• VOR nuotrauka.

Jei vokiečiai puola, tai neatsilieka ir anglai . Legendinė britų jachta „Great Britain II“ startuos kitoje „Volvo Ocean Race“ regatoje. Teoriškai šeštą kartą, praktiškai — pirmą.

Kitąmet prasidėsiančioje VOR regatoje prieš pirmojo etapo startą Alikantėje (Ispanija) vyks dviejų dienų šventė, kurios vienas įdomiausių reginių – ankstesnėse regatose dalyvavusių laivų lenktynės. Bene tituluočiausia šių lenktynių dalyvė — „Great Britain II“.

Ši jachta dalyvavo pirmosiose „Whitbread Round the World Races“ lenktynėse 1973-1974 metais. „Whitbread“ yra VOR pirmtakės, tad pagal tęstinumą „Great Britain II“ regatoje startuos jau šeštą kartą ir tai rekordas – nei vienam sportiniam laivui neteko dalyvauti lenktynėse nuosekliai penkis kartus iš eilės.

Pirmasis jos škiperis varžybose buvo seras Chay Blyth  – žmogus, kuris metaline jachta „British Steel“ (kompanija rėmusi jachtos statybą ir metalu – to gėrio jie turi) vienas pats apiplaukė Žemės rutulį iš rytų į vakarus (westwards around the world), taip vadinamu „neteisingu maršrutu“ (circumnavigating the wrong way).

Jei kam po ranka pasitaikys šios kelionės knyga, rekomenduoju. Pavadinimą pamiršau, bet kaip sero žmona prieš kelionę maisto skardines tepė laku, kad nenusitrintų popierinės etiketės, pamenu.

„Great Britain II“ pavadinimas buvo keistas kelis kartus iki dabartinio „Whitbread Heritage“ .

Jachta registruota tikrame ūkininkų mieste Karvėse (Cowes, Isle of Wight), bet nestovi pririšta, buriuoja ir kitus kviečia  bei 2013 metais ketina minėti „Whitbread“ regatos keturiasdešimtmetį.

Keli faktai:

• „Great Britain II“ buvo pastatyta specialiai „Whitbread Round the World Race“ regatai 1973-74 metais.
• Jachtą krikštijo princesė Ana.
• Du kartus jos škiperis buvo seras Chay Blyth — 1973-74 ir 1981-82 metų regatose.
• „Great Britain II“ dalyvavo šių sezonų „Whitbread“ regatose (skliaustuose pakeisti pavadinimai):
• 1973-74, 1977-78, 1981-82 („United Friendly“), 1985-86 („Norsk Data GB“) ir 1989-90 („With Integrity“).
• Pirmoje regatoje „Great Britain II“ kelionėje aplink Žemės rutulį sugaišo 144 dienas.

• Dave Kneale/Volvo Ocean Race nuotrauka.

Jau po metų (be kelių dienų) startuos vienos įdomiausių buriavimo lenktynių – komandinė regata aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“.

Ta proga regatos rengėjai skelbia konkursą ir kviečia balsuoti už geriausią praėjusių lenktynių nuotrauką iš 10 kendidačių.

Mano subjektyvia nuomone, yra buvusių ir gražesnių praėjusioje regatoje, nei kai kurios atrinktos. Bet išrinkti pačiąpačiausią gali arba profesionalai, arba balsuodami žmonės.

Ir vis tiek kiekvienam topas  gali būti visai kitoks.

Tik nuotraukų grožis dėl to nenukenčia.

Artimi ir patikimi tinklaraščio „Ant bangos“ šaltiniai Anglijoje aptiko Rusijos pasididžiavimu buvusią jachta „Kosatka“ (nuotraukoje).

Statyta prestižinėms „Volvo Ocean Race“ varžyboms, VO70 klasės jachta taip ir nebaigė 2008-2009 metų lenktynių, nes „Team Russia“ iššvaistė pinigus.

Nedidelio miestelio  Weymouth, nutolusio Lymingtono, kurio marinoje stovi „Kostaka“, 60 mylių, gyventojai kalba, kad jachta perdaroma vienutininkui. Dar gyventojai sako, kad greičiausiai plauks šioji jachta „Vendee Globe“ varžybose.

Štai čia mįslė: VG plaukia IMOCA60 klasės jachtos, o čia VO70. 10 pėdų skirtumas. Atrodo nedidelis, bet esminis.

Gal anglai neteisūs ir šneka beleką? [ Nespėjau patikrinti informacijos. ]

P.S. Gal kam reikia gero genakerio?

Distancija ilgesnė, poilsis trumpesnis, varžybų uostuose daugiau – tokia pagrindinį balandžio 19-osios dienos buriavimo naujiena: oficialiai paskelbti 2011-2012 metų „Volvo Ocean Race“ varžybų maršrutas ir uostai.

