Archive for the ‘Jūrose ir vandenynuose’ Category

Parengta pagal Yachting World 2009 m. liepos mėn. leidimo straipsnį “Danger zone – a spate of serious injuries remind us of the dangers”.

• Iliustracija iš žurnalo (hardcopy), paspaudus pasidina (kitame lange), paaiškinimai  – įrašo apačioje.

Neseniai įvykusių nelaimingų įvykių grandinė yra savalaikis priminimas pavojus, kurie yra neatskiriama modernaus okeaninio buriavimo sporto dalis.

Įsivaizduokite, kad vietoj spinakerio nuo jūsų laivo stiebo viršaus pakabintas normalus šeimos automobilis, tarkim minivenas… Ar toks vaizdinys kiek pakeis Jūsų elgesį su spinakrfalu?

Ar būsite pasirengę rankomis išlaikyti tą svorį tik su dviem virvės apvijom apie gervės būgno, arba skubiai numesti virvę atlaisvinant stabdžio sklendę, prieš tai nepriimant dalies apkrovos ant gervės?

Reikalas tame, kad, kai rimtas laivas šniokščia pavėjui su pilnu spinčium, jau artėdamas prie bojos, ir reikalingas skubus ir sklandus burės numetimas, apkrovos ant virvių yra sunkiai įsivaizduojamo dydžio.

Tuo metu, kai technologijų taikymas leidžia pasiekti vis geresnes įrangos savybes, tos pat technologijos užmaskuoja apkrovas, kurias ta įranga patiria. Ir tai yra ne tik dinaminės apkrovos į įrangą, kas kelia pavojų įgulai. Pagalvokim kad ir apie vandenį, už borto lekiantį dviženklio skaičiaus greičiais – atsitrenkti į tokį kietą daiktą krentant už borto, reiškia rimtai susižeisti – ir tai patvirtintų Volvo Ocean Race įgulos.

Be sutrenkimų, nubrozdinimų, skilimų, guzų ir kartais lūžių – kas jau tapę kaip ir įprastais dalykais profesionalaus buriuotojo sportininko gyvenime – neseniai įvykę rimti sužeidimai priverčia atkreipti dėmesį į riziką, kurią patiriame rungtyniaudami.

Trys įvykiai ypač sukrėtė buriuotojų sportininkų bendruomenę. Visais atvejais kojos buvo pagautos į smarkiai apkrautas, arba greitai atpalaiduotas su apkrova virves.

Vienas įgulos narys prarado pėdą regatoje Shipman Cup, Portoroze, Slovėnijoje. Kita buriuotoja buvo laimingesnė, t.y. kojos neprarado, tačiau Antiqua Sailing Week distancijoje numetamas spinakeris pakartotinai užsipildė, ir ją iškėlė, už kojos pagavęs brasu. Trauma buvo tokia, kad nedelsiama evakuacija į ligoninę buvo būtina.

Puikios dienos pabaiga

Kitas (trečiasis iš minų – AB past.), kiek senesnis atvejis įvyko 2008m rugsėjį per Maxi Yacht Rolex Cup, plaukiant su 68’ Mini Maxi ALEGRE. Po 9 operacijų iki šiol, ir dar keliomis suplanuotomis, Ledas Pritchardas vis dar moka didelę kainą už vieną klaidelę ant denio.

Ledas Pritchardas yra patyręs profesionalus buriuotojas, dalyvavęs daugybėje aukšto lygio buriavimo renginių.

Jis pasakoja: „Tai buvo nuostabi buriavimo diena, su 20-30 mazgų vėjo, trumpoje, bet pilnoje veiksmo distancijoje. Lekiant 20 mazgų pavėjui, distancijos atkarpos buvo tik 8 minučių trukmės, todėl laiko pasiruošti manevrams buvo labai mažai.

Artėdami prie bojos, pasiruošėm skubiai pakelti spinakerį, su falu ant centrinės gervės ir su šešiais vyrais prie kavamalių. Paprastai falas fiksuojamas specialiu stabdžiu ant stiebo, ir tada laisvas galas perkeliamas ant normalios gervės, taip pasiruošiant spinakerio nuleidimui.

Tačiau tuokart stiebo stabdis kažkodėl nesuveikė, ir aš pasitikėjau virvės sklende ant denio, kad prilaikytų apkrovą, kol pernešiu falą. Nors ta sklendė nepritaikyta tam darbui, atrodė, kad viskas bus gerai. Man pernešant falą prie kitos gervės, laivas nosimi rėžėsi į bangą, spinkeris dar labiau apkrovė virvę, sklendė neišlaikė ir pasidavė.

