Internetu klaidžioja fotoistorija – abi nuotraukos viršuje – apie jachtos ir banginio susidūrimą.

Pasakojama, neva jachtos įgula 11-14 metrų ilgio banginį pamatė šalia laivo, nutolusį maždaug už 100 metrų. Vėliau jis pasirodė maždaug už dešimties metrų, iššoko į orą ir… nusileido ant jachtos.

„Buvo labai baisu, laimei niekas nenukentėjo”, – cituojami jachtos 5gulos nariai Ralph Mothes (59 metų) ir Paloma Werner (50 metų).

Ačiū visiems siuntusiems norodas, bet šaltinių nenurodau. Jei tikra istorija (turiu teisę abejoti), tai reikėtų giliau pasidomėti. Kada nors.

P.S. Radau vieną oficialų šaltinį — Telegraph.co.uk rašo kiek plačiau. Panašu į tai, kad jachtą ir įgulą išgelbėjo metalinis laivo korpusas. Medinis ar plastikinis būtų subyrėjęs į šipulius.

Ko galima pasiilgti per trejus metus? Paklauskite amerikiečio Williamo Reido Stowe’o. Jis šį klausimą girdėjo labai dažnai ir gal turi paruošęs atsakymą.

O klausinėjo žmonės jo todėl, kad niujorkietis 1152 dienas plaukiojo pasaulio vandenynuose nei karto neišlipęs į krantą. Tai naujas nonstop serijos plaukimo aplink Žemės rutulį rekordas. Ankstesnis priklausė australui ir siekė 657 dienas.

58 metu amerikietis 2007 metais į kelionę išsiruošė su savo drauge, 23 metų Soanya ir ketino per 1000 dienų tris kartus apiplaukti Žemės rutulį 72 pėdų škuna „Anne“.

Bet po kelių mėnesiu mergina pasijuto blogai ir paaiškėjo, kad ji nėščia. Ir 306-ąją odisėjos „1000 Days at Sea“ ( „The Mars Ocean Odyssey“) dieną Soanya paliko burlaivį netoli Australijos krantų.

Savo dviejų metų sūnų buriuotojas pamatė tik grįžęs iš kelionės. Mergina neįkalbinėjo draugo mesti kelionės ir likti su sūnumi. Vistiek žinojo, kad savo tikslo Reidas sieks ir pasieks.

Be „namų“ ^* – 32 metus

O ko galima pasiilgti per tris dešimtmečius? Klauskite lenko Jerzy Radomskio, kuris prieš 32 metus, tuomet trisdešimtmetis, paliko žmoną vaikus ir išplaukė aplink pasaulį jachta „Czarny Diament“.

Namo buriuotojas grįžo nuplaukęs 444 500 kilometrų, o tai prilygsta vienuolikai kelionių aplink Žemės rutulį.

Kitaip nei amerikietis, lenkas nuolat stodavo įvairiuose uostuose, pragyvenimui užsidirbdavo plukdydamas turistus ar dirbdamas plantacijose, išmoko prancūzų, ispanų ir suahelių (labiausiai paplitusi Afrikoje) kalbas.

Per 32 metus į Lenkiją Jerzys buvo užsukęs vos keletą kartų ir labai trumpam. Jo žmona iš pradžių manė, kad aistra buriavimui yra laikina, bet vėliau paaiškėjo, kad sėslus gyvenimas ne jos

vyro būdui ir nieko kito neliko, kaip tik susitaikyti.

* — „Namai“ kabutėse, nes čia turima omenyje standartinį stereotipinį „namų“ apibrėžimą sausumoje. Jūrininkams laivas – tikri namai.

Rekordų siekimas ne visada sėkmingas. Norėjusi tapti viena viena jauniausių buriuotojų, viena apiplaukusių jachta pasaulį, amerikietė Abby Sunderland savo kelionę baigė ją išgelbėjusiame žvejų laive.

Jos brolis Zacas, kai buvo kiek vyresnis, tai padarė sėkmingai. Sesutei nepasisekė, gaila.

Radosi manančių, kad jauniems leistis į tokia skeliones – kvailybė. Įdomu paskaityti, sutikti nebūtina.

• Christophe Launay nuotrauka.

„Aš nesu herojė. Aš tik paprasta mergina, kuri tikėjo savo svajone“. Jesicca Watson

Po septynių mėnesių vienatvės vandenynuose, šešiolikmetė australė Jesicca Watson šeštadienį (gegužės 15 dieną) grįžo į Sidnėjų viena apiplaukusi Žemės rutulį 34 pėdų (apie 10 metrų) ilgio rožine jachta „Ella’s Pink Lady“.

Buvo kritikų, maniusių, kad mergina neatlaikys kelionės, bet ji sėkmingai įveikė 23 tūkstančius jūrmylių, kurias plaukdama patyrė ir štilius, ir uraganinius vėjus, ir dideles bangas.

„Neturėjau kito pasirinkimo, negalėjau palūžti“, — po kelionės teigė australė.

Finišavo ji likus trims dienoms iki savo 17-ojo gimtadienio. Paauglė skubėjo baigti kelionę, kol jai dar tik šešiolika ir apgalvotai laikėsi atsargios taktikos paskutiniame kelionės etape.

Sidnėjaus įlankoje merginą pasitiko dešimtys valčių ir jachtų, sveikindamos paauglę sėkmingai grįžus namo. Jesiccos gerbėjai kruopščiai laikėsi atstumo iki jos jachtos, kad nebūtų pažeista taisyklė „jokios pagalbos iš išorės“ — iki pat finišo, niekas negalėjo prisiliesti prie „Ella’s Pink Lady“.

Šeima, draugai ir Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas susirinko pasveikinti australės. Daugelis žiūrovų vilkėjo rožinės, kaip ir jachtos, spalvos drabužius. Buriuotojos sutikimas buvo tiesiogiai transliuojamas televizijos eteriu.

„Ji sugrąžino Australiją į pasaulio žemėlapį“, — savo tautietės žygiu džiaugėsi australai, susirinkę pagerbti merginos prie žymiosios Sidnėjaus operos.

Toks dėmesys po ilgos vienatvės, kaip pati prisipažino, pribloškė šešiolikmetę.

Vos grįžusi į krantą po 210 dienų kelionės, mergina teigia norinti išmokti vairuoti automobilį, valgyti šviežius vaisius ir salotas, išsimiegoti ir vaikščioti paplūdimiu.

Per jauna?

• Christophe Launay nuotrauka.

Kaip jau rašė „Ant bangos“, į savo kelionę aplink pasaulį Jesicca išplaukė praėjusių metų spalį. Pirmasis etapas iki starto Sidnėjuje buvo nesėkmingas – kol mergina miegojo, jos jachta susidūrė su prekybiniu laivu.

Iškart pasipylė kritika, kad australė neturi patirties, yra per jauna. Pasigirdo kalbų, jog merginą į vandenynus stumia tironiška jos motina (buvo atvirai jos tėvus idiotais išvadinusių).

Tačiau tėvai tai neigė, tikindami, kad kelionei dukra pasiruošusi, buriuoja nuo 8 metų. Laikas parodė, kad vėliau rimtų incidentų vandenynuose Jesicca nepatyrė.

„Ella’s Pink Lady“ kelias driekėsi nuo Sidnėjaus rytiniame Australijos krante per Ramųjį vandenyną į viršų iki pusiaujo, jį kirtus žemyn pro Horno ragą į Atlanto vandenyną, iš kur aplink Gerosios Vilties kyšulį Afrikoje į Indijos vandenyną ir pro pietinę Australiją iki starto linijos.

Jesicca yra jauniausias žmogus, vienas pats be sustojimo ir pašalinės pagalbos jachta apiplaukęs Žemės rutulį. Tačiau tai nebus pripažinta rekordu. Pagal vienus pranešimus, dėl jaunumo – mergina yra nepilnametė.

Teigiama, kad rekordas priklauso australui Jesse’as Martinui, kuris 1999 metais jachta „Lionheart-Mistral“ savo kelionę be sustojimo ir pašalinės pagalbos baigė sulaukęs 18 metų. Beje, jis palaikė nuolatinį kontaktą su Jesicca ir pasitiko ją finišavus.

Praėjusiais metais britas Mike’as Perhamas, būdamas 17 metų, apiplaukė Žemės rutulį vienas jachta „Totallymoney.com“. Tačiau dėl įrangos gedimo jis buvo priverstas ir sustoti, ir pašalinės pagalbos prašytis.

Nors Mike, kaip tikras džentelmenas, savo rekordą atidavė Jesiccai.

Pačiai Jesiccai ginčai dėl to, tapo ji rekordininke ar ne, didelio įspūdžio nepaliko.

Per mažai jūrmylių?

Bet ne tik jaunas amžius trukdo Jesiccą paskelbti jauniausia vienutininke. Pagal World Sailing Speed Record Council (WSSRC) priimtas taisykles, skaičiuojant ortodrominį atstumą nuo išplaukimo iki grįžimo taško, turi susidaryti 21 600 jūrmylių.

Nepriklausomų ekspertų nuomone, Jesicca taip matuojant nuplaukė 19 000 jūrmylių (jei tiksliau – 18 265). Tiesa, jos laivo žurnale įrašyta gerokai daugiau jūrmylių, bet juk ir plaukė ji ne tiesiai.

Norint pasiekti rekordą, kirtus pusiaują jai reikėjo plaukti dar aukščiau į šiaurę ir tik po to leistis. Arba dar kartą kirsti pusiaują Atlanto vandenyne: apiplaukus Horno ragą kilti į viršų, o po to leistis.

Oficialiai Jesicca ir jos tėvai nekomentuoja WSSRC sprendimo nepripažinti rekordo, nors to siekta akivaizdžiai. Ir savo interneto tinklapyje rašo, kad sumušė Jesse’o Martino rekordą.

Australės vadybininkas Andrew Fraseris pabrėžia: „Jesicca yra jauniausiai mergina, viena apiplaukusi pasaulį be kitų pagalbos. Tegu žmonės patys priima savo sprendimus“.

Guinnesso rekordų knyga, fiksuodama vienutininkų rekordus, naudojasi tais pačiais principais, kaip ir WSSRC, todėl Jesiccos rekordas ir čia gali būti nepripažintas.

Titaniškas darbas

Kad ir kiek „protingi dėdės“ skaičiuotų yra rekordas, ar jo nėra, šešiolikametė atliko titanišką žygį: plaukti vienam reikia antžmogiškos drausmės, sugebėjimo ilgai būti be miego, didelės fizinės ištvermės ir visą laiką išlaikyti šviežią galvą planuojant maršrutą.

Tiesa, šiuolaikinė technika įgalina tai daryti lengviau, nei tai pavyko pirmajam vienutininkui, plaukusiam be sustojimo, Robinui Knox-Johnstonui.

Jis neturėjo galimybės palydoviniu internetu atsisiųsti instrukcijos, kaip suremontuoti vieną ar kitą išėjusį iš rikiuotės prietaisą, negalėjo kompiuterio ekrane sekti orų prognozių, ar palydoviniu ryšiu paskambinti artimiesiems ir pasiguosti, kaip nelengva (ar pasidžiaugti pasiekimais).

Senosios buriavimo mokyklos atstovai mano, kad šiuolaikinių technologijų pergrūstos jachtos iškreipia vienutininkų buriavimo aplink pasaulį sudėtingumą, keičia pobūdį. Tai, ką prieš kelis dešimtmečius galėjo atlikti patyrę jūrų vilkai, dabar gali padaryti ir paaugliai.

Nors tai ir nelengva. Paskutinysis etapas merginai buvo ypač sunkus — ji patyrė tris stiprias audras, 12 metrų aukščio bangas. Jai pačiai teko remontuoti kai kuriuos jachtos įrengimus, šalinti techninius gedimus.

Paskutinės kelionės jūrmylės merginai pridėjo nemažai mėlynių ant kūno ir nuolatinį raumenų skausmą.

Plaukimas aplink pasaulį – verlsas

• Christophe Launay nuotrauka.

Rekordas-nerekordas, bet į Jesiccos plaukimą galima pažiūrėti ir kaip į verslą, kaip į gerą investiciją jos būsimai karjerai – tokio lygio „piaro“, kad ir koks sunkus ar brangus jis buvo, galima pavydėti.

O kad tai verslas, liudija ir faktas: Jesiccos mama dukros istoriją jau pardavę žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho kompanijai „News Limited“ už 700 000 Australijos dolerių.

Mergina, sėkmingai užbaigusi kelionę, gali tapti turtingiausia paaugle pasaulyje. Šis plaukimas jai atneš ne tik šlovę, bet ir neblogus dividendus. Į Jessicos Watson sąskaitą gali subyrėti milijonai dolerių.

Gausybė firmų, pradedant kosmetikos ir baigiant automobilių, yra pasiruošusios su mergina sudaryti milijoninius reklaminius kontraktus. Visos kelionės metu Jessica rašė biografinę knygą, kurią žadama išleisti jau birželio pabaigoje. Apie ją bus sukurtas ir dokumentinis filmas.

Tik yra abejojančių, ar toji knyga bus tiek įdomi, kiek, tarkime, yra Robino Knox-Johnstono plaukimo autobiografija.

Parengta pagal:

• Fox 8 News
• CNN
• The Age (ir dar)
• SailingBoy
• Sailing World
• Times Live
• Chalenge and Adventure
• Yacht Pals
• BBC
• Sailboats and Sailing the World
• Xteam
• Ekstremalas

• AP Photo/Gerald Herbert/Boston.com nuotrauka.

Tradicinės Meksikos įlankoje rengiamos regatos „Regata Regata al Sol XXVI“ distancija šiemet gali keistis.

Įprastai iš Pensakolos miesto JAV (Pensacola, Floridos valstija) į Isla Mujeres („Moterų“) salą Meksikoje, jachtos generaliniu kursu šiaušia tiesiai žemyn skersai įlankos.

Žinoma, priklausomai nuo vėjų, jachtos venduoja ar halsuoja, vienu kursu neplaukia. Tik šiemet generalinis kursas gali iš tiesės virsti lanku aplenkiant naftos dėmę po „Deepwater Horizon“ naftos platformos avarijos (po sprogimo kilo gaisras, vėliau platforma nuskendo, iš gręžinio liejasi nafta).

Jachtų kursą galima stebėti internetu , o Boston.com nuotraukos dalele atspindi, kokio masto katastrofa įvyko Meksikos įlankoje.

• Karinių laivų apstu. Bet ar jie apsaugo? REUTERS nuotrauka.

Panašu, kad Somalio piratai arba visai suįžūlėjo, arba imasi naujos, ir, tenka pripažinti, nekvailos praktikos – pulti civilius laivus anksčiau užgrobtais laivais.

Toks atvejis buvo, kai pagrobtu automobilius gabenančiu laivu „Asian Glory“, piratai puolė konteinerius gabenantį „MSC Anafi“. Pirmasis plaukia su Didžiosios Britanijos vėliava. Piratai ją nuleido ir išsikėlė „linksmąjį Rodžerį“?