Kitaip nei praėjusioje regatoje, šįkart visuose uostuose – kur finišuose VO70 klasės jachtos — vyks trumposios varžybos „In Port Race“. Žiūrovams pritraukti bus rengiamos ir „Pro Am“ varžybos, kurių rezultatai nevirs taškais bendroje įskaitoje.

Naujoji distancija per keturis vandenynus, sustojant 5 kontinentų uostuose sieks 39 270 jūrmylių generaliniu kursu, o tai yra 2 000 jūrmylių daugiau, nei 2008-2009 metų regatoje.

Jūrmylių daugiau, net poilsio krante buriuotojai turės mažiau – taupant pinigus tarpai tarp etapų bus trumpesni, uostuose sportininkai užsilaikys po kelias dienas.

Distancijoje nebus, kaip anksčiau, kontrolinių taškų, kuriuos praplaukus komandoms buvo skiriami papildomi taškai. Dabar nustatyta, kuriuos Žemės objektus kuriuo bortu praplaukti ir viskas.

Kinija vėl priims VOR

Pažvelgus į uostus, matosi naujovių. Apie pirmuosius paskelbtus „Ant bangos“ jau rašė. O štai apie Kinijos uostą Sanya ir Brazilijos Itajaí nieko neteko girdėti, iki kol jie nebuvo patvirtinti VOR vadovų.

Kas tai per pietinis Kinijos uostas , kurį net nežinia kaip lietuviškai rašyti (Sanija? Gal tiks kiniškai – 三亚)? Tai piečiausias Kinijos miestas, įsikūręs trijų upių deltoje, neblogu klimatu ir gerais paplūdimiais. Čia ir finišuos trečio etapo, startavusio Abu Dabyje, įgulos.

VOR giriasi, Kiniją pasirinkę po „sėkmingo praėjusio sezono finišo“. Kur tau! Tąkart iš distancijos pasitraukė dvi jachtos, kitoms etapas virto košmaru buriuoti šaltyje, o uosto varžyboms vėjo laukta tris dienas.

Gal šįkart taip nebus, nes vidutinė Sanijos temperatūra +22ºC.

Rio – dar ne visa Brazilija

Ar toks pat kurortas „Ant bangos“ iki šiol negirdėtas (tamsuoliai) Itajaí uostas (Itažajus?)? Žemiausia temperatūra čia buvo -1.2ºC laipsnių 1975 metais. Aukščiausia gali siekti +40ºC. Nesušals buriuotojai.

Kelis kartus mažesnis už anksčiau minėtą kinų, šis Atlanto pakrantėje esantis uostas savo gyvavimą skaičiuoja nuo 1860 metų.

Vos 160 tūkstančių gyventojų turinti Itažajus yra stambus prekybos uostas. Bet jame nėra jachtų prieplaukos – marina bus specialiai statoma VOR regatai.

Aistringi „kiviai“

Kiti uostai puikiai žinomi, o Majamis (Miami) ir Oklandas (Auckland) pažįstami „Tūkstantmečio odisėjos“ dalyviams.

Tiesa, Oklandas „spyriojosi“: buvo pranešimų, kad jis taps VOR uostų, vėliau jie paneigti, vėliau paneigti paneigimai.

Pasirodo, Naujojoje Zelandijoje, „kivių“ (ne vaisių ir ne paukščių) krašte, gyvena tokie aistringi buriavimo „sirgaliai“, kad VOR administracija baiminosi dėl buriuotojų saugumo. Ypač – vandenyje, kai vietos buriuotojai ir „motoristai“ tuntais plaukia sutikti ir palydėti jachtų.

VOR vadybininkai ilgai derėjosi su miesto valdžia, kad ši užtikrintų pakankamą laisvę sportininkams distancijoje.

Visa artėjančios „vandenynų ralio“ regatos lentelė su uostais ir distancija:

„Vandenynų Dakaro“ — regatos aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“ — rengėjai toliau skelbia būsimų 2011-2012 varžybų uostus. Pranešta kur finišuos kita VOR regata – Airijos uoste Golvėjuje (Galway).

Tai jau antrasis uostas po Keiptauno, kuriame startavo ir finišavo praėjusios 2008-2009 metų regatos etapų dalyviai.

Gal Golvėjaus uosto įtraukimas į būsimą regatą bus geras akstinas airių-kinų komandai „Green Dragon“  ir vėl startuoti regatoje (kol kas žinomos dvi komandos)?

Kiek žinoma, jachtą ketinama atnaujinti nauju falškiliu ir naujomis burėmis. Ir, žinoma, komandos galvos skausmas – naujų partnerių (kaip gražiai vadinami rėmėjai) paieška.

O Golvėjus, sako, nusipelnė VOR regatos finišo kaip uostas, kuriame jachtų pažiūrėti susirinko bene daugiausiai žmonių per praėjusią regatą – apie pusė milijono. Praėjusioje regatoje joje vyko transatlantinio etapo (startas Bostone) finišas.

