Archive for the ‘Skaitom/Žiūrim/Klausom’ Category

• Antrajame „Tribūnos“ komedijos vakare Marijonas buvo žiūrovas. Dabar jis – „Humoru klubu“ per TV virtusios „Tribūnos“ vedantysis.

Jau žadėjau nebekritikuoti neprofesionalų pasirodymų scenoje (o dabar ir TV) „Humoro klubo“. Bet neparašyti negaliu.

Nes:

• reikia pasireklamuoti – matau, kaip paieškos sistemose įvesti raktiniai žodžiai „humoro klubas“ atveda internautus pas mane,
• šio trečiadienio vakaras klube „Tamsta“ buvo geriausias iš visų mano matytų – jei taip ir toliau progresuos neprofesionalūs humoristai, tai nebus gėda ir į tarptautines arenas išeiti.

Bet vistiek nevertinsiu atskirų pasirodymų. Palikime ir intrigą TV žiūrovams – šįkart buvo nufilmuotos dvi „Humoro klubo“ laidos. Nežinia, kaip jas sumontuos, bet turėtų būti geros. Arba tikrai kelis kartus geresnės už „Dzin“ ar „Ambrozijos TV“ (sprendžiu pagal tai, ką mačiau netyčia anonsuose, o juk anonsuose sudedami „perliukai“).

Įdomu, o ŽAS intarpas bus rodomas per TV?

Beje, TV operatorius Šaras (mano Runcės krikštatėvis), patikino: ne operatoriai kalti, jog kai kurie humoristai prie mikrofono taip kalba, jog atrodo, kad mikrofoną jie į burną kaip kokį pimpalą susigrūdę.

Ir vis tik nesusilaikysiu nuo kritikos. Sakykit ką norit, ponai, bet nuo scenos rusiškai pasiųsti vieną garbaus amžiaus vieno lakūno partijos narį aplankyti ežero Pietų Amerikoje (neberandu tos nuorodos), mažų mažiausia vidinės kultūros stoka.

O jei šie humoristai išsižios (na, dabar daugelis mėgsta tokius kaltinimus), jog žiniasklaida paviršutiniška, tai tegu peržiūri savo pasirodymų įrašus – minties gilumo kai kur taip pat trūko.

Manęs nepriskirsi prie tų trijų milijonų krepšinio ekspertų, tad aštrūs ir drąsūs „Žalgirio“ ar „Lietuvos ryto“, pačios „religijos“, žaidėjų pašiepimai – sveikintina. Gal kiek per drąsūs. Tačiau jei puls krepšinio fanai, aš – humoristų pusėje.

Man patinka šių žmonių mokėjimas pasišaipyti ir iš savęs. Dievaž, tai ta savybė, kurios taip pasigendu aplinkui.

P.S. Buvo ir į TV filmavimą nepapuolęs naujokas, pasivadinęs, berods, Zbingnevu. Ponai, laužyta anglų kalba keikti Valstybinę lietuvių kalbos komisiją ir rodyti jai gestą, už kurį baudžia policija, yra mažų mažiausia kvaila. Išėjau nebaigęs žiūrėti pasirodymo, kaip ir nemenka dalis žiūrovų.

Tai, apie ką galimo buvo nujausti, vėliau sklandė gandai, o dar vėliau patvirtino oficiali informacija, įvyko – mėgėjiški humoristų pasirodymai iš klubų emigravo į televiziją.

Iš vienos pusės – patogu. Sėdi šiltai sau namie, krizeni „teliką“ žiūrėdamas. Iš kitos pusės – dingo toji klubinė „underground“ dvasia.

Persikraustęs į TV mistinio susiėjimo „Du kavos“ humoro vakaras „Tribūna“ virto „Humoro klubu“ ir, mano (!) galva, kaip ir išėjo iš tinklaraštijos brolijos (blogosferos) ribų. Nors galima spėti, kad vertinimų sulauks gerokai daugiau, nei anksčiau. Tad aš nevertinsiu. Juolab, kitaip nei kai kas manė, niekas manęs nei prašė, nei samdė tai daryti. Dariau savo malonumui, nepretenduodamas į profesionalią kritiką.

