Ant bangos

Eurovizija. In Culto. Citatos

Friday, May 28th, 2010

• Dainiaus Labučio nuotrauka.

Nesuprantu „Eurovizijos“ konkurso, bet vardan bendro išsilavinimo viena akimi žiūrėjau (kita tyrinėjau, iš ko susideda „Fujitsu Siemens“ laptopas).

Gerbiu „InCulto“ lyderį Jurgį dar nuo tada, kai jis lietuviškai kalbėjo su ryškiu akcentu. Ir gaila, kad nepateko į finalą. Nes kiek mačiau pasirodžiusiųjų, tai nesuprantu, kaip tokius į sceną galima leisti.

But who cares? I don’t! (c)

Kelios citatos iš „Facebook“ „draugų“ (kalba netaisyta):

Europa vis dar nesupranta Eastern European Funk’o. Kaži, a duos dievulis dar tokių akimirkų ir tokių žmonių kaip LT UNITED )

Kas būdamas užusieny nebalsavot už Lietuvą? Kurį dabar iš draugų sąrašo išbraukti?

šian perskaičiau liūdnai pranašišką, bet puikią žinutę anglų spaudoj: “Inculto pasirodymas originalus ir šmaikštus, tačiau intelektualai, kurie vieninteliai suvoks jų ironiją, Eurovizijoje nebalsuoja”. Šaunuoliai vyrai!

eilini karta Litovsai parode kad nieko nesugeba tarptautinej arenoj , buvo ir prastesniu performancu , bet Litovsai negeriau ir jeigu kas pasakys kad tai tipo original – tai tegu pasiziuri ”striptizo erelius” . Cia as apie EUROVISION ;]

Reikia budėt prie Oslo arenos ir nieko neišleist, kol teismas InCulto neleis dalyvaut finale

Gaidynas ble ta Eurovizija! Kur Slovėnija? Kur Švedija? Kur Lietuva?

Nacionalinė tragedija

Oslo vedantysis su LT kelnaitemis!!! Result.

Tuo metu, kai Inculto rodė savo esminį “triuką”, kameros rodė salę… O kai vėl grįžo prie Inculto, blizgančius triusikėlius uždengė grafika su numeriu… Nu, kas ten prie pulto dirbo? Kąąąąą???

Rimčiausia ekspertė mano dukra. Pamatė kaip InCulto nusimauna kelnes, sakė nu jau ne, tokių koncertų nežiūrėsiu ir pasipiktinus atėjo pas mane miegot į kitą kambarį. O jūs čia parinkitės

Na ir taip toliau. Ūžaus interneto komentarai gražiai ir negražiai apie renginį. O mes turime rimtesnių reikalų.

Tags: Eurovizija, InCulto, Muzika
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | 6 Comments »

Žemaitiškas slengas

Thursday, May 13th, 2010

Kipras užrodė. Kaip supratau, jam po „Pilypo taurės“ regatos lengvino pirmadienį.

Muzika „paprasta kaip 3 kapeikos“, tekstas taip pat. Tik turi vieną mielą ypatybę – tekstas žemaitiškas. Žemaitišku paprastų žmonių slengu.

Man patiko frazė „…per kraną kramę“. Primena vaikystę, kai mokiausi Klaipėdoje. Kaune ir Vilniuje „gatvės džentelmenų“ pasiūlymai skamba kitaip.

„Kirkės“ įgula, pasirodo, praėjusį savaitgalį buriuodami Kuršių mariose gvildeno slengo reikšmes.

Neturintiems „Facebook“ paskyros (sąskaitos) cituoju:

„… Ateina gerulis fyfinas su gilia iškirpte, pro kurią matosi vaksuota krūtinė, ir labai pakelia nuotaiką. Valius pasiūlo jam į dūdą. (Sekmadienį plaukiant Minija laive kyla konceptuali diskusija tarp alytiškių ir Vesiolo, kas yra dūda: priekis ar galas).“

„Per kraną kramę…“, „į dūdą“… Ne, nesiūlau kumščiais mojuoti. Apie slengą kelios mintys. Ir apie muziką. Gal kas žino kas per grupė ir kur rasti daugiau jų įrašų?