Pagal vienus pranešimus, ataka buvo nuožmi – piratai kelias valandas vijosi laivą, nuolat jį apšaudė iš automatinių ginklų ir granatsvaidžių. Bet vėliau „MSC Anafi“ kapitonas žurnalistams teigė, kad nieko baisaus nebuvo – tamsią naktį prie jų prisiartino kitas laivas, kelis kartus iššovė, „MSC Anafi“ padidino greitį ir pabėgo.

Gal kapitonas ką nors slepia, nes kai „MSC Anafi“ pasiekė Indijos uostą, 20 iš 24 įgulos narių pasiprašė atleidžiami – jie nebenorėjo rizikuoti savo kailiu.

Jei tikėti kapitonu, jis nematė tiksliai, kas per laivas juos atakavo. Bet tikrai ne piratų „barža“ ar valtis su motoru. KPŠ? Net jei buvo tamsu kaip požeminėje oloje, radarų ekrane automobilių laivas turėjo plieksti kaip lėktuvnešis, o ne žvejų valtelė.

Kad ir kaip ten būtų, kiek tos informacijos tikra, o kiek ne, vien galimybė piratams naudoti okeaninius laivus puolimams, gali keisti situaciją Indijos vandenyne ir Adeno įlankoje.

Automobilius plukdantis „Asian Glory“ — aukštu bortu, ne lėtaeigis žvejų laivelis, kuriuos piratai anksčiau naudodavo savo mobilioms bazėms. Nuo tokio pasprukti nelengva net tokio paties lygio laivui, nekalbant apie mažesnius ir lėtesnius ar, ypač, jachtas.

Įprastu būdu, sulaukė palankaus oro, piratai išplaukia į vandenyną savo žvejybiniais „dou“ laivais, aptinką auką, tada sėda į atviras motorines valtis ir puolą laivą. Puolimo metu jiems tenka sunki užduotis – viena ranka laikytis valtelėje, o kita apšaudyti laivą, kad įgula negalėt pasipriešinti jų išsilaipinimui į denį.

Kas kita, kai didelis laineris prisiartina prie aukos. Jei bangavimo nėra ar jis nedidelis, perlipti į kitą laivą jiems pasidaro kur kas lengviau (nors ir nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti). Neatmeskim varianto, kad piratai gali atakuoti kitą laivą, o tai jau grėstų abiejų paskendimu.

Be to, piratai gali nesibaiminti kareivių – jiems kaip skydas tarnauja užgrobto laivo įgula. Tai ypač aktualu Adeno įlankoje, kur saugomi fregatų saugomais „koridoriais“ plaukia prekybinių laivų konvojai.

Jei puolimas iš valties turi trukti kelias minutes, nes greitai gali pasirodyti kariškiai, šiuo atveju, prisidengdami įkaitais, jie pulti gali kelias valandas, o kariškiai viską stebės iš šalies bejėgiai.

Tik didesnio greičio laivai gali sėkmingai atitrūkti nuo piratų, kai jie atakuoja iš užgrobtų laivų.

Kas galėtų gelbėti tokioje situacijoje? Gal ginkluoti kareiviai ant denio. Įgula ginkluota būti negali – taip ji automatiškai tampa piratais. Ginkluoti saugos kompanijų apsaugininkai taip pat kelia pavojų prekybinį laivą laikyti piratiniu. Bet ir kariai nieko gero – ar netampa prekybinis laivas kariniu? Uždaras ratas.

Panašu, kad laivų konvojus, lydimas karinių laivų, irgi negali būti šimtaprocentinė garantija. Gudrus piratas gali priversti krovininio laivo kapitoną pameluoti ir įkaitų laivas taps ėriuku vilko kailyje avelių bandoje.

Kaip elgtis kariams? Spjauti į galimai žūsiančius įkaitus ir duoti rimtą atkirtį piratams, kad šiems nekiltų daugiau minčių užgrobtus laivus naudoti atakoms? Tik kas norės po to dirbti šiame regione plaukiančiose laivuose, jei žinos, kad gali žūti kartu su piratais?

• Teigiama, kad šis, daugiau kaip 2 000 „Hyundai“ ir „Kia“ gabenęs laivas užpuolė kitą laivą. „Ship Photos“ nuotrauka.

• LBena / Louis Benainous nuotrauka.

Aukštokai šotinis kampas, ar ne? Bet kam taip nenutinka. Matyt šios jachtos kapitonas nemato, kokiais eksperimentais užsiima įgula priekyje. O kol nemato, stakselį bus galima ir vėl pakelti. Et, kam tai nenutinka…

• Nuotrauka iš „Yachting World“

Atrodytų, nieko bendro su buriavimu. Tik daili mergina plaukia valtimi ir tokios nepublikuoti būtų nuodėme. Bet viskas kur kas įdomiau.

29 metų britė Lia Ditton yra patyrusi profesionali buriuotoja, nuplaukusi jau daugiau kaip 75 tūkstančius jūrmylių. Ji 12 kartų kirto vandenynus, triskart kaip vienutininkė dalyvavo varžybose (tarp jų – ir plaukimo aplink pasaulį be sustojimo), buriavo kitose varžybose ar plukdė jachtas.

Ir štai dar vienas pasiekimas jos karjeroje – kartu su 44 metų detektyvu Mick Birchall ji per 73 dienas perplaukė Atlanto vandenyną varžybose ir kovo 19 dieną finišavo irkluotojų regatoje „Atlantic Rowing Race 2009“  .

Anot Lia, tai buvo fizinis ir psichologinis pasiruošimas prieš šių metų pabaigoje startuosiančias lenktynes aplink pasaulį be sustojimo „Barcelona World Race“, kuriose ji IMOCA 60 klasės jachta „Channel Islands“ plauks su su buriuotoju Phil Sharp.

Lia ne tik buriuotoja, bet ir menininkė, tad save taip ir apibūdina: „vienintelė profesionali buriuotoja-menininkė“.

Vienas iš jos meninių projektų – sukurti laivą iš pelėsių, ledo, druskos, ir kitų produktų. Nebuvo įgyvendintas.

Gerokai apčiuopiamesnė mintis burių audinį panaudoti muzikos garsams išgauti. Gal tai ir bandys plaukdama aplink pasaulį. Barselonos regata startuoja šių metų gruodį.

Varžybose dėl Jules Verne Trophy prizo pasiektas naujas rekordas – Prancūzijos buriuotojo Franck Cammas trimaranas „Groupama 3“ apiplaukė pasaulį per 48 dienas 7 valandas 44 minutes ir 52 sekundes.

Įveikęs 28 523 jūrmyles, 103 pėdų (apie 31,40 metro)  trimaranas „Groupama 3“ (G3) finišo liniją prie Créac’h švyturio kirto kovo 20 dieną 21 valandą 40 minučių ir 45 sekundes. Į distanciją jachta išplaukė sausio 31 dieną, oficialiai laikas skaičiuoti pradėtas vasario 1 dieną.

Ankstesnis 2005 metų rekordas, kuris priklausė škiperio Bruno Peyron katamaranui „Orange II“ (OII), buvo 50 dienų 16 valandų 20 minučių ir 4 sekundės.

Nuo 1993 metų laimėti Jules Verne Trophy pavyko tik 5 kartus iš 20.

G3 rekordo chronologija

(Franck Cammas kovojo su „šešėliu“ — ankstesniu OII rekordu, tad minimas „kontrolinis laikas“ — G3 vietos palyginimas su OII tuo metu ar toje vietoje)

2008 metai. Pirmasis bandymas nevykęs – G3 apsivertė netoli Naujosios Zelandijos.

2009 metų ruduo. Antrasis bandymas ir vėl baigėsi nesėkme – netoli pusiaujo lūžo kairiosios plūdės galinis laikymo balkis, jachta atplaukė į Keiptauną, iš kur gruodį sugrįžo į Prancūziją.

2010 sausio 21. Trečias kartas nemeluoja. G3 startuoja iš Prancūzijos uosto Loriento. Kartu ketino startuoti ir G3 konkurentas trimaranas „Banque Populaire V“, tačiau jo komandai meteorologai pranašavo nepalankius vėjus visiems metams ir plaukimas atidėtas.

Vasario 1 d. Sekmadienį 0155 vietos laiku G3 kerta švyturio Créac’h traversą, nuo kur prasideda kelionės aplink pasaulį laiko skaičiavimas. Pirmąją naktį jachta skrieja vidutiniu 30 mazgų greičiu.

Vasario 5 d. Per parą vidutiniškai nuplaukdama 500 jūrmylių, G3 artėja prie pusiaujo – Arklių platumų, t,y., zoną be vėjo.

Vasario 6 d. G3 kirto pusiaują ir įplaukė į Pietų pusrutulį – iš Bretanės iki ekvatoriaus trimaranas atplaukė per 5 dienas ir 19 valandų. G3 lenkia OII para arba 620 jūrmylių. G3 suka link Brazilijos (tokia distancija buvo ir VOR08/09), o tai skiriasi nuo OII kurso.

Vasario 10 d. Nuolatinės vėjo paieškos plaukiant link Šv. Elenos salos. Halsų keitimai sekina įgulą (posūkiai tokia jachta tai ne ant braškių…). G3 prarado pusė pranašumo, turėto prieš OII.

Vasario 15 d. G3 nuo iššvaistė savo pirmavimą ir dabar nuo OII atsilieka 203 jūrmyles.

Vasario 19 d. Aplenkusi Gerosios Vilties kyšulį, G3 nuo kontrolinio laiko atsilieka jau 400 jūrmylių. Tikisi atsirevanšuoti Indijos vandenyne, į kurį įplaukus skrieja 30-35 mazgų greičiu, vėjui gūsiais siekiant 40 mazgų.

Vasario 23 d. Pirmasis rekordas. Indijos vandenyną G3 perplaukė per 8 dienas, 17 valandų ir 36 minutes (daugiau kaip 17 valandų pagerintas OII pasiekimas). Praplaukusi Tasmanijos salą, G3 įplaukė į Ramųjį vandenyną.

Kovo 1-2 d. Iki Horno kyšulio 700 jūrmylių, G3 kyla į šiaurę vengdama stiprios audros. Persvara prieš OII nuo 570 jūrmylių (vasario 27 d.) ištirpo iki 184 jūrmylių.

Kovo 4 d. Horno kyšulys.

Kovo 7 d. G3 pateko į žemo slėgio ir nepalankių vėju sritį – per dieną buriuotojai atliko 7 halsus. Jachta gerokai palengvėjusi – komanda išdegino degalų (akumuliatoriams pakrauti) ir suvalgė maisto, kurių bendra suma siekia apie toną. Lyginant su OII, Franck Cammas įgula jau turi 326 jūrmylių deficitą.

Kovo 13 d. Nuo Horno kyšulio G3 lydi nesėkmės – tai škvalai, tai silpnas vėjas. Tik artėjant prie pusiaujo greitaeigis trimaranas pagaliau įgauna greitį – pučiant 15 mazgų vėjui jachta plaukia 25-30 mazgų greičiu. Bet atsilikimas nuo OII jau siekia daugiau kaip 480 jūrmulių.

Kovo 14 d. Pusiaujas. Jį G3 antrą kartą kirto 41 odisėjos dieną. Per dieną nuplaukta apie 670 jūrmylių, ištirpo beveik 400 jūrmylių deficitas prieš OII.

Kovo 19 d. Iki finišo linijos prie Créac’h švyturio liko 713 jūrmylių. Nuo Azorų salų G3 spurtavo ir beveik 1200 jūrmylių lenkia kontrolinį OII laiką.

Kovo 20 d. 21 val. 40 min. 45 sek. Rekordas! G3 kirto finišo liniją tarp Créac’h švyturio Ušant (Ushant) saloje Prancūzijoje ir Lizard  švyturio Kornvalyje (Cornwall) Didžiojoje Britanijoje.

Franck Cammas ir jo 9 narių įgula iš trečio karto pasiekė užsibrėžtą tikslą – greičiausiai jachta apiplaukė Žemės rutulį be sustojimo. OII plaukimas pagerintas dviem dienom ir 8 valandom.

Rekordą dar turės patvirtinti WSSRC.

Optimalus plaukimo aplink pasaulio klasikinio maršruto (apiplaukiant tris kyšulius Pietų pusrutulyje – Gerosios Vilties (Afrika), Liuino (Leeuwin, Australija) ir Horno (Pietų Amerika) — generalinis kursas yra 21 760 jūrmylių.

G3 lagas rodė nuplauktas 28 523 jūrmyles vidutiniu 18,76 mazgo greičiu (skaičiuojant aptimalų kursą – 24,6 mazgo greitis grunto atžvilgiu).

Sudėtingiausi buvo etapai Atlanto vandenyne – iš pradžių pūtė silpni, grįžus – priešpriešiniai vėjai. Tačiau būtent plaukimas Atlante ties pusiauju ir po jo lėmė pergalę ir rekordą.

Tikras greitis

Po šio Franck Cammas plaukimo ir rekordo nebe toks fantastiškas atrodo Alain Thébault komandos planas eksperimentiniu trimaranu „l’Hydroptère“ apiplaukti Žemę per 40 dienų .

Gal pastarajam pavyks įrodyti, kad rekordų gali pasiekti ne tik vienos jūrmylės distancijoje, bet ir vandenynuose (tik kaip jo „vandens paukštis sparnuotis“ ant povandeninių sparnų skries per vandenynų bangas mįslė ir man), kur gamta gerokai nenuspėjama ir negali laukti palankių sąlygų (kartą „l’Hydroptère“ jau patyrė gamtos rūstybę).

Greičio rekordai gerokai įspūdingesni vandenynuose, kuriuose subyrėtų prie šilkinio vėjo greičius trumpoje distancijoje demonstravę „Amerikos taurės“ dvikovininkai „Alinghi 5“ ir „BMW Oracle Racing“.

Didelis vidutinis greitis ilgą laiką geriausiai atspindi jachtos technines savybes ir įgulos profesionalumą. Išlaikyti tokį greitį ilgą distanciją – ištvermės, ryžto, jūreivystės išmanymo demonstravimas.

G3 buvo pasiekęs 47 mazgų greitį, bet ekipažas labiau didžiuojasi tuo, kad sugebėdavo valandomis skrieti 36, 37 mazgų greičiu. Tie vyrai mažai miegojo visas 48 dienas ir jei tas pats ekipažas susirinks plaukti artėjančioje VOR regatoje, aš lažybų punkte statyčiau už „Groupama 4“.

Ir prancūzai nežiūrėjo į rekordo šturmą itin spartietiškai – jachtoje jie sau sudarė komfortabilias (kiek tai įmanoma) sąlygas ir pasiėmė alyvuogių. Pradedu jas mėgti.

• Nuotrauka iš „Penktasis vandenynas“ forumo.

Kaip ir žadėjo, Panevėžio jachtklubo narys Valentas Leipus iškėlė Lietuvos trispalvę Antarktidoje.

„Ant bangos“ jau rašė apie tokius ketinimus, o akiesmirksniu pakomentavo, kad anoks čia istorinis įvykis Lietuvos trispalvę iškelti Antarktidoje. Juolab, nuplaukus iki ten išsinuomota jachta.