Šiuolaikinės virvės labai standžios ir tvirtos, jos dažnai dar kurį laiką išlaiko spiralę po to, kai nuimtos nuo gervės. Manau, kad tada, kai spinakerfalas švilpdamas lėkė velniop, viena iš tokių spiralių ir pagavo mano koją ir pritraukė prie virvių pravedimo bloko ant denio. Tuo metu mano koja jau dirbo kaip stabdis spinakerfalui, kuris tempė 20 tonų laivą su 20 vyrų 20 mazgų greičiu…“

Galų gale virvė buvo nupjauta, bet dešinės kojos kaulas buvo sulaužytas, o visa mėsa nusmaukta nuo blauzdos. Pritchardo laimei, distancija buvo netoli nuo kranto, ir, nežiūrint į neramias oro sąlygas, greitaeigis RIB’as skubiai jį pristatė į krantą, gydytojų globai.

O KAIP laikyti žaizdą sausai?

O jei tokia trauma nutiktų toli nuo krantų? „Manau, kad pirmosios pagalbos mokymai yra geras ir reikalingas dalykas, tačiau sportininkams reikalingesnis specialus mokymas, kuriame įvertinami šiuolaikinio okeaninio buriavimo ypatumai“ – sako dr. Markas “Tommo” Tomsonas, sportinio buriavimo entuziastas ir dalininkas įmonės Medical Support Offshore, kuri teikia specifines medicinines konsultacijas ir mokymus įguloms, dalyvaujančioms tokiose regatose kaip Vendee Globe ar VOR.

„Kranto žmonių rengiamų pirmosios pagalbos kursų problema yra tame, kad jie nesusiję su realiu okeaniniu sportiniu buriavimu. Pavyzdžiui, laikyti žaizdą sausai dažnai yra praktiškai neįmanoma.

Žinojimas, kaip teisingai tvarstyti pirštų traumas, arba kaip apsaugoti stuburą ar sprandą sužeistam įgulos nariui, kuris turės būti perkeliamas į kitą laivą – yra labai svarbu.

Nemažiau svarbu yra žinoti kokius nuskausminamuosius vaistus turėti ir kaip juos naudoti, taip pat kurias laivo dalis, ar įrangą gali panaudoti kaip galūnių įtvarus, arba viso kūno imobilizavimui…

Gana paplitusi trauma yra „pirštinė“, kai vestuvinį žiedą pagauna virvė ir audiniai nusmaukiami nuo piršto kaulo, o greituose laivuose vis daugėja kelio sąnario traumų, nes dėl bangomis skriejančio korpuso dinamikos įgula deniu normaliai vaikščioti nebegali, ir juda ant visų keturių…“

O draudimas ar galios?

„Tačiau ne vien traumos kelia pavojų įgulai, — sako Tomsonas – „Dehidratacija ir hipotermija dažnai pamirštama, ir specialūs mokymo kursai padeda žmonėms suvokti kokios prevencijos būtina imtis.

Kalbant apie reikalavimus mokymams – mus stebina, kad Fastnet‘ui reikalaujama, kad tik vienas įgulos narys turi dalyvauti vienos dienos mokymo kurse.“

Grįžtant prie Led Pritchard – jo skaudi patirtis iškelia nemažai klausimų.

„Pirmosios med. pagalbos įgūdžiai yra esminis dalykas kiekvienai sportinei įgulai. Nors kiekvienai nelaimei iš anksto nepasiruoši, tačiau žinojimas ką tiksliai reikia daryti atsitikus kolegos traumai, yra esminė vertybė. Visi, kurie tą man nelaimingą dieną buvo laive – visi vėliau nuėjo į specializuotą medicinos pagalbos kursą“, — pasakojo M.Tomsonas.

„Aktualus ir draudimo klausimas. Ar laivo draudimas yra su įgulos apsauga nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų? Aš žinau, kad dauguma buriuotojų pasitiki savo įprastiniu kelionės draudimu – bet labai abejotina, kad jis duoda apsaugą, ypač jeigu esate apmokamas sportinės įgulos narys“, — perspėja Tommo.

Net ne tiek ir svarbu – esate apmokamas įgulos narys, ar ne; nuėjote į specializuotą kursą ar mokotės iš knygų – kas iš tikro yra svarbu, tai suprasti, kad realių apkrovų ir to keliamos realios rizikos suvokimas dar niekada nebuvo toks svarbus.

Varžomės lengvesniais laivais nei anksčiau , tačiau greičiai ir apkrovos išaugo eksponente. Gal ir mūsų rizikos suvokimas turėtų tiek pat sustiprėti?

