Ant bangos

„Marillion“ koncertas: gera muzika minios nesutraukė

Wednesday, November 11th, 2009

Šiltas, jaukus, kamerinis. Toks man buvo roko grupės „Marillion“ koncertas. Dar prieš koncertą kiek gąsdino, jog jis bus akustinis – nors ir nedaug, bet kiek klausiau šios grupės, ji man yra gitarinio roko atstovai.

Bet labiau akustiniu, nei elektra sustiprintu garsu paremtas koncertas, priešingai, buvo užburiantis.

Galų gale jis ir buvo skirtas, kaip sako grupės nariai, jų naujo, „unpluged“ stiliumi sukurto albumo „Less is More“ pristatymas.

Tam buvo skirta pirmoji koncerto dalis. Po pertraukos (pertrauka vienos grupės koncerte? Įdomu, bet šiuokart tiko) skambėjo jau geriau publikai žinomi kūriniai. Bet tuo pačiu akustiniu stiliumi.

Sunku man ką pasakyti apie grupės muzika, nes išties nesu didelis jų žinovas ar klausytojas. Per pertrauką pakalbėjau su vienu geriausiu Lietuvos gitaristu Viliumi Ančeriu ir supratau, kiek apskritai aš menkai žinau apie grupę. Bet mūsų nuomonės apie koncertą sutapo – jis buvo geras.

Tik žmonių mažoka, o ir bilietai brangoki (sako, Latvijoje pigiau, bet ten ir mokesčiai tokiems renginiams mažesni) – sostinės Kongresų rūmų salė buvo puspilnė. O gal nuo to tik geriau?

O publika… Hm… Mano vyresnio brolio bendraamžiai ir „seno gero roko“ gerbėjai. Bet ir tarp jų sutikau savo bendraamžių, kurių nemačiau nuo tada, kai savo darbinę karjerą pradėjau Jonavoje. Nesitikėjau, tad staigmena buvo tuo malonesnė.

Tiek apie koncertą rašymo, geriau tegul byloja nuotraukos. Manau, pavyko padaryti keletą gerų kadrų. Vokalistas (veikiausiai, kaip ir dauguma) Steve’as Hogarthas — labai išraiškingas.

Tags: koncertai, Marillion
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | Comments Off

„Kelionė į vandenyno gelmes“

Sunday, November 8th, 2009

„Tokie jau tie vyrai – jie nuolat kovoja dėl moterų arba maisto“, — citata iš filmo „Kelionė į vandenyno gelmes“  (Oceans 3D: Into the Deep). Nesutinku. Jei moteris nenori pati, kovok nekovojęs – ji ne tavo. O ir dėl maisto išmirsiančioje buržua civilizacijoje kovoti nereikia – gali nusipirkti. Bet taip pas žmones, vandenynuose kitaip, tad grįžkime prie filmo.

Siužetas. Neišduosiu didelės paslapties jį trumpai pristatęs: gimsta vėžliukė, kuri (filmuose taip būna) akimirksniu tampa vėžle (vėžliene?) ir plaukia namo per vandenynus į savo gimimo vietą padėti kiaušiniu. Kelionės metu ji patyria nuotykių, slepiasi nuo pavojų, kovoja dėl maisto (ha! ir damos dėl jo kovoja), aplink ją vyksta kitų vandenynų gyventojų gyvenimo dramos, kova už būvį, filme yra mirties, sekso scenų. Bet stebėdami gyvūnus į tai reaguojame kitai, ar ne?

Vandenynų gyventojai. Jų įvairių, nors faktas, kad filme parodyta tik labai labai menka dalis jų. Man krito į akis panašūs į jūrų žirgelius, bet ne jie. Ir negražūs pasirodė banginiai, filmuoti iš arti – tie jų odos „spuogai“ ir kita augmenija estetinio pasigėrėjimo nekelia. Kaip ir nemalonūs ryklių snukiai. Tačiau visa kita – gražu. Filmas, manyčiau, būtinas pamatyti vietoje biologijos ar geografijos pamokos.

3D. Žiūrint kino teatre be specialių akinių (gerai, kad dideli – dar ir ant paprastų telpa) vaizdas dvejinasi, bet įspūdžio, kad žuvys plaukia į tave, nėra. Kartą Palangoje mačiau pigų trumpametražinį filmuką su geresniu įspūdžiu. Ir šiame spalvos per 3D akinius ne tokios ryškios, kaip be jų. Bet iš principo trimatį vaizdą žiūrėti įdomu.

Vertimas. Manęs neerzino balso už kadro intonacijos, net pagyvino siužetą, o pasirinkimas įgarsinti balsu teisingas – titrus nebūtų kaip žiūrėti, kai visas dėmesys sutelktas į pasakiško grožio vaizdus. Tik erzino į metrinę sistemą neišverti matai – aš kokio ilgio metrais yra 60 pėdų banginis, bet nenutuokiu, kiek sveria kilogramais kelis tūkstančius svarų sveriantis ryklys.

Nuomonė. Jei yra nemačiųjų – primygtinai rekomenduoju nepražiopsoti. Aš jau pražioplinau panašų filmą apie paukščius, o jo kopijos žiūrėti TV ekrane net nenoriu.

Tags: filmai, kinas
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | 5 Comments »

Humoro trupiniai

Thursday, February 19th, 2009

Kodėl trupiniai? Tiek liko nuo pyrago. Dalį pats pražiopsojau, o kitą dalį šiaip ne taip iš pasirodymų sužvejojau.