Tad trumpai (išlaikant senąjį stilių):

Modestas Vaišnoras. Aš jo istoriją apie kelionę į Egiptą jau girdėjau (ir užsiminiau apie kontekstą), bet tikiu, kad prie žydrųjų ekranų (o kokios spalvos LCD, plazminiai monitoriai?) žiūrovams buvo juokinga.

Juozas Erlickas. Ar ne jis pats sau sugalvojo „gyvojo klasiko“ etiketą? Tinka. Kaip ir „liūdnojo veido humoristas“. Nuolat skaitau jo tekstus ir jo humoro jausmo kiek pavydu. Klasiška.

Giedrius Drukteinis. O žodį „pyderas“ galima transliuoti TV? O ką jis veikia/-ė interneto pažinčių portaluose? Verslininkų klausimas „kas geriau – kulka, kilpa ar žiurkių nuodai?“ aktualus ir taiklus. Bet po kurio laiko taps kasdienybe.

Ramūnas Cicėnas ir Giedrius Savickas. Jei šian prie manęs būtų prikibęs toks įkyruolis (Ramūnas), būčiau ne juokais susierzinęs. Ir nemokėčiau taip netariant nė žodžio, bet įtaigiai reaguoti (Giedrius). Aktoriai profesionalai.

Justas Jankevičius (nuotraukoje). Jau po pirmojo matyto vakaro sakiau – jis man bene labiausiai patiko iš visų matytų (Modestas nesiskaito – jis būdavo vakarų vedėjas). Patiko ir dabar, gal net per trumpai. Jau buvau sunerimęs – o kur tradicinė alkoholio stiklinė? Yra! Tik neerzinant įstatymų sargų ir TV bosų, susukta į popierių.

Pagal ekrane rodytus žiūrovus ir tarp jų sėdėjusius (ar tikrai ne vieną?) mėgėjus humoristus spėju, jog vienu ypu nufilmuota medžiagos bent trims laidoms į priekį. Lauksime kitų. O pačios laidos, kaip TV produkto (oho vinjetė su kokia mintimi!), operatoriaus darbo (kur buvo jo akys, kai Modestas rodė, kokio dydžio buvo (išduosiu) neūžauga viešbučio patarnautojas?), ar TV formato (kam tas rėmelis?) ir vedėjo Marijono Mikutavičiaus (kaip gyvas, Marka?) nekritikuosiu. Tai jau profesionalų darbas.

Не царское это дело в… Kitaip tariant, jei kas manė, kad užėmiau kritiko postą, tai težino – atsistatydinu. Mėgausiuos lietuvišku humoru ir taip.

P.S. Na tikrai juokiausi. Ne visos laidos metu, bet buvo juokingų epizodų.

Mėgėjiškas humoras Lietuvoje populiarėja. Tad perfrazavus vieną posakį (autorių pamiršau) „Lietuva išgyvens, nes moka juoktis“.

Pradėję nuo nemokamų vakarų klube „Havana Social Club“, penktąjį humoro vakarą „Tribūna“ humoristai surengė klube „Tamsta“, bilietai kainavo 15 litų. Jei taip eisis ir toliau, greitai jiems prireiks arenos. Stovėdamas eilėje prie bilietų neprisimenu nei vieno koncerto ar renginio „Tamstoje“, sulaukusio tiek žiūrovų.

Baugu tik: kyla rizika prarasti kamerinį jaukumą, o populiarumo kaina gali tapti sumenkusi kokybė. Juolab, mano galva, penktasis humoro vakaras buvo prastesnis, nei ketvirtasis. Ankstesnių nemačiau, bet girdėjau puikius atsiliepimus.

Rizikuoju sulaukti kritikos ar net piktokų komentarų, kaip kad buvo po pirmojo mano įrašo apie ketvirtąjį humoristų vakarą. Bet kodėl nesurizikavus?

Išsakau tik savo nuomonę:

Aidas Puklevičius (FHM vyr. redaktorius). Ilga, su nukrypimais į šalis istorija, kaip jam teko miegoti vienoje lovoje su kolega estu. Vėl pradėsiu pirkti FHM.

