Archive for the ‘Kelionės’ Category

Gal truputį paskubėjau andai rašydamas, kad laivų parodai vienos dienos neužtenka. Išties, jei neturi konkretaus plano, o norisi tik pažiūrėti, vienos dienos per akis. Na, bent jau „PSP Southampton Boat Show“. Trečią dieną viskas iki kaulo pažįstama ir kiek pabosta. Bet „darbas toks ir pykti negali“.

Šįkart du subjektyvūs pastebėjimai iš parodos Anglijoje, kuriuos gal kaip tik man pastebėti ir prireikė kelių dienų. Nuotraukos jiems nebūtinai bus, nes „protas vaikšto iš paskos“.

Turgaus bajeriai?

Prie vieno stendo lauke toks dėde žila barzda ir plaukais, labai ryškiu ne britišku akcentu, man panašiu į balkanišką, bet galiu ir klysti, demonstravo įmantrų vamzdelį. Tie, kam teko iš kuro bako per vamzdį (šlangą) siurbti kuro, supras apie ką kalbu – plastikinis, permatomas vamzdelis skirtas skysčiams iš vienos talpos perpilti į kitą, tik tam nereikia sukurti vakuumo traukiant orą, skysčių tekėjimą vykdo negudrus metalinis įtaisas su rutuliuku viduje.

Pasižiūrėjus į veikimą, atrodo nuostabus dalykas ir tikrai praverstų jachtoje. Stebint vieną iš demonstravimų, prie prekijo priėjo vyriokas ir paprašė parduoti 10 tokių įtaisų. Kainos nepamenu, bus kelios dešimtys britų svarų. Nemačiau, kad mokėtų pinigus.

Ir tik vėliau šovė mintis (nebūtinai teisinga), kad tas vyriokas tėra prekijo bendras, kuris suvaidino pirkimą, tuo gal paskatinantis žiūrovus pirkti. Žodžiu, „turgaus bajeriai“. Manote jų negali būti Anglijoje?

Nuolaidos?

Kai internetu pirkti denio batai, iš biednumo naudojami kasdien, nuspaudė pirštus, nes pirkus internetu nepataikiau dydžio, parodoje nutariau pasidomėti nauju apavu.

Ir neverčiant į litus kainos nemažos, nors kokybė, norisi tikėti, garantuota. Nusižiūrėjau vieną porą – ir kaina gera, ir gražūs. Bet pasimatavus netiko – mažiausias dydis gerokai per didelis. Man tinkamo dydžio, kaip sakė pardavėjai, ta firma negamina.

Jau vėliau, nuvykus į Port Solent Marina, (nuotraukos viršuje ir apačioje) vietoj esančioje parduotuvėje (jie prekiauja ir internetu) tos pačios firmos tokie patys batai kainavo 10 svarų pigiau, nei parodoje „su nuolaida“. Ir mažiausias jų dydis man jau buvo per mažas. Teisingai sako, kad batus reikia pirkti vakare, kai pėda ištinsta.

Tai buvo man dovana artėjančio tortadienio proga. Ačiū. [ g.d. „Harken“ -- taip pat labai ačiū.]

Dabar jau žinau, kad kai dar kartą teks apsilankyti laivų parodoje, į nuolaidas žiūrėsiu atsargiau. Nebent kaina, kaip, pavyzdžiui, išspausdinta žurnalo viršelyje ir aiškiai matyti, pritaikyta nuolaida ir ne.

P.S. O kepurės neradau. Arba netinkamos, arba negražios, arba per brangios.

Dar spėjau parskristi iš Anglijos „Star1“ avialinijų lėktuvu – žiniasklaida mirga pranešimais apie šios kompanijos sulaikytus lėktuvus (ar vieną ir tą patį?), atidėtus skrydžius ir svetur įstrigusius keleivius.

Ieškant pigiausių bilietų (itin pigius galima rasti, tik jei jų paieška tampa darbu) man labai gelbėjo, tiksliau, padarė didžiają dalį už mane. Beliko bakstelti pirštu ir pasakyti „šitas“. Pasirinkau „Star1“ nes skrido iš Vilniaus ir protu suvokiamu laiku (ne paryčiais, ne naktį).