Bet vistiek nedažnas įvykis, o štai dabar jau yra ir daugiau, nors vis dar lakoniškos, informacijos.

Papildyta: Panevėžio jachtklubo tinklapyje yra ir daugiau informacijos apie V.Leipaus „beprotiškai fantastinę“ kelionę.

• Indrės Viseckaitės nuotrauka.

Niekur nedingo senieji „Smiltynės perkėlos“ keltai, kėlę iš Klaipėdos į Smiltynę.

Neseniai po Kostą Riką ir Panamą keliavusi viena mergina pamatė juos toliau atliekančius savo funkciją Panamoje.

Nuotraukoje – keltas „Palanga“. Matytas tuose platumose ir keltas „Baltija“.

Nesitiki, kad tokie pavadinimai būtų sutapimas.

Kaip Bulgarijoje pastatyti naujieji  keltai pasiekė Klaipėdos uostą sava eiga, dar galima įsivaizduoti. Bet kaip senieji atsidūrė anapus Atlanto, lieka tik spėlioti.

• Nuotrauka iš neversealand.downtothesea.org

Ar čia man atrodo, kad pavasaris artėja, ar tik noriu, kad jis artėtų ir galima būtų laigyti po balas?

Žvilgt už lango – sniego dar apsčiai, žiema. Ir čia prisiminiau dar vieną tikrai žiemišką buriavimo epopėją. Kaip du karininkai burlaiviu, ne ką didesniu už kai kurias Olimpinės klasės jachtas, plaukė į Arktiką. Čia jau tikrai ne karibų kruizas.

Jos didenybės jūrų pajėgų karininkai Tony Lancashire ir Kevin Oliver praėjusių metų vasarą-rudenį surengė įdomią ekspediciją Kanados šiaurėje, jau už Poliarinio rato.

Jie įveikė 1 400 jūrmylių ledynais nusėtame vandenyne keliu, kurio taip ieškojo senieji burlaivių kapitono – šiaure tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynu.

Plaukė jie „naujųjų vikingų“ laivu – mediniu 17,5 pėdos ilgio „NorseBoat“  Šios irklinės valtys arba burlaiviai (priklausomai nuo įrengimo), kaip teigia ekspedicijos dalyviai, tinkamiausi tokioms sąlygoms.

Ekspedicijoje keliautojams teko patirti audras, 6 balų šiaurinius vėjus, dviejų dienų ledų nelaisvę, sutikti įtūžusį lokį ar smalsius banginius, šiltus ir draugiškus Arktyje gyvenančius žmones.

Panevėžio jachtklubo narys Valentas Leipus (nuotraukoje) nustebino savo kolegas. Užsiminęs apie staigmeną, niekam nepasakojęs apie savo kelionę, jis atsiuntė žinutę, kad kels klubo vimpelą Antarktidoje.

Vasario 16-ąją, minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Antarktidoje turėjo suplėvesuoti ir Lietuvos trispalvė.

Penktąjį žemyną buriuotojas ir parasparnininkas p. Valentas, kaip ir rašė draugams, turėjo pasiekti su burine 22 metrų jachta „Anne Margareth“. Ar pavyko, vasario 17-osios vakarą informacijos dar nebuvo.

Jonas Rozis, Panevėžio jacthklubo komandoras, sakė dar neturintis žinių apie bendraklubiečio odisėją. Nedaug p. Valentas pasakojo ir apie savo kelionę prieš išvykdamas. Paskutinį kartą vyrai buvo susitikę sausio pabaigoje.

„Valentas pasiėmė klubo vimpelą ir pasakė, kad iškels jį įdomioje vietoje. Daugiau apie kelionę nepasakojo, nedaug ir žinome“, — kalbėjo J.Rozis.

Į pietinį Žemės pusrutulį Panevėžio jachtklubo kreiserinio jūrinio buriavimo užsienyje organizatorius išvyko su savo kompanija — motorizuotų parasparnių sporto klubo „Penktasis vandenynas“ parasparnininkais. Ten jie ketino skraidyti ir tikriausiai išsinuomoję jachta pasiekti Antarktidą.

Žinutėje, kuri pirmoji pasirodė parasparnininkų forume (ačiū, kolega Jonai), o vėliau ir klubo tinklapyje, rašoma: „Panevėžio jachtklubo „vimpelas“ kirto Dreiko sąsiaurį“.

Jei jos autoriui tikrai pavyko iškelti trispalvę Antarktidoje, o tai padaryti nuplaukus burine jachta, tai tikrai istorinis įvykis.

Iki šiol piečiausiai — garsiajame Horno rage – Lietuvos trispalvę buvo iškėlusi „Tūkstantmečio odisėjos“ VI etapo įgula .

„Penktojo vandenyno“ entuziastai sumanė paskraidyti arčiau Pietų ašigalio. O Šiaurės ašigalio link ketina skrieti kitos ekspedicijos — „Špicbergenas 2010“ – dalyviai. Jie, beje, „esant palankioms oro ir vėjo sąlygoms, bei tinkamam reljefui, bandys čiuožti jėgos aitvarų pagalba“. O kaitai, sutikite, jau buriavimo dalis.

Nėra neįmanomų dalykų, tik kai kurie mažai tikėtini. Bet įmanomi. Ir štai du pavyzdžiai.

Britas Geoffas Holtas tapo pirmuoju kvadriplegiku (cerebrinio paralyžiaus forma), perplaukusiu jachta Atlanto vandenyną.

Buriuoti šiam vyrui ne naujiena, ir Didžiąją balą jis jau įveikęs du kartus būdamas 16-os ir kartą – 18-os. Bet dabar pirmą kartą – po 25 metų pertraukos. Ironiška, bet buriuotojas iš Didžiosios Britanijos į Mergelių salas (priklauso Didžiajai Britanijai) atplaukė į tą vietą, kur 1984 metais susižeidė ir tapo neįgaliuoju.

Nardydamas sekliuose vandenyse jis susilaužė kaklą ir dėl stuburo smegenų pažeidimo liko prikaustytas prie invalido vežimėlio.

60 pėdų katamaranu vyras plaukė ne vienas – jam padėjo ir tokius ligonius prižiūrinti Suzana, kuri prieš šią kelionę specialiai mokėsi buriavimo pagrindų.

G.Holtas jau įvykdė savo svajonę, o štai japonas Mitsuhiro Iwamoto dar rengiasi svajonių kelionei. — aklas buriuotojas ketina perplaukti Ramųjį vandenyną .

Aklųjų buriavimas nėra didelė naujiena (kaip, beje, ir paralyžiuotų žmonių) – jie rengia savo varžybas, apie vieną tokį sportininką „Ant bangos“ jau rašė.

Tad ir Ramųjį vandenyną perplaukti ketinantis M.Iwamoto – ne naujokas jachtoje. 42 metų vyras regėjimo neteko mokykloje, o buriuoti su žmonos ir dukros pagalba pradėjo prieš kelerius metus. Matyt tėvo, valtininko, kraujas virė japono gyslomis ir 2006 metais jis jau atstovavo savo šaliai aklųjų buriavimo planetos čempionate.

Ruošdamasis plaukimui iš JAV į Japoniją, buriuotojas ieško paramos projektui, o į įgulą ketina priimti ir daugiau regėjimo negalią turinčių buriuotojų.

„Geriausia yra tai, kad buriuodamas galiu pajausti gamtos galią visais savo pojūčiais, taip pat ir šeštuoju“, — sako aklas M.Iwamoto.

„Tai kaip Niagaros krioklys, tik iš apačios“, — štai taip bangas prie Horno rago 1929 metais apibūdino burlaivio „Peking“ kapitonas Irvingas Johnsonas.

Dabar burlaivis (vindžemeris – paskutinė burinių mochikatų karta, dar plaukiojusi komerciniais reisais tolimose kelionėse, kuriose garlaiviai, išstūmę burinius iš artimų reisų, su jais dar negalėjo konkuruoti) yra muziejinis eksponatas Niujorke.

„Ant bangos“ siūlo pasižiūrėti du filmukus apie „Peking“ kelionę. Keliolika minučių juodai baltos autentiškos kronikos iš burlaivių aukso amžiaus saulėlydžio laikų. Pasižiūrėjus nenuostabu, kodėl Horno ragą lydi tiek jūrinių legendų.

Pirmoji. 16 metų amerikietė Abby Sunderland.

Į savo kelionę paauglė ketina leistis maždaug po mėnesio, o grįžti vandenynuose užtrukusi 5-6 mėnesius. Savo jachta „Wild Eyes“ ji dabar yra išplaukusi į treniruočių plaukimą su savo tėvu. Po to jachta bus aprūpinta nauja įranga, burėmis ir leisis į kelionę.

Abby bus rimta konkurentė bendraamžei australei Jessicai Watson, kuri taip nesėkmingai pradėjo, bet visgi plaukia aplink pasaulį.

Dar įdomiau, kad Abby yra Zaco Sunderlando sesuo. O šis septyniolikametis vienas jau apiplaukė pasaulį ir buvo vadinamas jauniausiu vienutininku.

Vėliau šis, jaunumo, rekordas atiteko britui Mike Perhamui, kuris taip pat vienas septyniolikos apiplaukė Žemės rutulį.

Antroji. 29 metų Papua Naujosios Gvinėjos škiperė Liz Wardley.

• Jean-Marie Liot nuotr.

Liz jachta „SolOceans“ praėjusį sekmadienį jau išplaukė iš Prancūzijos, į kurią ketina grįžti 2010 metais. Ši kelionė nėra rekordų vaikymasis, tai mokslinė ekspedicija projekto „OceanoScientific® Campaign 2009-2010“ rėmuose.

Šiame projekte dalyvauja ir daugiau buriuotojų, o vienas jo tikslų – surinkti duomenų mokslininkams, tiriantiems klimato Žemėje kaitą. Liza pirmoji pradėjo šį projektą.

Ši 1,60 cm ūgio dama, kurios „namai — vandenynas, o horizontas – jos teritorijų sienos“, yra patyrusi buriuotoja, dalyvavusi VOR 2001-2002 metų regatoje, plaukusi „miniaku“ per Atlantą, dalyvavusi „Rolex Sydney Hobart“ regatoje ir t.t.

„Džiaugiuosi galėdama dalyvauti pirmoje „OceanoScientific® Campaign“ ekspedicijoje ir prisidėti tiriant kaip keičiasi planetos klimatas“, — prieš patekdama tuoj po starto į audras Biskajaus įlankoje sakė buriuotoja.

——–

*- Išties tai „stiprioji lytis silpnesnė už silpnąją lytį dėl stiprios silpnybės silpnajai lyčiai“. © jazz

Kiekvieną dieną visose pasaulio vandenyse nutinka nelaimės, vyksta gelbėjimo darbai. C’est la vie!

Šių metų sausio 1-spalio 31 dienomis Baltijos ir Šiaurės jūrose per gelbėjimo operacijas išgėlbėti 93 žmonės, iš viso pavojingose situacijose buvo atsidūrę 697 žmonės. Nuo laivų ar salų evakuoti 408 žmonės.

Išgelbėti ir 76 laivai ar plaukiojimo priemonės, o pagalbos prireikė 896 laivams, kateriams, jachtoms.

Tai – tik sausa statistika. Už kiekvieno statistinio vieneto slypi atskira tragiška, komiška, neįtikėtina, laiminga ar kitokia istorija.

Nuotraukoje – girto rusų kapitono ant akmenų prie Norvegijos krantų užplukdytas laivas. Viena iš tokių istorijų.

Neliks žuvies

Gal be reikalo aš žvejus alkanais vadinu (tiesa, ne aš vienas) – greit visi alkani būsime, nes žuvies neliks. Žmonės valgo per daug žuvies , teigia tinklaraštis GOOD.is.

Neliko jūros

Prisiminkime geografijos pamokas, o kas geriau tai padarys, jei ne geografijos mokytojas, savo tinklaraštyje aprašantis beveik išnykusią Aralo jūrą. Persistengė žmonės gamtą savo naudai palenkdami.

Tiltas – ranka

Radiocool.lt aprašo Slauerhoffbrug tiltą Olandijoje, kuris panašus į roboto ranką, pakeliančia automobilių važiuojamąją dalį, kai po apačia plaukia laivai. Tai tikriausiai pats įdomiausias pakeliamas tiltas pasaulyje. Komentaruose yra ir dar viena nuoroda į kitą nestandartinį tiltą JAV.

Taip kuriasi salos

Vienas atvejis iš milijono (?) kai buriuojant vandenynuose galima pamatyti naujos salos susikūrimą. Bent jau veiksmą, kuris, jei teisingai pamenu iš geografijos pamokų, yra salos kūrimosi pradžia. Akmenis jūroje nufotografavo jachtos „Maiken“ įgula.

• Nuotrauka iš mobypicture.com

Keturiolikametės olandės Lauros Dekker svajonė tapti jauniausia mergina, apiplaukusia aplink pasaulį jachta, gali tapti realybe, nors teismas tam ir priešinosi. Rugpjūtį teisėjai nusprendė, kad mergina per jauna viena plaukti ir skyrė jai globą. Artimiausiu metu teismas turėtų priimti sprendimą, ar visgi leisti merginai pradėti savo kelionę.

Tikimasi palankaus teismo sprendimo, nes mergina nebus vieniša – ją lydės televizijos komanda, kuri filmuos realybės šou. Pranešama, kad dėl teisės filmuoti kelionę susirungė kelios televizijos, o su viena, dar neįvardijama, jau preliminariai sutarta.

Lauros kelionės gerbėjai tikisi, kad TV realybės šou komanda šalia merginos bus rimtas argumentas teismui leisti jai plaukti. Entuziastai taip pat tikisi, jog tai bus žiūrimiausias jų šalyje realybės šou.

[ „Ant bangos“ past.: iki šiol neteko nieko panašaus matyti ir keista, jei nebuvo. Jei ne realybės šou, tai bent dokumentinis serialas „Discovery“ kanalų stiliumi. Apie irklinių valčių varžybas per Atlantą buvo, apie krabų žvejus yra, kodėl negalėtų būti apie jachtas? ]

Jau galima įsivaizduoti TV šou reklamą: „Vieniša mergina plaukia aplink pasaulį vos 8 metrų jachta. Ji įveiks vandenynus, kirs Panamos kanalą, plauks egzotiškuose Indonezijos salose, piratų knibždančiame Indijos vandenyne. Keturiolikmetę lydės audros ir ne mažiau varginantys štiliai, ją slėgs vienatvė ir fizinis išsekimas. Tačiau jos apdovanojimas: įrašas Guinnesso rekordų knygoje“. Ar panašiai.