Dar pora nuotraukų iš praėjusios regatos įvykių Golvėjuje (įrašo viršuje – 8 etapo startas iš Airijos į Švediją, Marstrandą):

• Rick Tomlinson/Volvo Ocean Race nuotraukos.

Pirmadienį (kovo 15 dieną) pranešta apie dar vieną būsimos regatos uostą – Jungtinių Arabų Emiratų sostinę Abu Dabį.

Na negalėjo, negalėjo regata pralenkti nors ir krizės neaplenktų, bet turtingų, jei ne pačių turtingiausių, kraštų. Juk ir praėjusioje regatoje į Indiją, Kiniją plaukta dėl ten esančio potiancialo pritraukti naujus laivus į regatą.

Ir kitoje VOR dalyvaus pirmoji šių lenktynių istorijoje arabų komanda „Team Abu Dhabi“. Jachtą jai stato vietinė firma.

Veikiausiai Abu Dabyje finišuos antrasis etapas iš Keiptauno. Ta proga ketinama pastatyti ir naują mariną.

Tad jau dabar žinomi VOR 2011-2012 uostai: Alikantė (startas, Ispanija), Keiptaunas (Pietų Afrikos Respublika), Lisabona (Portugalija), Lorentas (Prancūzija), Golvėjus (Airija), Abu Dabis (JAR).

Europoje kaip ir aišku, nors dar gali vienas būti. Afrika ir Artimieji Rytai vargu ar gaus dar po vieną uostą.  Liko Azija, Australija ir Okeanija, abi Amerikos. Kur suks naujosios VOR maršrutas?

• Mhic Chambers nuotrauka.

• Capucine Trochet nuotrauka.

„Vėjo pamušalai“ skelbia , kad jų ir jų skaitytojų nuomone, regata „Volvo Ocean Race“ — svarbiausias praėjusių metų įvykis.

„Ant bangos“ tam pritaria visomis keturiomis. Ta proga keletas aktualijų iš VOR „fronto“, nes jau aiškėja būsimos regatos kontūrai – įgulos, uostai.

Jau anksčiau skelbta, kad į 2011-2012 metų regatą įsitraukia (grįžta) prancūzai. Nusipirkę praėjusios regatos nugalėtoją, jachtą „Ericsson 4“, jie ją pervadino „Groupama 70“ ir tai bus treniruočių laivas.

Šio sindikato trimaranas „Grupama 3“ šiuo metu plaukia netoli (arba jau aplenkė) Horno ragą – prancūzo škiperio Franck Cammas įgula gerina plaukimo aplink pasaulį rekordą ir siekia Žiulio Verno trofėjaus („Jules Verne trophy“).

Artėjančiai regatai „Groupama“ sindikatas statosi naują laivą, kuris vadinsis „Groupama 4“.

Dar anksčiau buvo skelbta, kad dalyvavimą VOR regatoje patvirtino Italijos buriuotojai. Preliminarus Giovanni Soldini vadovaujamos komandos pavadinimas „Italia 70“.

Tuo tarpu sindikato „Emirates Team New Zealand“  vadovai priėmė sprendimą nedalyvauti VOR regatoje, nors anksčiau buvo išreiškę tokį ketinimą. Komandos vadovai ir rėmėjai turi kitų tikslų ir planų.

ETNZ dalyvaus TP52 jachtų regatose ir Louis Vuitton Trophy , nors neabejojama, kad pagrindinis jų siekis – atsivėrusi galimybę mesti iššūkį „Amerikos taurės“ („America’s Cup“) nugalėtojams — JAV sindikatui „BMW Oracle Racing“  .

Teigiama, kad „kivių“ pasitraukimas nenulems VOR vadovų sprendimų renkantis uostus. Bet beveik neabejojama, jog Oklendas nekandidatuos į uostus, priimsiančius VOR dalyvius.

O šią savaitę jau paaiškėjo naujausi VOR regatos uostai. Pirminiame etape dėl teisės priimti varžybų dalyvius varžėsi 34 Europos uostai, po atrankos jų liko 15.

Transatlantinio etapo finišas vyks Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Tai pirmas kartais, kai šis uostas priims tokias varžybas.

Priešpaskutinio regatos etapo, kuris startuoja Lisabonoje, finišas vyks Prancūzijos miestas Loriente. Ta proga uoste pirmą kartą viešai su burėmis plaukė jachta „Groupama 70“ (nuotraukoje).

Pirmasis uostas, apie kurio dalyvavimą regatoje buvo pranešta, yra Keiptaunas. Sunku įsivaizduoti vandenynų lenktynes aplink Žemę be šio uosto.

Pas anarchistus radau įdomų vaizdelį. Gal esu minėjęs, kad 7 „Volvo Ocean Race“ etapas Bostone startavo tirštame rūke, bet anuomet nebuvau skaitęs, jog jie buvo susidūrę su kitais laivais starto distancijoje.