Tags: kalba, Kipras, Kirkė, Mintys, Muzika, Pilypas, slengas, video
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | 8 Comments »

Galiu sau pavydėti – buvau„Metallica“ koncerte

Thursday, April 22nd, 2010

„I’m judge and I’m jury and I’m executioner too“

Dirty Window/St.Anger/Metallica

Keista, bet save „senu metalistu“ vadinantis, jau kurį laiką buvau apatiškas artėjančiam „metalo dievų“ koncertui Vilniuje. Ir jei nebūčiau jo matęs, nebūčiau dėl to labai pergyvenęs.

Planai. Kovo mėnesį nemačiau „Raimmstein“ ir nemiriau. Mačiau juos prie n metų, dar turiu nuotrauką, kurioje aš su keliasi grupės nariais. Tiesa, buvo planas pamatyti „Rammstein“ Mančesteryje. Bet pasikeitus aplinkybės, sugriuvo ir planai. Užtat į tąjį koncertą nuėjo ir gerų įspūdžių pasisėmė Karolis.

Scena. Bet grįžkime prie „Metallica“ koncerto Vilniuje. Iš pradžių patikslinu – koncertai buvo du, vienas po kito, man pavyko patekti į antrąjį. Liudinininkai sako, kad pirmajame buvo kur kas daugiau publikos.

Rašyt apie grupės pasirodymą nelengva, tai puikiai moka tokie „muzikalaus žodžio“ asai kaip Ugnius Liogė ar Justinas Žilinskas, aš gi apsiribosiu keliais pastebėjimais.

Išreklamuota ir Lietuvoje pirmą kartą įrengta scena vidurį arenos atrodė įdomiai. Mikrofonai joje išdėstyti kaip kišenės biliardo stale, tad vokalistams teko gerokai pabėgioti.

„Apšildukai“. Apie „Siemens“ arenos akustiką blogų atsiliepimų gridėjau daug, nors man tai labai nekliuvo. Bet kai scenoje užgrojo apšildančioji grupė „Gojira“, išsigandau – negi toks prastas garsas bus ir per megažvaigždžių pasirodymą?

Garsas pagerėjo į sceną užlipus antrajai apšildančiai grupei „Fear Factory“. O kai „Metallica“ pasirodymui buvo tikrinamas garsas, pasitvirtino taisyklė – apšildančios grupėms garso operatoriai „anglių“ pagaili.

Beje, „Gojira“ vaikinukai nuoširdžiai lakstė po nemenką sceną, o štai „Fear Factory“ buvo gerokai statiškesni. Na, vyrai ir svorio gerokai daugiau turi.

Koncertas. Prasidėjęs po 22 valandos jis baigėsi gerokai po vidurnakčio. Daugiau kaip dvi valandos „kalančios per klyną“ muzikos, su gerai žinomomis dainomis.

Sodrus grupės vokalisto Jameso Hetfieldo balsas (nors vokalui švaraus garso ir trūko), tradicinis bendravimas su publika (a la „jūs nuostabūs“, „mes visi — „Metallica“ šeima“ etc.), geras grojimas – ši bičas, į sceną užlipęs dar tada, kai aš po stalu stačias vaikščiojau, užsidirbo populiarumą ir galimybę apsipirkti brangiausiose parduotuvėse (mačiau kadais labai juokingą nuotrauką – James su „Gucci“ parduotuvės krepšiu).

Kaip ir kiti grupės nariai – vyrai žino, ką scenoje veikia. Ir man labiausiai patinka, kad jie retai žiūri į gitarų stygas, o jei ir žiūri, tai tikrai ne dėl to, kad matytu, kur ir kada koks pirštas kokią stygą turi liesti.

Technika. Sakinys prie scenos temos – su laidais pajungtomis gitaromis po tokią sceną nepalakstysi, tad bevielis muzikos perdavimas puikus išradimas (su ant nugaros pakabintais siųstuvais ir nuo scenos dingusiais „fūzų perjungikliais“).

Publika. Labai įvairi. Matyt metalistai ir rokeriai nekantraudami pažiūrėjo pirmąjį koncertą, o į antrąjį atėjo įvairesnė publika. Kurios dauguma (pavyzdžiui, merginos, apsirengusios lyg į naktinį klubą ar Džordanos Butkutės koncertą) vargu ar klausosi pirmadieniais „Start FM“ laidos „Audronaša“ .

