikai, kuriuos nardymo ar suaugmo instruktoriai kviečia į nedidelį baseiną.

Vaikai ir paaugliai nesiburiavo prie jiems skirtų jachtų, bet ne jie jas pirks, o saugusių, klausinėjančių apie „Optimist“ jachtas mačiau.

Kitoje parodos erdvėje pirmosios „sutiktos“ jachtos – ant kranto pastatytos „Beneteau“ ir „Jeanneau“ jachtos, šalia kurių keli kateriai (neklauskit, motoriniai laivai dabar nebuvo mano dėmesio objektas) ir vienas plastikinis „Folkboat“.

Apie vieną „Beneteau“ išskirtinę jachtą savo nuomonę jau rašiau, o nuomai (čarteriui) skirtos jos… jos visos kažkokios vienodos. Gal tik jutimais „Beneteau“ mielesnės nei „Jenaneau“.

Žygiuojam į mariną, kuri pastatyta specialiai parodai ar kitiems buriuotojiškiems renginiams. Šiokiandieniais čia būna parkas su krantine.

Aš laivų parodoje pirmą kartą, tad nuo tokios naujų jachtų gausos susisuko galva. Visų ten stovėjusių jachtų gamintojų nevardinsiu, privalumų ar trūkumų nelinksniuosiu, tam vietos (ir poreikio) šiame tinklaraštyje nėra.

Kas nustebino, o tiksliau, stebina visur, išskyrus rytinę Baltijos jūros pakrantę, tai smaragdinės spalvos vanduo. Ir tai pramoniniame uoste!

Ir šiame vandenyje suposi labai įvairūs laivai: nuo senovinių (myli britai savo istoriją, iš muziejinių fondų ištraukai dar plaukiančius laivus) iki ultramodesnių, prabangių, prašmatnių jachtų. Beveik visų skoniams ir poreikiams.

Užlipti į daugumą jachtų paprasta, žmonės nesigrūdo, nesistumdė. Gal tik į prabangias reikėjo palaukti, o į kai kurias leido nenoriai. Nes tai nuosavos jachtos. Matyt gamykla nuolaida padarė jas parduodama, bet su sąlyga, kad dalyvaus parodose. Nes kaip kitaip pamatysi pagal užsakymą gamintus burlaivius?

Pasivaikščiojus po laivus net su buriavimu nesusijęs žmogus pastebės skirtumus, bet bendrus bruožus ir išskirs jachtų grupes: vienetiniai gaminiai (tiek asketiškos sportinės, tiek prabangios komfortabilios), sportinės jachtos („čia tik toks WC?“), vidutinė klasė (populiariausios nuomojamos), šeimyninė klasė (kaip ir nuomojamos, tik kokybiškesnės), universalios (racer-cruizer, tiek prabangesnės, tiek pigesnės – dar du pogrupiai).

Toks labai grubus iš akies skirstymas bendram įsivaizdavimui. Juk žadėjau nelinksniuoti atskirai. Juk dar pagal dydį reikėtų skirstyti. O Southamptone buvo visokių: nuo keliolikos iki keliasdešimties pėdų.

Pažiūrėti tikrai buvo ką.

Sausį Anglijoje vyks dar viena laivų paroda – Londono . Šiemet parodos rengėjai reklamuojasi, kad bus dėvėtų jachtų  prieplauka. Būtų įdomu pamatyti šios rinkos segmento laivus gyvai. Na, prie progos.

P.S. Viršutinė nuotrauka iš 2009 metų parodos. Bet esminių skirtumų tarp šiųmetinės marinos nematau, o parodyti, kokį plotą užima paroda, norėjosi.

Idėjos nėra kažkieno nuosavybė, jas nusižiūrėti normalu. Jei man reikėtų pasisemti idėjų, kaip vystyti didelį jachtklubą, aš nuvažiuočiau į Brightono mariną Anglijoje ir jau atidžiau pasidairyčiau.

