• Olivier Criou nuotrauka.

Įdomi liepos 13-oji gavosi – per pietus žurnalistai manęs teiravosi, ar labai trūksta vietos jachtoms Klaipėdoje (sakiau: ankštoka), o po pietų pasitikau ir priėmiau tris naujas jachtos (žinau: ankštoka). Dar dvi bus rudenį.

TV3 teiravosi, ką siūlyčiau, kad vietų padaugėtų. Nežinau kaip sumontavo (nemačiau), tad nesu tikras, ar liko pasiūlymas: tiems, kas tikrai retai plaukioja, leisti laivus laikyti Danėje tarp Pilies ir Biržos tiltų.

Nedidelis skirtumas, ar norint išplaukti pagal grafiką suks Pilies uostelio tiltelį, ar kelsi Pilies tiltą. Miestui nuo laivų ir jų stiebų centre – tik nauda, tad ir Pilies tilto renovacija būtų investicija.

Dar klausė TV3, ar tikiu, kad ankštų marinų bėdos išsispręs, laivų daugės ir žmonės buriuos.

Žinoma tikiu, atsakiau. Kitaip nedaryčiau to, ką dabar darau – nesiūlyčiau žmonėms buriuoti.

Nebūčiau vargęs prie projekto daugiau negu metus (o idėjos autoriai skaičiuoja jau ir antrus metus), jei netikėčiau, kad išauš diena, kai pamatysiu ir pasakysiu: „Štai jos, ilgai lauktos princesės!“.

Sunku tiksliai įvardinti tuos jausmus, kurie apėmė, kai pamačiau iš kelto LISCO MAXIMA išriedančius du vilkikus su naujomis. jachtomis ant priekabų…

Jausmai gal net stipresni nei tada, kai pirmą kartą šias pamačiau dar gamykloje, Prancūzijos mieste Cholet. Ir tai buvo visai neseniai – tik praėjusią savaitę.

Jausmai, lyg išsipildė viena didelė svajonė. Bet lieka žinojimas: yra dar didesnė svajonė ir toliau žengiame link jos išsipildymo.

Apie tai, kaip jachtos keliavo per Klaipėdą, buvo nukeltos nuo vilkikų ir pastatytos Memelio mieste – pasakoja Penkivejai.lt, nuotraukos rodo Gosail.lt facebuko puslapis.

P.S. Ar pasakojau, kad buvau bene didžiausioje Europos marinoje La Rochelles uoste? Gal kada prie progos.

• TEJA wooden boats nuotrauka.

Esame tokie maži ir kompleksuoti, kad kai kas nors plačiajame pasaulyje apie mus pypteli, džiaugiamės, lyg atsisėdę šalia Olimpo dievų.

Ne visiems, bet taip jau yra. Provincialu, bet vistiek kartais malonu.

Nutinka, kad iš užsienio žiniasklaidos sužinai apie įdomius ir vertingus dalykus pas mus, apie kuriuos čia vietoje net nenutuokei.

O gal „deja“, kad tik iš svetur apie tai sužinai?

Bet ne apie tai dabar daina.

Vienas didžiausių leidinių apie klasikinius ir/ar medinius burlaivius britiškas „Classic Boat“ parašė žinutę apie šiauliečių bendrovę TEJA wooden boats, gaminančią medinius klinkerinius laivelius.

Ir nepagailėjo pagyrų šiauliečiams, žiemą save pristačiusiems Londono laivų parodoje.

Vis gi man įdomiausia šioje istorijoje… amerikietis buriuotojas Adam Turinas.

Apie šiauliečius parašęs savo tinklaraštyje „Messing About In Sailboats“,  jis prasitaria, kad turi šaknų Lietuvoje – jo tėtis iš čia kilęs.

Adamas skundžiasi, kad nieko nežino apie laivybos istoriją Lietuvoje, tad parašykite jam komentarų.

• Owen Clarke Design nuotrauka.

Kiekvieno vyro gyvenime būna šviesi akimirka – blondinė.

Štai ir mano gyvenime tokia: įsimylėjau blondinę.