Nuėjęs į humoristų mėgėjų pasirodymus „Tribūna Open Mike“ ne televizijos laidai, sutikau seną bičiulį. Jis paklausė ar buriuoju. Žinoma, turėjau ką pasakoti. Tai ir kalbėjom apie buriavimą (jis nagus prikišęs prie Baltic Sprint Cup viešinimo).

Dar kalbėjom apie blogerius, twiterius, eresėrius, piarščikus, komentarščikus ir kitas nūdienos interneto aktualijas. Susizgribom, kad pražiopsosim humoristų pasirodymus. Beveik ir pražiopsojom – iš pirmos dalies spėjau išgirsti tik naują seno anekdoto apie estų lėtapėdiškumą versiją.

Žiūrėdamas antros dalies pasirodymus svarsčiau, jog aš scenos naujokų vietoje prieš į ją lipdamas pasinaudočiau Lyga.lt patarimu – save nusifilmuočiau ir po to tyrinėčiau, ką darau negerai. Šiais filmuojančių mobiliakų laikais tai paprasta.

Pavyzdžiui, vyras su barzda ir akiniais pasakojo įdomius politinius pokštus (arkliško humoro mėgėjams jie nepatiks – subtilūs) ir nuolat mindžiukavo scenoje pirmyn-atgal. Lyg bijotų kažko.

Zbignevas (ar čia tas, kurs amerikonišką faką rodė Lietuvių kalbos komisijai?) pasirodymui idėją sugalvojo neblogą – kaip lopšines sudainuotų popatlikėjai pagal geriausius savo kūrinius. Bet dirbti scenoje jam dar reikia mokytis. Per daug ar per mažai prieš pasirodymą išgerto brendžio?

Beje, šalia manęs stovėjęs vaikinas merginai (Laura, ten buvai tu?) kalbėjo, kad trečiasis Zbignevo pasirodymas buvo kur kas geresnis, nei ankstesnieji. Puiku, jei tobulėja. Dar parepetuos ir gal galės į TV ekranus žengti.

Nes kaip scenoje galima laisvai jaustis parodė jau humoro žvaigžde tampantis (?) Justinas. Jis tikrai nesiruošė vaidinti? Nesitiki. Bet jei tai tikrai ekspromtu suvaidinta (striukės taip ir nenusivilko), tuomet šaunu. O politiškai nekorektiškas tekstas, kurio, aišku, TV nepraleistų, mane užvežė. Mes turim daug panašumų, Justai

P.S. Filmukas — taip, iliustracijai. Šypsenai ir geresnei nuotaikai.

Tags: humoras, Pokštai, Tribūna
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | 4 Comments »

Tryse valtimi? Ne, ačiū, nereikia.

Sunday, February 15th, 2009

Paradoksas: kompiuteriams vis labiau skverbiantis į mūsų gyvenimą, vis mažiau laiko lieka knygoms skaityti, tačiau „InfoBalt“ mirė, o „Knygų mugė“ gyvuoja (klesti, regis, netinka – lankytojų mažiau nei anksčiau).

Skaitmeninėms knygoms dar sunkiai skverbiantis į Lietuvą (ypač – lietuviškoms), popierinių knygų leidėjai (nepaisant padidėjusių mokesčių) siūlo tikrai daug. Bet, kaip rašė Dansu Dansu, kuo didesnis pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti.

Tik ar tikrai toks be proto didelis pasirinkimas? Man minėjo, o ir pats įsitikinau – skirtingų leidyklų stenduose gali rasti tų pačių knygų. Ar jos visos leidžia tas pačias, ar tiesiog pelnosi iš populiarių knygų parduodami konkurentų leistas?

Parodoje buvau paskutinę dieną, pora valandų iki uždarymo. Specialiai rinkausi tokį laiką – mažiau laiko pagundoms prisipirkti knygų, kurios, nors ir labai geros, ilgai lauks, kol rasiu joms laiko.

Pagundoms sumažinti ėjau ir su konkrečiu tikslu – ieškojau knygų marinistine tematika. Ir štai čia pasirinkimas menkas. Pokalbis prie „Vagos“ leidyklos stendo:

– Laba diena, gal turite knygų marinistine tematika? Apie jūras, buriavimą, laivus?
– „Tryse valtimi“ ?
– Ne, ačiū, ne tai.

Panašiai buvo ir kituose stenduose. Pirkti „Katera i jachty“ žurnalą už 18 litų dėl vieno-dviejų straipsnių apie buriavimą (ten vistiek daugiau kateriai, motorai) neapsimoka.

Bet vieną knygą parsinešiau. Klaipėdos universiteto leidykla išleidusi du marinistinius žodynus. Aš pirkau „Anglų-lietuvių kalbų jūrų technikos, laivybos, žvejybos žodyną“. Norėjau ir lietuvių-anglų kalbų, bet žodynai brangus malonumas. Teks vėliau nusipirkti. Juolab, žodynų yra ne vienas. O dabar turėsiu stalo knygą, kuri labai pravers rašant tinklaraštį. Kartais terminų vertimo ar paaiškinimo ir internete nerandu.

Tags: kasdienybė, knygų mugė, Skaitom/Žiūrim/Klausom, žodynas
Posted in Skaitom/Žiūrim/Klausom | Comments Off