Aš keliauninkas nepriekabus, suprantu, kad pigių bilietų kaina yra nepatogumai, tad skrydžiais pirmyn ir atgal likau patenkintas. Kas, kad Stanstedo oro uoste ne iš karto buvo informacija, kad „Star1“ (ar oro uostas?) pakeitė išvykimo vartus (gate).

Kol blaškiausi prie vartų, kurie nurodyti įlaipinimo talone (boarding pass), svarstydamas, na kur tie tipiški lietuvių veidai, mano tipiška rytų europiečio veidą pamačiusi britė oro uosto darbuotoja papasakojo apie pakeitimą ir pirštu parodė, kur eiti.

Tik gerokai vėliau per garsiakalbius pranešėjai informavo apie pakeitimus.

Į Angliją skridome pilnu lėktuvu, atgal į Lietuvą jis skrido pustuštis, todėl vos pakilus buvo galima pasirinkti patogesnį krėslą, ką ir padariau. Ir dar pasimėgavau prabanga – pavalgiau kelių km aukštyje už 17,50 Lt.

Kitas niuansas – nusileidus Stanstede, keleiviai plojo. Nusileidus Vilniuje – ne. Nesuprantu, kodėl jie ploja savo kasdienį darbą dirbanties lakūnams. Tai plokite ir troleibusų vairuotojams. Daugiau šansų, kad šie girdės plojimus.

Aš gi paplosiu po kurio laiko naujai lietuviškai aviakompanijai, kurioje net be padidinimo stiklo matysis tos pačios „Lietuvos avialinijų“, „FlyLAL“, o dabar ir „Star1“ ausys.

Man neteko patirti, ką reiškia nežinioje laukti skrydžio – bus ar nebus? o kada? o kaip? Atrodo, kad keli šimtai su „lietuviška žvaigžde“ (tai ir avialinijos, ir turizmo kontora po to pačiu „stogu“) svetur išvykusių lietuvių namo kelio ieškosis patys.

Kartais pagalvoji: gal ir smagu pasilikti dar užsienyje. Bet greitai persigalvoji: jei jau likti, tai savo noru, nes, pošimts, turiu pasirinkimo teisę, ar ne? Net kai tave pastato į keblią ar be išeities padėtį, gali rinktis kaip reaguoti.

P.S. Nuotraukoje lėktuvas su „rankove“ keleiviams — orlaivis, kuriuo parskridau.

Pasakęs, kad buriavai, tarkime, Volvo60 klasės jachta, Anglijoje gali nieko ir nenustebinti. Juolab, vietoje, kur susirenka buriuotojai.

Čia visi tokie, kurie turi kuo girtis ir didžiuotis, bet to nedaro, nes nėra prieš ką – čia visi buriuotojai.

Kelias dienas buvau tokioje aplinkoje. O vieną dieną buvau netoli pietinės Anglijos buriavimo, jei nesuklysiu, Mekos – Solento sąsiaurio. Nors, jei būti visai tiksliu, tai tik šalia, Portsmoutho uosto įlankoje. Bet tai irgi Solento dalis.

Solentas įtrauktas į 100 50 geriausių buriavimo vietų pasaulyje — aprašytas knygoje „Fifty Places to Sail Before You Die“.

Buriuoti čia yra kur ir „ką“ — potvyniai/atoslūgiai, seklumos, fortai ir daugybę krovininių, keleivinių ar net karinių laivų. Bet tuo pačiu Solentas yra rekreacinė zona, kurioje privilegijuota grupe save gali vadinti buriuotojai.

Nuo kranto dairiausi į buriuojančius ir… uch kaip jiems pūtė gerai. Nuotraukose gal to ir nesimato.

Nekantriems – mano nuotraukos iš Anglijos. Ne apie buriavimą.

Pasakojimais apie Angliją dabar nelabai ką nustebinsi – arba žmonės ten buvo (yra), arba ten buvo (yra) giminaičiai. Bemaž visi girdėję apie šią šalį, tad vos kelias dienas ten pabuvęs ir aš vargu ką pasakyčiau naujo ar netikėto. Bet keletą pastabų turiu.

