Norisi tikėti, kad Andriaus Varno (nuotraukoje), jo dukros Rasos ir jos draugo Egoi plaukimas jachta „Ragainė II“ aplink pasaulį ir finišas praėjusį savaitgalį Minijos (Mingės) kaime yra iš butelio paleistas džinas.

Kelionė aplink pasaulį per vandenynus savos gamybos, o ne laivų statykloje nuo stapelio nuleista jachta.

Du metus trukusi odisėja be pompastinio šūkio, tautiškos ar pseudoistorinės idėjos. Tiesiog savo malonumui.

Plaukimas, kurio grafikui įtakos turi orai, o ne kranto komandos sudaryti planai.

Odisėja, kurią bet kada gali nutraukti ir vėl pradėti iš naujo nuo vietos, kurioje nutraukei.

„Ragainė II“ tapo pirmąją Lietuvos jachta, apiplaukusia Žemės rutulį… nes jachtos plaukia ir neretai aplink Žemės rutulį.

Tai nebuvo nei valstybės, nei didelių firmų remiama kelionė, pasaulį sau, o ne kitiems apiplaukė šeima.

Tai nebuvo vienkartinis tikslinis projektas, kelių plaukti aplink pasaulį yra ne vienas ir „kartą paragavęs negali sustoti“.

Po kelionės Andrius citavo vieną britą buriuotoją: neva sunkiausia kelionėje aplink Žemės rutulį yra atsišvartuoti nuo namų uosto. Tą pačią mintį jis sakė ir vieniems pirmųjų  pasitikusiems „Piranijos“ įgulai , sakė Lryto TV ir dar matyt pakartos.

Čia ir džinas: galinčių apiplaukti pasaulį tokiu ar kitu maršrutu jachtų ir jų įgulų Lietuvoje yra nemažai. Betrūksta, kad įkvėpti „Ragainės II“ pavyzdžio, jų škiperiai rastų drąsos kelionėms, kurias, nepabijokim to žodžio, galima pavadinti valkatavimu vandenynais. Skamba romantiškai.

Gal tada Bitlo juokas, pasakytas prie Pilypo bojos jachtoje „Festina“ laukiant į Mingę grįžtančios „Ragainė II“, — „taip kiekvieną savaitgalį pasitinkame pasaulį apiplaukusius“ — bus ne juokas.

Jachtų „Lietuva“, „Audra“ ir „Dailė“ plaukimas per Atlanto vandenyną pažadino ir įkvėpė. Jachtų „Lietuva“ ir „Laisvė“ kelionės aplink pasaulį sustiprino pasitikėjimą, „Tūkstantmečio odisėja“ išpopuliarino buriavimą. „Ragainė II“ įrodė, kad tai gali padaryti kiekvienas.

P.S. Tik kažkaip greitai „Ragainės II“ kelionė baigėsi. Su entuziazmu pradėjęs jų odisėjos aprašymą, entuziazmo pritrūkau ir daug juodraščių liko nepublikuoti. Vis atidėliojau, o dabar jau nebeaktualu.

Po dviejų metų kelionės jūromis ir vandenynais, Andrius Varnas, jo dukra Rasa ir jos draugas Egoi grįžta į Lietuvą, jachta „Ragainė II“ apiplaukę Žemės rutulį.

Bičiuliai jiems rengia sutikimą ir tai neabejotinai taps metų įvykių Mingės (Minijos) kaime. Ir ne tik jame – tai svarbus įvykis Lituvos buriavimo istorijoje.

Įdomus sutapimas – prieš porą metų, kai „Ragainė II“ leidosi į savo kelionę, Kuršių mariose viena jachta plukdžiau keleivius. Dabar, kai „Ragainė II“ grįžta, ta pačia jachta ir vėl plukdysiu keleivius.

Aplink pasaulį plaukiančios jachtos „Ragainė II“ įgula jau startavo iš Galapagų salų Ramiajame vandenyne ir, kaip savo laiške rašo kapitonas Andrius Varnas, maždaug trisdešimt parų plauks 3000 jūrmylių, o atvirame vandenyne neturės interneto, tad nuotraukų nebus.

Čia viskas aišku – palydovinis internetas kainuoja brangiai (tūkstančiai eurų abonentinis mėnesinis), „Ragainė II“ jo ir neturi. Tad įspūdžių lauksime radijo bangomis, jei jo 15W (berods) stotelė bus pajėgi. Juk ne trumposiomis bangomis siunčia, o ilgosios ne be reikalo taip vadinamos – toli keliauja. O „jūros paštas“ sailmail radijo bangomis ir keliauja.

Bet truputi ne apie tai aš. Paskutiniame Andriaus laiške man įstrigo trys dalykai, kurie atspindėti šio įrašo pavadinime. Ir pats laiškas įstrigo – skaičiau visus, bet šis pasirodė bene šilčiausias, toks su emocija. Ir vaikystėje knygų apie jūrininkus išlavinta fantazija nukėlė mane į tolimą salą, pasijutau lyg šalia būčiau…

Rekomenduoju visiems perskaityti, nors, esu tikras, dauguma „Ant bangos“ skaitytojų patys tai jau padarė.

Et, apie ką aš čia. Ogi apie tai, kad Andriaus kompanija gyvai matė… kaip vėžliai mylisi. Atspėjote – lėtai. O pamena kas čkandalingas (taip taip, — č) „Respublikos“ nuotraukas? Et būtą furoro kadais…

Kitas Andriaus laiške įstrigęs dalykas – žmonių nebijantys ruoniai, įsliuogiantys į valtis (matyti iš nuotraukos). Tokį „malonumą“ teko pajusti ir pačiam Andriui, kai pernakt paliko valtelę pririštą prie jachtos vandenyje.

Na o kitas man įstrigęs dalykas nukėlė į kiek su buriavimu nesusijusius, bet gana stipriai įsirėžusius įvykius, kurių (mes juk džentelmenai, ar ne) čia neaprašinėsiu. Bet iš tam tikros patirties žinau – taip, aspirinas skystina kraują ir kai kuriems žmonėms gyvybiškai reikalingas.