Ar sportinės jachtos atsidūrė laivų kelyje?

Galima ginčytis iki užkimimo, kad burinis laivas turi pirmenybę prieš motorinį, bet yra taisyklė, patvirtinanti pati save: „Kiekviena taisyklė turi išimčių“. Tad aš čia įžvelgčiau regatos rengėjų neapsižiūrėjimą.

Anarchistų forume užtikau tokį šios situacijos vertinimą:

„Rules are rules, but you cannot argue the law of greater mass. (well you can, but you will generally lose).“

Manau, vertimo nereikia. Arba galima pasakyti kitais žodžiais:

„Begemoto prastas regėjimas, bet dėl jo svorio jam tai ne yda.“

Paskutiniuose įrašuose minėjau daugybę Švedijoje matytų plaukiančių jachtų ir euforiją užlipus ant VO70 klasės jachtos? Visai tai niekis, ką pamačiau ir patyriau per „Volvo Ocean Race“ Stokholmo vieną „in-port“ varžybų etapą škeruose.

Matę „America’s Cup“ varžybas sakė, kad tiek jachtų pažiūrėti regatos ten nebuvo atplaukę. Tūkstančiai įvairaus dydžio ir buringumo, pakėlę bures ar tik su varikliais jachtų, keliastiebių burlaivių ir nemažai katerių iš įvairiausių Stokholmo archipelago škerų (esu tikras, ir iš tolimesnių Švedijos vietovių) plaukė į nuo sostinės apie 35 jūrmyles nutolusią regatos akvatoriją.

7 val. ryto „Ambersail“ išplaukę (o grįžome tik 9 vakare), mes manėme, kad varžybų dalyvės jau distancijoje, bet vėliau jos mus pasivijo, o visų VO70 klasės jachtų priekyje lyg flagmanas plaukė Švedijos karališkojo karinio jūrų laivyno pasididžiavimas – viena iš ultramodernių „Visbi“ klasės fregatų „Helsingborg“.

Mums pasisekė, kad „Ericsson Team“ dėka gavome melsvą VIP vėliavą ir galėjome išsiskirti iš visos jachtų flotilės – buvome arčiau distancijos. Pati distancija – maždaug dviejų jūrmylių atkarpa: startas prieš vėją, siauri vartai ties distancijos viduriu, ženklas ir vėl į starto liniją finišuoti. Mūsų išskirtinis statusas mums (kaip ir dar keliems laivams), leido varžybas stebėti iš arti – ties susiaurėjančiais distancijos vartais.

Kas ir kaip laimėjo varžybas, informacija oficialiame puslapyje. Bet žiūrėti kaip šios didžiulės ir greitos jachtos plaukia buvo, kaip sakoma, „kažkas tokio“. Esu girdėjęs apie tokių jachtų manevrus, vykdomus per „akimirkas“, dabar pats mačiau, kaip vendas įvyksta per (suskaičiavau) 10 sekundžių, genakeris iškeliamas per keliolika sekundžių.

Kaip sakė Simonas: „Jei taip sklandžiai vendai vyktų RS-280 jachtų varžybose…“. Kelių šimtų kvadratinių metrų ploto burę iškelti į dvylikaaukščio namo aukštį bei vėliau ją suvaldyti keičiant halsus vos per kelias akimirkas tai dievaži kokio profesionalumo reikia.

Regatą buvo smagu stebėti, kai jachtoje ją komentavo šimtus kartų labiau apie sportines varžybas nei aš nusimanantys („Ambersail“ turėjo svečių). Bandžiau laimę ir totalizatoriuje, bet niekas tiksliai neatspėjo nugalėtojų, tad surinktas bankas išsiliejo alumi ar kitais gėrimais „Volvo Ocean Race“ miestelyje.

P.S. Pirmadienį išplaukiam į Sankt Peterburgą, GRIB vėjo nežada…

Net pačios nedrąsiausios ar netikėčiausios svajonės pildosi, jei jų sieki. Žinojau, kad pamatysiu JAS, tik nežinojau, kada ir kur. Ir laimė nusišypsojo Stokholme.

Kas skaito šį tinklaraštį ar pažįsta mane, iškart supras, apie ką aš kalbu – apie „Volvo Ocean Race“ jachtas. Žiūrėti į šiuos sportinius bolidus nuotraukose yra malonu akiai, o juos matyti gyvai iš arti, dar daugiau – užlipti ant tokios jachtos denio ir pamatyti ją iš vidaus, yra sunkiai nusakomas, bet kiekvienam aistruoliui suprantamas jausmas. Tai lyg aistringam F1 gerbėjui įlipti į Schumacherio bolidą.