Galų gale ir „Metallica“, pelningai arianti popmuzikos dirvonus, nors ir laikoma „trash metal“ pradininke, dar yra ne kas kita, kaip „popgrupė“. Pop, bet ne popsas.

Dievai. „Negali numirti nepamatęs „Metallica“ (c). Pamačiau, bet mirti nesiruošiu.

Iš „trash metal ketverto“ — „Metallica“ , „Slayer“ (naujas jų vokalistas įrodė – ir juodaodžiai gali dainuoti metalą), „Megadeth“ ir „Anthrax“ — pirmuosius du mačiau, o kiti du ne taip vilioja.

Prie progos reikėtų pažiūrėti AC/DC – kol jie patys neiškeliavo į „amžinuosius muzikos plotus“. Bet labiau norėčiau nueiti į „Muse“ koncertą.

O visus kitus galima ir taip pasiklausyti. Arba nueiti į mažesnes erdves ir prie scenos kam nors griežiant „teisingą muziką“ sušokti pogo.

P.S. O naujausias „Metallica“ albumas „Death Megntic“ (esu apie jį užsiminęs) , kurio turo pristatymo koncertai ir buvo Vilniuje, man patiko ne iš karto. Geras, bet ne pats tobuliausias grupės diskografijoje.

Papildyta. Nuotraukų albumas iš koncerto. Ačiū Rasai.

Tags: koncertai, Metallica, Muzika
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | 11 Comments »

Knygų mugė ir laivai

Sunday, February 21st, 2010

• Socialinė reklama, kaip svarbu laivų signalines šviesos.

Daug žmonių ir dar daugiau knygų. Neturint konkretaus tikslo tokioje maišalynėje būtų tikras vargas. Knygų norisi daug (kodėl jos tokios nepigios?), stumdytis tarp žmonių (nors jie ir mandagūs) tai pat jokio malonumo.

Tad remdamasis praėjusių metų patirtimi,  į šiųmetinę knygų mugę ėjau su tikslu ir iškart patraukiau prie Klaipėdos universiteto stendo. Malonu, kai mane pažino, prisiminė, ką praėjusiais metais pirkau.

Ir mano marinistinių knygų biblioteka pasipildė privaloma kiekvienam, plaukiojančiam jūrose, Vytauto Paulausko „Tarptautinės laivų plaukiojimo taisyklės“ (Klaipėdos universiteto leidykla, 2006).

Šios taisyklės man ne naujiena, skaičiau ir rusiškai, ir angliškai, ir egzaminą išlaikiau, bet vis prisimiršta. Tad bus po ranka.

Gaila tik, kad knygos leidėjai pagailėjo dažų – iliustracijose baltus, žalius, raudonus, geltonus žiburius teks įsivaizduoti, nes jie nespalvoti, tik pažymėti atitinkamomis raidėmis. Neapkraunant galvos simbolio konvertavimo į spalvą, daug paprasčiau įsiminti.

Trenktis į knygų mugę (man iš namų — tik nuo kalno nusileisti) dėl vienos knygos gal ir neracionalu. Tik man naujų, dar neskaitytų, marinistinių knygų nemačiau.

Buvo ir daugiau knygų – interneto tyruose jau apdainuota ir knygynuose, teigiame, išpirkta Andriaus Užkalnio „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“ (be autoriaus autografo, bet su palinkėjimu sau), Gintaro Beresnevičiaus „Ne apie tai mano dūzgelė“ (su palinkėjimu žmogui, kuriam ir ši knyga).

Dar mačiau, bet per mugės šurmulį nepakalbėjau su Gintaru Grajausku (jis dainuoja grupėje, kurios koncertą kadais Nidoje buriuotojai išgelbėjo), aplankiau muzikos ir kito alternatyvaus gėrio leidyklos Dangaus stendą, pakalbėjau su e.knygų pardavėjais, kelis pažįstamus mačiau, keli mane matė.

Tags: COLREG, d, kasdienybė, knygų mugė, navigacinės šviesos
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | 3 Comments »