Bet nukrypau (et pomėgis, a? yda tiesiog). Šiuokart Andriui patarimą dėl aspirino davė buriuotojas Jonas Limantas, šiuo metu gyvenantis Bostone (neseniai buvo į Lietuvą užsukęs). Pasirodo, anot jo, šiltuose kraštuose gyvenančių vietinių gyventojų kraujas yra skystesnis. Tad mums, šiauriečiams, aklimatizuotis padeda aspirinas. Andrius prisipažino, galiu ir aš – nežinojau šito fakto.

Štai ir smagu skaityti keliautojų nuotykius – visad ko nors naujo, įdomaus sužinai. Ar mintimis kartu keliauji.

Aplink pasaulį plaukiančios lietuvių jachtos „Ambersail“ ir „Ragainė II“ šią savaitę (jai skaitote pirmadienį, tai praėjusią) trumpam stabtelėjo sausumoje. Tiesa, kiek ilgai sustojus bus „Ragainė II“, galime tik numanyti, o „Ambersail“, žinia, toliau skuba tęsti „Tūkstantmečio odisėjos“ misiją.

Skaitant „Ambersail“ įgulos nario Audriaus Murausko laišką,  pusiau juokais galime pasakyti, kad kauniečiai (nes VII etapo įgula – kaunietiška) į Sąjungos salas skubėjo… išsiilgę kepsnių ir pritrūkę gėlo vandens.

Dėl kepsnių viskas aišku – sportinė jachta ne kruizinis laineris. Bet kaip geriamas vanduo VII etapo įgulai baigėsi po septynių parų plaukimo, tai, žvelgiant iš čia, nuo kranto, šiek tiek mistikos. Nežinau, kokia situacija yra ten, vidury Atlanto, tik žinau, kad maistui jachtoje vanduo naudojamas iš plastikinių bakų, o prausimuisi – gėlintas vandenyno iš stacionarių. Arba taip turėtų būti.

Pagal Audriaus parašymą galima buvo numanyti, jog „Ambersail“, karštuose tropikuose išeikvoję visą gėlą vandenį, į krantą skuba jo atsargas papildyti. Bet išties tai buvo planuotas sustojimas. Tiesa, į planus įtrauktas jachtai jau plaukiant Karibuose – iki tol ketinta (ir iš planų neišbraukti) sustojimai Tobago Cays rife ir Martinikoje. Karibus „Ambersail“ paliks balandžio 2 dieną, Majamyje švartuosis balandžio 7 dieną.

„Tūkstantmečio odisėjos“ kvieslių šaukliai („piarščikai“), kaip ir tikriausiai visi, kas seka jachtos kelionę internete, atkreipė dėmesį į „gūgliniame trekeryje“, rodančiame „Ambersail“ kelią, Grenados saloje esantį užrašą – „Mindaugo karalystė“:

Mistika…

O „Ragainė II“ tuo tarpu mistikos turėjo tik tiek, kad Ramiajame vandenyne Galapagų salas pasiekė greičiau, nei planavo. Pakeliui link jų, kirto pusiaują ir… nepagavo nė vienos žuvies, kuo taip džiaugėsi Atlanto vandenyne.

Kaip sekasi Galapaguose, lauksime jachtos kapitono Andriaus Varno laiško, o kol kas galima pažiūrėti į nuotraukas (mažiau, bet didesnių yra čia). Nuotraukose – daug ruonių. Iš čia ir pavadinimo įrašui dalis. Ir viena nuotrauka:

Kovo 11 dieną pranešęs, kad aplink pasaulį plaukiančios jachtos „Ragainė II“ korpusą skalauja Ramiojo vandenyno bangos, jos kapitonas Andrius Varnas daugiau informacijos pašykštėjo. Bet pažadėjo jos greitu laiku.

Tad „copy-paste“ iš senojo Minijos jachtklubo puslapio :

Sveiki,

Pagaliau „Ragainė II“ jau Ramiajame vandenyne. Stovime išmetę inkarą įlankoje šalia paskutinės Panamos žemyninės salos-pusiasalio – Isla Flamenco. Tolumoje boluoja Panamos sostines – Panamos dangoraižiai. Šalia taip pat inkarus nuleidusios stovi gal 30 jachtų, besiruošiančių Ramiajam vandenynui.

Panamos kanalą pavyko perplaukti labai sėkmingai ir paprastai. Apie tai kiek vėliau.

Dabar dar turime pasipildyti maisto, daržovių, kuro ir vandens atsargas, įsigyti Ramiojo vandenyno jūrlapių ir galėsim startuoti link Galapagos salyno.

Linkėjimai visiems.

„Ragainė II“ sveikina visus tautiečius su KOVO 11-osios švente. Dėka gi mūsų Nepriklausomybes mes galim dabar laisvai susipažinti su šiuo nuostabiu pasauliu…

SU ŠVENTE!

• Isla Flamenco, Panama
• 08°54.63′N: 079°31.49′W
• 13 00 UTC, 11 KOVO

O nedidelės rezoliucijos nuotraukas, kaip buriuotojams sekėsi plaukti Panamos kanalu, žiūrėkite jų tinklaraštyje.

• „Karibų jūra. Pagavom „mažytę“ barakudą“. Kokios žuvis kibs Ramiajame vandenyne?

Achteris – tai laivo paskuigalis. Bendrine kalba pavadinimas galėtų skambėti „Atlantas jau už „Ragainė II“ nugaros/įveiktas/perplauktas“. Bet neskamba, kai kalbame apie buriavimą.

Bet ne kalbos vingrybės čia svarbu. O svarbu, kad perplaukusi Atlanto vandenyną, „Ragainė II“ įgula po bemaž pusmečio per žingsnį priartėjo prie kito didžiojo savo kelionės etapo – Ramiojo vandenyno.