Betrūksta su tokia jachta buriuoti (tarkime, plaukti viena etapą VOR regatoje, bet ne kaip MCM, kuriam čia tik valgio ruošimas patikėtas) ir jau galiu numirti. Daug emocijų? Tebūnie. Nes šios jachtos to vertos.

Iš arti mačiau PUMA, abi Ericsson, Green Dragon, Delta Lloyd ir Telefonica Black (Telefonica Blue buvo toliau, iškelta ant kranto, bet prieš varžybas nuleista).

O Ericsson 3 pamačiau ir iš vidaus (kartu su kolegomis iš „Ambersail“). Tik 10 pėdų didesnė už „Ambersail“, tačiau tokia DIDELĖ. Viduje gultus galima būtų kabinti skersai ir vietos vis tiek liktų. Borto aukštis ir ant jo pakabinti krancai kelia įspūdį. Bet visgi didžiausią paliko jachtos vidus – ten tiek erdvės…

Jachta pagaminta iš anglies pluošto, tad natūraliai yra juoda, bet viduje kai kurios vietos dažomos (kiekvienas dažų gramas – papildomas svoris), kitaip būtų per daug tamsu. Anglies pluošto ir vantai, vėlgi, mažinant svorį.

O jau kokpito platumas – skersai nedidelį automobilį galima būtų pastatyti. Tokia jachta tikrai skirta plaukti ne prieš vėją – išvysčiusi didelį greitį, plaukdama prieš bangas ji šoka nuo vienos ant kitos ir plojasi visu savo plačiu transu į vandenį. Ir ant denio, ir viduje esantiems tikrai turėtų būti nesaldu. Bet jei ant bangos glisuoja pilnais kursais, tai greičio pojūtis turėtų būti „nerealus“.

Stiebo aukštis – jau gerokai virš 12 aukštų namo. Toks pirmas įspūdis, nesidairant į techninius duomenis. Ir visa tai galima ne tik pamatyti, bet ir paliesti, pačiupinėti. Nesvarbu, kad trumpai, bet juk tai buvo viena iš svajonių.

Beje, į jachtą įlipome tik nusiavę batus. Ne, čia damos su aukštakulniais, kaip kartais būna ant „Ambersail“ denio, tikrai nelipa. Nors damų mačiau.

Ne ką menkesnį, o gal net didesnį įspūdį paliko jachtos škiperis (tikrasis kapitonas yra kitas) švedas Magnus Olsson. Toks atrodo paprastas vaikinas, o akyse – angliukai ir aistringa ugnis. Jis žinojo „Ambersail“ – juk buvo jos „sesės dvynės“ „Assa Abloy“ škiperis per 2001-2001 metų regatą.

Kai jam pasakojome apie „Tūkstantmečio odisėją“ , jis žavėjosi lietuvių kelione, o kartais jam ir emocingas žodis išsprūsdavo. Nuo jo vėjo ir saulės nugairinto veido retai dingsta šypsena, nuolat markstosi akys. Bet tai žmogus, kurį vos pamatęs jauti – kapitonas. Nežinau, koks jis jachtoje, bet su tokiu norėčiau plaukti.

Na, o krante jis… Patys matote – „savas bičas“. Ta proga dar viena mano foto iš serijos „Aš ir…“.

P.S. Kol kas JAS matėme tik šalia Švedijos karališkųjų rūmų. Bet mes jas matysime distancijoje, o Ericsson Team dėka iš arti – gavome leidimą su „Ambersail“ uosto varžybas stebėti VIP zonoje. Ir nesvarbu, kad į distanciją kai kurie išplauksime nemiegoję vietinę švedišką joninių naktį…

Kiek spėju pažiūrėti į naujienų srautus, aštuntajame „Volvo Ocean Race“ etape visi VOR bolidai nestokoja vėjo ir lekia milžiniškais greičiais. O pasižiūrėjus šį filmuką supranti, kad tokią jachtą valdyti gali tik tikrai tai išmanantis. Nors ir profesionalams nutinka neplanuotų posūkių prieš vėją.

Ar kažkas vairo mechanizme lūžo, ar taip banga nubloškė ir savaiminis vendas (kartais „karvės vendu“ vadinamas) įvyko?

Citata pavadinimui/terminui paaiškinti: „Šiaip jau karvės vendas – tai saugus manevras, keičiant halsą, esant pavėjiniam plaukimui, mūsų atveju – tai buvo nepatyrusio vairininko požymis.“

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Štai taip vyrai buriuoja. Savaitė tokio (na, ne visada) buriavimo, ir Atlanto vandenynas perplauktas.

„Volvo Ocean Race“ septintojo etapo akimirkos iš jachtos „Green Dragon“ denio.

Man jau „kranto sindromas“. Šeštadienį jau turėčiau gauti pirmą porciją vaistų.

