Archive for the ‘Jūrose ir vandenynuose’ Category

• Nuotrauka iš leipzig-seiten.de

Viskas nuo požiūrio priklauso. Jei Rusijos (ypač, sovietų) armijoje – tai diedovščina, jei Vokietijos kariniame laivyne – slabakus ištiko trydos priepuolis.

Esu tikras, jog būtent taip būtų vertinamas tas pats nutikimas, įvykęs skirtinguose šalyse. Ne tik būtų, bet ir yra – apie Vokietijos kariniame laive žuvusią merginą galvojama, jog ji pati kalta, nes buvo per silpna laivyne tarnauti.

Fiziškai per silpna? Pasižiūrėkit kokios mergikės vienos aplink pasaulį plaukią. Ir su tokiais krūviais susidoroja, kokius ne kiekvienas ambalas įveiktų.

O nelaimę ir dar daugiau negerovių paviešinę kiti kadetai – tiesiog silpnuoliai, kuriuos „ištiko trydos priepuolis pamačius mirusią kolegę, tai kaip tokie kariaus?“.

Suprantu, kai sako žmogus protingas, bet truputį chamas ir saldofonas – jo tokia pasaulėžiūra.

Bet mane nustebino ir jūražmogių požiūris. Štai vienas buriuotojas  internete po nuoroda apie tragediją parašė: „Ne kiekvienas ištveria vyriškumo mokyklą, o mergom laive tarp jaunų vyrukų nepatartina būt, nebent jos ten būtent dėl to.“

„Stipru“. Ypač kontekste, kai kiti buriuotojai diskusijoje dėl varžybų grafiko internete verkšlena: ne, jie nenori lenktynių abi savaitgalio dienas, nes neliks laiko savo pačioms.

Kiek metuose savaitgalių? Kiek iš jų praleidžiama su šeima? O kiek buriuojama? Tai čia kas po kieno padu?

Apskritai, ar ne per daug idealizuojam burlaivių aukso amžių (kartais pamiršdami, jog jūromis plaukiama jau tūkstančius metų) ir „tikrus jūreivius“? Dabar XXI amžius ir gal metas keisti požiūrį. Ypač — į moteris.

Nes diedai yra slabakai: (pasikartosiu?) „Stiprioji lytis silpnesnė už silpnąją lytį dėl stiprios silpnybės silpnajai lyčiai“. Gaila, tikro autoriaus nežinau.

O grįžtant prie nelaimės, iš dabartinių žinių galima susidaryti vaizdą, kad burlaivyje „Gorch Fock“¹ imituojant Kaizerio tvarką ir taip tikintis išugdyti tvirtus karininkus, stipriai perlenkta lazda.

Ir liko mįslė: kur dingo stereotipinė vokiška tvarka, kad mergina nukrito nuo stiebo, juk turėjo būti prisirišusi saugos diržais.

Čia vis prisimenu ką man pasakojo Karlskronoje jūrų karo mokyklą baigę (puikiai baigę: gavę aukščiausią įvertinimą – vardinį kardą) jaunieji leitenantai.

Pusmetis tarnybos buriniame laive vyksta rotacijos principu: vieną vachtą esi paprastas jūreivis, kitą – vyresnysis jūreivis, trečią – šturmanas, ir ketvirtą – vairininkas.

Sunkiausiai būdavo lipti į stiebą. Ir privalai ne tik prisisegti saugos diržais, bet ir maišelį turėti. Nes jei skrandžio turiniu ištepsi burę, pats ir plausi.

–

1 – Jo bendravardis pirmtakas kadaise viešėjo ir Klaipėdoje (pirma nuotrauka)

• Yachting Monthly nuotrauka.

Jachtos dega retai. Bent jau man taip atrodo kas vakarą peržiūrėjus RSS sraute naujienų pavadinimus: kelios dešimtys prenumeruojamų buriuotojiškų tinklapių apie tokias nelaimes praneša itin retai, gi tik vienas apie komercinį laivyną rašantis pranešimais apie gaisrus laivuose mirga kasdien.

Visgi ir jachtose tokios nelaimės nutinka – Graikijoje buriavę britų studentai turėjo gelbėtis iš degančios jachtos (nuotrauka viršuje).

