Archive for the ‘Jachtos’ Category

Tiems patiems savininkams priklausančios jachtų gamintojos „Beneteau“ ir „Jeanneau“ populiarina patogų išpindėjimą – papildomą sraigtą, leidžianti patogiau manevruoti jachta uostuose.

Sovietmečio palikimas: padrulke dažnas pas mus vadina tą įtaisą.

Video: ir vienų, ir kitų gamintojų savireklama atrodo viliojančiai.

Bet „Yachting Monthly“, patys išbandę tokį švartavimosi būdą (video viršuje), pastebį, kad išpindėjimui reikia itin daug akumuliatorių energijos.

Kas nutiks, kai elektros energija išseks, dizelinis variklis neužkurtas, o už pusmetrio – prabangi superjachta?

Apie tai, kad Vokeitijos jachtų gamintojai „Bavaria“ ketina pirkti ar net nusipirko prancūzus „Dufour“ ir italus „Grand Soilel“, jachtinio verslo pasaulyje kalbama jau kurį laiką.

Atrodo, kad greitai vyksiančioje Paryžiaus laivų parodoje apie tai bus pranešta oficialiai.

Neprastas apetitas vokiečių konkurentus supirkti. Visos trys kompanijos panašios amžiumi (35-40 metų) ir gaminiais – populiariomis, nebrangiomis (sąlyginiai) madingų dydžių (27-33, 35-37, 40-48, 54-56 pėdų ilgio) kruizinėmis jachtomis.

Visos jos jei ne vienodos, tai labai panašios.

Dar vokiečiai galėtų akį į savo atstovybę Klaipėdoje užmesti. Kažkas ten ne taip.

O tai, kad neva „Bavaria“ yra prastos kokybės jachtos, nesiimčiau tvirtinti, kaip kad pas mus madinga.

Kaip ir visos vidutinės klasės dažniausiai čarteriui gaminamos jachtos, jos neprivalo atitikti įnoringų reikalavimu, užteks, kas saugumo reikalavimus atitinka.

• „Catalina“ nuotrauka.

Reportažu iš laivų parodos, „Piranija“ priminė man kelis neužbaigtus po Southamptono darbus.

Vokietijoje Audrius iš „Piranijos“ nusivylė amerikinių jachtų „Catalina“ kokybe, gi man Anglijoje jos pasirodė kaip sykis net per daug kokybiškos. Ypač, jei jachta čarteriui. Ir per daug snobiškos, net jei jachta sau. Ne mano skonio. Ir brangios.

Ne apie tai dabar. Apžiūrinėjęs vieną JAV gaminamų jachtų, įminiau ilgai mane kamavusią paslaptį – kam tiek, atrodo, nepraktiškos erdvės aplink gultą (priekinės ar galinės, kaip taisyklė, kajutės).

Juk kaip galima miegoti plaukiant jachtoje tokiame gulte, kurio šonai nesiremia į bortą ar vidinę sienelę – išvirsi net per menkiausią bangą.

Buriuotojai Lietuvoje tai aiškino paprastai: čia neva vakariečių tinginių išmislas buriuoti tik dienomis, o miegoti uostuose, kur nesupa, tad nereikia ir į bortus remtis.

Southamptono laivų parodoje 37 pėdų „Catalina“ jachtoje mus pasitikusi ir ją pristačiusi vadybininkė patvirtino tokį teiginį. Anot jos, jei norisi miegoti, yra kiti gultai, iš kurių neiškrisi. O šis skirtas miegui, kai jachta ramiai stovi.

Ir ji paaiškino: erdvė šonuose padaryta tam, kad žmogus jaustųsi įprastai kaip namuose. Kuomet jis ateina, atsisėda ant lovos krašto nusirengia ir atsigula. Tai ypač patogu, jei miegi ne vienas – taip, sėdėdamas ant lovos krašto, netrukdai partnerei (-iui). Žodžiu, amerikėnų mintis aiški: ir jachtoje turi jaustis kaip namuose.

O jei nori miegoti per sūpavimą, rinkis kitą gultą.

Arba neplauk.

• Nuotrauka iš oficialaus „Gipsy Moth IV“ tinklapio.

Parduota istorinė sero Francis Chichester jachta „Gipsy Moth IV“ lieka Anglijoje, pranešė  BBC.

Štai mažiausiai dar viena proga nuvykti į Angliją, kur jau galima bus pamatyti šią jachtą vandenyje. Krante jau mačiau.

Esu tikras: šis 54 pėdų dviejų stiebų kečas svarbus visiems, kas skaitė žymaus aviatoriaus ir buriuotojo knygą „ Džipsi Motu“ aplink pasaulį“* arba domėjosi brito kelionėmis, domisi buriavimu.