Paprastai atiduotu pirmenybę tamsiaplaukėms. Arba raudonplaukėms (nes raudoni plaukai, apšviesti deglų šviesos ant Temzės kranto Londono pabo „Founders Arms“ terasoje – išvis kažkas dieviško…).

Bet dabar mano širdį ir protą užkariavo blondinė. Ir dar kokia!

Kaip rašė lietuviškos marinistinės plunksnos meistras Rimtautas Rimšas, „joje nieko nereikalingo“.

Jauna, graži, grakščių linijų, savyje slepianti aibę paslapčių ir siurprizų, eikli, santūri.

Išore prikaustanti dėmesį iškart, o tos kelios tamsios detalės šviesioje erdvėje tik pabrėžia šaltus, griežtus, tačiau tvirtą charakterį turinčios ir savo vertę žinančios damos bruožus.

Tai tikra aukštuomenės princesė, grynų gryniausias mėlynas kraujas. Norit dar vienos klišės? Šekit: „pirmapradis moters grožis“.

Kai esi šalia jos, su tavimi nori bendrauti karaliai. Kai esi šalia jos, dauguma vyrų sprogsta iš pavydo, bet į akis šypsosi.

Viena tik bėda: tai meilė be atsako. Ir kainuoja ji… nerealius pinigus.

• Nuotrauka iš gizmodo.com.

Londono dizainerių iš Lila-Lou biuro fantazijos stoka neapkaltinsi – kaip veikia jų suprojektuota jachta „Ankida“ ne iškart suprasi ir filmuką pažiūrėjęs.

Jachtos korpusas tradicinis, bet takelažas… Du lygiagretūs judantys stiebai. Ir stiebai, ir falškiliai tuo pat metu.

Dvi bures šis visas judantis karkasas reguliuoja priklausomai nuo halso. Pavėjui dar ir trečia burė iškeliama.

Kitaip tariant, maga pamatyti gyvai.

• Nuotrauka iš rusų upeivių forumo

Nei dešinio, nei kairio borto – vienas apvalus bortas.

Prieš 135 metus įgyvendintas rusų sumanymas (aprašytas ir lietuviškai) nepasiteisino. Pastatyti du unikalūs ir vieninteliai tokie – apvalūs – kariniai laivai nepateisino lūkesčių.

Gal ir nebuvo jie tiksliai apvalūs, tačiau dėl tokios savo formos kartą pylus iš patrankų, kaip tik dėl formos pradėdavo suktis ir tapdavo sunkiai valdomi.

Analogiška, tik kažkiek tradicinių laivo formų išlaikiusi, buvo pastatyta apvali ir jachta carui — „Livadija“ (nuotraukoje).

Grumlinas sako, kad ji buvo „tiek stabili jūroje, kad į ją bangos daužėsi kaip į kokią uolą ir buvo neįmanoma būti viduje“. Jachta savo dienas baigė kaip anglies sandėlis.

Tiems patiems savininkams priklausančios jachtų gamintojos „Beneteau“ ir „Jeanneau“ populiarina patogų išpindėjimą – papildomą sraigtą, leidžianti patogiau manevruoti jachta uostuose.

Sovietmečio palikimas: padrulke dažnas pas mus vadina tą įtaisą.

Video: ir vienų, ir kitų gamintojų savireklama atrodo viliojančiai.

Bet „Yachting Monthly“, patys išbandę tokį švartavimosi būdą (video viršuje), pastebį, kad išpindėjimui reikia itin daug akumuliatorių energijos.

Kas nutiks, kai elektros energija išseks, dizelinis variklis neužkurtas, o už pusmetrio – prabangi superjachta?

Apie tai, kad Vokeitijos jachtų gamintojai „Bavaria“ ketina pirkti ar net nusipirko prancūzus „Dufour“ ir italus „Grand Soilel“, jachtinio verslo pasaulyje kalbama jau kurį laiką.

Atrodo, kad greitai vyksiančioje Paryžiaus laivų parodoje apie tai bus pranešta oficialiai.