Per Atlanto vandenyną – akies mirksniu. Pradėjus realiai buriuoti ir skyrus mažiau dėmesio buriavimo įvykiams internete („mark all as read“ mano išsigelbėjimo mygtukas RSS skaityklėje), toks man pasirodė septintasis „Volvo Ocean Race“ etapas.

Kiek aktyviau dar žaidžiau virtualų buriavimo simuliatorių, juk kursą pakoreguoti kompiuterio užtenka kelių minučių, o štai dešimtis tekstų vien akimis permesti pusvalandžio mažiausiai reikia.

Bet ir virtualus buriavimas „kentėjo“ nuo realaus – kai plaukiau „Gero vėjo“ regatoje ir nesijungiau į internetą, mikliai virtualybėje praradau keliasdešimt tūkstančių vietų. Nė kiek negaila – virtualiai buriuoti, tai lyg laižyti medų per stiklą. Kituose simuliatoriaus etapuose net nestartuosiu, laukia dvi rimtos kelionės jachtomis, tad nebus kada ir kaip.

Bet grįžkime prie VOR. Panašu, jog pirmi Golvėjuje (Airija) finišavę „Ericsson 4“ jau užsitikrino VOR nugalėtojų laurus. Ar manote, kad dar yra teorinių šansų pasivyti lyderius taškais paskutiniuose trijuose etapuose ir dvejose uosto regatose?

Startavę Bostone (JAV) Atlanto vandenyną E4 įveikė per 7 dienas, 10 valandų, 33 minutes ir 51 sekundę.

Tai skaudu „Telefonica Blue“ komandai, kuri lyderiavo beveik visą kelią per Atlantą, tačiau prakišo netoli finišo. VO70 klasė nėra monotipai, kiekviena jachta kažkuo skiriasi ir „Telefonica Blue“ pralošė greitį pavėjiniais kursais. Ją pasivijo ir aplenkė iš paskos plaukusios jachtos. Tikriausiai liūdna stebėti, kaip pro tave praplaukia priešininkas, kurį iki tol buvai palikęs užnugaryje ir nieko negali padaryti –- na neplaukia laivas greičiau nors tu ką.

O prieš finišą vėjas pūstelėjo kaip reikiant. Kai kurios jachtos patyrė ne vieną bročingą – pavojinga situacija, kai dėl vėjo gūsio, vairininko klaidos, dar kitų priežasčių jachta virsta ant šono. Nors šios jachtos statytos būtent labiau pavėjiniams nei priešvėjiniams kursams. Bet būdavo, jog jachta iškyla ant bangos, įgauna greitį, glisuoja ir aplenkdama bangą rėžiasi visu smarkumu į prieš tai esančią. Per denį liejasi tonos vandens. Jo buvo net iki kulkšnių kai kuriose jachtose.

Tokiose ekstremaliose situacijose, kai balansuojama ties pergalės ir pražūties riba, nelengva išvengti avarijų. Bene labiausiai nepasisekė amerikiečių PUMA įgulai, kuriai lūžo vienas vairas. Teko leisti bures ir vandenyne meistrauti avarinę valdymo sistemą. Bet jachta sėkmingai pasiekė finišą.

O Airijoje šventė. Juk airiškai-kiniška jachta „Green Dragon“ finišavo trečia! Tas trumpai septintojo etapo finišas ir ekipažų uždirbti taškai:

1. Ericsson 4 — 8
2. PUMA — 7
3. Green Dragon — 6
4. Telefónica Blue — 5
5. Delta Lloyd — 4
6. Telefónica Black — 3
7. Ericsson 3 — 2

Ir galutinės įskaitos lentelė po 7 etapų (vieta, jachta, škiperis, taškai) :

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 92.0
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 77.5
3. PUMA (Ken Read) 76.0
4. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 60.0
5. Green Dragon (Ian Walker) 52.0
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 36.0
7. Delta Lloyd (Roberto Bermúdez) 29.5
8. Team Russia 10.5 (nestartavo)

Kaip dažniausiai, pabaigai – keletas nuotraukų iš tos galybės įspūdingų kadrų, kuriuos „gamina“ komandos:

Šeštasis „Volvo Ocean Race“ etapas galėjo pasirodyti kiek nuobodokas –- stebint kompiuteriu atrodė, kad 7-ios regatoje dalyvaujančios jachtos po starto Rio de Žaneire iki finišo plaukė vienu halsu, t.y., vėjas nuolat pūtė į dešinį bortą.

Kai jachta ilgą laiką pakrypusi tik ant vieno šono, pradedi suprasti, iš kur atsirado pokštas „viena koja trumpesnė“.

Taip plaukiant jachtos sėkmė priklauso nuo to, kaip komandos operatyviai keičia bures stiprėjant ar silpstant vėjui, arba kaip jas keis plaukiant aštriau ar bukiau į vėją.