Iliustracijos paaiškinimas (nuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę ratu)

• 1. Jei tavo plaukai ilgi – denk juos kepure, arba apsikirpk. Plaukus gali pagauti gervė.
• 2. Grįžtamasis blokas, per kurį pirmo stakselio šotas paduodamas į kokpitą. Nepakliūk į šį trikampį.
• 3. Būk vidinėje (kokpito) pusėje nuo spinakerio brasų. Jiems staigiai įsitempiant, gali būti išspriegtas už borto.
• 4. Saugokis atdaro, bet ant denio gulinčia bure uždengto liuko. Žmonės krenta kiaurai, ir susilaužo koją.
• 5. Galvą laikyk žemiau spinakergiko, kai prisegi/atsegi spinakerį – yra pavojus netekti dantų, arba dar blogiau…
• 6. Laminato burės sliždios.
• 7. Įdėmiai patikrink virvių sklendes, ypač bėgant pavėjui su spinakeriu.
• 8. Nusiimk visą bižuteriją, ypač žiedus, kai dirbi su takelažu. Žiedai yra itin dažna traumos, vadinamos „p „antpirštis“ priežastis.
• 9. Viena ranka tau – kita laivui. Nekrisk nuo tranco.
• 10. Groto Šotas – pavojus pirštams! Šotas dažnai yra patogi vieta laikytis, tačiau viena iš pavojingesnių.

Pratesiant nedidelių laivų škiperių, bet didelių keliautojų temą – vengras Aronas Mederis aplink pasaulį plaukia su tikrai mažyte jachtute „Carina“. Įdomu: statyta Šveicarijoje.

Dydžiu, forma ir net spalva labai panaši į „Albin Karskrona/Viggen” tipo laivelius, kaip, pavyzdžiui, Minijos jachtklube stovinti „Alcea“.

Kokia hipiška jachta ir kiek joje nedaug vietos, galima pamatyti 360 laipsnių panoraminėje interaktyvioje nuotraukoje. Palaukus kol užsikraus, spauskit ant viduje esančių daiktų — iššoka paaiškinimai. Tiesa, vengrų kalba, nors kai kurie papildyti anglišku komentaru.

Smalsūs gali bandyti perskaityti užrašus jachtos viduje, pastudijuoti piešinius. Buriuotojams  įdomesni bus kelionės kai kurių etapų planai.

Ir dar: video reportažas apie 29 metų buriuotojo atvykimą į Tailandą.

„Saugumo instrukcijos parašytos krauju“ (c) Kiekvieno laivo bocmanas

Antigvos dienraštis The Daily Observer pranešė apie nelaimę, sukrėtusią vietinę buriuotojų bendruomenę.

Kovo 4 dieną patyrusi buriuotoja iš Venesuelos elektrine gerve kėlė savo sutuoktinį į jachtos stiebą, kad šis atliktų šiokį tokį remontą. Paprastai tą darbą jie atlikdavo su mechanine gerve, tačiau moteriai neseniai operuotas petys, todėl dabar naudojosi gerve su elektrine pavara.

Keliant sutuoktinį, moteris pastebėjo, kad kažkas yra negerai su gerve, ir, išsigandusi dėl savo vyro saugumo – jis tuo metu jau buvo virš denio pakeltas apie 1-1,5 m – pabandė gervę išjungti.

Gervės išjungimo mygtukas nesuveikė, o mechanizmas įtraukė moters kairę su virve. Gervė sukosi toliau. Moteris savo dešinąja ranka bandė išlaisvinti kairę, bet susipainiojo groto fale taip, kad ir jos dešinė ranka buvo užveržta.

Jai šaukiantis pagalbos, pirmasis atskubėjęs žmogus nesugebėjo jai padėti, netrukus į pagalbą prisijungė buriuotojas iš Šveicarijos. Bet ir jį ištiko nelaimė – vyro pirštus gervė irgi įsuko kartu su virve.

Galiausiai gervė išsijungė pati, o venesualietės vyras buvo saugiai nuleistas ant denio.

Buriuotojos kairė plaštaka buvo visiškai nupjauta ties riešu, keli dešinės rankos kaulai buvo sutraiškyti.

Nesėkmingai bandžiusiam pagelbėti šveicarui buvo visiškai nupjauti aštuoni pirštai.

Abu nukentėjusieji buvo skubiai pristatyti į Mount St.John‘s Medicinos Centrą, kur buvo bandoma prisiūti plaštaką ir pirštus. Vėliau moteris buvo skubiai išgabenta į ligoninę Majamyje (JAV), o džentelmenas iš Šveicarijos ligoninėje praleido 5 dienas.

Buriuotojų portalas Blue Water Sailing atkreipia buriuotojų dėmesį, kad būtina išlikti labai atsargiems ir atidiems, net atliekant įprastus ir iš pažiūros paprastus darbus.