Be to, ką trumpai mačiau, užteko, kad maždaug taip įsivaizduočiau Šventosios uostelį ar renovuojamą Smiltynės jachtklubą. Gal net planuojamus (?) statyti naujus jachtklubus. Rasčiau ten ko įdomaus į Pilies uosteliui.

Taip jau nutiko, kad Brightono marinoje buvome trumpai ir jau sutemus. Pirmą kartą viešint Anglijoje yra ir gražesnių vietų, kurias verta aplankyti.

Bet ir ta trumpa viešnagė marinoje paliko įspūdį („čia tos dvi jachtos? kaip ir visos. bet jei jau TOS jachtos…“). Ai, viskas man Anglijoje paliko įspūdį. Kaip paliks Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar dar kur.

Atskiro paminėjimo verta automobilių aikštelė per kelis aukštus. Svečių čia laukiama, vietos pasistatyti mašinas yra kur. Ir, kas svarbiausia, nemokamai.

Kai mes lankėmės, čia stovėjo keliolika senovinių „jaguarų“. Kol jų savininkai kažkur „tūsinosi“, šalia brangių mašinų viename sunkvežimiuke budėjo apsaugininkai. Vaizdas kažkuo priminė filmą. Ir Kauno jachtklubą, kur kartais mėgsta suvažiuoti konkrečių automobilių markių entuziastai. Neturiu po ranka, parodyčiau nuotrauką, kurioje gražiai atrodo prie jachtklubo krano stovintys 9 (ar 11) „Porsche“.

Bet grįžkime į Brightoną (o aš ten ketinu kada nors grįžti). Pasivaikščioti prie jachtų nepavyko – visi priėjimai prie pirsų užrakinamais varteliais nuo pašaliečių atitverti. Panašiai dabar bus Pilies uoste, tik Anglijoje vartai gerokai didesni.

Nerandu dabar kažkur Gramo išsakyto komentaro apie Brighton mariną, gal jis pakartos čia. Jis ten dažnas svečias gali geriau papasakoti, kaip viskas sukurta, išdėstyta bei padaryta patogiai buriuotojui, gyventojui (taip, ten yra ir kur gyventi), verslininkui (viename restorane ir mes sravų palikome), poilsiautojui (mes ir buvome tokie).

Reikia paminėti, kad Brightonas yra angliškas kurortinis miestas, kurio akmeniniame paplūdimyje kojas į vandenį ir aš kišau. Jų smaragdinę jūrą, mūsų baltą smėlį, Pietų Europos saulę ir bus idealu.

Dar viena priežastis, kodėl miesto jachtklubas yra ne vien uždaras jachtų uostas, o visas pramogų centras.

Mano nuotraukų iš Brightono marinos nėra. Internete irgi „ne fontanai“.

P.S. Gramas dalinasi keliomis nuotraukomis iš Braitono jachtklubo:

P.P.S. Šis tinklaraščio įrašas yra 666 -as…

Jei jau Angliją užklupo rekordiniai šalčiai, gal ir ten navigacinis buriavimo sezonas tęsiasi ne visus metus? Ta proga prisiminiau juodraščiuose nuo rugsėjo marinuojamą įrašą apie mano matytas jachtų marinas Didžiojoje Britanijoje. Kaip dabar pagalvoji, mažai mačiau, noriu dar.

Ilgiausiai išvaikščiojau Ocean Village Marina jachtų uoste, nes jis buvo netoli vietos, kurioje gyvenau. Todėl ir nuotraukų (nekantriems – Picasa albumas), ir teksto gausiausiai.

Dar pakeliui link marinos į akis krenta flagštokas, kuris iš tolo atrodo kaip burlaivio stiebas – tiek čia galima burių sukabinti.

Vos įėjus (jei baras lieka kairėje, o ant kranto stovintis laivas-švyturys – dešinėje) akį patraukia okeaninis „Big Spirit“, VO60 klasės (pavadinimo neįkirtau, ir gal tai buvusi „Djuice dragons“) jachta iš sindikato Project Racing, viena IMOCA60 jachtų su Mike Golding Yacht Racing vardu ant borto, bet pagal spalvą ne ta „Ecover“, su kuria šis buriuotojas plaukė aplink pasaulį „Vendee Globe“ regatoje.