Paskutinę vasario dieną „Ragainė II“ prisišvartavo Panamos miesto Colona (Kolona?) „Shelter Bay Marina“ jachtklube (informatyvus jų tinklalapis). Iš čia jau netoli žymusis Panamos kanalas, o už jo – Ramusis vandenynas.

Bet prieš tai dar bus nemenkas vargas perplaukti kanalą. Kaip savo laiške rašė „Ragainė II“ kapitonas Andrius Varnas, iš kanalo administracijos jie gavo elektroninį laišką, kuriuo pranešta, jog remontuojamas vienas šliuzas, tad „Panamoje gali tekti pastovėti“.

Bet šį laiką Andrius ketina išnaudoti naudingai – suvesti visą „Atlanto buhalteriją“. Kiek salų aplankė, kiek kartų stovėjo inkarą išmetę, kiek aplankė kitų jachtų ir kiek buriuotojų lankėsi „Ragainėje II“.

„Kartais jau pradedu užsimiršti, kur buvome sustoję Kanaruose ar kurias salas Grenadinų salas aplankėme. Statistika turėtų būti įdomi, vis tik jau virš pusmečio kai esu kelyje“, — rašė Andrius.

• Rasos maudynės Kanaruose. Raskite tokį vandenį žiemą Europoje.

Sėkmingai ir be nemalonių nuotykių Atlanto vandenyną perplaukęs „Ragainės II“ kapitonas Andrius Varnas dalinasi patarimais sumaniusiems pakartoti tokį žygį. Apie plaukimą Atlantu parašyta nemažai ir neplonų knygų, bet Andriaus patarimus galima apibūdinti dviem žodžiais: saugu /ir/ patogu.

Vėjo autopilotas, teisingai parinktos ir pritaikytos pasatiniams vėjams pavėjiniams kursams burės, užtektinai elektros energijos, žvejybos įranga ir mažytės gudrybės naudojant gėlą vandenį įgulai leidžia mėgautis buriavimu. Ne visko  „Ragainėje II“ užteko, tačiau tragiško trūkumo taip pat nebuvo. Dabar aišku, ką reikia papildyti ir be ko gera kelionė neįsivaizduojama.

O pasimėgauti yra kuo. Pažiūrėkite į nuotraukas iš Karibų (mažesnės rezoliucijos nuotraukos iš Barbadoso ir dar porcija nedidelių, bet įdomių nuotraukų). Tokiomis ar panašiomis turistus vilioja kelionių agentūros.

„Ragainė II“ toliau tęsia savo kelionę ir gruodžio 31 dieną pakėlė bures iš Barbadoso salos, o sausio 2 dieną pasiekė Švento Vincento ir Grenadinų salyno Canouan Island salą. Anot Andriaus, „čia labai gražu“. Sunku netikėti.

• Nuotrauka neatspindi aprašomo įvykio – tai tik iliustracija.

Suprasti tiesiogiai: jūroje galioja nerašytas įstatymas – padėk bėdos ištiktam, nes kiti padės tau.

Suprasti netiesiogiai: lietuvių aplink pasaulį plaukianti jachta „Ragainė II“ netraukė žmonių iš skęstančios jachtos, tačiau tikrai padėjo į bėdą pakliuvusiems Kanados buriuotojams.

Apie viską išsamiai, „Ragainė II“ jachtos kapitono Andriaus Varno laiško ištrauka:

„Prieš keletą dienų gavom elektroninį laišką iš neaišku ko, kad netoliese nuo mūsų, apie 20 jūrmylių nuo mūsų atsilikę NE (šiaurės rytų) kryptimi, kanadiečių jachtai reikia dyzelinio kuro, nes prarado stiebą ir buriuot jau negali, liko tik dyzeliukas… Pagal nerašytus jūros įstatymus, padedi privalu, tad pakeitėm kursą šiauriau laukdami kanadiečių ir pradėjom darbuotis savo radijo imtuvais. Mūsų iškviesti radijo ryšio 16 kanalu atsiliepė krovininio laivo, esančio už 200 jūrmylių nuo mūsų (labai nustebom, kad taip toli mus girdėjo) įgula. Pranešėm visiems, kas girdi, jog kanadiečių jachtai „AIR L’ETE“ reikalinga pagalba.

Lietuvos trumpabangininkai pradėjo „šukuoti“ vandenyną, kur ir kokie laivai plaukia. Bendrom pajėgom sukėlėm eteryje šurmulį ir po poros valandų radijo ryšiu atsiliepė kažkoks tanklaivis, kuris jau gavo nurodymus iš JAV pakrančių apsaugos tarnybos padėti kanadiečių jachtai. Tad nukreipėm tanklaivį kanadiečių jachtos link. Jau vėliau, naktį, eteryje girdėjome, kaip kanadiečių jachta švartuojasi prie tanklaivio ir pildo savo bakus kuru. Mes, gi, vėl grįžom į savo kursą link Barbadoso.

Dar maždaug po poros valandų mus prisivijo tas pats tanklaivis. Radijo ryšiu paplepėjom apie kanadiečių nelaimę. Viskas pas juos daugmaž tvarkoje: komanda sveika, laivas irgi nepažeistas, tik lūžo stiebas. Taip ir išsiskyrėm naktyje – tanklaivis link Brazilijos, mes link Barbados.

Ryte gavom elektroninį laišką iš kanadiečių jachtos. Padėkojo už rūpestį ir pagalbą. Jūra yra jūra: šiandien tu padėjai, ryt tau padės…“

Po šios gelbėjimo operacijos „Ragainė II“ toliau tęsia kelionę, iki Karibų, o tiksliau, Barbadoso salos jiems liko apie 500 jūrmylių. Įgula ruošiasi Kalėdoms: tikrina maisto atsargas, puošia artimųjų apdairiai į jachtą įdėtą eglutę. Pasak Andriaus, žvakių ir vyno užteks. Ir netgi kučiukų buriuotojai turi. Ir vyno jau Kalėdoms. O maisto atsargas, kurios tirpsta ir dėl to labai sunerimusi Andriaus dukra Rasa, netrukus papildys.