Tik ar nesulauks kritikos, kad lydima TV komandos mergina jau neatitinka vienutininko statuso? Net jei taip, amžiumi ji tikrai bus jauniausia jachtos, apiplaukusios pasaulį, kapitonė. Palankaus teismo sprendimo laukiama kuo greičiau – išplaukti norima ne tik dėl orų, bet ir nesulaukus 15-ojo Lauros gimtadienio. Kol grįš (kelionė numatyta etapais, planuojamuose aplankyti uostuose jau sulaukta pasiūlymų nemokamai priimti, tad viešnagės gali užtrukti), gali ir „pasenti“, o tada bus sunkiau konkuruoti su kitais rekordininkais:

• Mike Perhamas. Septyniolikametis britas kol kas yra jauniausias vienutininkas, jachta „TotallyMoney.com“ jau apiplaukęs Žemės rutulį. Pirminis jo planas tai padaryti be sustojimo žlugo dėl jachtos gedimų – kelis kartus teko sustoti uostuose remontuotis.
• Jessica Watson. Šešiolikametė australė spalio 18 dieną jau išplaukė į savo kelionę, nors sulaukė daug kritikos dėl amžiaus, nepasiruošimo. Dar daugiau abejonių merginos pasiruošimu kilo kai treniruočių plaukime jos jachta susidūrė su tanklaiviu. Mergina nenukentėjo, bet jachtai reikėjo remonto, po kurio ji buvo pervadinta į „Pink Lady“.

Seišelių salos Indijos vandenyne tampa ne tik turistų, buriuotojų, bet ir piratų „rojumi“. Panašu, kad vos išplaukusi iš salos sostinės Viktorijos, buvo pagrobta britų pora Rachelė ir Paulas Chandleriai (nuotraukoje).

Patyrę buriuotojai, susituokę daugiau kaip prieš ketvirtį amžiaus, buvo įpusėję savo kelionę aplink pasaulį, kurios metu lankė įvairius kraštus. Apie piratų pavojų jie žinojo, prie Seišelių salų prasilenkė su britų, kanadiečių ir australų kariniais laivais, kurie pranešė ne tik orų prognozes.

Pora 38 pėdų jachta „Lynn Rival“ plaukė į Tanzaniją, kur ketino susitikti su tokia pat „jūrinių valkatų“ pora. 13 piratų dviem greitaeigiais kateriais juos pagrobė maždaug 60 jūrmylių nuo Seišelių sostinės Viktorijos.

Dar praėjusį penktadienį iš pradžių buvo manoma, kad jachtai kažkas nutiko – suveikė jos EPIRB signalas. Tačiau antradienį laikraščiui „The Times“ Somalio piratų atstovas, pasivadinęs Mohamedu Shakira, pranešė, kad britai yra „jų rankose“, bus deramasi dėl išpirkos.

Savo kelionę Chandleriai aprašo internete . Buriuotojų forumuose jie buvo sulaukę kritikos dėl pasirinkto maršruto, kuris driekiasi netoli Adeno įlankos, jau vadinamos „Piratų alėja“.

Tik filmuose ir knygose piratai – romantiški flibustjerai. Išties tai elementarūs banditai, o piratavimas Somalyje jau tapo pelningu verslu.

• Šia jachta plaukusi britų pora buvo pagrobta piratų

• Eowyn_86’s iliustracija

Pamirškit elektroninį paštą! Laiškai keliauja ir šimtmečiais patikrintu būdu – buteliuose jūromis. Tikra istorija, kurią man papasakojo Aidas, kitaip – Dusia.

Tai nutiko jau praėjusios vasaros liepą, kuomet lietuviška jachta „Jigy Jigy“ skynė pergales „Muhu Vainu“ regatoje Estijoje. Po vieno iš regatos etapų, Hiuumaa saloje prie jachtos įgulos atėjo estų buriuotojas Tiitas, nešinas užkištu šampano buteliu. Jame teliuskavo jūros vanduo ir matėsi keli popieriaus lapai. Tiitas tikino, kad ant popieriaus kažkas surašyta lietuviškai.

„Jigy Jigy“ vyrai atidarė butelį (tokiems „laiškams“ įprastu būdu – trinktelėję jį į kai ką stipresnio, nei stiklas), ištrauktus popieriaus lapus išdžiovino ir perskaitė, kiek įmanoma buvo perskaityti – ten tikrai buvo lietuviškas raštas. Septyniolikoje lapelių skirtingi žmonės surašė palinkėjimus Naujųjų metų proga.

Vieno lapelio kamputyje Dusiai pavyko įskaityti vieno rašiusiojo adresą Vilniuje (ne elektroninį!). Kelis lapelius, kurie nesutrūnijo nuo sūraus jūros vandens, Aidas nuskenavo ir daug nesitikėdamas, išsiuntė rastuoju adresu įprastu — žemės — paštu.

Dar vieną laišką Dusia parašė ir Tiitui svarstydamas, kad veikiausiai laiškas butelyje buvo išmestas švenčiant Naujuosius metus keleiviniame kelte, kursuojančiame tarp Talino ir Stokholmo arba Helsinkio.

Po kurio laiko Dusia gavo atsakymą iš vieno butelyje laiškus pasiuntusio vaikino – to, kurio adresą pavyko įskaityti. Vilnietis Elvinas ir pats nustebo sužinojęs, kad laišką kažkas rado jūros išmestą pakrantėje. Yra ko nustebti – lietuvių laiškas butelyje, paleistas į jūrą, Estijoje pateko į kitų lietuvių rankas.

Ir prie viso to – laiškas savo kelionę pradėjo Latvijoje. Anot Elvino, su draugais 2009 metų sausio 2 dieną (jei gerai pamena) laišką jis paleido Rygoje į Dauguvos upę.

Tad laiškas, labai labai preliminariais skaičiavimais (neįvertinus srovių, vėjų ir kitų faktorių), „generaliniu kursu“ nuplaukė 120-150 jūrmylių. Neblogai per pusmetį nevaldomam, bangų ir vėjo blaškomam buteliui, ar ne? Tiesa, nežinia kiek jis gulėjo paplūdimyje, kur jį rado Tiitas.

Įdomi istorija, nutikusi XXI amžiaus pradžioje. Taip nutinka itin retai ir šios istorijos dalyviai turės ką prisiminti.

O čia – tai, ką pavyko nuskenuoti (originalai, deja, neišliko) iš rastojo laiško butelyje (paspaudus pasididina):

Šešiolikametės šviesiaplaukės australės Jessicos Watson, ketinančios tapti jauniausiu žmogumi, kuris vienas apiplaukė Žemės rutulį jachta, kelionės pradžia nebuvo sėkminga – išplaukusi su savo 10 m ilgio jachta „Ella’s Pink Lady“ Sidnėjaus kryptimi, iš kur oficialiai ketino pradėti kelionę, ji po 24 valandų susidūrė su 63 tūkst. tonų laivu.

Mergina nenukentėjo (ji tuo metu miegojo ), bet gerokai apgadinta jachta – lūžo stiebas, sutrūkinėjo takelažas, pažeistas korpusas (vaizdo reportažas), jachtai reikėjo remonto.

Iškart po šio incidento pasigirdo kritika, kad mergina per jauna viena plaukti aplink pasaulį, kad nepasiruošusi tokiai kelionei (naktį nepaliko įjungtų perspėjančių apie kliūtis navigacinių prietaisų, nesudaryta jos ilsėjimosi programa etc) ir reikėtų uždrausti plaukti.

Tik kitaip nei Nyderlanduose, kur teismas sustabdė trylikametės Lauros Dekker kelionę aplink pasaulį, Australijoje tvarka, matyt, liberalesnė – ar mergina plauks, sprendžia tėvai.

Jie leidžia (dar ir sulaukė sero Richardo Bransono pritarimo), tad mergina plauks ir, suremontavus jachtą bei patikrinus inspektoriams, vėl į 27 000 jūrmylių kelionę ketina leistis kitą savaitę.

O čia nuotrauka iš įvykio vietos:

Rugsėjo 22-oji – Šveicarijos jachta „Vertigo II“ Korsikos saloje išmesta į vietos paplūdimį.

Kaip 15,5 metrų ilgio jachta atsidūrė krante kol kas nežinia, bet panašu, jog tai neatsitiko be audros pagalbos.

Dešimčia mazgų lėčiau, bet sveiku korpusu. Trimaranas ant povandeninių sparnų „l’Hydroptère“ pasiekė du naujus burinio laivo greičio rekordus su burėmis – 51,36 mazgo 500 metrų distancijoje ir 48,72 mazgo vienos jūrmylės distancijoje.

Praėjusį gruodį „Ant bangos“ rašė, kaip šio trimarano įgulai pavyko pasiekti ir didesnį greitį – 61 mazgą. Bet tąkart prie Prancūzijos krantų pasiektas rekordas pasibaigė nesėkme – trimaranas apvirto ir sudužo.

Nenuoramos greičio fanatikai jau tada sakė, kad neatsisakys savo minčių ir kūrė planus naujiems rekordams. Du jau pasiekė, o kitų dar palauksime – dešimt buriuotojų siekti naujų rekordų suplanavę iki spalio 7 dienos.

– Ir vis dėl to jie yra.

– Kas yra?

– Piratai Baltijos jūroje.

– Piratai juoduliai?

– Ne, braliukai ir estukai.

Mįslingai Atlante dingęs sausakrūvis „Arctic Sea“ buvo pagrobtas piratų Baltijos jūroje. Pasirodo, tai visai įmanoma (galėjo būti), o dar įdomiau, kad jūros plėšikai – mūsų kaimynai braliukai latviai, lėtapėdžiai estai ir (o kaip be jų, jei tokia kompanija?) jūrų vilkai rusai.

Bent jau taip buvo skelbiama po to, kai su Maltos vėliava plaukiančio laivo „Arctic Sea“ įgulą (15 Rusijos piliečių) išlaisvino Rusijos karinis laivas. Dar prieš kelias dienas buvo kalbama, kad dingusio laivo ieškojo net du Rusijos povandeniniai atominiai laivai. Ir rado rusai, paieškose ir NATO laivynui dalyvaujant, medieną gabenusi laivą prie Kape Verde salų.

O tada pasipylė propaganda – įtariami laivo grobikai yra Latvijos, Estijos ir Rusijos piliečiai. Tai jie liepos 24 dieną prie Elando salos (čia visai netoli, pas kaimynus švedus) naktį į laivą įsibrovė ir jį pagrobė.

Pasirodžius pranešimams apie dingusį laivą buvo kelta versija, o ir aš ant jos užkibau, kad nei juoduliai piratai (Somalio ar Nigerijos, kaip mes dažnai skaitom), nei narkotikų ar kitos banditų gaujos „Arctic Sea“ pagrobti negalėjo. Neva baisiai sudėtinga laivą niekieno nepastebėtą praplukdyti pro intensyvius Šiaurės jūros ir Lamanšo vandenis. Ir neva tai padaryti galėjo tik kurios nors valstybės specpajėgos. Na nereikia juodųjų technologijų, paprasti jūros plėšikai irgi sugeba laivus beveik nematomus plukdyti – kam įdomus pro šalį plaukiantis laivas?

Pranešimai apie piratus iš Baltijos sesių pasirodė Rusijos žiniasklaidoje, iš ten informacija ir lietuviškoje žiniasklaidoje, Rusijos naujienų tarnybas cituoja ir BBC, ir CNN.

Patys rusai praneša, kad Latvija reikalauja patvirtinimo, jog tikrai jos piliečiai įtariami grobimu. Neaišku ir su estų, rusų dalyvavimu. Galėjo būti, o galėjo ir nebūti.

Juo labiau, kaip pranešta oficialiai, o rašė ir šią istoriją nuolat sekęs mano jau rekomenduotas Michailas Voitenko, žiniasklaidai, o tuo pačiu ir viešai erdvei buvo specialiai meluojama, neva taip norima nepakenkti įgulai.

Kažkas panašaus man kvepia ir Lietuvos laivo „Saturnas“ 5 įgulos narių pagrobimo istorijoje. Bet, kaip ir dariau prielaidą, t.y. buvau beveik tikras, mūsų jūreiviai sveiki gyvi grįžo namo. Kas ir kaip juos išlaisvino, tikėtina, kad taip ir liks paslaptimi.

Dabar žinoma vienas – vis dėlto piratai, kurių Baltijos jūroje būta ir anksčiau, laivus čia grobia ir XXI amžiuje. Mums, buriuotojams, vargu ar tai kelia pavojų dabar – juk negabename milijonus dolerių kainuojančių krovinių, kuriuos plėšikai, esu tikras, dar krante nusižiūri. Bet precedentas yra. Arba, kaip sakoma, blogas pavyzdys užkrečiantis.

Viena mums paguoda – šiuolaikiniai piratai nemojuoja juodomis vėliavomis, o jei tokias Baltijos jūroje ant burlaivio pamatysime, tai, kaip rašo SailingBoy, bus ženklas, kad laive yra vaikų ir bus galima pažaisti piratus.

Ko ir reikėjo tikėtis, Nigerijos piratai paleido Lietuvos laivo „Saturnas“ įkaitus.

Ne iš karto, bet jie grįš namo ir pusantros savaitės trukęs košmaras baigsis. Tik niekas negali garantuoti, jog kada nors, kur nors kuriam nors Lietuvos laivui ar jachtai tai nepasikartos. Banditai ir piratai, deja, neatsiejama mūsų civilizacijos dalis.

Vos ši istorija prasidėjo, maniau, jog greitai turės ir baigtis, nes apie Nigerijos piratus nieko neteko girdėti. Eilinė juodulių gauja, pagrobusi baltuosius, nes jiems baltasis = pinigų maišas?

Kiek vėliau žurnalui „Ekstra“ duotame interviu (nuoroda po kurio laiko gali ir nebeveikti – lrytas.lt vis tik) Nigerio deltos išlaisvinimo judėjimo (MEND, jie buvo įtariami Lietuvos jūreivių pagrobimu) bosas Jom Gbom aiškino, jog tai ne jo galvažudžių darbas, o „pagrobėjai paprasčiausiai supainiojo lietuvius su kažkuo kitu <…> lietuviai įkaitai nėra brangiai vertinami“.

Kad ir kaip ten būtų, ši istorija jau baigiasi (žinoma, vėliau dar sužinosime daugiau detalių), tuo tarpu kita piratų istorija vis dar audrina fantaziją – Baltijos jūroje piratai pagrobė laivą „Arctic Sea“, kuris vėliau dingo Atlanto vandenyne ?

Šia tema tiek daug informacijos, jog jau nustojau sekti įvykius. Palauksiu kol baigsis, o juk taip turėtų būti. Norintiems (ir rusiškai skaitantiems) rekomenduoju „Morskoj biuleten-Sovfracht“ — jo redaktorius ir stipriai domisi laivo istorija (15 įgulos narių – rusai), ir kelia įdomias versijas (pagrobti galėjo ne piratai ar narkodileriai, o kažkurios valstybės specialiosios tarnybos).

O kol kas, kaip sakė ką tik iš ilgo pasiplaukiojimo Baltijos jūroje grįžęs Sailingboy, kalbant apie piratus jūroje – ramu, buriuoti galima.

Sveiku protu „motulės Rusios“ nesuprasi. Saldofonų juo labiau. Maksvoje buvo medaliais apdovanoti pasieniečiai, kurie šūviais sulaikė ir paskandino su Sieros Leonės vėliavą plaukusį krovininį laivą „New Star“.

Incidento metu, spėjama, žuvo 7 Indonezijos ir Kinijos jūrininkai. Spėjama, nes jie dingo be žinios audringoje jūroje. Vieno jų, aštuntojo, kūnas buvo rastas netoli Japonijos krantų.