Neprastas apetitas vokiečių konkurentus supirkti. Visos trys kompanijos panašios amžiumi (35-40 metų) ir gaminiais – populiariomis, nebrangiomis (sąlyginiai) madingų dydžių (27-33, 35-37, 40-48, 54-56 pėdų ilgio) kruizinėmis jachtomis.

Visos jos jei ne vienodos, tai labai panašios.

Dar vokiečiai galėtų akį į savo atstovybę Klaipėdoje užmesti. Kažkas ten ne taip.

O tai, kad neva „Bavaria“ yra prastos kokybės jachtos, nesiimčiau tvirtinti, kaip kad pas mus madinga.

Kaip ir visos vidutinės klasės dažniausiai čarteriui gaminamos jachtos, jos neprivalo atitikti įnoringų reikalavimu, užteks, kas saugumo reikalavimus atitinka.

• „Catalina“ nuotrauka.

Reportažu iš laivų parodos, „Piranija“ priminė man kelis neužbaigtus po Southamptono darbus.

Vokietijoje Audrius iš „Piranijos“ nusivylė amerikinių jachtų „Catalina“ kokybe, gi man Anglijoje jos pasirodė kaip sykis net per daug kokybiškos. Ypač, jei jachta čarteriui. Ir per daug snobiškos, net jei jachta sau. Ne mano skonio. Ir brangios.

Ne apie tai dabar. Apžiūrinėjęs vieną JAV gaminamų jachtų, įminiau ilgai mane kamavusią paslaptį – kam tiek, atrodo, nepraktiškos erdvės aplink gultą (priekinės ar galinės, kaip taisyklė, kajutės).

Juk kaip galima miegoti plaukiant jachtoje tokiame gulte, kurio šonai nesiremia į bortą ar vidinę sienelę – išvirsi net per menkiausią bangą.

Buriuotojai Lietuvoje tai aiškino paprastai: čia neva vakariečių tinginių išmislas buriuoti tik dienomis, o miegoti uostuose, kur nesupa, tad nereikia ir į bortus remtis.

Southamptono laivų parodoje 37 pėdų „Catalina“ jachtoje mus pasitikusi ir ją pristačiusi vadybininkė patvirtino tokį teiginį. Anot jos, jei norisi miegoti, yra kiti gultai, iš kurių neiškrisi. O šis skirtas miegui, kai jachta ramiai stovi.

Ir ji paaiškino: erdvė šonuose padaryta tam, kad žmogus jaustųsi įprastai kaip namuose. Kuomet jis ateina, atsisėda ant lovos krašto nusirengia ir atsigula. Tai ypač patogu, jei miegi ne vienas – taip, sėdėdamas ant lovos krašto, netrukdai partnerei (-iui). Žodžiu, amerikėnų mintis aiški: ir jachtoje turi jaustis kaip namuose.

O jei nori miegoti per sūpavimą, rinkis kitą gultą.

Arba neplauk.

• Nuotrauka iš oficialaus „Gipsy Moth IV“ tinklapio.

Parduota istorinė sero Francis Chichester jachta „Gipsy Moth IV“ lieka Anglijoje, pranešė  BBC.

Štai mažiausiai dar viena proga nuvykti į Angliją, kur jau galima bus pamatyti šią jachtą vandenyje. Krante jau mačiau.

Esu tikras: šis 54 pėdų dviejų stiebų kečas svarbus visiems, kas skaitė žymaus aviatoriaus ir buriuotojo knygą „ Džipsi Motu“ aplink pasaulį“* arba domėjosi brito kelionėmis, domisi buriavimu.

Greitam susipažinimui — trumpa jachtos kapitono Artūro Dovydėno parengta istorija (.pdf failas). Ten aprašoma ir kaip radosi nuotrauka, publikuojama šio įrašo viršuje: „Atskrido “Sandy Times” ir “BiBiSi” pasamdytas lėktuvas nuo Ugnies Žemės, kad nufotografuoti Čičestetio jachtą tik su štorminiu kliveriu skriejančią baltom keterom pasipuošusiom bangom.“

Po kelionės aplink pasaulį 1967 metais, „Gipsy Moth IV“ dar kartą apiplaukė Žemės rutulį 2007 metais. Tuokart jachta plaukė jaunimo įgula. Tik prieš tai burlaivį reikėjo gelbėti ir prikelti kone iš numirusių.