7/10

Justas Jankevičius (FHM.lt redaktorius). Pagyvenusios dievobaimingos močiutės už jo tą vakarą pasakytas kalbas jį turėtų pričiupti ir išvanoti kailį lazdomis. Bet taiklių pastebėjimų iš vaikino neatimsi. O lietuvį, taip gerai mėgdžiojantį kitakalbių (šiuokart – indų) anglų kalbos akcentą, girdžiu tik antrą. Apskritai, iš Justo tarmės, intonacijų ir vaidybos susidaro įspūdis, kad jis ne tik puikiai moka angliškai, bet daug laiko praleidžia „YouTube“ ar kur kitur žiūrėdamas amerikinius humoristų „stand-up“ pasirodymus.

8/10

Anastasija Zemdliauskaitė (Graži mergina, kam tie titulai?). Na ir kas, kad jaudinosi, kad iš lapelio klausimus skaitė? Užtat klausimai kokie! Na gerai, šauktuko gal nereikėjo. Bet išties – jos klausimai žavėjo humoru ir paradoksais. Tiesa, buvo ir kiek žiaurokų (jei priskirčiau save stereotipiškai vidutiniam socialiai baimingam sluoksniui). Bet savikritika mane visad žavėjo. O laidotuvių nuotrauką gal reikės į Facebooką įsidėti.

8/10

Giedrius Drukteinis (daugiaplanis rašytojas). Britiškas humoras apie Jungtinės Karalystės karališką šeimą? Nuobodu. Bent šį kartą.

6/10

Rokas Golcas (Facebook ir LinkedIn apie jį pasakys daugiau, nei aš). Ta pati apranga – tai jau sceninis kostiumas? Ok, priimam. Bet tuomet tegu ir ateity nesikeičia. Jei jam galima prikišti humoro minties „svorio“ trūkumą, tai neprikiši išmonės improvizuojant su publika. Tiesa, sekėsi ne viskas – bandymas įgelti kolegoms ir renginio vedėjui grįžo bumerangu. Bet publikai nuo to tik linksmiau. Užbaigė pasirodymą senais anekdotais. Mano galva seni yra tie, kuriuos bent kelis kartus girdėjau iš kelių šaltinių dvejų-trejų metų laikotarpyje. Už tokių anekdotų pasakojimą kadais populiarios humoristinės TV laidos „Bentski Show“ herojus Aušrys-Tynta (Meška) man taip yra sakęs: „Žinai kas ten spintoje krebžda? Ten blusos senus anekdotus pasakoja“.

7/10

Laurynas (tiesiog naujokas). Jei tai pirmas blynas, tai jis gerokai prisvilo. Na neskanūs keiksmažodžiai (nors pats jų nevengiu), neskanūs. Ypač – ištraukti iš konteksto, emocijoms reikšti. Nevykęs ir „pasiskolintos“ iš Rapolo Rakalo temos, kas nutinka viengungiui, kai jo namuose apsigyveno moteris,  mėgdžiojimas.

5/10

Ir vėl taiklesniu ir aštresniu liežuviu nei patys humoristai pasižymėjo šio renginio vedėjas Modestas. Bet juk taip ir turi būti, ar ne? Pralinksmino jo pasakota istorija, kaip jis vienas keliavo atostogauti į Egiptą. Įdomu, kad (pati sakė) iš šios istorijos juokėsi ir mergina, dėl kurios Modestas vienas ir vyko į Afriką… Mokėti juoktis net iš tų dalykų, kurie atrodo nejuokingi – tai jau talentas. Gal ne be reikalo šį talentą medžioja „profesionalai“ – šnipai sakė matė, kaip su Modestui po renginio ilgai kalbėjosi vienas iš „Dviračio šou“ kūrėjų Haroldas Mackevičius. Talentų perpirkimas?

P.S. Nebuvusiems, bet norintiems įsivaizduoti kas tai per “daiktas”  – keliaukit internetan ir ten žiūrėkite mėgėjų humoristų pasirodymus. Vieną jų, Justo (vistiek man jis šmaikščiausias) čia įdėjau. Tiesa, įrašai senesni, o ne aprašomo vakaro!

Du labai skirtingi filmai – „Balkonas“ ir „007 Paguodos kvantas“ . Pinigų stokojanti Lietuvos kinometografija prieš multimilijoninę Holivudo industriją. Įspūdžiai po abejų. Į kino kritikus nepretenduoju.