P.S. Kaip veikia nerašyti pagalbos jūrų įstatymai jau rašiau – sportinės jachtos „Vendee Globe“ regatoje pasitraukė iš distancijos, kad pagelbėtu į bėdą patekusiam savo kolegai.

Štai ko reikia plaukti į Žaliojo Kyšulio salas – gražių afrikiečių moterų! Ir kai kurie buriuotojai to plaukia.

Ne, ne mūsų „Ambersail“, ten buvę lapkričio pabaigoje ar gruodžio 7 dieną iš Žaliojo Kyšulio salų link Pietų Amerikos išplaukusios „Ragainė II“ įgula. Bet jos kapitonas Andrius Varnas pasakoja intriguojančių ir įdomių nutikimų:

„Mindelo uostas paliko neblogą įspūdį. Labai gražios merginos, dideles maisto kainos, pilna prašančių pinigų ir susirinkusios jachtos iš viso svieto. Aš rytais anksti keldavausi tai matydavau kaip iš jachtų išeina grakščios čiabuvės, kurios, aišku, ne apie buriavimą kalbėdavo naktį jachtose“.

Vualia! Ar gi ne dar viena, pikantiška, priežastis plaukti į Žaliojo Kyšulio salas, bet ne į sostinę Prają?

O jei rimčiau, vidury Atlanto Andrius pamatė vieną įdomią jachtą, lietuviams buriuotojams gana žinomu pavadinimu „Cetus“. Jachta – su Prancūzijos vėliava. Bet įdomiausia, jog tai ir yra lenkų statybos „Cetus“ klasės jachta! Juk tokiomis jachtomis „Audra“ ir „Dailė“ (kartu plaukusi „Lietuva“ – jau kitos klasės) 1989 metais Lietuvos buriuotojai leidosi į istorinį žygį per Atlantą.

Pasak Andriaus, prancūzai „Cetus“ (gamyklinis Nr.1) plaukia į Karibus. Keikia lankų statybos denį, nes kai pila per jį bangos, viduje viskas šlapia. Bet iš principo laivu patenkinti.

Gruodžio 7 dieną kelionę pratęsę „Ragainė II“ buriuotojai susipažino su žuvimis skraiduolėmis, mėgaujasi ramiu Atlantu, gausiu doradų laimikiu ir svarsto, kad gal net Naujuosius metus sutiks tarp bangų, jei vėjas nepakils.

• Mindelo uostas

„Ragainė II“ jau bemaž nuo pirmadienio ramiai supuojasi Žaliojo Kyšulio (Cape Verde) salose. Šiemet tai jau antra lietuviška jachta, prisišvartavusi šiame bemaž Atlanto vidury esančiame salyne. Ar čia buvę burlaivių su Lietuvos trispalve anksčiau?

Kaip visada krante – kuo arčiau technologijų (interneto), tuo retesni laiškai. Bet vienas pliusas yra – jachtos dienoraštis internete papildytas nuotraukomis. Smagumėlis žiūrėti. Ir jas peržvelgus keista, kaip „Ambersail“ plaukė ne į tuos uostus, o vargo žvejų turgumi paverstame sostinės Prajos uoste.

Minijos jachtklubos tinklapyje – didesnės rezoliucijos nuotraukos.

Link Žaliojo Kyšulio salų sustiprėjus vėjui greitį įgavusi „Ragainės II“ įgula turi ką švęsti – lapkričio 29 dieną Andrius Varnas tapo seneliu! Sveikiname Andrių ir jo sūnų Šarūną!

Teta tapo ir kartu su Andriumi plaukianti jo dukra Rasa.

O lapkričio 28 dieną suėjo lygiai keturi mėnesiai „Ragainės II“ kelionės aplink pasaulį. Ta proga, kaip rašo Rasa, įgula išgėrė vyno. Matyt ir šeimos pagausėjimo proga bus atkimštas vyno butelis.

Nebus paprasta gurkšnoti – įsipūtė vėjas, pakilo bangos. Rasa guodžiasi, kad reikės įprasti miegoti banguojant. Burių liko vien stakselis. Ir toliau jachtoje niekas nesėdi vachtoje – kursą puikiai išlaiko vėjo autopilotas.

Kiek pasidomėjus tuo „windvanu“ man nauja buvo, kad tai ne tas, tradicinis, autopilotas, kai vėjo mentė suka nuleistą vairo plunksną, kuri ir kreipia jachtą. Principas tas pats, tik čia autopilotas per blokelių ir atotampų sistemą kreipia rumpelį. Panašiai, kaip elektrinis autopilotas, tik nereikia eikvoti brangios elektros energijos, o ir patikimumas didesnis. Bent jau sprendžiant iš vieno šiuos kiek skirtingus žmogaus pagalbininkus palyginančio straipsnio.

Šįryt ir aš prisijungiau prie tų, kurie užmezgė tiesioginį radijo ryšį su aplink pasaulį plaukiančia jachta „Ragaine II“. Ačiū radijo mėgėjui trumpabangininkui Tadui Vyšniauskui.

Radijo ryšys vyko įdomiai: Andrius jachtoje supamas Atlanto bangų, Tadas darbe Savanorių prospekte ir aš kontoroje tame pat prospekte. Tadas su „Ragaine II“ susisiekė tiesiogiai radijo bangomis, o mane į pokalbį įtraukė per „Skype“.

Kiek neįprasta buvo per „Skype“ sakyti terminą, puikiai suprantamą kalbantis per radijo stotį: „over“ („baigiau“). Pokalbis nebuvo ilgas. Pasirodo, mano „skypinis“ „Logitech“ mikrofonas yra jautrus ir Tadas sakė girdėjo kolegų kalbas, tad pašalinis triukšmas trukdė ryšiui. Man atrodė, kad pas mus, kai pusė darbuotojų atleista, ryte itin ramu, o vieną kalbantį kolegą paprašiau paėjėti toliau…

Bet čia organizaciniai reikalai.