Ilgą laiką jachta stovėjo (spėju, vis dar stovi) krante, Lymingtono marinoje, kur ją pavyko ir man pamatyti. Praėjusią vasarą čia buvo sustoję ir jachtą matė Dariaus, savo burlaivį pasistačiusio namuose, odisėjos dalyviai. Tąkart Aras iš Mingės man rašė: „Faktas lieka faktu, kad britai nevertina savo istorijos.“

Gal visgi vertina, nes džiaugiasi, kad parduota ne užsieniečiams, o naujieji savininkai pažadėjo: jachta galės plaukioti jaunimas. Sumokėti už labai nenaują burlaivį 250-300 tūkstančių svarų sterlingų (oficialiai neskelbiama kiek, bet tokios kainos buvo nurodomos skelbimuose) yra daugoka, tiek galima mokėti tik už vardą.

Kiek kartų skaičiau „Gipsy Moth IV“ kelionės aplink pasaulį knygą, tiek kartų svajojau iš arti pamatyti jachtą. Svajonės pildosi.

Dabar dar norėtųsi pamatyti jachtą iš vidaus, nes labai nestandartinis išplanavimas. Tąkart rugsėjį, kai su drauge buriuotoja nuvažiavom prie jachtos, buvo jau po darbo valandų, nebuvo ko paprašyti įleisti vidun.

Ropštis pačiam nesinorėjo. Ir ne todėl, kad teritorija filmuojama saugos kamerų (kurias pamačiau tik vėliau žiūrėdamas nuotraukas), — be leidimo niekas į jachtą nelipa.

Rumpelio paliesti nepasiekiau, bet pajudinau vairo plunksną. Galima sakyti, prisiliečiau prie istorijos.

Pabaigai filmukas, kaip prie istorijos prisilietė žinomas buriuotojas Mike Golding:

O kitas filmukas, tai jau pati istorija:

* – Vilnius,  Mintis, 1986. – 240 p. Iš originalo: Sir Francis Chichester, Gypsy Moth Circle the World, Coward-McCann, Inc. New York, 1968.

Jachtų „Beneteau“ statytojai arba įžioplino klaidą, arba man mįslė, kodėl naujose jachtose tarp borto iliuminatoriaus ir kajutės apdailos likęs tarpas. Viršutinėje nuotraukoje jį pastebėsite – jame yra užuolaidėlės.

Neseniai iš vieno jūreivio girdėjau istoriją, kaip jie laivuose kerštauja neįtikusiems (pasikėlusiems, nedraugiškiems, skundikams etc.) jūreiviams – virš tokio nelaimėlio gulto į tarpą tarp denio ir gofruotų metalinių lubų įdeda metalinį šratą.

Banguojant šratas ritinėjasi ir keldamas triukšmą varo iš proto, o laivui ramiai stovint, bandymai jį išimti prilygsta Sifizo darbui. Pabandyk, jei gudrus, iškrapštyti. Gaudoma magnetu, bet šis limpa prie visų metalo konstrukcijų, tik šrato nepritraukia niekaip.

Panaši situacija, tyčia ar netyčia, gali nutikti ir naujose „Beneteau“ jachtose, jei kas užkristų tarp liuko ir apdailos. Kyštelėjau ten ranką Soutamptono laivų parodoje, pirštai į nieką neatsirėmė. Išeitų, kad bet koks nedidelis daiktas gali nukristi iki vaterlinijos ar net kilio ribos, o jau išimti jį iš ten bus vargas.

Toks pats, mano akimis ne visai vykęs sprendimas, yra ir superduper moderniame, brangiame ir ištaikingame modelyje „Sense“. Matyti nuotraukose: tarpas už vazos ir tarpas už viryklės dangčio.

Jachtas apžiūrint mane lydėjęs kompanijos „Fox’s Yacht Sales“ atstovas Robertas nepaaiškino, kodėl čia taip. O besidairant „Sense“ prototipe, jis ir pats pripažino, kad tai plaukiojanti ofisas arba namas, o ne kruizinė jachta.