Taip pat patariama peržiūrėti savo gyvybės ir sveikatos draudimo sutarčių sąlygas, pasitikrinti, ar yra numatytas ligonio pervežimo išlaidų kompensavimas, nes nelaimė gali įvykti ir nuošalioje vietoje, kur nėra reikiamo lygio medicinos paslaugų.

Cunamis

Visad maniau, kad cunamio banga atviroje jūroje yra lyg kalniukas atrakcionų parke, ant kurio su laivu, tinkamai pasirinkus krypti, būtų smagu pasisupti. Iš Japonijos pakrančių sargybos laivu užfiksuoto vaizdo matyti, jog įsivaizdavimas buvo lyg tikras.

Teigiama, kad ši banga, per kurią persirito laivas, vėliau trenkė į Japoniją pražūtinga jėga.

Per bangas I

Beprotis ar laimės kūdikis? Tiesiai per aplink? Geros rankos ir nemenkai sėkmės reikia išlaikyti tokią “karvę” ant tokios bangos.

Per bangas II

Dar vienas įspūdingas kilinės jachtos šuolis per bangas. Kas sakė, kad kreiserinis burlaivis negali būti banglente? Gali!

Nors atrodo baugokai, o ant priekinio štago susuktas staselis, rodos, tuoj įsisiubavęs nuneš stiebą. Nenunešė. Repeat?

• nrk.no nuotrauka.

Netoli Antarktidos krantų vasario pabaigoje dingo Norvegijos jachta „Berserk“, o kovo pradžioje nutraukta jos narių ir laivo paieška.

Nejaugi baigėsi pankų anarchistų vikingų rizikingas ekspedicijos vietose, kur ne tik buriuotojai, bet ir apskritai mažai kas plaukia?

Oficialūs šaltiniai praneša, kad nelaimės signalas iš jachtos buvo gautas vasario 22 dieną, į rajoną išplaukė Naujosios Zelandijos karinių jūrų pajėgų laivas, bet burlaivio pėdsakų neaptiko.

Vėliau buvo rastas gelbėjimo plaustas, daiktai, pagal kuriuos nustatyta, jog tai „Berserk“ įranga.

Į Roso jūrą atplaukusioje jachtoje buvo keli vyrai (duomenys skirtingi), kurių du anksčiau išlipo į Antarktidos krantą. Jachta kreisavo jūroje ir ten pakliuvo į labai smarkią audrą — vėjo greitis siekė 182 kilometrų per valandą, bangų aukštis – 6-8 metrus.

Į krantą išlipo jachtos kapitonas ir visų ekspedicijų idėjinis vadas Jarle Andhøy (34 metų) ir aštuoniolikametis Samuel Massie Ulvolden – jie sniego motociklais bandė pasiekti Pietų ašigalį ir taip pažymėti žymaus Norvegijos keliautojo Roald Amundseno ekspedicijos šimtmetį.

Jachtoje liko tryse: norvegai Robert Skaane (34), Tom Gisle Bellika (36) ir buriuotojas iš Pietų Afrikos Leonard Banks (32).

Jei nutraukta paieška, reikia suprasti, kad jie laikomi žuvusiais.

Įtaigiai ir gražiai (užkabino net tuos, kurie į nelaimes jūroje žiūri gana abejingai, nes dažnos jos, deja ) apie nelaimę parašė buriuotojas Lee Winters.

Valdžiažmogiškai ir su jaučiama ar tai panieka, ar tai menkinimu  — „Sunday Star Times“ rašinį perspausdina Stuff.co.nz.

Buriuotojams kliuvo ir už tai, kad jie į šeštajį žemyną leidosi be leidimų. To neneigia Naująją Zelandiją pasiekęs Jarle Andhøy, tačiau atkerta ten vykęs kaip į niekieno žemę .

Manau nenutrūks norvegų ekspedicijos, susiras ji kitą laivą ir vėl leisis į keliones. „Ant bangos“ jau rašė apie šiuos originalus – pasižiūrėkit filmuką su kokia jachta jie plaukiojo tarp ledų!

Vėliau įsigijo didesnę, su ja surengė ekspedicijas ir, manau, dabar vėl kita jachta leisis į naujas keliones.

Sunku įsivaizduoti tokius laisvus žmones atsisakant kelionių, kuriuose jie nekuria kičinio kulto iš senovinių tradicijų, spjauna į biurokratų draudimus, girdo Rusijos armijos karininkus, miega su ruoniais ir vėpliais, nuogi bėgioja po Arktį ir Antarktį, maivosi, chuliganavoja (ir visą tai įamžina video) ir tiesiog gyvena senu geru rokenrolo ritmu.

Tvarkos ir taisyklių saugotojai tai pavadintu mažų mažiausia neatsakingumu, bet… „O mums, pankams, nusimyžt“ (citata ne iš norvegų ir, žinoma, sušvelninta).