Tiesa, žuvo jūrininkai ne tiesiogiai nuo pasieniečių paleistų kulkų.

Ši istorija nutiko dar vasario mėnesį, kuomet sausakrūvis be pasienio ir muitinės leidimo savavališkai išplaukė iš Nachodkos uosto. Rusijos pasieniečiai puolė vytis bėglius, tačiau Indonezijos kapitonas Navziras Adi nereagavo į įsakymus sustoti.

Tada pasieniečiai į laivą paleido kovinius šūvius. Tai matosi iš rusų pasieniečių filmuotos medžiagos video klipe. Iš pradžių buvo tikinta, kad „New Star“ gabena kontrabandą, o pasieniečiai gelbėjo „skęstančio laivo“ įgulą. Beliau šią informaciją paneigė net promaskvietiškos naujienų agentūros.

Tai buvo rimtas argumentas ir „New Star“ pasuko atgal į uostą. Tuo metu jūroje prasidėjo audra, ir laivas pradėjo skęsti. Indoneziečių ir kinų įgula bandė gelbėtis pripučiamais gelbėjimo plaustais. Vieną jų Rusijos pasieniečiai ištraukė iš vandens su jūrininkais, kitas apsivertė ir be žinios dingo 8 jūreiviai.

Rusijos kariškiai tikina, kad gelbėdami skęstančiuosius, pasieniečiai rizikavo savo gyvybe, todėl nusipelno medalių. Tiesa, kas bus jais apdovanotas, viešai neskelbiama.

Kompanijos „Socfracht“ apžvalgininkas Michailas Voitenko taip vertina šią situaciją (laisvas vertimas — mano):

„Nesiimu vertinti, ar pasieniečiai turėjo teisę šaudyti į „New Star“. Tarkime, laivą tikrai reikėjo sustabdyti. Bet turiu klausimų pasieniečiams:

• kodėl nebuvo galima į laivą išsodinti šturmo grupės?
• kodėl dėl vieno asmens kaltės (kapitono) į pavojų pateko visa įgula (to nebūtų nutikę, jei laivą užimtų specialus būrys)?
• kodėl šaudyta taip, jog laivo pažeidimai sąlygojo jo paskendimą?
• kur čia heroizmas ir profesionalumas, jau nekalbant apie paprastą žmogiškumą? Žuvo 8 žmonės, gal vien dėl jų atminimo nevertėjo apdovanoti kareivių.

Jūrininkai „įvertino“ kariškių žodžius apie pavojų pasieniečių gyvybei gelbstint skęstančio laivo įgulą ir pasieniečių apdovanojimus. Taip vertinant, be medalių neliktų nei vienas jūrininkas. Juk jie ateina į pagalbą vienas kitam (nebūtinai audros metu gelbėti – užtenka ir pagalbos reide lipant iš vieno laivo į kitą) rizikuodami savo gyvybėmis pagal principą „padėsiu aš – padės ir man“.

 

• Jachtos „Air Apparent“ maršrutas be įgulos.

Po keturiolikos mėnesių vienišo „buriavimo“ netoli Australijos krantų surasta žmonių iš baimės palikta viena sėkmingai plaukiojusi jachta.

Apdaužyta, remontuotina, tačiau nesiruošianti skęsti 7,9 metrų ilgio „Air Apparent“ atitempta į uostą. Įdomu, ką dabar galvoja jos buvęs ekipažas – trys Naujosios Zelandijos buriuotojai, kurie išsigando audros ir pasiuntė nelaimės signalą.

Vyrai straigtasparniu buvo nukelti nuo jachtos ir nuskraidinti į Naująją Zelandiją, o jachta palikta likimo valiai. Pagalbą kvietę buriuotojai, kaip dabar aiškėja, be reikalo pasidavė panikai – tai tebuvo eilinė audra, pavojus nei jiems, nei jachtai negrėsė.

Šešerių metų prireikė pastatyti Kinijos Mingo dinastijos laikų džonką , ir vos keliolikos minučių, kad „pervažiuota“ geležinio motorlaivio ji virstu plūduriuojančiomis medžio nuolaužomis.

Nelaimė nutiko netoli Taivanio krantų balandžio pabaigoje. Taivaniečių entuziastų pastatytos 54 pėdų džonkos „Princess Taiping“ tamsoje nepamatė krovininio laivo įgula. Nepamatė ir nuplaukė tolyn.

Visi nuskandinto burlaivio įgulos nariai išgelbėti — juos iš vandens po kelių valandų murkdymosi išgriebė Taivanio pakrančių apsaugos sraigtasparnis.

„Princess Taiping“ buvo pastatyta kaip veikiantis įrodymas, jog kinų jūrininkai Ramiuoju vandenynu galėjo pasiekti Amerikos krantus. Laikantis senovės meistrų tradicijų ir technologijų pastatytas burlaivis, be variklio ir kitos šiuolaikinės technikos, nuplaukė iki JAV ir grįžo į namus, šalia kurių ir įvyko tragedija.

Pabaigai: trumpas filmukas (pirmos 30 sek. nuobodžios) kaip „Princess Taiping“ išplaukia iš San Francisko JAV rytinėje pakrantėje.

Lėktuvnešis… iš ledo

Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus išgyvenęs britų žurnalistas ir šnipinėjimo specialistas, konstruktorius ir išradėjas Geoffrey Nathaniel Pyke 1942 metais buvo pasiūlęs milžiniško lėktuvnešio projektą kodiniu pavadinimu „Habakkuk“.

Lėktuvnešis turėjo būti įspūdingo dydžio: 610 metrų ilgio, beveik 2 milijonų (!) tonų vandens talpos ir galėjo plukdyti 200 žvalgybos lėktuvų bei naikintuvų. Laivo dydis nebaugino išradėjo, juk jis turėjo būti statomas iš jo paties išrastos medžiagos — „paikrito“ (pykrete). Tai mišinys iš sušaldyto į ledą vandens ir medžio drožlių.

Fantastinį (ar fantastišką?) laivą jo autorius siūlė statyti Kanadoje, o vėliau jis būtų dalyvavęs Šiaurės Atlanto kovų arenoje. Laivą 7 mazgų greičiu turėjo plukdyti 26 į korpusą įšaldytos motorinės gondolos, projekte lėktuvnešis turėjo 10 hermetiškų skyrių, kurios suprojektuotos patalpos lėktuvams, degalams, šaudmenims ir įgulai.

„Habakkuk“ išradėjas didžiavosi savo kūrinio nepaskandinamumu – 10 metrų (!) storio „paikrito“ korpusui nebaisios jokios torpedos ar priešo laivų patrankų sviediniai. Vienintelis laivo priešas – šiluma, todėl jis galėjo plaukioti tik Šiaurės Atlante, be to, laive turėjo nuolat veikti šaldymo įranga.

Kaip ir daugelis kitų ne mažiau fantastinių karinių projektų, šis nebuvo įgyvendintas. Nors autorius buvo sukūręs plaukiantį modelį, amerikiečiams idėjos įgyvendinimas pasirodė per sunkus, britams – per brangus.

„Habakkuk“ charakteristikos:

• Ilgis – 610 m,
• Vandens talpa – 1 800 000 tonų,
• Ekipažas – 3 590 žmonių,
• Greitis – 7 mazgai,
• Ginkluotė:
• Savigynos pabūklai – 34-144 mm,
• Lėktuvai – 200 vienetų.

Sovietų pasididžiavimas taps viešbučiu

Pirmąjį pasaulyje atominį ledlaužį „Lenin“ numatoma šią vasarą pastatyti Murmansko laivų prieplaukoje bei atidaryti jame muziejų ir viešbutį su prabangiais ir verslo klasės numeriais, restoranu, sporto ir sveikatingumo kompleksu, konferencijų sale ir verslo centru.

Bene įdomiausias būsimo viešbučio-muziejaus eksponatas bus specialus postas, iš kurio bus galima apžiūrėti reaktoriaus skyrių.

Ledlaužis „Lenin“ buvo pradėtas statyti Leningrade 1956 metų rugpjūčio 24 dieną, 1957 metų gruodį jis buvo nuleistas į vandenį, o po dvejų metų pradėtas naudoti.

Ledlaužio ilgis – 134 metrai, plotis – 27,6 metrai, vandentalpa – 17 810 tonų. „Lenin“ eksploatavimas baigtas 1989 metais nes per visus tarnybos metus nuo ledo trinties susidėvėjo ledlaužio korpusas. Per 30 darbo metų Šiaurės jūrų keliu ledlaužis nuplaukė 654 400 jūrmylių, iš jų ledynuose – 563 600 jūrmylių.

Praėjusią savaitę Somalio piratų užgrobta jachta „Tanit“ ir jos įgula buvo išlaisvinta per dramatišką operaciją. Iš piratų nagų išplėšti trys įgulos nariai ir vienas vaikas. Vadavimo operacijos metu kilus susišaudymui žuvo jachtos škiperis 28 metų Florent Lemacon Vannes (nuotraukoje su akiniais nuo saulės). Kol kas aiškinamasi, ar jį Anapilin pasiuntė somaliečių, ar Prancūzijos kariškių pasiųsta kulka. Nukauti du piratai, trys sulaikyti (jie bus išgabenti į Prancūziją).

Gelbėjimo operacija prasidėjo praėjusį ketvirtadienį, kai prancūzų karinis laivas atplaukė prie užgrobtos jachtos, karteriai ją apsupo. Prancūzų pajėgos pabandė įtikinti piratus mesti jų kriminalinį verslą, deja jų pastangos buvo nesėkmingos. Nepavykus deryboms, ne be paties Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy žinios, buvo duotas įsakymas išvaduoti tėvynainius. Viešai Prancūzija deklaruoja nesiderėjimo su piratais politiką, ar, juolab, netoleruoja savo piliečių grobimų krante, ką kėsinosi padaryti piratai, jachtą plukdę link Somalio.

Tai jau buvo trečioji prancūzų buriuotojų vadavimo iš Somalio piratų operacija (vieną jau esu aprašęs). Deja, tai buvo pirmasis kartais, kai žuvo įkaitas.

Pirminiais duomenimis, „Tanit“ škiperis žuvo kryžminėje ugnyje, kai bandė apsisaugoti nuo kulkų nerdamas į jachtos kajutę. Jo kelių metukų sūnus ir žmona Chloe Lemacon bei šeimos draugas nenukentėjo. Prancūzijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad škiperis žuvo nuo jų kariškių paleistos kulkos, tačiau tai tai dar turės patvirtinti tyrimas.

Gal ne be reikalo (filmuose) kariškiai ciniškai sako, jog vaduojant įkaitus kažkiek procentų jų turi žūti? Kitaip nebūna. Na gerai, būna. Bet būna ir taip. Ciniška, bet, kaip pasakytų Kurtas Vonegutas, „nieko nepadarysi“.

Po šios dramatiškos operacijos internete sumirgėjo (žinoma, jų buvo ir anksčiau, bet šiuokart jie aktualesni man) komentarų, teigiančių, jog Somalio piratai nekalti, jie tik kovoja už savo laisvę, priešinasi kapitalistams bei jų nesąžiningoms užmančioms Afrikoje: nelegaliai žvejybai, toksinių medžiagų laidojimui, afrikiečių išnaudojimui ir t.t.

Sutinku, kad mus pasiekianti informacija gana vienpusiška, praėjusi pro vakarietišką filtrą ir daug ko nežinome. Bet ne vakarai Afrikai pavojingi – baltieji nuskurdo (kovine dvasia gal net labiau, nei pinigais) ir ne tokie galingi, kaip kadais (o yra nuomonė, kad jei jie būtų valdę toliau Afriką, ši dabar klestėtų). Išties Afrikai reikia baimintis Kinijos (ypač) ir Indijos, superkančios žemes su naudingomis iškasenomis ir jos gyventojais urmu ir pigiai.

Bet visgi nemanau, kad Somalio piratų siautėjimas, paskutiniu metu itin suaktyvėjęs, iš Adeno įlankos persikėlęs giliau į Indijos vandenyną, kur jo nebegali kontroliuoti kariškiai, 10 kartų pakėlęs prekybinių laivų ir jų įgulų draudimo įmokas (draudimo kompanijos apsiima tarpininkauti dėl išpirkų grobimo atvejais) yra somaliečių laisvės žygis.

JAV, kartais vadinamos „pasaulio policininku“, tyliai kalba, jog paruoštas Somalio piratų bazių krante likvidavimo planas, ir jei bus duotas įsakymas, visus piratus sunaikinti galima per 72 valandas. Gal kažkam naudinga, kad toks įsakymas neduodamas? Ar geriau išmanantys tarptautinę teisę gali pakonsultuoti, kodėl tarptautinė bendrija to nesiima. Juk kai NATO bombardavo buvusią Jugoslaviją ir žuvo civiliai, tai buvo vadinama taikos įvedimo misija. Kas trukdo tą patį padaryti Somalyje? Afriką superkantys kinai supyks?

Tarkime (vienas iš internautų argumentų), kad Somalio piratai grobdami laivus prašo išpirkų savo nuskurdintai (kadais tai buvo Afrikos aruodas) šaliai prikelti. Bet ką tu gausi iš aplink pasaulį plaukiančių buriuotojų (mokantiems prancūziškai — „Tanit“ kelionės tinklaraštis)?

Pabaigai, kelios „Tanit“ užgrobtos jachtos ir įgulos vadavimo operacijos nuotraukos, kurias pateikė Prancūzijos gynybos ministerija.

XXI amžiaus ir toliau griauna per šimtmečius nusistovėjusias tradicijas. Kanadoje moteris įleista į iki tol dailiosios lyties atstovėms, regis, uždraustą šventovę – tapo karinio laivo kapitone.

Ponia Josée Kurtz nuo balandžio 10 dienos vadovauja ne šiaip kariniam laivui, o fregatai HMCS „Halifax“. Ir pati fregata ne iš paprastųjų – ji yra viena stipriausių Kanados karinio jūrų laivyno fregatų, pirmoji savo klasėje.

Įdomiausia, kad ponios Kurtz vyras taip pat karinio jūrų laivyno karininkas, 20 metų tarnavęs Kanados KJP pajėgose. O šiuo metu jis sėdi krante ir… prižiūri judviejų 7 metų dukrą.

Pati komodorė kapitonė tikina, kad laivo įgula į ją reaguoja normaliai, kaip į bet kurį laivo vadą. Be to, pačioje fregatoje tarnauja dar 20 damų.

Apskritai į tarnybą Kanados KJP pirmosios moterys buvo priimtos prieš maždaug 20 metų. Prieš šešerius metus pirmoji moteris laive HMCS „Kingston“ tapo vachtos karininke (kapitono padėjėja).