Kiek spėjau išgirsti iš Andriaus (kas yra kalbėję radijo ryšiu, žino, kad tai ne telefono ir net ne „Skype“ kokybė, bet girdėjosi gan aiškiai), „Ragainė II“ nuo Žaliojo Kyšulio salyno yra nutolusi per 430 jūrmylių ir salas ketina pasiekti po 4, vėliausiai – 5 parų. Salyne jachtos įgula ketina praleisti ne mažiau kaip savaitę.

Andrius sakėsi girdėjęs apie „Ambersail“ nuotykius salyno sostinės Prajos uoste, kai jachta įplaukė į uostą, kuriame neveikia signalinės šviesos. „Reikia pasižiūrėti, kur plaukti“, – sakė Andrius. Priplaukus salyną naktį, „Ragainė II“ liktų dreifuoti vandenyne ir į uostą plauktų tik dienos šviesoje. Kaip supratau, Andrius ketina stoti kitame uoste nei Praja, kur švartuojasi daug buriuotojų. Ir su jais pasikonsultuoti, kur plaukti toliau.

O kad „katino atostogos“ Kanarų salose baigėsi, rodo vėl kasdien pildomas „Ragainės II“ kelionės tinklaraštis. Smagu paskaityti, kad jie ten išdrįsta ir sugautą nežinomą žuvį valgyti. Kadangi valgė vakar, o radijo ryšį užmezgėm šiandien, žuvis nebuvo nuodinga. Jei nufotografavo (o tuo neabejoju), lauksime nuotraukų iš žiūrėsime, ką ten valgė.

Net neramu pasidarė – dvi savaites jokių žinių iš aplink pasaulį plaukiančio Andriaus Varno ir jo jachtos „Ragainė II“ įgulos. Nei dukros Rasos tvarkomame tinklaraštyje, nei Minijos jachtklubo puslapyje.

Dabar prie Andriaus įgulos prisijungęs buriuotojas ir radijo mėgėjas Vygantas. Tačiau ir radijo eteris, anot jo žmonos, tyli jau dvi savaites.

Rašau SMS Andriaus žmonai Virginijai, sūnui Šarūnui – ar nenutiko kas, ar jie kur „ne ryšio zonoje“? Virginijos atsakymas viską paaiškina: „Viskas gerai. Bendrauti su Lietuva trukdė lankytojai iš Lietuvos“.

Ak taip! Vos nepamiršau. Kanarų salose „Ragainę II“ žadėjo (taip ir padarė) aplankyti Virginija ir Rasos draugo šeima. Ponia Virginija papasakojo, kad jie Kanarų salose plaukiojo, išsinuomoję automobilį apvažinėjo Tenerifės salą. Žodžiu, ilsėjusi.

Ir neturėjo kada prisėsti prie kompiuterio laiškų rašyti, radijo ryšio užmegzti. Dar daugiau. Andrius net užsiaugino pilvuką! Jį pažįstantiems tai turėtų kelti nuostabą. Andrius valgo daug. Atrodo, kad jis nuolat valgo. Kai įgula nuo jūrligės net pagalvoti apie maistą negali, jis gamina sau ir visai įgulai. Ir maloniai šypsosi: „Jūs gi badu numirsite“. Bet nepaisant to, įsivaizduoti jį su pilvuku sudėtinga. Ne kartą jį esame pavadinę „maisto gadintoju“. Kad ir kiek valgytų, neina į kūną riebalai, nors tu ką.

Bet, pasirodo, kertais eina. Per atostogas nuo plaukimo aplink pasaulį.

Bet atostogos baigėsi ir kelionė tęsiasi toliau. Lapkričio 23 dieną gavau elektroninį laišką iš “Ragainės II“. Štai ką rašo Andrius:

„Baigėsi mūsų katino atostogos Kanaruose ir šiandien anksti ryte, t.y. apie 0900 UTC, pakėlėm bures į Cape Verde. Kanarai pakankamai mums įkyrėjo, aš jau galėčiau būti gidu. O apie Kanarų marinas ir uostus tai tikrai parašysiu didelį straipsnį, yra ką ir mums iš jų pasimokyti. Čia marinos tarnauja buriuotojams, o ne buriuotojai atiduoda pinigus marinu savininkams…

Vejas čia, kaip visada – N-NE, apie 10 -20 mzg., greitis su mažu foku ir pilnu grotu – apie 5-5,5 mzg. Jei viskas O.K., tai už 7 ar 8 dienų busime Cape Verde.

Vairuoja jachta „windvanas“, budėjimus pasidarėm tik nakties metu – po 2 valandas, kad stebėtume horizontą, nes iš Las Palmaso šiandien pasileis per Atlantą apie 250 jachtų, tai turėtume dalį pamatyti.

Linkėjimai visiems!

Andrius

27 48 N: 16 46 W

11 40UTC

RagainėII

P.S. Dar vis matome aukščiausią Ispanijos kalną Tenerifeje – Teidė ugnikalnį“.

Štai ir viskas aišku. „Ragainės II“ odisėja toliau tęsiasi. Įdomu, kad jie planuoja užsukti ten, kur neseniai buvo „Tūkstantmečio odisėjos“ jachtos „Ambersail“ antrojo etapo įgula – Žaliojo Kyšulio (Cape Verde) saloje. Andrius ir jo įgula turėtų morališkai nusiteikti iš arti susipažinti su tipišku afrikietišku uosteliu, ne tokiu jau ir draugišku buriuotojams. Įdomiai, su įspūdžiais ir išsamiai „Ambersail“ viešnagę Žaliojo Kyšulio sostinėje Prajoje aprašė Mindaugas Baltrūnas.

O Andriaus minimos „pasileisiančios per Atlantą“ jachtos – tai tarptautinės ne profesionalų regatos „Atlantic Rally for Cruisers“ dalyviai. Jie finišuos Karibų salyne („Ragainė II“ ten planuoja būti po 30-35 parų).