Gaisras laive, ko gero, yra pati baisiausia nelaimė. Tai skamba paradoksaliai, kai aplink vien vanduo. Bet degantis laivas jūroje yra vienui vienas, tik netoli kranto arba po ilgo laiko gali sulaukti pagalbos. Ir ką tokiu atveju daryti?

Pirma, ką verta žinoti, tai įsiliepsnojusios ugnies parankinėmis priemonėmis (gesintuvas, nedegantis audinys, kibiras vandens) nebeužgesinsi.

Antra, ką visada reikia atminti, tai „ugnies trikampį“:

• Iliustracija iš „Europos sąjungos knyga apie nelaimių jūroje prevencija ir žvejų sauga“ (nemokama PDF e-knyga).

Na, o jeigu gaisras? Nemokysiu mokytų, parašysiu ką aš tokiu atveju daryčiau, arba ką teorija sako:

1. Iškart informuočiau – skambinčiau „visais varpais“. Sako, tinka garsiai rėkti, paspausti aliarmo signalą, pasakyti šalia esančiam. Žodžiu, bet kokiu būdu pranešti visiems (dideliame laive — laivo vadams).
2. Ir pradėčiau šaukti visus įgulos narius (ar matau juos, ar nematau) – ar visi yra, ar niekas nenukentėjo, niekas nedega etc.
3. Jachtoje erdvė nedidelė tai čiupčiau gesintuvą. Jei ugnis nedidelė, pavyzdžiui, užsidegė kepamų blynų aliejus, o nuo jų šluostė, tiek turėtų užtekti.
4. O jei dega variklis? Pavyzdžiui, užsidegė šalia jo palikti tepaluoti skudurai – jie gali savaime užsidegti. Gal jachtos varikliui irgi užteks gesintuvo, bet dar prieš tai skubėčiau išjungti „masę“ (akumuliatorius) ir kurą (juk turi būti kranelis). Kažkas pasilenkęs kokpite turės uždengti duslintuvo angą.
5. Pakabinamas variklis? Įdomu, greičiau jį užgesinsi (gesintuvu, nedegančiu audiniu) ar atsuksi ir paskandinsi? Iš principo tokie patys veiksmai kaip ir stacionaraus variklio atveju, tik čia gerokai svarbiau atjungti kuro baką, o tai darant nesukelti dar didesnio gaisro – nupjauti benzino vamzdelį čia netiks.
6. Gaisras kajutėje. Jei kajutėje gali būti žmogus – reikia jį traukti, o tai reiškia, reikia duris atidaryti, deguonies („kuro“ ugniai) įleisti. Teorija ir kajutės duris atidaryti moko ne bet kaip: pasilenkus prispausti keliu duris kita koja stipriai įsirėmus atidaryti. Jei bumbtels sprogimas, mažiau nukentėsi.
7. Ištraukiau žmogų, prašau kitų jį gaivinti, pats žiūriu į dūmus ir svarstau: jei ugnis didelė, supermeno nevaidinu, visiems siūlau evakuotis ir jau ne „septyni trumpi vienas ilgas“, o „vienas ilgas“ signalizuoju. O jei tai tik nuo girto ir kvailo (velnių po to atsiims) keleivio cigaretės užsidegusi patalynė, užgesinsiu. Čiužinį po to vistiek per bortą mest reikės, nes pavojus jame lieka (nepasakosiu, kodėl žinau ne tik teoriškai).
8. Jei ugnis nuo elektros (kaip britų studentų atveju, gal jie šildėsi kajutėje)? Pirmą visą elektros tiekimą išjungiu, po to stveriu gesintuvą ir galvoju: „Na jūs man pasakykite, kas, išskyrus ugniagesius, gaisro metu prisimena, koks gesintuvas tinka, o koks netinka gesinti elektros įrengimus?“. Tuomet prisimenu, kad elektra išjungta, tad gesinu tuo, ką turiu. Kaip ir 6 punkte, jei matau, kad užgesinsiu. Beje, apie gesintuvus: nuo dydžio priklauso (jachtoje didelių nerasit), kad jų užtenka nuo 5 sek. Iki 1,5 sek.