Šalia šio sportinio bolido – prabangos etalonas, superjachtų klasės burlaivis „Rebecca“ . Čia norėčiau pabrėžti, kad kalbu apie 2010 metų rugsėjo mėnesį, gal šiuo metu (ar kitu, kuomet bus skaitomas įrašas), ten stovi visai kiti laivai. Juolab AIS kažkurią dieną rodė, kad „Rebecca“ vietoje stovi kitas burlaivis.

Žygiuojam toliau ir matyti nedidelis, veikiausiai treniruočių trimaranas su britų Artemis Ocean Racing sindikato emblema. Toliau jachtos, kateriai kol sutinkam vieną Minitrasat 6.50 klasės sportinį laivą. Taip, ta su pakabinamu varikliuku jachtutė skirta okeaninėms varžyboms.

Kaip ir netoli prišvartuota kita IMOCA60 klasės jachta skaičiumi 100. Ta pati, kuri buvo pagrindinė lietuviškos jachtos „Ambersail“ varžovė regatoje „Sevenstar Round Britain and Ireland Race“. Iš arti pamačiau, kaip atrodo stiebai be zalingų ir štai kam reikia tų į šonus išsikišančių strypų (net nežinau kaip vadinasi, žinovai sako — autrigeriai).

Southamptone buvau, nors labai trumpai, dar vienoje marinoje — Shamrock Quay Marina. Šioji labiau nei ankstesnė priminė „vietinę“, ne tik svečiams ir prabangiems laivams skirtą jachtklubą. Čia galima mokytis buriavimo.

Toliau pasakojimas skystėja, nes kai vienos dienos vakarą draugė man aprodė Portsmouthą, prie žymiojo bokšto-spinakerio esantis pirsas skirtas svečiams, ne vietiniams buriuotojams. Ir vietos jame nedaug.

Užtat vietos apstu Port Solent Marina jachtklube. Jau grįžęs į Lietuvą iš Andriaus Varno sužinojau, kad čia įplaukimas įdomus – pro šliuzo vartus (beveik kaip į pilį). Reiks atplaukti, nuo vandens pamatyti.

Pati marina – didžiulis pramogų ir poilsio kompleksas, čia žmonės ir apylinkių važiuoja pailsėti. Čia yra visko: kinas, restoranai, kavinės, parduotuvės, viešbučiai etc. Ir daug daug jachtų.

Viena didžiausių jachtų nuomos kompanijų „Sun Sail“ čia laiko dalį savo flotilės. Jachtų kompanija turi tiek daug, kad nekvaršina galvos kurdami joms pavadinimus – visos sunumeruotos ir tiek.

Čia sutikome vestuvininkų porą (o, šitos tradicijos visuose kraštuose vienodos). Nufotografavus jaunikis, toks augalotas žaliukas jūreivio uniformą, kažką burbtelėjo apie pinigus. Nuo pat pirmos dienos po padu ir žmonai pinigų kaulija iš turistų?

Dar dvi matytos marinos yra, pavadinkime taip, kaimuose. Vienoje jų, esu minėjęs, prisiliečiau prie istorijos – iš arti pamačiau legendinę jachta „Gipsy Moth IV“ .

Lymingtonas yra kurortinis kaimelis prie vandens, tačiau jo marina dydžiu lenkia visas Lietuvos kartu sudėjus. Čia įsikūrusi ir viena stambiausių jachtų brokerinių kompanijų „Ancasta“.

Kitą mariną, jei ją taip galima pavadinti, mačiau gražiausiame iki tol regėtame Anglijos provincijos miestelyje Arundelyje. Tie tos ir marinos: paklypusi trobele su kreida iškeverzotu kvietimu paplaukioti motoriniu kateriu (+ vieno parduodamo laivelio skelbimas) upėje Arun. Internete ta pati kompanija atrodo visai gerai.