Šiek tiek statistikos apie fregatą HMCS „Halifax“  :

• Pastatyta 1988 m.
• Vandens talpa 4 770 t.
• Ilgis 134.1 m
• Plotis 16.4 m
• Grimzlė 4.9 m
• Greitis 29 kn
• Plaukiojimo nuotolis 9 500 jm
• Ekipažas 225
• Ginkluotė:
• 8 raketos MK 141 Harpoon SSM
• 16 raketų Evolved Sea Sparrow Missile SAM/SSM
• 1 pabūklas Bofors 57 mm Mk 2 gun
• 1 pabūklas Phalanx CIWS (Block 1)
• 8 pabūklai M2 Browning machine guns
• 4 torpedų paleidimo istemos MK 32 torpedo launchers
• Sraigtasparnis CH-124 Sea King

JAV pakrančių apsaugos tarnyba tikina – vieno žmogaus išgelbėjimas jūroje jiems kainavo 1,6 milijonus JAV dolerių. Dar trijų taip ir nepavyko rasti. Jie laikomi žuvusiais. O juk vyrai galėjo nepagailėti 400 „baksų“ ir būtų (labai tikėtina) sveiki gyvi.

Tų 400 JAV dolerių (ar 1400 brangesnis variantas) būtų užteką žvejams nusipirkti EPIRB – avarinį radijo plūdurą, palydovams siunčiantį nelaimės signalą ir rodantį vietą (tikslumas, tiesa, nuo prietaiso priklauso).

Tačiau žvejoti į Meksikos įlanką kovo mėnesį Meksikos įlankoje susiruošę keturi amerikiečiai tokio prietaiso neturėjo. Išnaršiusi daugiau kaip 20 tūkstančių kvadratinių jūrmylių, JAV pakrančių apsaugos tarnybą rado vieną nelaimėlį – Nicką Schuylerį (nuotraukoje). Jis 46 valandas laikėsi už apvirtusio 21 pėdos katerio.

Gelbėtojai paskaičiavo, kad dingusių jūreivių jie lėktuvais ir laivais ieškojo 230 darbo valandų. O kaip žinia, Jungtinėse Valstijose valandinis atlygis, tad ir paskaičiavo jie daugiau kaip pusantro milijono dolerių už operaciją.

Šalin stereotipus! Arabai ne tik po dykumas ant kupranugarių joja – jie ir buriuoja. Vienas jų — Mohsin Al Busaidi – tapo pirmuoju arabu, apiplaukusiu aplink pasaulį burine jachta be sustojimo.

Tiesa, plaukė jis ne vienas – kaip trimarano „Musandam“ įgulos narys.

Įdomu: šis trimaranas iki tol vadinosi „B&Q/Castorama“ ir žymioji britė Ellen MacArthur juo yra apiplaukusi Žemės rutulį vienui viena per rekodiškai trumpą laiką – 71 d. 14 val. 18 min. ir 33 sekundes (2005 m.).

Dabar 75 pėdų trimaranas su arabu buriuotoju Žemės rutulį apiplaukė per 76 d. 1 val. 12 min. ir 42 sekundes — į Omano Sultonato sostinę Maskatą atplaukė kovo 25 dieną (išplaukė sausio 9 dieną).

Namuose Mohsinas buvo pasitiktas kaip tikras didvyris. Pati Ellen arabo plaukimą įvertino kaip „neįtikėtiną pasiekimą“ — juk dar prieš metus Mohsinas net nebuvo kojos ant jokio burlaivio užkėlęs, o užaugęs arabiškame kaime Al Khoud gal net apie jūras nesvajojo.

Dabar arabas plaukė su patyrusia tarptautine įgula – prancūzais Loik Gallon (škiperis), Thierry Duprey Du Vorsent ir britais Charles Darbyshire, Nick Houchin.

Plaukiant aplink pasaulį, „Musandam“ įveikė daugiau kaip 24 tūkstančius jūrmylių, o trimarano ekipažas patyrė viską, kas priklauso tokioje kelionėje – štilius ir audras, šaltį ir karštį. Net džiovinto maisto dietą, jau nekalbant apie tai, kad beveik 80 dienų prabuvo ankštame sportiniame laive be jokių patogumų.

Tačiau namo sugrįžęs Mohsinas sakė esąs laimingas ir didžiuojasi savo žygių, kuris, galbūt, paskatins daugiau arabų pasaulio atstovų buriuoti (tuo tikslu „užsuktas“ projektas „Oman Sail“)

Nes iš tiesų juk arabai ne vien kupranugariais joja – jie garsėja kaip puikūs jūrininkai, Omano Sultonate per amžius plaukiota. Naujasis šalies didvyris tikisi, jog šalies uostuose padaugės jachtų stiebų.

Įdomu: kelionei Mohsinas ruošėsi… dykumoje, kelias savaites intensyviai treniravęs kūną ir protą. O buriavimo pradžiamokslio mokėsi Jungtinės Karalystės buriavimo sąjungos (UKSA) kursuose.

O čia trumpas filmukas — „Musandam“ Indijos vandenyne:

Dėl valties („tuziko“) piratai Tailande nužudė britų buriuotoją.

64 metų Malcolmas Robertsonas pirmadienio vakarą buvo žiauriai sumuštas ir, spėjama, perpjauta gerkle išmestas už borto, kai bandė pasipriešinti trims į jo 44 pėdų jachtą užlipusiems piratams. Visa tai įvyko jūroje, netoli sienos su Malaizija.

Buriuotojo žmona Linda tuo metu buvo užrakinta kajutėje. Išsilaisvinusi moteris kokpite rado kraujo, tačiau vyro nebuvo. Jo kūnas buvo rastas vėliau, o po kurio laiko policija sulaikė ir piratus – iš Birmos pabėgusius nelegalus. Šie prisipažino įvykdę žmogžudystę ir pavogę valtį.

Žiauri ir beprasmė buriuotojo mirtis paskatino „Yachting World“ apžvalgininką Elaine’ą Buntingą savo tinklaraštyje surašyti patarimus, kaip elgtis tokiais atvejais.

Anot profesionalo, brito buriuotojo žmogžudystė yra dar vienas pranešimas, kokios gali būti pavojingos inkaravietės egzotiškuose kraštuose. Piratavimas paplitęs visoje planetoje, nors išpuoliai Tailande retenybė.

Be abejo, pavojingiausia yra Indijos vandenyno Adeno įlanka, kurioje baimę daugiau nei metus sėja Somalio piratai. Šie niekšai (pamirškim filmus, knygas ir romantiškus flibustjerus – tai banditai), beje, trečiadienį (kovo 25 d.) užgrobė Seišelių salose registruotą jachtą su dviem buriuotojais.

Ir jau ne pirmą kartą („Ant bangos“ rašė apie Prancūzijos specpajėgų operaciją vaduojant jachtą), nors paprastai nedideli buriniai laivai jiems yra mailius – piratai gviešiasi kur kas stambesnio grobio (vien ko verta Ukrainos laivo „Faina“, plukdžiusio karinę ginkluotę (taip pat ir tankus) dramatiška kelių mėnesių istorija).

Bet grįžkim prie to, ką pataria E.Butingas.

• Nuleidus inkarą ir einant miegoti, būtina pasikelti valtį į jachtą (lengvai pasiekiamas ir gundantis grobis), pakelti trapą (vis sunkiau į jachtą įsiropšti), idealiu atveju (sunku įsivaizduoti karštuose regionuose) užsidaryti visus liukus, ar bent jau padaryti juos sunkiai atveriamus iš išorės.
• Piratus atbaido garsinė signalizacija, o peilius (vienas dėkle denyje būtinas) ir kitus daiktus, galinčius tapti ginklais, derėtų saugiau pasidėti.
• Seifą jachtoje reikia įrengti slaptoje vietoje ir nebandyti gudrauti (kaip kad daro kruizinių laivų kapitonai) negaliojančias bankų korteles ar beverčius vertybinius popierius siūlyti piratams. Pinigai uždirbami, o štai sveikatos ar gyvybės nesusigrąžinsi, jei piratai supyks apmulkinti.
• Prieš inkaruojantis būtina „atlikti žvalgybą“ ir patikrinti vietą numačius galimus saugius greito atsitraukimo (išplaukimo) kelius.
• Na, ir laikyti raudoną signalinę raketą patogioje vietoje, kad reikalui esant galima būtų iššauti iš kajutės. O šalia gulto pravers ir portatyvinis prietaisas, galintis siųsti nelaimės signalą.

E.Butingas nieko nerašo apie šaunamuosius ginklus, bet užsimena, jog su jais galima prisidaryti ir bėdos. Sutinku su juo: bet kuris šūvis į žmogų yra ir didelė rizika, ir skaudžios pasekmės. Kiek teko lankytis „Ekskomisarų biuro“ šaudykloje, jos vadovas Aleksejus Šlyčkovas nuolat pabrėžia, kad ginklu reikia mokėti naudotis. Ir dažnai tie, kas ateina su mintimi išmokti šaudyti, o po to išpleškinti visus nepatinkančius, po kursų tampa ramūs ir net neužsimena, jog ginklą turi. Paleidus vieną kulką vėliau ilgai užvirusią teisinę košę srėbti tenka.

Bet nukrypom. Juolab, kaip rašo E.Butingas, populiariausiose kruizinio buriavimo ekvatorijose būti užpultam piratų rizika ne tokia jau ir didelė. Jau nekalbant apie mūsų kraštus, kur piratai siautėjo senokai (Šiaurės jūroje, ties Anglija, Norvegija dar ir XX amžiaus pradžioje).

Be to, patirtimi dalinasi piratų keturis užpultas buriuotojas Stephen Yeo, kartais su valtele prie jachtos plaukiantis čiabuvis nebūtinai piratas – gal jis nori žuvį už dolerį kitą parduoti ar į senus marškinėlius išsikeisti.

Jauniausiu vienutininku, apiplaukusiu jachta aplink Žemės rutulį, pretendavęs tapti britų buriuotojas Michaelis Perhamas „paseno“ — kovo 16 dieną jam sukako 17 metų. Ne dėl šios priežasties jis netaps rekordininku. Bet apie tai vėliau.

Kai praėjusį rudenį Mike išplaukė iš Didžiosios Britanijos, jo mama ir sesuo į jachtą „Totallymoney.com“ įdėjo supakuotą Kalėdų eglutę. Vaikis ją pasipuošė jūroje. Panašiai buvo ir su gimtadienio dovanomis – suvyniotos į šventinius popierius jos buvo supakuotos ir saugiau padėtos iki kovo 16-osios.

Dovanų buriuotojas gavo keletą muzikinių CD, knygų, filmų DVD, mini akvariumą, milžinišką šokoladą ir mini boulingo rinkinį. O prie viso to – vairavimo egzaminų teorijos CD. Šis vaikis dar negali vairuoti automobilio, o jachta vienas pats jau perplaukė dalį Atlanto vandenyno ir dabar buriuoja Indijos vandenyne!

Gal todėl truputi gaila, kad jis netaps jauniausiu vienutininku, be sustojimo apiplaukusių planetą. Nes:

• jau yra jaunesnių, minančių jam ant kulnų (rašysiu dar),
• jis jau buvo triskart sustojęs.

Paskutinė jo stotelė Keiptaune užsitęsė – nuo vasario pradžios iki kovo pradžios. Tad planuotas finišas Ūkanotojo Albiono salose gegužę tikrai neįvyks.

Bet pertrauka Pietų Afrikos Respublikoje Mike buvo į naudą. Čia jis ne tik jachtą apsitvarkė (vėl vairo mechanizmo bėdos, stiebo remontas ir kitos svarbios smulkmenos), bet ir pailsėjo. O poilsiaudamas susitiko prancūzų buriuotoją Jean-Baptiste Dejeanty, kuris iš regatos „Vendee Globe“ pasitraukė dėl autopiloto gedimo.

„Kaip aš jį suprantu“, — rašė Mike, pats dėl to turėjęs bėdų.

Prancūzas jaunajam britui atidavė dalį savo maisto atsargų. Vėliau, jau praplaukęs Krozeto salas, Mike sau surengė „prancūziško maisto savaitę“.

Dar įdomesnis Mike susitikimas buvo su 75 metų japonų buriuotoju Minoru Saito. Šis solidaus amžiaus Tekančios Saulės pilietis Žemės rutulį vienas jau yra apiplaukęs 7 kartus! Dabartinė jo kelionė aplink pasaulį yra „neteisingu keliu“ (“wrong way round”) — iš rytų (žiūrim nuo mūsų: Japonija rytuose) į vakarus link Australijos, Afrikos ir Pietų Amerikos, o tada namo. Vyriausias vienutininkas jau yra įveikęs daugiau kaip pusė milijono jūrmylių! Panašiai tiek, kiek nuo Žemės iki Mėnulio.

Tie vyrai (jaunas ir senas) tikrai turėjo apie ką pasikalbėti. Likimo ironija – japonas Keiptaune sustojo remontuoti… autopiloto.

Dabar Mike juda link Australijos, Minoru – link Horno rago. Gal vėl susitiks (prasilenks) kur nors Pietų vandenyne.

Vardan ekologijos

Balandžio mėnesį JAV mokslininkai ketina perplaukti 12000 jūrmylių Ramiuoju vandenynu iš San Francisko į Sidnėjų neįprastu burlaiviu – katamaranu, pagamintu iš panaudotų plastikinių butelių, pripildytų CO2. Misijos metu keturių mokslininkų įgula iš Scripps tyrimo instituto studijuos vandenyno rūgštėjimą, laivų nuolaužas ir koralus.

Mokslininkai mano, kad jų gamtosauginė odisėja „The Plastiki Expedition“ paskatins žmones rūšiuoti atliekas ir ieškoti efektyvesnių plastiko perdirbimo būdų. Iš 20 tūkstančių plastiko butelių sukonstruotas katamaranas, pasiekęs finišą, taip pat gali būti perdirbtas.

Plaukte kaip banginis

Išradėjas Ted Ciamillo pasiryžo perplaukti Atlanto vandenyną savos gamybos povandeniniu laivu, kuris varomas… kojomis minamais pedalais.

Nerūdijančio plieno karkaso ir plastikinio korpuso (5 m ilgis, 1,2 m plotis) laive „Subhuman“ nebus oro – jis užpildytas vandeniu, žmogus juo plauks vilkėdamas akvalangisto kostiumą.

Kelionė prasidės Cape Verde pakrantėje (vakarinės Afrikos teritorijoje) ir tęsis 3,7 tūkstančio kilometrų iki Barbadoso. Keliautojo nuomone, šį atstumą jo povandeninis laivas galėtų įveikti per 50 dienų.

Dieną išradėjas ketina panerti į dviejų metrų gylį ir plaukti, o naktį laivas išnirtų į paviršių ir pavirstų į savotišką poilsio palapinę, padengtą neperšlampamu tentu. Jeigu bus palankus vėjas, naktį Tedas Ciamillo paleis „vėjo aitvarą“ (kaitą).

Su kvaišalais – po vandeniu

Prekeiviai narkotikais jau keletą metų naudoja savos gamybos povandeninius laivus . Šios mašinos vis tobulėja, ir naujausiuose modeliuose naudojamos netgi nuotolinio valdymo sistemos.