„Man čia trūksta rankenų kur įsikibti, kai banguoja“, — sakė Robertas. Jachta plati, esant pasvyrimui (krienui) be papildomų rankenų nuo vieno borto prie kito pereiti keblu.

Tiesa, aptariamas jachtas, pirmoji buvo „Oceanis 37“, apžiūrėjome iškeltas krante, bet nesunku numanyti, kiek ir kaip jos gali siūbuoti.

Jachta nufotografuota Juodkrantėje. Matyta ant kranto Smiltynėje. Sako, savos gamybos. Įdomiai navigacinės šviesos įrengtos. Bet nuotrauka ne apie tai. Tiesiog.

Nauja jachta Minijos jachtklube. Sako, tik birželio 17 d. prišvartuota (ar nuleista) čia. Tikra gražuolė. Ir greita. Sako, taip jachtos „Ultra“ ekipa pakeitė laivą. Sveikinimai ir linkėjimai sėkmės bei prizų. Jų neturėtų stigti. Ir ne tik todėl, kad varžovai, pamatę jachtą, skundėsi sugedusia nuotaika.

Daug paskutiniu metu girdžiu pagiriamųjų žodžių jachtų gamintojui X-Yachts. Kone idealus greičio ir komforto, kokybės ir šiuolaikiškumo derinys. Tik kaina „kandžiojasi“.

„Iksas“ visada liks „iksas“ — toks pat greitas ir puikus, nors ir senas“ — sako žinovai. Kol kas nematau pagrindo netikėti.

O iš filmuko (čia varžosi X-35) tai man patiko įgulos darbas. Kažkokie „atsipūtę“ švedai. Ir keiksmų negirdėti (ko teko prisiklausyti per Pilypo regatą praėjusį savaitgalį). Gražu.

Beje, švedai paskaičiavo, kad didesnių „iksų“ Europoje ne tiek jau ir daug. Iš kaimynų tokiomis jachtomis gali pasigirti tik lenkai ir estai.

„Ant bangos“ pristatė jachtutę už 50 JAV dolerių, danar pristato jachtą iš „priešingos barikadų pusės“ — laivą už 300 milijonų JAV dolerių. Motorinis laivas, be burių, bet skirtas pramogai, tad vadinamas jachta.

Ruso milijardieriaus Andrejaus Melničenkos jachta „A“ — modernumo ir prabangos kūrinys. Pavadinimas laivui — pirmosios žmonos, iš Serbijos kilusio supermodelio Alensandros, pirmoji vardo raidė.

394pėdų (apie 118 metrų ilgio) jachta labiau panaši į povandeninį laivą nei į tradicinį pramoginį laivą.

Viskas joje – nuo išorės iki vidaus dizaino, nuo patentuotų dantų šepetukų laikiklių, iki kodinių durų (užraktas – piršto antspaudas) – kurta specialiai šiam laivui.

„Jūra“ rašo, kad kai kurios įmonės, prisidėjusios prie laivo statybos, bankrutavo, nes teko pagaminti išskirtines ir vienetines detales.

Apie 300 milijonų JAV dolerių kainavusi ir 2008 metais į vandenį nuleista jachta ne tik pati brangi, bet ir jos išlaikymas brangus – per metus tai milijardieriui atseina apie 20 mln JAV dolerių. Vien laivo bakui užpilti reikia „pusė limono žalių“. Pilnu baku laivas gali įsibėgėti iki 24 mazgų.

Plačiau apie „A“ rašo „Jūra“ ir „The Wall Street Journal“ (yra ir nuotraukų)

Jachtų statytojos kompanijos „Gunboat Yachts“ katamaranas „Gunboat 90“ Keiptaune važamas į prieplauką.

90 pėdų (27,432 metro) jachtą, o dar katamaraną, pervežti keliu įdomi ir sudėtinga operacija.

Kartais ir Lietuvoje jachtos magistrale keliauja į pajūrį.