Greitam susipažinimui — trumpa jachtos kapitono Artūro Dovydėno parengta istorija (.pdf failas). Ten aprašoma ir kaip radosi nuotrauka, publikuojama šio įrašo viršuje: „Atskrido “Sandy Times” ir “BiBiSi” pasamdytas lėktuvas nuo Ugnies Žemės, kad nufotografuoti Čičestetio jachtą tik su štorminiu kliveriu skriejančią baltom keterom pasipuošusiom bangom.“

Po kelionės aplink pasaulį 1967 metais, „Gipsy Moth IV“ dar kartą apiplaukė Žemės rutulį 2007 metais. Tuokart jachta plaukė jaunimo įgula. Tik prieš tai burlaivį reikėjo gelbėti ir prikelti kone iš numirusių.

Ilgą laiką jachta stovėjo (spėju, vis dar stovi) krante, Lymingtono marinoje, kur ją pavyko ir man pamatyti. Praėjusią vasarą čia buvo sustoję ir jachtą matė Dariaus, savo burlaivį pasistačiusio namuose, odisėjos dalyviai. Tąkart Aras iš Mingės man rašė: „Faktas lieka faktu, kad britai nevertina savo istorijos.“

Gal visgi vertina, nes džiaugiasi, kad parduota ne užsieniečiams, o naujieji savininkai pažadėjo: jachta galės plaukioti jaunimas. Sumokėti už labai nenaują burlaivį 250-300 tūkstančių svarų sterlingų (oficialiai neskelbiama kiek, bet tokios kainos buvo nurodomos skelbimuose) yra daugoka, tiek galima mokėti tik už vardą.

Kiek kartų skaičiau „Gipsy Moth IV“ kelionės aplink pasaulį knygą, tiek kartų svajojau iš arti pamatyti jachtą. Svajonės pildosi.

Dabar dar norėtųsi pamatyti jachtą iš vidaus, nes labai nestandartinis išplanavimas. Tąkart rugsėjį, kai su drauge buriuotoja nuvažiavom prie jachtos, buvo jau po darbo valandų, nebuvo ko paprašyti įleisti vidun.

Ropštis pačiam nesinorėjo. Ir ne todėl, kad teritorija filmuojama saugos kamerų (kurias pamačiau tik vėliau žiūrėdamas nuotraukas), — be leidimo niekas į jachtą nelipa.

Rumpelio paliesti nepasiekiau, bet pajudinau vairo plunksną. Galima sakyti, prisiliečiau prie istorijos.

Pabaigai filmukas, kaip prie istorijos prisilietė žinomas buriuotojas Mike Golding:

O kitas filmukas, tai jau pati istorija:

* – Vilnius,  Mintis, 1986. – 240 p. Iš originalo: Sir Francis Chichester, Gypsy Moth Circle the World, Coward-McCann, Inc. New York, 1968.

Jachtų „Beneteau“ statytojai arba įžioplino klaidą, arba man mįslė, kodėl naujose jachtose tarp borto iliuminatoriaus ir kajutės apdailos likęs tarpas. Viršutinėje nuotraukoje jį pastebėsite – jame yra užuolaidėlės.

Neseniai iš vieno jūreivio girdėjau istoriją, kaip jie laivuose kerštauja neįtikusiems (pasikėlusiems, nedraugiškiems, skundikams etc.) jūreiviams – virš tokio nelaimėlio gulto į tarpą tarp denio ir gofruotų metalinių lubų įdeda metalinį šratą.

Banguojant šratas ritinėjasi ir keldamas triukšmą varo iš proto, o laivui ramiai stovint, bandymai jį išimti prilygsta Sifizo darbui. Pabandyk, jei gudrus, iškrapštyti. Gaudoma magnetu, bet šis limpa prie visų metalo konstrukcijų, tik šrato nepritraukia niekaip.

Panaši situacija, tyčia ar netyčia, gali nutikti ir naujose „Beneteau“ jachtose, jei kas užkristų tarp liuko ir apdailos. Kyštelėjau ten ranką Soutamptono laivų parodoje, pirštai į nieką neatsirėmė. Išeitų, kad bet koks nedidelis daiktas gali nukristi iki vaterlinijos ar net kilio ribos, o jau išimti jį iš ten bus vargas.

Toks pats, mano akimis ne visai vykęs sprendimas, yra ir superduper moderniame, brangiame ir ištaikingame modelyje „Sense“. Matyti nuotraukose: tarpas už vazos ir tarpas už viryklės dangčio.

Jachtas apžiūrint mane lydėjęs kompanijos „Fox’s Yacht Sales“ atstovas Robertas nepaaiškino, kodėl čia taip. O besidairant „Sense“ prototipe, jis ir pats pripažino, kad tai plaukiojanti ofisas arba namas, o ne kruizinė jachta.

„Man čia trūksta rankenų kur įsikibti, kai banguoja“, — sakė Robertas. Jachta plati, esant pasvyrimui (krienui) be papildomų rankenų nuo vieno borto prie kito pereiti keblu.

Tiesa, aptariamas jachtas, pirmoji buvo „Oceanis 37“, apžiūrėjome iškeltas krante, bet nesunku numanyti, kiek ir kaip jos gali siūbuoti.