Visais atvejais tektų kalbėtis per raciją. Ar su gelbėjimo, ar su kranto tarnybomis, ar su kitomis jachtomis.

Nerasi nedidelėje jachtoje stacionarių gaisrų sistemų (pagrindinės ir avarinės užbortinio vandens, automatinės ir rankinės sprinklerinės, vandens sienelių, vandens dušinės, CO2, intertinių dujų, azoto, vandens garų – gyvas galas jų), kiekvieną kartą keleivius plukdydamas apmokymų nedarysi, tik kur yra gesintuvai ir kaip pabėgti iš dūmuose paskendusios (uždūmintos) kajutės, visi turi žinoti.

Visgi gaisrų jachtose mažiau nei laivuose, ir tuo džiaugiau, ir to linkiu. „Ant bangos“ pasuko keliu ne(be)rašyti apie nelaimes jūrose, nors to išvengti nepavyksta. Neminėjome ir atvejo, kai jachtos lyg banginiai išsimetė į krantą.

Aprašinėti incidentus su aiškinimais kas buvo negerai, o ką reikėtų daryti – didaktiška. Bet praverčia. Ar net būtina, kaip tikrai privalu pažiūrėti šį BBC reportažą – juk kiek kartų sakyta: „žmogau, bent per audrą pirmą prisisek, o po to lipk į kokpitą!“.

Šiaurės Airijos jūroje išgelbėtas vyras, kuris jachta pasiklydo, nes navigavo turėdamas… tik Didžiosios Britanijos kelių žemėlapį.

„Esu netoli kalnų“, „Matau šviesas“ — taip savo buvimo vietą gelbėtojams radijo ryšiu nupasakojo buriuotojas,

Per pastaruosius metus tai jau kelintas kartas, kai buriuojančiam savos statybos jachta vyrui prireikia profesionalios pagalbos. Didžios Britanijos mokesčių mokėtojams tokie 56 metų Erico Abbotto „žygiai“ atsėjo jau 30 000 svarų sterlingų.

Bet jam tai nė motais, senas anarchistas iš Velso savo 25 pėdų jachtą net pavadinęs „Plus VAT“ („Plius PVM“ — lietuviškai) taip protestuodamas prieš mokesčių sistemą. Jachtą jis pradėjo statytis prieš 18 metų, kuomet neteko dažytojo darbo.

Į savotišką protesto kelionę, kuria visomis savo nelaimėmis jis kaltina „geležinę ledi“ Margaretą Thatcher ir Gordoną Browną (buvusi ir esamas buvęs Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovai), Ericas išplaukė praėjusių metų liepą.

Ir tapo galvos skausmu gelbėtojams RNLI.

Nuotrauka viršuje nesusijusi su šiuo įvykiu, tik pavyzdys iš RNLI moterų ir vyrų kasdienio darbo – padėti visiems jūroje.

• Duncan Rawlinson nuotrauka.

Pas mus tokie bajeriai nenutinka: gelbėtojai iš jūros ištraukė šunį ir jo šeimininką, nes šiuos į jūrą nusitempė atoslūgis nuo kranto atkirto potvynis.

Mūsų gelbėtojams pasitaiko traukti ir šunis, ir jų šeimininkus, bet niekad nelaimės priežastis nebuvo potvynių-atoslūgių srovės. Nes jų nėra.

Gi Anglijoje (o ir kai kuriose kitose šalyse) svarbu neužsimiršti, žinoti potvynių ir atoslūgių laikus. Nes vanduo, pasakojo liudininkai, greitai tvinsta.

• Sumeth Parnpeth (AP Photo) nuotrauka iš Boston.com The Big Picture.

Nuotrauka (beveik) tiesiogiai atspindi šūkį „Karo technika – taikai!“. Tailando įlankoje buvo paskandinti 25 nebenaudojami nurašyti tankai, kurie padės formuotis koraliniams rifams.

Bus namai vietiniai florai ir faunai, pas kurią mėgsta į svečius užsukti naro kostiumais pasidabinę žmonės.

Kaip ir tankas nuotraukoje, panašiai yra nuskandinti lėktuvai, laivai.