Žinoma, taip galėjo tik man pasirodyti stebint iš šalies (ypač – kompiuteriniame VOR simuliatoriuje). Bet net kompiuterio ekrane matosi, kad bene didžiausias manevras buvo prieš finišą Bostone –- jachtos negalėjo plaukti tiesiai į jį, joms reikėjo daryti nemenką puslankį, taip aplenkiant banginių draustinį. Tai gerai matyti iš „The New York Times“ iliustracijos:

Kai kurios VOR dalyvės (o taip pat ir „Vendee Globe“ vienutininkai, kiti buriuotojai) jau patyrė susidūrimų su nežinomais plaukiojančiais objektais. Bet viskas baigėsi gerai, jei taip galima išsireikšti, kai dėl lūžių buvo prarastos vietos, gedimus teko taisyti krante.

Gi skriejant nemenku greičiu užplaukti ant banginio pasekmės gali būti liūdnos. Be abejo, skaudžiau nukentėtų buriuotojai, nei iš pažiūros nerangus, bet visgi manevringas didžiulis vandenynų žinduolis.

Bet nukentėti gali ir jie -– dideliu greičiu plaukiančios jachtos falškilis po vandeniu yra pavojingas ginklas (gal ne „peilis per sviestą“) gyviems organizmams.

Banginiai savo draustinyje pradėti šerti šį mėnesį, o aplinkosaugininkai dar sausį su VOR rengėjais sutarė, kaip keičiasi distancija aplenkiant draustinį — 842 kvadratinių mylių plotą Masačiusetso įlankoje Šiaurės Atlante. Federaliniai JAV įstatymai numato, kad šioje teritorijoje didesni nei 65 pėdų laivai turi sumažinti greitį iki 10 mazgų, o migracijos metu –- aplenkti teritoriją.

VOR jachtoms tai sudarė papildomas maždaug 400 jūrmylių. Ir kaip tik čia, bei šiek tiek anksčiau, ir vyko lyderių kaita: ilgą laiką pirmavo „Telefonica Blue“, bet pirmos sekmadienį (balandžio 26 d.) finišavo „erkės“ (abi „Ericsson“). Pirmadienį 6-ąjį VOR etapą finišu uždarė „Green Dragon“.

Rezultatai (finišo vieta, jachta, škiperis, uždirbti etape taškai, bendra taškų suma regatoje):

1. Ericsson 4 / Torben Grael / 8 / 77.5
2. Ericsson 3 / Magnus Olsson / 7 / 53.0
3. Telefónica Blue / Bouwe Bekking / 6 / 64.5
4. PUMA / Ken Read / 5 / 64.0
5. Telefónica Black / Fernando Echávarri / 4 / 29.0
6. Delta Lloyd / Roberto Bérmudez / 3 / 21.0
7. Green Dragon / Ian Walker / 2 / 44.0

Jau keturis mėnesius, o tai yra du „Volvo Ocean Race“ regatos etapus, Rusijos komandos „Team Russia“ jachta „Kosatka“ prišvartuota Kanarų salose. Varžėsi ji tris etapus, o prieš pat naujuosius metus komandos (sindikato) savininkas, Rusijos verslininkas Olegas Žerebcovas komandai pasakė: stabdom, vyručiai, plaukiojimus, nėra pinigų.

Ir štai neseniai O.Žerebcovas paaiškino, kodėl komanda laikinai (?) pasitraukė iš varžybų ir ar sugrįš.

Dėl nesėkmių, anot verslininko, kalti vadybininkai – jie iššvaistė sindikato biudžetą. O pirkti pigių rusų buriuotojų negalima, nes, jei tikėti verslininku, tokių pajėgių Rusijoje nėra. Tačiau ir pirktasis škiperis, pasirodo, per skystas suvaldyti tarptautinę jachtos „Kosatka“ įgulą.

Štai sutrumpintas „Team Russia“ vadovo įvardintų nesėkmių sąrašas:

Svoris. „Kosatka“ į vandenį 2008 metais (statė Anglijos kompanija „Green Marine“) nuleista per vėlai, ją statyti skubėta ir ji gavosi 850 kilogramų sunkesnė, nei projektuota -– 14 tonų (iš kurių 7 tonos – falškilis). Prisiminkim, kad dabartinė „Ambersail“, kaip „Assa Abloy“ 2001-2002 metų VOR nedalyvavo, nes buvo sunkesnė nei jos „sesė dvynė“ vos 30 kg. Papildomas svoris kainavo greitį — pučiant silpnesniam nei 12 mazgų vėjui, „Kostaka“ stipriai atsilikdavo nuo konkurentų.

Biudžetas. Buvo planuota, kad jachtos statymas ir dalyvavimas varžybose kainuos 12 mln. eurų. Bet jau Singapūre biudžetas siekė 13,5 mln. eurų, o baigiantis lenktynėms galėjo viršyti 16 mln. eurų. Anot O.Žerebcovo, nebuvo griežtos išlaidų kontrolės, sindikato vadybininkai pereikvojo lėšas, o Rusijos firmos paremti, t.y. ir reklamuotis, nenorėjo.