„Balkonas“ (2008 Lietuva, 48 min.)

• Gyvenimas vyksta balkone. Taip būna išties. Bet tik filme galima išsiversti iš balkono ir vos nusibalnoti nosį.

Ačiū „Vingio“ kino teatrui, gražinusiam filmą į patogų vakarinį laiką (nežinau, kiek ilgai) – darbo dieną darbo valandomis pamatyti nepavyktų. Ir ačiū už 12 salę – nedidelę, jaukią. Kaip tik tokiems filmams.

Vos pradėjus žiūrėti atvipo žandikaulis: o kur reklama ir anonsai? Vos baigus žiūrėti ir vėl atvipo: jau viskas? Baigėsi?

Žinojau, kad filmas trumpas, bet nemaniau, jog tiek. Tai net ne filmas, o trumpa ekranizuota novelė. Nesiimsiu vertinti aktorių vaidybos, ypač – jaunesnių. Ir tikrai nesutinku su priekaištais, jog scenaristai pernelyg išgrynino kalbą. Džiaukimės, kad filmuose nėra „f**k“ ar rusiškų keiksmų. Tokių metų būdamas, veikiausiai ir nesikeikiau. O jei išsprūsdavo – didelė gėda.

Po filmo liko neatsakytas klausimas: o filmas tai apie ką? Kas norėta pasakyti/parodyti? Pirmoji meilė? O kur tampymai už kasų? „Anie“, sovietiniai, laikai? Vien giros statinės, „moskvičiaus“, „zapuko“ neužtenka. Ir ne visur tokios kartotinės sienos buvo.

Bet filmas gražus, šiltas, geras. Pažiūrėti būtina. Ir gal gerai, kad neilgas. Nes ilgiau žiūrėti lietuviško kino ypatybes, kai kamera per ilgai rodo statiškus vaizdus (jei tai kažkokie ženklai, tai juos supranta tik filmų kūrėjai ir kritikai) būtų kančia.

„007 Paguodos kvantas“ (Quantum of Solace, 2008 Didžioji Britanija/JAV, 1 val. 46 min.)

• Ir tai visa erotika filme? Norim daugiau!

Ei, stabdykit arklius! Specialūs efektai gerai. Bet ne taip greitai. Net dideliame ekrane! (Ar taip todėl, kad 2 eilė per arti ekrano?). Kai apima jausmas, jog vistiek nieko nespėsi pamatyti, ir žiūri atsainiai. O iš to ką spėji pamatyti, aišku: gyvenime taip nebūna. Ai, bet juk čia Bondas. Čia fantastinis filmas! Tik apsimeta realybe. Nors, teigiama, norėta paskutinius filmus labiau tikroviškus kurti, agentui 007 žmogiškumo įkvėpti – ir vaikai netiki, kad vienas džentelmenas išgelbės pasaulį. Bet filmuose gelbėja.

Tai ir žiūri kaip į pramogą, nieko nesitikėdamas. Agento 007 įvaizdis ir aplink jį sukurtas ištisas verslas kardinalių naujovių nesiūlo. Kam rizikuoti legenda, kol ji pelno duoda?

Bet nuo tradicinės „bondiados“ šiek tiek nukrypta. Šviesaplaukis agentas? Prie aktoriaus Danielio Craigo įkūnyto personažo (tiesa, nesu matęs „Cazino Royale“) greitai įpranti ir atrodo, kad toks Bondas ir turi būti.

Bet kur dingo nepakeičiamasis MI6 ginklų ir įrangos ekspertas Q? Kur dingo visi „super duper“ ginklai ir „gudrūs“ prietaisai? Greitų automobilių, muštynių, lenktynių, bėgiojimo stogais, sprogimų, gaudynių kateriais vandenyje (natūralu, kad žiūrėjau įsitempęs ), šaudymo ir sprogimų buvo. Bet trūko misterio Q ginklų. Mobiliuoju telefonu su GPS dabar nieko nenustebinsi, o lietimui jautrūs ekranai Britanijos slaptosios tarnybos MI6 būstinėje – taip pat realybė. Tik dar ne visiems pasiekiama.