Didelę, modernią, greitą, prabangią (?) ir visokią kitokią -ausią jachtą turėti nelengva – nuolat būsi dėmesio, apkalbų ir fotoobjektyvų taikinyje. Šįkart vieną tokių jachtų — „Esense“  — fotografo Nico Martinez taikiklyje.

Įspūdingai atrodo 143 pėdų (43,5 metro) jachta šalia gerokai mažesnių regatoje „Hublot PalmaVela“ .

Berods viena tokių „Waly“ kompanijos jachtų, buvo patekusi į kuriozinę situaciją, kai viename uoste plaukiant nuo krantinės pasipildyti degalų (taip, taip, ir jachtoms reikia dyzelino) staiga tapo nevaldoma. Ar elektronika pavedė, ar kas, bet streso turėjo ir įgula, ir marina.

Tą įvykį aprašęs vienas buriuotojiškas žurnalas (vėl nepamenu kuris, Pauliuga skaitė plaukiant „Ambersail“) akcentavo, kad su tokia jachta visad būsi dėmesio centre. Ir dar didesnė bėda, jei ištinka bėda.

• [ „Ant bangos“ niekam bėdų nelinki. ]

O jachta tai graži, kaip ir visos išskirtinės šios kompanijos.

Ir daug gražių nuotraukų iš minėtos regatos. Pavyzdžiui, dar viena, gerai parodanti „Esense“dydį. Ir abiejų jachtų modernumą.

• Bymnews.com nuotrauka.

Ne, nei viena iš nuotraukoje (Barselonos regata). Bet yra tokia, parduodama vos už 50 JAV dolerių. Ir, kaip rašo, reikia nedidelio remonto („needs some T.L.L“). Susidomėjusiems – detaliau.

• l’Hydroptère iliustracija.

Tikra jachtų greičio rekordo manija apėmė planetos buriuotojus. Didžiausi šios srities entuziastai – daugiakorpusinių jachtų škiperiai. Jos ir fiziškai greitesnės nei vieno korpuso.

Šiuo metu vyksta rekordo šturmas – prancūzų škiperio Franck Cammas komandos plaukimas aplink pasaulį trimaranu „Groupama 3“  .

Bet Franck Cammas jau sulaukė rimto konkurento, o Žiulis Vernas (dėl jo prizo kovoja rekordininkai) tikriausiai net drąsiausiose svajonėse nesvajojo, kad planetą galima apiplaukti per 40 dienų.

Per tiek apsukti vandenynais ratą aplink Žemę ketina prancūzų greičio po burėmis entuziasto ir rekordininko Alain Thébault komanda „l’Hydroptère“.

Lenktyniauti vienos jūrmylės distancijoje jam jau nebeįdomu ir jis ketina plaukti dešimtis tūkstančių jūrmylių maksimaliu greičiu.

Šiam tikslui bus pastatytas maksi katamaranas (arba trimaranas), o kol kas gaminamas jo 35 pėdų prototipas „l’Hydroptère.ch“ (iliustracijoje). Šiuo modeliu bus išbandytos visos technologinės naujovės, leisiančios unikaliai jachtai skrieti virš vandens ant povandeninių sparnų net pučiant silpnam vėjui.

Šį bendrą prancūzų-šveicarų projektą į vandenį ketinama nuleisti jau šių metų vasarą.

Sunku spėlioti, kokio ilgio bus naujoji jachta, bet panašu, kad ji sukels revoliuciją tarp daugiakorpusinių jachtų. Ir jei Franck Cammas gaus Žulio Verno trofėjų, juo džiaugsis neilgai.

O jei toks „skraidantis laivas“ dar ir su BOR ar „Alinghi 5“ varžytųsi… Buvę „Amerikos taurės“ varžovai neturi jokių šansų. Užtenka pažiūrėti šio rekordinės jachtos ir rekordininko kaitioro palyginimo filmkuką (Siesta, apie ką šneka varliaėdžiai?)

Tomshas savo komentare gražiai įvardino, kuo žavūs švertbotai – kiekviena klasė turi savo ypatumų.

Ir kaip tik neseniai radau informacijos apie OK švertbotų pasaulio čempionatą Velingtone (Naujosios Zelandijos sostinė).