LBS šią regatą trumpai pristato taip:

„Lapkričio 23 dieną startuoja ARC (Atlantic Rally for Cruisers) regata, kurią organizuoja WCC (World Cruising Club) ir kuri plaukia per Atlantą. Regata startuoja Kanarų salose Las Palmas mieste ir finišuoja maždaug po 3 savaičių Karibų saloje St.Lucia Rodnay Bay (2’700 jūrmylių). Regatoje yra dvi divizijos: lenktyninė (vertinama pagal IRC handikapo balus) ir kelioninė (vertinama pagal “World Cruising Club TCF” arba “WCC Handicap” sistemą, kurioje leidžiama naudotis varikliu pritaikant baudos taškus). Matavimus atlieka pats laivo savininkas (pagrįsta elementariu sąžiningumu). Nematuoti laivai plaukia Atviroje divizijoje. Gali plaukti net motoriniai laivai. Regatos starto mokestis: 550 svarų sterlingų laivui ir 150 svarų kiekvienam įgulos nariui. Prieš regatą Las Palmas rengiami kursai:

• a) 3 dienų “Atlanto kirtimo seminaras”;
• b) 4 dienų “Tolimojo ryšio radio Sertifikatas”, skirtas SSB radio operatoriui, apimantis ir Weatherfax, tiuningą, nustatymus, e-mail siuntimą. SSB radija, arba kita priemonė e-mail siuntimui – būtina komunikavimo priemonė laive šalia UTB (arba VHF) radijo aparato;
• c) 3-jų dienų ISAF patvirtintos programos “Išlikimo ir pirmos pagalbos kursai”.

Yra reikalavimai kapitonams ir komandai, aprašyti Dalyvavimo sąlygose (Provisional Conditions of Entry for ARC 200X). Patys organizatoriai vadina šią regatą “fun competition”. Ji tokia ir yra: suteikianti malonumo, patirties ir bendrumo jausmo būti kartu su kitais.“

Sulaukėme aplink pasaulį plaukiančios jachtos “Ragainė II” kapitono Andrius Varno elektroninio laiško iš Kanarų salų (rašyta 19 00 UTC, 24 spalio):

• Sveikas,
• Pasiekėm Las Palma, sutikom „Ambersail’ą“, dabar   ryte pusryčiaudami planuojam, kur toliau plaukti – ar į rytinį Gran Canarios salos kraštą, ar į vakarinį. Ar iš vis neplaukti šiandien, o važiuoti į profesoriaus V.Lansbergio koncertą salos viduryje, tad dar komanda tariasi.
• Labai jau įspūdingos Kanarų salos, net sunku aprašyti. Viena vieta gražesnė už kitą. Stovėjome Fuertoventuros salos pietinėje dalyje, įlankoje išmetę inkarą. Aplink, kaip visada, stovėjo dar 6 jachtos. Mūsų draugai amerikiečiai taip pat irgi čia. Su valtele išsikėlėm į krantą ir apėjom visą iškyšulį. Tokios įspūdingos vietos dar nebuvau šioje kelionėje radęs: iškyšulys, senas švyturys, aplink uolos, mažas, labai mažas kaimelis, kavinė su terasa ant iškyšulio krašto ir aplink vien akmenys ir juodas žvyras. Na tiesiog mėnulio peizažas ir nėra turistų ir prašmatnių viešbučių.
• Po ilgesnes pertraukos teko buriuoti visa dieną: iš Fuertoventuros į Las Palma (50 j.m.). Vėl “vind wanas” (automatinis vairo mechanizmas) darbavosi, o mes sau ramiai skaitinėjome knygas. Tiesa prieš pat Las Palmą stipriai buvome išgąsdinti – didelis delfinas pranėrė po jachtos apačią ir suveikė gylio matuoklio signalizacija (nustatyta buvo 4 m gyliui). Baisiausiai pradėjo cypsėti. Išsigandau iš kur vandenyne tokia sekluma, kol supratau, kad čia delfino darbas: tokių tad nuotykių kartais būna.
  Las Palmo jachtų uostas sutiko mus prikimštas jachtų. Čia jos renkasi iš viso pasaulio, kurios dalyvaus ARC 2008 regatoje per Atlantą: Las Palmas – St.Lucia – Karibai. Daugumos jachtų įgulas sudaro šeimos, jachtos nuo 8 metrų iki maksi. Starto mokestis apie 500 svaru (britu). Mes sustojom šalia norvegų jachtos, Bavarija 36. Du jauni norvegai vyrukai irgi kirs Atlantą šioje regatoje, o po to gegužę grįš namo Golfo srovės pagalba. Tiesiog stebiuosi, koks populiarus buriavimas visam pasaulyje, ir kiek daug įvairiausių jachtų vagoja vandenynus.
• Na, o mes jau laukiame „Ambersail‘o“. Lietuvos trumpabangininkai pastoviai mus informuoja, kokios „Ambersail‘o“ pozicijos. Išeina, kad bus Las Palme apie 20 oo UTC, tad laukiam. „Ambersail‘as“ atlekia į Las Palmo įlanka, tiksliai, kaip šveicariškas laikrodis. Švartuojam laivą ir sveikinam komandą. Tikrai įspūdingas laivas ir vaizdas, netgi Las Palmui, išlepintam įvairių jachtų. Yra į ką žiūrėti. Visus labai nustebino didžiulė LT vėliava, kurią komanda iškėlė ant vieno achterstago.
• Vakar visa diena praėjo dalyvaujant „Ambersail‘o“ oficialiame sutikime, filmavime. Labai jau šauniai atrodo dvi Lietuvos jachtos,  kurios plaukia aplink svietą, stovinčios viena salia kitos prie pagrindines Las Palmo krantines. Popiet jachtas aplanke ir prof. V.Lansbergis su žmona. Sėdėjom gerą valandą su profesorium RagainėsII kajutėje ir plepėjom apie įvairiausius dalykus: buriavimą, jachtas, jų konstrukcijas ir netgi apie Kintų bažnyčios kiaurą stogą. „Ambersail‘o“ įgula stebėjosi, kad taip ilgai užlaikėme profesorių, bet gi iš tikro retas dalykas, kad tokie žymus žmonės skiria tiek dėmesio Lietuvos buriavimui.
• Tuo tikriausiai ir baigsiu, nes komanda taip ir nenusprendė, ką šiandien daryti. Matyt kaip visada, laukia, ką pasakys kapitonas, tad turiu spręsti, bet matyt, kad vyksiu į koncertą.