Iš tiesų šie laivai nėra tikri povandeniniai laivai, kadangi jų viršutinė dalis išlieka išnirusi virš vandens paviršiau. Tačiau korpusas virš vandens nepakyla daugiau kaip pusę metro ir dėl to juos sunku aptikti radarais. 12-26 metrų ilgio laivas gali gabenti apytiksliai 4-12 tonų krovinį ir 4 žmones (arba plaukia be jų, jei valdomas radijo bangomis).

Laivai varomi dyzeliniais varikliais, pilno bako pakanka maršrutui (iš Ekvadoro į JAV) įveikti 6-12 mazgų greičiu. Manoma, kad vienam laivui pagaminti prireikia metų — naudojamos medžiagos yra stiklo pluoštas/mediena arba plienas, kaina — 2 milijonai dolerių. Tai nėra didelė suma, kadangi vienas iš Ekvadoro į San Diego nugabentas krovinys gali kainuoti beveik 200 milijonų dolerių.

Nuotraukoje praėjusių metų rugsėjo 13 dieną kariškių sulaikytas laivas, pajėgus nukeliauti iš Ekvadoro į San Diego (Kalifornija) be tarpinių sustojimų atsargoms papildyti.

Kol Indija ruošiasi išsilaipinti Mėnulyje, vienas šalies karinių jūrų pajėgų karininkas ketina jachta apiplaukti pasaulį.

Tai bus pirmasis indas, vienas pats burine jachta apiplaukęs planetos vandenynus.

Startuoti Dilipas Donde planuoja Indijos Nepriklausomybės dieną – rugpjūčio 15-ąją. Įveikti daugiau kaip 21 600 jūrmylių 41 metų jūrų karininkas ketina per devynis mėnesius. Pakeliui jis sustos Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Argentinoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

17 metrų ilgio jachta „Mhadei“ (nuotraukoje, persiprašau už prastą kokybę – kol kas tik tokią radau) pastatyta Indijoje. Bet su švedišku varikliu, pietų afrikiečių stiebu, naujazelandiečių burėmis ir kita užsienine navigacine įranga.

Pasiimsiantis maisto, vaistų ir kitų būtinų atsargų, Dilipas Donde sakė pasiims ir knygų. Net tik paskaitymui – dauguma jų bus vadovėliai ar instrukcijos. Jei kas netyčia nutiktų, žinos, kaip ir ką padaryti.

Apie savo plaukimą karininkas planuoja informuoti elektroniniu paštu tiesiai iš jachtos.

Čia buriuojama tik katamaranais, nes trūksta grimzlės. Būna, gylis siekia daugiau kaip 5 metrus, bet taip būna labai retai.

Vanduo sūrus ir klampus, lyg glicerinas aliejus. Ir beveik rožinis. Čia apskritai daug daug rožinės spalvos. Čia yra pelikanų rojus. Dešimtys tūkstančių jų suka lizdus, specialiai nuskridę didelius atstumus.

Tiesa, kartais šie vandenys būna tinkami gerti – kartą per aštuonerius ar dešimt metų tampa didžiulėmis gėlo vandens platybėmis.

Aplink – dykumos ir kartais vėjas užpučia kaip reikiant, nes jam yra kur įsibėgėti. Tačiau bangų didelių nekyla – vanduo klampus kaip glicerinas aliejus. Ir sūrus.

Tiesa, vandens aplink jachtklubą būna ne visada. Dažnai toje vietoje, kur, regis, ne taip seniai buriavai, gali pasivaikščioti, automobiliu pasivažinėti ar lėktuvu nutūpti.

Tai jachtklubas prie Australijos centre esančių Eiro ežero.

„Lake Eyre Yacht Club“ turi apie 50 narių, tarp kurių yra buriuotojai iš Jungtinių Valstijų ir Škotijos. Ir kartais jie čia rengia varžybas, nes buriuoti yra kur: abi ežero dalys – šiaurinis Eiro ežeras ir pietinis Eiro ežeras – kartu užima apie 9 600 km² plotą, didžiausioje vietoje yra 144 km ilgio ir 77 km pločio.

Tiesa, vandens čia būna ne visuomet – ežeras yra 15 metrų žemiau jūros lygo, žemiausiame Australijos taške ir prisipildo tik per liūtys bei patvinusioms upėms sunešus vandens. Net kai vanduo pasiekia pusantro metro gylį, dar ilgas kelio gabalas važiuoti nuo ežero kranto iki vandens.

Vanduo čia greitai išgaruoja. Jei ežero gylis siekia du metrus, vandens nelieka iki spalio. Kuo karščiau, tuo vanduo tampa druskingesnis.

Nepaisant to, jachtklubo „habermaisteris“ Bobas Blackway tikisi sulaukti šimto buriuotojų šiemet.

O štai kaip jachtklubas atrodo, kai vandens ir buriuotojų dar nėra:

Koks svarbus radijo ryšis vandenynuose dar kąrta įrodo britų jachtos „Sara“ istorija – prieš kelias dienas netoli Bermudų trikampio jachtos įgulą – Stuartą Armstrongą ir Andrea Davisoną – išgelbėjo Italijos tanklaivis „Indian Point“.

Išplaukę iš Žaliojo Kyšulio salų, sugedus vairui, vyrai 40 parų dreifavo 42 pėdų beveik nevaldoma jachta. Visą tą laiką jie palaikė radijo ryšį su artimaisiais ir šie, kaip patys teigia, mažai jaudinosi dėl patyrusių buriuotojų likimo.

Teisme – jachtos statytojai

(Beveik) tęsiant temą, gali ar negali jachta plaukti be falškilio. Australijos teisme nagrinėjama byla, kai dėl laivų statytojų aplaidumo nukritus jachtos falškiliui ir šiai apsivertus, 2002 metais žuvo 4 žmonės, gyvi po 7 valandų vandenyje liko du buriuotojai .

Paauglys parašė knygą

„Blogi berniukai“ ketina sužlugdyti „Volvo Ocean Race“? Kodėl gi ne. Jei tai aprašoma… 13-mečio amerikiečio Tayloro Michie knygoje „Racin Wind“. Prasidėjęs kaip novelė, vaikino kūrinys tapo 108 puslapių knyga, išleista sausį. Joje pasakojama išgalvota istorija, apie jachtos PUMA (natūralu, kad amerikietis pasirinko savo šalies laivą) devynių mėnesių regatą aplink pasaulį. Komandai tenka kovoti ne tik su stipriais varžovais, bet ir „blogais berniukais“, mėginančiais sužlugdyti regatą. Aišku, amerikiečiai, kaip ir dera Holivudinės dvasios istorijose, išgelbsti varžybas.

Taisyklių paaiškinimai

Buriavimo varžybų taisyklės – kietas riešutėlis ir, deja, dažnas ginčų objektas. Nuo šių metų įsigaliojo naujos tarptautinės buriavimo varžybų taisyklės ISAF RSS. Tarptautinė buriavimo federacija (ISAF) jau išleido ir taisyklių paaiškinimą. Siekiant maksimaliai padidinti taisyklių aiškumą, paaiškinimuose aprašomi šimtas įvairių atvejų. Prie straipsnio yra nuoroda, kaip parsisiųsti paaiškinimus, o taip pat nuoroda į visus ISAF dokumentus.

Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras dfar vakar ironizavo – kai gelbėjimo laivas „Šakiai“ atsišvartuoja nuo krantinės, Klaipėdoje tai tikra šventė. Gal net Jūrų šventės vyksta dažniau.

O kai „Šakiai“ bando atsišvartuoti, prie krantinės susirinkę jūrininkai svarsto, kiek krantinės jis nusiplėš su savim, nes jau turėtų būti priaugęs kaip garsaus animacinio filmo apie kapitono Vrungelio nuotykius jachta „(Pa)beda“.

Juokas juokais, bet šis raudonas gelbėtojų laivas dažniau stovi prie krantinės, nei plaukioja. O ir į pagalbą jis „skuba“ labai jau lėtai.

Neseniai rašiau, kad gelbėjimo darbus iš civilių Klaipėdoje perima kariškiai ir kaip ne visada laivo „Šakiai“ sulauksi greitai.

Šiandien Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą (ir atsiuntė nuotrauką), kad laivas „Šakiai“ vasario 26 dieną oficialiai perduotas Karinėms jūrų pajėgoms.

Kapitonas V.Vizbaras mano, jog tokios permainos tik į naudą – gelbėjimo tarnyboje reikia šviežio kraujo ir vėjo. Norisi tikėti, kariškiams perėmus „Šakių“, jų pasirengimo lygis bus nepriekaištingas ir jūrininkai pasitikės gelbėtojais.

Jei niekas nepasikeitė, tai „Šakių“ kapitonas – buvęs KJP štabo „Vėtra“ kapitonas, tad nesutarimų neturėtų kilti.

Kam smalsu, gelbėjimo laivo „Šakiai“ techniniai duomenys:

• Ilgis – 50,61 m;
• Plotis – 10,5 m;
• Grimzlė – 4,8 m;
• Vandens talpa – 1350 tonų;
• Pagrindinis variklio galia – 970 kW;
• Statybos metai ir vieta: 1986, Rusija.
• Laivas turi visą žmonėms gelbėti ir išsiliejusiems naftos produktams likviduoti reikalingą įrangą, taip pat gaisrų gesinimo priemones.

Bet, kaip Aivaras ir rašė savo komentare, svarbiausia, kad tų gelbėjimo operacijų apskritai nereikėtų. O tai nemažai priklauso nuo pačių žmonių.

Boston.com turi puikią rubriką — „The Big Picture“. Internete įdomių, gerų nuotraukų gausa nieko nenustebinsi. Tačiau čia surinktos profesionalų, į temas suskirstytos, su trumpais aprašymais puikios (kokybe, siužetu) fotografijos. Neseniai radau, kaip Boston.com nuotraukomis atspindi praėjusių metų pasaulio buriavimo sezoną. Rekomenduoju. Iš ten paimtoje nuotraukoje – entuziastų pastatyta Antikos laikų mito apie argonautus „replika“ „Argo“ plaukia netoli Atėnų.

Kai bangos aukštesnės už namus

Pažiūrėjus šį filmuką gali gali dingti noras jachta audringuose vandenyse buriuoti. O juk čia – didelis laivas. Todėl jachtos ir bėga nuo audras pranašaujančių ciklonų. O jei patenka, ką padarysi, buriuoja. Dar rekomenduoju „Vėjo pamušalų“ parinktų vaizdo įrašų apie bangas-žudikes.

Moterys ir buriavimas

Kas sakė, kad moterys laive neša nelaimes? Nesąmonė! Ir neteisūs teigiantys, jog moterų niekas nepriima buriuoti. Jos pačios veržiasi. Rengia seminarus, kuriuose kapitonės moterys moko naujokes. Visų tų žinių, kurios stereotipiškai priklauso neva tik vyrams. O pažiūrėkite į nuotrauką – pusiaują kirtusi Samantha Davies greitai finišuos Le Sablio uoste apiplaukusi pasaulį. Viena pati.

Ką bendro turi aplink pasaulį plaukianti „Ragainė II“ ir Rusijos karinis laivynas? Man regis, jau žinau ką.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad sugedo pakeliui į namus plaukiantis Baltijos jūros karinės flotilės laivas „Neustrashimij“ (Bebaimis-Nepagasdinamasis-Neįbauginamas — „Неустрашимый“), iki tol saugojęs civilius laivus nuo piratų Adeno įlankoje. Neva iš aštuonių energiją tiekiančių dyzelinių generatorių veikia tik du. Nors oficialiai admirolai tai, žinoma, neigia. Gal kokia kita priežastis?

O tokią, man regis, sufleruoja aplink pasaulį keliaujantis Andrius Varnas.

Štai ištrauka iš naujausio „Ragainė II“ kepo laiško:

„<…> nušveičiau, užgruntavau ir nudažiau per pusmetį apdaužytas korpuso vietas (rūdija čia viskas, kas tik nesutepta tepalu ar nenudažyta — tropikai) <…>“.

Tai gal ir užrūdijo „Neustrashimij“ – juk palyginus su Baltijos jūra, Indijos vandenyno vandenys šiam laivui labai neįprasti. Pamiršo rusai gero antifūlingo (laivo dugną nuo apaugimo jūros žolėmis ir kriauklėmis apsaugantys dažai) ir tepalo.

Kolega tinklaraštininkas Andrejus Paniuškinas pristatydamas šį filmuką klausia: „Ar tai „emkės“ atgimimas?“. „Emkė“ – tai kadais populiari, bet dabar užmaršint nuėjusi (buvusi olimpinė?) klasė M. Paauglystėje Plateliuose kartą teko su ja plaukti. Tąkart musų nemažai vaikų iš sportinės stovyklos susodino į jachtą ir plukdė į salas ekskursijų. Iki šiol pamenu, kad palyginus su „Optimist“ man toji medinė „emkė“ atrodė labai didelis laivas. Nežinau, kiek šitą „Mach 6.5“ klasės laivą galima lyginti su „emkėm“, bet buriuot tokiu – tikras kaifas.

Ieškokit ančiuko!

Jei kas planuoja plaukti šiemet toliau nei Baltijos jūroje, vandenynuose dairykitės guminių ančiukų. NASA siūlo už tai atlygį! Grenlandijoje paleisti ančiukai – mokslinio eksperimento dalis. Pagal tai, kur jie bus rasti, galima bus nustatyti, kur teka tirpstančių ledynų vanduo. Juokas juokais, bet prieš kelis metus nuo vieno laivo bangos nuplovė konteinerį su tokiais ančiukais. Vėliau jie buvo rasti įvairiausiose planetos vietose ir taip mokslininkai gavo dar vieną vandenyno srovių patvirtinimo faktą.

Dar vienas GPS tinklas

Kadangi niekas negali garantuoti, jog JAV generolai ims ir neišjungs šiuo metu veikiančios palydovinės navigacijos sistemos GPS, Europos Sąjunga, Rusija kuria savas, o dabar prie jų prisidėjo ir Kinija. Kažkur mirktelėjo žinutė (bet neberandu, gal suklydau?), jog panašių ketinimų turi ir kita kosmoso užkariautoja – Indija. Konkurencija, žinia, dalykas geras. Bet ar neprasidės GPS karai? Juolab, mokslininkai jau parodė, kokios galimos GPS atakos.

Atominiai švyturiai

Pusiau juokais, pusiau rimtai sakau: kai būsiu senas senas, su ilga žila barzda, dėvėsiu jūreivišką milinę ir gyvensiu švyturyje. Jei jie iki to laiko apskritai liks veikiantys. Rusijoje vagys ir barbarai niokoja net visiškai automatinius, atomine energija naudojančius švyturius. Nenumaniau, jog tokių esama, ar, juolab, kad jų energijos šaltinis – kosminių technologijų. Bet bukumas siekia dar toliau – laužtis į atominį reaktorių ir vogti iš ten visą „gėrį“ nebijant radiacijos.

Arba, veikiau, gerąja prasme „nuo proto nušokę“ norvegų buriuotojai. 27 pėdų jachta (berods, „Albin Vega“) jie nuplaukė į Antarktidą Arktį. Nepagailėkit 10 minučių jų išprotėjusiems nuotykiams pažiūrėti.

P.S. Nuoroda filmuko pabaigoje — ne apie norvegų odisėją, o interneto kazino reklama.