Kadaise šie švertbotai (sukurti 1960 metais kaip treniruočių laivas prieš persėdant į „finus“ ) buvo populiarūs ir Lietuvoje. Man plaukti neteko, nes kol suaugau iki tinkamo ūgio ir svorio, jų ir nebeliko.

Tad koks kaifas plaukti juo tegu pasako plaukusieji. Gi vienas žmogus, pažvelgęs į nuotrauką viršuje, manęs paklausė: „Kokio velnio taip niurkytis vandenyje?“.

Nors vėliau pridūrė, kad veikiausiai smagu yra plaukioti tokiais.

Manau, kad taip.

Kaip ir smagu plaukioti olimpinės 470 klasės dviviečiais švertbotai. Nežinantys, kaip tai smagu, bet norintys daugiau sužinoti, kviečiami vasario 27 dieną į seminarą „Valdymo ypatumai ir visa tiesa apie 470“.

[ Matai, Mariau, nepamiršau dar vieno vasario renginio. ]

Seminaras nemokamas, bet registracija būtina. Apie ketinimą dalyvauti prašome informuoti el.paštu: info@470.lt

[ P.S. Jonuk, nepyk, geri žodžiai dar bus. ]

Benagrinėdamas naują žaisliuko „appsą“  radau štai tokią jachtą „Baraka“.

Na ką aš galiu pasakyti?

Linkiu!

Filmukas susipažinimui. Visi matyti, bet surinktus į vieną vietą pažiūrėti dar įdomiau.

Nors gerokai geriau žiūrėti didesniame ekrane. Pasigirsiu: mėgaujuosi kas vakarą žiūrinėdamas oficialų „Volvo Ocean Race 2008-2009″ filmą ir knygą.

Neteisinga kaltinti amerikėnus nevėkšliškumu, neva jie tik hamburgerius ryja iš mašinų neišlipdami ir norėdami įkalti vinį paveikslui pakabinti, skambina pagalbos telefonu 911.

Štai kalifornietis Jackas išsitraukė iš vandens Katrinos uragano (2005 metais) nuniokotą jachtą, parsivežė ją per pusė šalies ir pats ją baigia remontuoti. Kontrastas matyti abejose nuotraukose.

Vyras tam jau išeikvojęs 6000 darbo valandų, o pastaruosius 2 su puse metų dirbo be perstojo. Baigia keisti interjerą, ketina baigti instaliuoti elektros įrangą, paleisti variklį.

Dar metai ir buriuos.

Naują ar naudotą, bet gerą daiktą nusipirkti patogiau ir gal net pigiau, nei gamintis (restauruoti) pačiam. Bet koks pasitenkinimas tai padarius savo rankomis!

Ir ne vien sovietų blokas garsėjo nagingais meistrais. Tokių yra visur, tik mes ne apie visus girdėjome.

Nuotraukos ir informacija – iš sailinganarchy.com.

P.S. Dar apie amerikėnus. Patiko vasarą diskutuojant blogerio Karolio išsakyta mintis: JAV tokios didelės, kad kalbėti apie visas valstijas kaip apie vientisą šalį, tas pats, kas kalbėti apie Europą kaip apie vieną valstybę.

Garbaus amžiaus sulaukęs ir buriavimą į nardymą povandeniniais laivas iškeitęs, vyresnės kartos IT milijonierius Tomas Perkinsas pardavė vieną didžiausių pasaulyje burinių jachtų — „The Maltese Falcon“.

Dabar megajachtos savininkė yra Elena Ambrosiadou. Ši turtinga dama vengia perdėto visuomenės dėmesio, bet įsigijus tokią jachtą niekur nedingsi, daugelio žmonių akys į ją bus nukreiptos.

Kai tokios megajachtos keičia savininkus, iškart kyla klausimas už kiek parduota-pirkta.

Skelbiama, kad Tomas burlaivį ketino parduoti už 165 (pavasarį buvo 180) mln. JAV dolerių, o pardavė už 120 mln. „žalių“ (kitur minima 99 mln eurų prašyta, 60 mln. svarų sterlingų gauta).