Kitas būtinas atributas „bondiados“ filmuose, kurio pasigedau, – „Bondo mergina“. Gražių moterų buvo. Bet tų ankstesniuose filmuose matytų meilės/erotikos (sekso?) scenų jau trūko. Ir kuri iš tų merginų Bondo – nesupaisiau…

Savaitgalio vakarui nieko neįpareigojantis ir galvoti neverčiantis filmas atsipalaidavimui – pats tas. Nors buvo ir kitokių nuomonių: „Nuobodu!“. Ir tai sakė žmogus, niekad nematęs nei vieno Džeimso Bondo filmo…

• Britų humoristo Sacha Baron Cohen sukurtas Borato vaidmuo – drąsaus humoro pavyzdys. Gal kam ir nepatinka, bet juoktis priverčia.

Kritikuoti lengva. Žinau. Ir dabar tai padarysiu. Mano kritikos objektas – mėgėjų humoristų vakaras.

„Du kavos“ – Tribūna, open mic comedy standup“. Pati idėja, be abejonės, visakeriopai sveikintina. Bet iš jos dalyvių norėtųsi šiek tiek daugiau.

Taigi, ketvirtojo jau iš eilės ir mano pirmojo aplankyto humoro vakaro dalyviai ir mano vertinimas:

Giedrius Drukteinis. „Playboy“ žurnallo (ir kitų leidinių) vienas autorių, „piarščkias“. Iš jo lūpų keiksmas „p**stis“ (o ir vėliau iš kitų dalyvių šis, bei kiti keiksmai) skambėjo nenatūraliai, dirbtinai ir visai ne vietoje. Galima pakeisti kuo nors kitu. Mane kartais taip pat galima pavadinti nepraustaburniu, bet specialiai „bajeriui“ iš konteksto ištraukti keiksmai netinka. Kaip nejuokinga ir antisemitiška ar rasistinė tema, nepasakyta iki galo, be subtilumo arba, atvirkščiai, per silpnai, be aštrumo.

Vertinimas – 5/10

Aidas Puklevičius. Margos biografijos didžėjus, teisininkas, diplomatas, rašytojas, scenaristas, FHM redaktorius! Plunksną valdo puikiai, subtilios ironijos jo rašiniuose – apstu. Bet šito ir pasigedau pasirodyme. Kartais juokinga. Bet tik kartais.

7/10

Paulius. Blogiausias iš pasirodžiusių lapkričio 5-osios vakarą. Nenatūralus, neįdomus, dirbtinis ir kažkuo atstumiantis. Ir ei! jaunuoli! Ne tau, oi ne tau pasakoti apie „dabartinį jaunimą“, VHS kasetes, pirmus CD. Arba tavo vaikystė labai pavėlavo…

5/10

Justas. FHM.lt redaktorius. Iš pradžių neatrodė linksma (pirmas pareiškimas užlipus ant scenos – „Esu girtas“ – nuteikė skeptiškai), bet vėliau įsivažiavo. Ir smarkiai. Buvo vietų, kai juokiausi už pilvo susiėmęs. Užskaitau.

9/10

Edvinas. Jau ir nepamenu dėl ko, bet juokiausi. Bet jei nepamenu, gal nebuvo taip ir gerai.

7/10

Rokas. Daug juokelių apie „aną galą“. Bet ne tokių baisiai nejuokingų, kaip galima buvo tikėtis. Vaikinukas puikiai improvizavo su publika. Nors kartais ir perlenkė lazdą. Užskaitau.

8/10.

Apskritai pati idėja – šauni. O šauniausias (ir sumanytojas?) jos vedėjas. Mokame ir mes, lietuviai, juoktis. Nors ir nesame profesionalūs humoristai. Man pačiam drąsos lipti ant scenos neužtektų. Tad sveikinu ir gerbiu visus tai dariusius, tik linkiu subtilesnio humoro. Jei niekas nesutrukdys, ateisiu dar kartą pažiūrėti.

P.S. Visi pasirodymai filmuojami, vėliau galima pamatyti internete. Ieškokite „YouTube“, kaip kad ir šio pasirodymų mikso (per ilgas, tad į savo tinklaraštį nedėjau).