Po kelionės aplink pasaulį sugrįžęs Andrius Varnas sako, kad palyginus su visu pasauliu, Lietuvoje brangu. O Anglijoje?, klausiau jo aš. Kapitonas sako, kad ir ten pigu.

Drįstu nesutikti. Kelis ir keliolika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės man sako, kad čia gyventi brangu. Pasaulio jie apkeliavę nemažai, lyginti turi su kuo. Ir aš jais tikiu.

Svetur laikausi principo neversti kasdieninių išlaidų kainų į litus, taip mažiau skauda. Konvertuoti į litus verta tik stambesnių prekių kainas, tuomet galima svarstyti, ar verta pirkti toje ar kitoje šalyje, jei Lietuvoje to ar ano nėra.

Skaičiuojant svarais, Southamptone (daugiausiai buvau šiame mieste, kitur kainos gali skirtis, nedarau apibendrinimų visos šalies mastu) kainos įvairios: pigioje parduotuvėje galima nusipirkti 7 poras kojinių už 2 svarus (panašiai tiek kainuoja kepalas duonos) arba naujus sportbačius už svarą – tiek pat, kiek kainuoja grietinės indelis viename prekybos tinkle. Tiesa, kitur batų pora kainuoja nuo 40-140 svarų. Mačiau ir džinsų už 5-9 svarus, tikrai pigu.

Bet pasidaro nepigu, kai skaičiuoji kitas išlaidas – automobilio stovėjimas valandai iki 2 svarų (o Londone mane pasitikusi draugė už valandą sumokėjo 8 svarus), pietus dviems – 25-30 svarų. Benzino kainų neskaičiuosiu, nes jis ir matuojamas čia kitaip. Tabako kainas jau pamiršau, bet vien pažiūrėjus į jas šiurpas nukrečia.

Tarpmiestiniai autobusai reklamuojasi bilietų kainomis nuo 2 svarų, bet gali tekti mokėti ir 6, ir 30. Jie kaip lėktuvų bilietai – kuo anksčiau perki, tuo pigesnis. Pasakojo man, kad kartą iš Glazgo į Londoną parskristi buvo pigiau, nei nuvažiuoti autobusu iš vienos nedidelės marinos netoli Glazgo. Panaši situacija ir su traukiniais.

Tad ar brangu, ar pigu, kiekvienas gali spręsti pagal save. Man pasirodė nelabai pigi šalis, bet, sako, ten dirbant įmanoma sutaupyti juodai dienai.

Ir dar kelios pastabos:

• gal ir gerai, kad neleido man dviračiu ten važinėti (sakė: „Nenoriu rengti tavo parsiuntimo namo“) — nors dviratininkų daug, įprasti prie kairės pusės eismo juostos reikia laiko
• maži spiegiantys vaikai lėktuvuose turėtų būti gabenami kaip pavojingas krovinys bagažo skyriuje
• Stanstedo oro uostas tiek pat Londono, kaip Karmėlavos – Kauno, tik atstumai kelis kartus didesni
• jei Lietuvoje angliškai susikalbėjai su švedu, dar nereiškia, kad tai pavyks padaryti Anglijoje kalbant su britu, ar, juolab, škotu
• pečius spaudžianti kuprinė ir baimė pavėluoti į autobusą/traukinį – ne patys geriausi palydovai Londone
• orientacijai tikrai labai praverčia kompasas („žaisliuko“ iPhone 3G kompasai mano kantrybei per lėti)
• Google Maps Street View yra gėris ir padeda nepasiklysti
• iš nuostabos nukaręs žandikaulis gali reikšti ir stereotipų lūžį galvoje
• noriu dar. labai.

Ačiū Anglijoje mane priėmusiai ir šefavusiai draugei.

P.S. Vos nepamiršau: Anglijoje nėra varškes, tik kažkoks poskystis sūrus pakaitalas. Ir elektros rozetės ten kitokios. Kartą pamiršau adapterį ir likau visai parai be kompo.

Grįžau. Londonui pliusas. Kuris miestas kitas? Apie kitką (gal) vėliau.