Aplink pasaulį per 80 dienų? Baikit juokus, mesjė Žiuli Vernai. Dabar tam nereikia ir 60 dienų.

Dienos kelionėje skaičiuotos XIX amžiuje. XXI amžiuje skaičiuojamos valandos, minutės, sekundės. 59 dienos, 20 valandų, 47 minutės ir 43 sekundės -– per tiek prancūzas buriuotojas Thomas Coville trimaranu „Sodeb’O“ apiplaukė Žemės rutulį.

Praėjusį šeštadienį, sausio 17 dieną, jis finišavo Prancūzijos uoste Breste.

Tačiau pagerinti vienutininkų plaukimo aplink pasaulį daugiakorpusine jachta rekordo jam nepavyko. Ankstesnis – 57 dienos, 13 valandų, 34 minutės ir 6 sekundės -– ir toliau priklauso kitam prancūzų buriuotojui Francisui Joyonui.

Tiesa, praėjusiais metais rekordą pasiekęs Francis nuplaukė 26400 jūrmyles (vidutinis greitis 19,11 mazgų). Tomaso kursas tikrai buvo ilgesnis — 28125 jūrmylės. Bet jo ir 32 metrų ilgio maksitrimaranas buvo spartesnis – vidutinis greitis 19,60 mazgų.

Tik trys žmonės yra apiplaukę pasaulį daugiakorpusine jachta be sustojimo vieni. Be jau minėtų -– britė buriuotoja Ellen MacArthur.

Vandenynai – platūs. Dvi prasilenkiančios jachtos čia – nedažnas įvykis. Juolab, kai skirtingomis kryptimis plaukia du vienutininkai. Bet taip nutiko.

Horno ragą apiplaukęs ir link finišo skubantis „Vendee Globe“ regatos lyderis prancūzas Michelis Desjoyeauxas prasilenkė su link Horno rago dar plaukiančiu ir šešiolikamečiu britu Michaelu Perhamu.

Tiesa, abu buriuotojai vienas kitam rankomis nemojavo – jachtas „Foncia“ ir „TotallyMoney.com“ skyrė maždaug 60 jūrmylių atstumas. Mike „Vendee Globe“ regatos lyderį matė savo radarų ekrane. O vėliau sakė: „Kada nors aš jiems būsiu rimtas konkurentas“.

Šis randevu Atlanto vandenyne galėjo ir neįvykti – juk Mike jachta „TotallyMoney.com“ jau kadais turėjo raižyti Indijos vandenyno bangas. Tačiau jo rekordo siekis tapti jauniausiu apiplaukusiu pasaulį vos nežlugo, kai tuoj po starto Didžiojoje Britanijoje pradėjo streikuoti autopilotas.

Mike buvo užsukęs į Portugalįją, vėliau su streikuojančiu vairu nuplaukė iki Kanarų salyno. Čia atskrido jo tėvas ir galų gale autopilotas buvo sutaisytas. Norėdamas siekti rekordo, dabar Mike jau negali niekur sustoti. Jo plaukimo aplink pasaulį startas bus skaičiuojamas nuo Las Palmo.

Taip jau nutiko, kad į gelbėjimo laivą „Šakiai“ žiūriu su atsarga.

Kai jo reikėjo 1998 metų žiemą kelios dešimtys jūrmylių nuo Klaipėdos audros blaškomai jachtos „Žilvinas“ įgulai (tąkart plaukė ir mano brolis, todėl aktualu ir man), „Šakiai“ į pagalbą buriuotojams išskubėjo paryčiais, kai jie jau patys buvo netoli uosto. Jachtą gelbėtojai įtempė į uostą.

Tiesa, berods tai buvo apskritai antra laivo gelbėjimo operacija, kai jis tapo tokiu laivu. Pirmoji vyko vos parą prieš gelbstint „Žilviną“ (dabar Klaipėdos universiteto „Odisėja“). Klaipėdiečiai skubėjo į pagalbą audroje nelaimę patyrusiam Estijos laivui.

Kai 2006 metų vasarą aš ir Kęstutis Oginskas kvietėmės „Šakius“ į pagalbą, jie būtų „atskubėję“ tuo metu, kai pagalbos veikiausiai jau niekam ir nebūtų reikėję. Tąkart mus gelbėjo nuo Būtingės plūduro inkarą pakėlęs tanklaivius aptarnaujantis komercinis vilkikas „Smit Sulawesi“.

Abiem atvejais galima ginčytis, ko išvis reikėjo į jūrą plaukti, patiems kritines situacijas sudaryti (pirmu atveju – žiema, antru – nežinomas, senas laivas). Bet ne apie tai aš.

Civiliai taps kariais?

O apie dabar kur kas svarbesnius ir, spėju, diskusijų dar sulauksiančius įvykius – nuo sausio 1 dienos visas gelbėjimo jūroje operacijas iš civilių perima Karinės jūrų pajėgos (KJP). Jos perims ir laivą „Šakiai“.

Ar ir „Šakių“ įgula taps kariais, karininkais? KJP viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius sakė: „Nėra dar iki galo išspręsta. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.

Jei taip nutiks, dabartinis „Šakių“ kapitonas Vytautas Mogenis ir vėl užsivilks uniformą. Prieš darbą „Šakiuose“ jis vadovavo dabar jau į metalo laužą nurašytam KJP štabo laivui „Vėtra“. Šiuo laivu 2001 metais nusišypsojo sėkmė žiemą plaukti į Karlskroną. Kapitonas kėlė pagarbą – tikras jūrų vilkas. Tik vienas „bet“… Grįžtant į Klaipėdą per audrą kapitono tiltelyje kalbėjomės apie audras, jūras, burlaivius. Švelniai tariant, tuometinis kapitono požiūris į buriuotojus buvo su neigiamu atspalviu. Kontrabandininkai mes visi. Gal dabar pasikeitė? Juk po to teko jam plaukti Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“.

Į pagalbą skuba vandenynuose

Bet pats faktas įdomus – kariškiai perima gelbėjimo operacijas. Tai ne naujiena jūrinėje praktikoje.

Neseniai Jos Didenybės Australijos karinių pajėgų laivas HMAS „Arunta“ Indijos vandenyne išgelbėjo regatos „Vendee Globe“ dalyvį vienutininką Yanną Elièsą . Prancūzui lūžo koja ir jis negalėjo valdyti savo jachtos „Generali“ (kuri vėliau dingo vandenyno bangose). Tiesa, virtualioje buriuotojų visuomenėje kilo šioks toks šurmulys – ar privalėjo kariškiai plaukti tiek toli gelbėti komercinių varžybų dalyvį? Nugalėjo argumentai „už“.

Pasakyti, ar Lietuvoje gelbėjimo operacijas perėmus kariškiams galime jaustis saugiau (neduokdie) ištikus kritinei situacijai, dar sunku. Viena vertus – jie mėgsta tvarką. O stebint jų veiksmus buriuotojams surengtuose gelbėjimo manevruose 2006 metais (iš čia ir nuotrauka, fotografuota iš „nukentėjusius“ vaidinusios jachtos „Rėja“), atrodė dirba profesionaliai. Kaip ir jų manevrai „Amber Hope“ 2007 metais.

Manekenams – bumbt bumbt per galvas

Bet ankstesnis įspūdis buvo nekoks. Pasižiūrėkim į nuotrauką. Likimo ironija – mano „bratanas“ „Makumba“ (buriuotojų bendruomenei jis žinomas tokia pravarde, o dabar danguje tarp parašiutininkų – „gdu“) ima interviu iš gelbėjimo operacijos mokymus koordinuojančio kokio tai valdininko ant „Šakių“ denio. To paties, kuris jį ir kitus įgulos narius (dabar aplink pasaulį plaukiantį Andrių Varną, jau minėtą Kęstutį) audringoje jūroje pasitiko /tik/ netoli Klaipėdos vartų.

Tuos mokymus, berods 1999 metais, stebėjau ir aš. Tąkart dalyvavo ir kariškių sraigtasparnis. Iš jūros traukė manekeną. Jei tai būtų buvęs žmogus, tai būtų žuvęs nuo „gelbėjimo“. Tais pačiais metais panaši „pakazūcha“ surengta Kauno mariose – išmoko makenenus kelti pilotai. Bent jau manekeno galvos netrankė į sraigtasparnio korpusą.

Jei tikėti, kad mūsų Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) „Aitvaras“ jau moko JAV ir kitų šalių specpajėgas, kariškių mokymasis vertas pagyrimo. Galima tikėti vyr. leitenanto A.Brenciaus žodžiais: kariškiai viską stengiasi „daryti gerai“.

Aišku, ar kariškiai, ar civiliai gelbėtojai, ne taip svarbu. Svarbiausia – kiekvienos jachtos ir jos įgulos saugumu turi rūpintis kapitonas, įgula. Ir tegu sėdi jie be darbo (jei tai tik nuo žmogaus priklausytų).

O čia – oficialus KAM pranešimas:

Nuo sausio 1 d. Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) pradės vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Šią funkciją vykdys naujai įsteigtas KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC). Iki šiol šiuos darbus atliko Lietuvos saugios laivybos administracija.

Paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams atlikti KJP iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivą „Šakiai“ ir teršalams likviduoti reikalingą įrangą.

JGKC veikla grindžiama 1979 m. tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Lietuvos Respublikos Saugios laivybos bei Jūros aplinkos apsaugos įstatymais. Šiuose ir kituose susijusiuose dokumentuose bei planuose yra numatytos žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo bei ekologinių katastrofų jūros rajone prevencijos ir likvidavimo veiksmai ir priemonės.

Prireikus JGKC galės pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės.

P.S. Pasirodo, planas KJP perimti gelbėjimo operacijas kurtas jau prieš dvejus metus, tik įgyvendintas ne nuo 2008, kaip norėta, o nuo šių metų.

• Mokomoji gelbėjimo operacija ties Klaipėda 2006 pavasarį.

Britų saugumo vandenynuose organizacija „Ocean Safety“ pristato unikalius jūrų saugos kursus „Spring 2009“. Taip siekiama mokyti įgulas, jų šeimos narius, kaip naudotis saugos įranga ir dirbti komandai įvykus nelaimei jūroje.

Kursų dalyviai, kviečiami dalyvauti sesijoje, kur bus mokoma gelbėjimo baseine. Lietuvoje iki šiol panašius mokymus, kiek žinau, yra daręs tik „Ambersail“ trečiosios įgulos kapitonas Tauras Rymonis.

Britai kursus rengti ketina pagal kiekvienos įgulos ir jų šeimos narių poreikius, pagal laivo tipą, buringumą, lenktynėms ar kreiseriniam buriavimui. Teoriniai nurodymai, kaip naudotis gelbėjimosi ir išgyvenimo įranga, jungiami su praktinėmis pamokomis.

Kol kas skelbiama (taip, čia reklama), jog visi norintieji galės aplankyti „Ocean Safety“ stendą kitų metų sausio 9-18 dienomis vykstančioje parodoje „Londono Excel Boat Show“ arba rašyti elektroniniu adresu training@oceansafety.com.

Jei kas bus Londone tomis dienomis (ar turi draugų ten) – tegu surenka kuo daugiau info. Užteks vien į neįperkamus laivus dairytis Gal pavasarį, jei ne LBS rėmuose, tai klubai savus kursus galės padaryti.

Pavyzdžių jau turime:

• Jau minėtas „Ambersail“ atvejis.
• Ir 2006 metų gegužės mėnesi netoli Klaipėdos uosto surengta mokomoji gelbėjimo operacija.

Ačiū „Brabander“ kapitonui Valdemarui Vizbarui, be kurio tikriausiai nebūtų įvykusios LBS, Karinių Oro Pajėgų ir Klaipėdos uosto gelbėjimo tarnybų mokomosios gelbėjimo pratybos.

Dalyvavo apie 100 buriuotojų, jachta „Rėja“, gelbėjimo laivai „Šakiai“ ir „Žaibas“, sraigtasparnis Mi-8. Vyko avariją patyrusios jachtos paieška, gelbėjimo plausto paieška, žmogaus nukėlimas iš jachtos ir iš vandens, žmogaus nuleidimas į gelbėjimo laivą, gelbėjimo plaustų praktinis naudojimas atviros jūros sąlygomis.

Manau, visiems dalyvavusiems tai buvo naudinga. Ypač, žinoti, kaip bendrauti per raciją su gelbėtojais, ir kokiomis sąlygomis sraigtasparniai gelbėti negali. Man įsiminė ir dar vienas dalykas – mūsų naudojami Mi-8 ir amerikiniai skiriasi tuo, kad jų kabinos durys kitoje pusėje. Tai pakankamai svarbu, sukant jachtą į sraigtasparnio pusę.

Prie Prancūzijos krantų pasiekęs rekordinį – 61 mazgo (apie 114 km/h) – greitį apvirto ir sudužo eksperimentinis trimaranas ant povandeninių sparnų „l’Hydroptère“.

Sekmadienio rytą, kuomet siekta rekordo, pūtė 35-38 mazgų (18-20 m/s) greičio vėjas, gūsiais siekiantis 45 mazgų (~23 m/s) greitį.

Viduržemio jūra tarp Fos-sur-Mer ir Port-Saint-Louis-du-Rhône [nenutuokių, kaip juos lietuviškai rašyti] uostų netoli Marselio nebuvo lygi, tad plaukti buvo sunku ir pavojinga. Trimaranas neišlaikė pasiekus rekordinį greitį. Įvykio metu niekas iš įgulos rimtai nenukentėjo.

Šis neeilinis, unikalus ir novatoriškas burlaivis gali skristi virš vandenynų labai dideliu greičiu, o konstruotas derinant aviacijos ir laivybos inžinerijos pasiekimus.

Niekada nepasitikėjau daugiakorpusiniais laivais – jie atrodo tokie trapūs. Žinoma, šis nutikimas jokių būdų nereiškia „dar vienas pavyzdys patvirtino dėsnį“ – virsta, lūžta ir vieno korpuso jachtos. Bet tokiu burlaiviu buriuoti reikia kiek kitokios aistros ir drąsos.

„l’Hydroptère“ jau priklauso du planetos greičio rekordai, pasiekti 2007 metais:

• 500 metrų distancijoje D kategorijoje vidutinis daugiau kaip 44,81 mazgo greitis,
• vienos jūrmylės vienos krypties distancijoje vidutinis daugiau kaip 41,69 mazgo greitis (visose kategorijose).

Iki šiol „l’Hydroptère“ buvo sparčiausias burlaivis vienos jūrmylės distancijoje. Pagrindinis tikslas, kuriuo siekia Alainas Thébaultas ir jo įgulai, buvo šiemet pagerinti absoliutų greičio rekordą 500 metrų ilgio distancijoje. Ankstesnis rekordas – 49,09 mazgo.

Šiemet to jau padaryti nepavyks, trimaranas į uostą bus partemptas kai tik leis oro sąlygos. Sekmadienio popietę jis dar plūduriavo apvirtęs ir sulūžęs virš vandens.

Smalsiems:

• daugiau apie patį projektą,
• jachtos nuotraukos ir foto iš įvykio.