„The Maltese Falcon“ visgi nėra didžiausia jachta, Wikipedia pristato sąrašą, kuriame MF užima trečia vietą — 289.1 pėdų (88 m) ilgio ir 40.9 pėdų (12.4 m) pločio. Grimzlė su įtrauktų kiliu beveik 20 pėdų (apie 6 m), su išleistu – 36 pėdos (11 metrų – tai jau vidutinės jachtos ilgis!).

Tarp visų megajachtų, MF ko gero, pati futuristiškiausia. Jachtos valdymas automatizuotas, trys jos stiebai sukasi apie savo ašį, burės susukamos į stiebą ir visa tai reguliuojama kompiuteriu.

Jachtos interjere dera senų burlaivių ir hi-tech dizainas, o jos kajutėse rasi visko pagal paskutinį technikos žodį – nuo bevielio interneto ryšio iki plazminių televizorių per visą kajutės sieną.

Įgula sudaro 16 žmonių (yra vietos dar 4), įrengtos kajutės 12 svečių ir apartamentai (sunku jau pavadinti kapitono kajute) savininkui (dabar jau savininkei).

Jachta greita – visomis 15 burių (2340 kv. m) ji Atlanto vandenyną kartą įveikė per 10 parų.

Bet tradicine prasme „The Maltese Falcon“ vadinti burine jachta sunku. Neužvedus dyzelinių variklių, nei vienos burės išskleisti negalima. Nepaisant to, šis laivas vadinamas viena didžiausių privačių planetos jachtų.

T.Perkinsas, žmogus, kuris iš „Hewlett-Packard“ padarė [ir] kompiuterių kompaniją, dirbęs kompanijose „Compaq“ ir „Philips Electronics“, ir jachtos pageidavo pagal paskutinį technologijų žodį.

Jachtos, kurioje yra nuosavas povandeninis laivas, jau nekalbant apie katerius ir vandens motociklus.

Jei kam smalsu – daugiau jachtos nuotraukų ir informacijos.

Jei Betmenas turėtų jachtą, ji tikriausiai atrodytų kaip ši, — nuotraukoje. Bent jau taip mano „Yachting World“ (spausdintas variantas, balandžio mėn. Nr.; ačiū, Lina).

Vokietijos kompanija YSA užsimojo sukurti naujos kartos sportinę ar dienos plaukiojimo (Day Cruiser) jachtą ir 2006 metais į vandenį nuleido prototipą -– YSA-10. Jau po metų ši jachta laimėjo „Golden IF Design Award“ apdovanojimą.

Su jachta jos kūrėjai lenktyniavo keletoje tarptautinių varžybų, o vienose pasiekė 23 mazgų greitį. Kaip teigia gamintojaii, jie nori „suteikti klientams galimybę atrasti ir patirti naujų buriavimo įspūdžių“.

33 pėdų jachta lengva, joje minimaliai įrangos, sukurta naudojant naujausias technologijas ir medžiagas. Ji pagaminta taip, kad būtų lengvai transportuojama iš vienos regatos į kitą automobilių keliais.

YSA-10 falškilis su hidrauline pavara pakeliamas 55 laipsnių kampu, o tai, pasak gamintojų, unikalu tokios klasės laivų grupėje. Jachtos su rankine hidraulika dar ir sveria 150 kilogramų mažiau.

Tai griežtų, bet grakščių linijų jachta. Daugiau šios gražuolės nuotraukų galima rasti statytojų interneto tinklapyje (siūlomos nemokamos ekrano užsklandos) ir jų internetinėje Flickr fotogalerijoje.

YSA-10 duomenys:

• Ilgis — 10,45 m
• Vaterlinijos ilgis — 9,99 m
• Plotis — 3,19 m
• Svoris — 1200 kg
• Grimzlė — 3,00 m
• Grimzlė pakėlus falškilį — 1,80 m

Burės:

• Grotas — 43 m2
• Stakselis — 28 m2
• Code 0 — 52 m2
• Genakeris — 130 m2
• Stiebo aukštis nuo vandens — 15,50 m

Na, ir kaina — 185 000 eurų, be PVM.