Ką bepasakysi – smagumėlis skaityti ir džiaugtis už bičiulį dėl jo kelionės.

Keletas Andriaus nuotraukų iš Kanarų salų yra Minijos jachtklubos svetainėje.

(c) globtroter.onet.pl

Dar iki oficialaus „Tūkstantmečio odisėjos“ pranešimo apie „Ambersail“ ir „Ragainė II“ kapitonų sutikimą su Las Palmaso meru, gavau Dariaus iš „Scanpix“ el.laišką.

Jis naudoja kažkokią interneto monitoringo programą, kuri ieško visko, kas buvo publikuojama su tam tikrais raktiniais žodžiais. Vienas jų – „lituano“. Ir štai, kažkuris (šaltinio šįkart nėra) ispaniškas interneto leidinys rašo:

Las Palmas de Gran Canaria se convirtió ayer en el primer puerto donde ha atracado el yate lituano Ambersail, que forma parte de la misión La Odisea del Milenio. Con esta iniciativa la cultura lituana

Las Palmas de Gran Canaria se convirtió ayer en el primer puerto donde ha atracado el yate lituano Ambersail, que forma parte de la misión La Odisea del Milenio. Con esta iniciativa la cultura lituana dará la vuelta al mundo para dar a conocer dos hechos históricos que tendrán lugar el próximo año. Lituania conmemorará en 2009 el milenio de la aparición de su nombre en documentos históricos. Además, Vilnius será la Capital Cultural de Europa.

Aišku, aš nieko nesuprantu. Bandau naują „Google Translate“ funkciją – versti į/iš lietuvių kalbą. Štai ką gauname:

Las Palmas de Gran Kanarija vakar tapo pirmąja uosto, kuriame jachta įstatytas lietuvių Ambersail, kuris yra sudėtinė misija Odyssey of the Millenium. Su šia iniciatyva Lietuvos kultūra

Las Palmas de Gran Kanarija vakar tapo pirmąja uosto, kuriame jachta įstatytas lietuvių Ambersail, kuris yra sudėtinė misija Odyssey of the Millenium. Su šia iniciatyva Lietuvos kultūra eisiu aplink pasaulį siekiant padidinti visuomenės informavimą apie istorinius faktus, kurie vyks ateinančiais metais. Lietuva 2009 metais bus įamžinti tūkstantmečio išvaizda jo pavardės į istorinius dokumentus. Be to, Vilnius taps Europos kultūros sostine.

Ok, ok. Nereikia juoktis iš roboto vertėjo. Juk kompiuteriai taip ir negavo šiųmetinės Turingo premijos už dirbtinį intelektą.

Tad visa platesnė informacija (mūsų buriuotojus sutiko Las Palmaso meras Jeronimas Saavedra ir nuotraukos iš įvykio) yra odisėjos tinklalapyje. Beje, ten rašoma ir apie ispanų žiniasklaidos dėmesį mūsų buriuotojams.

„Tūkstantmečio odisėjos“ tinklapio nuoroda į „Ambersail“ buvimo vietą rodo, kad jachtai iki salyno dar salyno dar geras gabalas kelio:

„Ambersail“ pozicija 2008 10 21 14.00 (Grinvičio laiku)

Bet VO60 klasės jachta greita, būtų keista, jei Las Palmo planuotų laiku nepasiektų.

Prieš kelias dienas „Ragainės II“ kapitonas Andrius Varnas „Ant bangos“ teiravosi, ar nesikeis „Ambersail“ planai pasiekti Las Palmą spalio 21 dieną.

„Mes irgi kazkur apie ta diena ten atsirasime, nes jau savaite kaip esame Kanaru salyne, buvom Graciosa saloje, dabar esam Lanzarote po to plauksim i Fuerteventura sala, visur stengsimes apsilankyti, nes cia jau labai faina“, – rašo Andrius.

„Ant bangos“ mielai tarpininkavo Andriui gaunant tiesioginius „Ambersail“ kontaktus ir tikimės, kad vyrai susisiekė, susitarė kaip ir kur susitiks. O mes lauksime įspūdžių.

Beje, maloniai nustebino pasikeitusi „Tūkstantmečio odisėjos“ interneto svetainė. Vietoje labiau tinklaraščiams būdingo, naudojamas tinklapių dizainas. Gal kiek patogesnė navigacija. Patikslinta informacija (įgulų sąrašai). Į viršų iškeltas nuorodos skydelis (baneris) kaip pamatyti, kur jachta yra šiuo metu. Bet pasiekti „Google“ „OC Tracker“ žemėlapį prireikia dar dviejų pelės klavišo paspaudimų. Kaip ir dingsta patogumas.

Jie jau šįvakar turėtų praplaukti pro Borholmo salą. Pamenu, kadaise su „Ragainė II“ šią salą pasiekėme ar ne po pusantros paros pučiant panašiems vėjams…

Beje, o „Ragainė II“ šiuo metu pakeliui į Kanarusir kaip sekasi Andriui bei jo įgulai – naujas laiškas.

Ir dar sužinome, kad kapitono dukra Rasa [nuolat] redaguoja dar vieną kelionės tinklaraštį:

Gražus ir paprastas dizainas (gal tik komentarų skiltis kairėje rėžia akį). O svarbiausia – yra “gūglinis” žemėlapis (vėliau taps jūrlapiu), kuriame matome jachtos buvimo vietas. Šaunu.

Bet… Kaip statistinis internautas kelias minutes naršau bog’e ir pasigendu tokio paprasto dalyko – informacijos lietuvių kalba. Gal ji yra, bet aš neradau? Ar daug tokių, kurie ilgai ieškos? Viskas puiku, kai ispanų kalba (o daugelis buriuotojų sako, kad plaukiant aplink pasaulį ją reikia išmanyti tiek pat ar net labiau, nei anglų) populiarinamas lietuvių žygis (vien kiek nuorodų į ispanišką žiniasklaidą, aprašiusią jachtos plaukimą). Bet taip ir liksime runkelių kraštas, jei tos pačios informacijos neleisime paskaityti sava kalba tautiečiams.

Be abejo, aš visai ne piktas

Tik jį rašo ne kapitonas Andrius Varnas, o jo dukra Rasa. Išsamesniame (bet vistiek trumpai!) nei ankstesniuose Andriaus laiškuose Rasa pasakoja, kokius rūpesčius įgula patyrė Ispanijos (tiksliau – Baskų krašto) Bormeo uoste.

Dabar jau aiškiau, kodėl medikų pagalbos galėjo prireikti Rasai, apie ką Andrius užsiminė savo ankstesniame laiške.

Ačiū Rasai už jos laišką. Tik jis vėluoja 11 dienų! Net tėtis anksčiau publikuotame rašo apie vėliau vykusius įvykius.

Smalsu juk žinoti, kaip sekasi bičiuliams kelionė ir kur jie yra dabar. Juolab “Ragainė II” turi jūrinį elektroninį paštą ir teoriškai (tikiu – ir praktiškai) elektroninį laišką galima parašyti net būnant vidury vandenyno. Lauksim.

O čia, viena iš Rasos Minijos jachtklubui atsiųstų nuotraukų:

Man tik smalsu, kas nutiko kartu keliaujančiai jo dukrai Rasai? Kodėl jai prireikė medikų pagalbos? Tikėkimės, kad nieko baisaus.

Rasa – patyrusi buriuotoja. Pamenu, kai pirmą kartą kartu plaukėme  “Ragaine II” į Lenkiją (dėl rusų kariškių turėjome stabtelti Kaliningrado srities Pioniersko uoste, bet apie tai kita istorija) ir Vokietiją, Rasa jau buvo nuplaukusi bemaž 5 tūkstančiais daugiau jūrmylių nei aš.

Kai apiplauks aplink pasaulį, nei man, nei daugeliui kitų Lietuvos buriuotojų jos pavyti ir nepavyks…

O štai archyve radau vieną jos nuotrauką iš tos kelionės (tie reti kartai, kai Baltijos jūroje šilta ir galima maudytis):

Kaip jam sekasi, galima sužinoti kubo svetainėje, jo paties blog’e ar kartu keliaujančios dukros Rasos blog’e. Tiesa, jie atnaujinami ne taip dažnai, kaip norėtųsi, nei viename minėtame nėra RSS, tad info vėluoja ar galima pražiopsoti.

Taip aš pražiopsojau klubo sveikinimus kapitonui gimtadienio proga (Andriau, sveikinu ir nuo savęs!) bei naujausią laišką.

Tačiau neužsimiršti neleido visai su tuo nesusiję žmonės. Fotografijos agentūros “Scanpix” atstovas Lietuvos Darius naudoja (mokamą, kiek žinau) internetinę paslaugą – informacijos pagal tam tikrus raktinius žodžius iš užsienio žiniasklaidos rinkimą. Be abejo, Lietuvos pavadinimas vyrauja visomis kalbomis ir ne kartą iš jo esu gavęs el.laišką su ispaniškų ar angliškų laikraščių straipsniais apie lietuvių nuotykius (dažniau – nusikaltimus) svečiose šalyse.

Ir štai rugsėjo 9 dieną atkeliavo toks laiškas, tik šįkart – apie Andriaus kelionę. Savo paskutiniame laiške klubui jis rašė, kad ispaniškos (tiksliau – baskų) žiniasklaidos dėmesio sulaikia daug. O štai jums ir to pavyzdys (su visa technine info):

Vela.- El vizcaíno Egoi Urkiza inicia la vuelta al mundo a vela desde Bermeo y con 26.000 millas por delante
187 words
8 September 2008
19:47
Europa Press – Servicio de Deportes
Spanish
© Europa Press. Está expresamente prohibida la redistribución y la redifusión de todo o parte de los servicios de Europa Press sin su previo y expreso consentimiento.
BILBAO, 8 (EUROPA PRESS)
El vizcaíno Egoi Urkiza partió este pasado domingo desde Bermeo, junto a Andrius Varnas “el Capitán” (Lituania) y Rasa Varnaite (Lituana), para iniciar la vuelta al mundo en vela, con dos años y 26.600 millas náuticas (49.263 kilómetros) por delante.
Según informó el Ayuntamiento de Galdákano en un comunicado, están “convencidos” de que esta singladura se plasmará finalmente en un “interesante” libro que ofrecerá una visión “aproximada del sueño que impulsó el arranque de esta aventura”.
El barco elegido para ello es el velero “Ragaine II”, de escasos diez metros de eslora, pero lo “suficientemente” contrastado como dar fiabilidad al proyecto.
Una aventura que puede llevarles cerca de dos años de travesía tras recorrer 26.600 millas náuticas, divididas en catorce etapas. “Cruzar el Atlántico, al inicio de este viaje, será la parte más difícil, aunque tenemos la esperanza de que todo ruede sobre el plan previsto y a principios de 2010 estemos de vuelta para contároslo”, concluyó Urkiza.

Kiek leidžia suprasti mano menkos ispaniškos lingvistinės žinios ir kolegos (kadais lenkė nugarą Ispanijos plantacijose) kalbos išmanymas, pranešama apie kelionės tęsini. Tad džiugu žinoti, kad viskas gerai ir jei jau Andrius pats ne visada spėja parašysi kaip sekasi, mes seksi ką rašo užsienio spauda.

Gero vėjo “Ragainei II”!