Skylės biudžete reiškė ne tik, kad trūksta pinigų samdomų profesionalų atlygiui. Komanda nebeturėjo pinigų ir technikai – kam nors sulūžus nebūtų už ką sutaisyti. Paskaičiuota, kad norint sugrįžti į regatą ir dalyvauti bent trijuose paskutiniuose etapuose, ekipai reikia 800 tūkst. eurų.

Škiperis. Komandos savininkas įsitikinęs, kad pasaulyje yra tik 10-15 škiperių, galinčių sėkmingai dalyvauti VOR regatoje. Rusijos pasamdytam austrui Andreasui Hanakampui pritrūko tų lyderio savybių, kurių turi pasaulinio lygio škiperiai. Dėl panašios priežasties -– profesionalumo trūkumo — „Team Russia“ nesamdė ir savų buriuotojų, rusų (be O.Žerebcovo plaukė tik dar vienas rusas — žurnalistas Sergejus Bogdanovas).

Kad ir kokios liūdnos prognozės, O.Žerebcovas tiki, kad bent paskutinį etapą — iš Stokholmo į Sankt Peterburgą — „Kosatka“ plauks. Nepraranda jis vilties ir Rusijai dalyvauti 2011-2012 metų regatoje. Juk treniruočių laivą turi. O formuojant kitą sindikatą jau nebekartos senų klaidų.

Žvelgiant į šias imperialistinės Rusijos su visais jos oligarchais (net ir praradusiais per krizę bendrai apie 380 milijardų (!) JAV dolerių) komandos sunkumus, Lietuvos ekipos dalyvavimas VOR lenktynėse atrodo, švelniai tariant, miglotas. Juk jei Rusijos verslininkams nerūpi 2 milijardų žmonių reklaminė auditorija, tai kokia Lietuvos firma norės ir/ar įstengs tiek reklamuotis? Kitą vertus, „Ambersail“ pavyzdys, o ir daugybė kitų sportinių (ir ne tik) pavyzdžių rodo – maži esame, bet kartais ui kaip trinktelim.

Šeštadienį startavusį „vandenynų ralio“ „Volvo Ocean Race“ VI etapo startą ir vėl galime apžvelgti iš „Ant bangos“ jau gvildentos verslo pusės.

Įprastai startus įsivaizduoju kaip linijos tarp ženklo ir teisėjų laivo kirtimo, o iškart po to plaukiama distancija. VOR startas — tai ne tik starto linijos kirtimas, bet plaukiamas ir trumpas atstumas nuo ženklo prie ženklo ekvatorijoje. Ir jau tik po to plaukiama visa distancija..

Kai VOR etapų distancijos vandenynais tęsiasi dešimtis tūkstančių jūrmylių (jei ne šiuolaikinė multimedija, dešimtis dienų jose nematytume jachtų), manyčiau, kad verta ir startą padaryti atskira, trumpa distancija.

Pasižiūrėti VI etapo starto (pagaliau ir vėl 7 jachtos!) Rio de Žaneire suplūdo minios žiūrovų. Bemaž 50 tūkstančių žmonių kilo ant „Cukraus galvos“ kalno, nuo kurio galima pasigrožėti miesto vaizdais iš vandenyno pusės (Rio simbolis — Laiminančio Jėzaus skulptūra — yra ant priešais esančio Korkovado kalno).

Starto distancijos pirmasis ženklas buvo šalia garsaus Guanabara paplūdimio, tad galima tik įsivaizduoti, kokį gražų vaizdą matė tuomet pliaže 30 laipsnių karštyje poilsiavę vietos gyventojai ir turistai.

Ir štai: tikrai įspūdingai atrodančių (plaukiančias VO60 mačiau ir gyvai) jachtų startas tapo švente ir… dar viena firminių ženklų reklama.

Nepamirškime ir žiniasklaidos dėmesio, kuriuo po starto gyrėsi VOR (207 kartus 42 leidiniuose paminėtas bent jau regatos vardas). Šįkart, natūralu, didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė „saviškis“ — penkis kartus olimpinis medalininkas, daugybės čempionatų nugalėtojas „Ericsson 4“ škiperis brazilas Torbenas Graelis.

Pabaigai, dar keletas nuotraukų iš starto:

P.S. Ach taip taip, visus su Velykomis — eggsų, o ne ballsų švente!

Tęsiant temą apie „Volvo Ocean Race“ regatą, pinigus ir ateitį. Pastabioji Ginaitė savo komentare atkreipė dėmesį, kad gal aš netiksliai suformulavau teiginį apie investicijų į varžybas atsiperkamumą.

Mano, kaip „verslininko“, karjera truko kelias dienas kioskelyje prie Pervalkos paplūdimio mokyklos laikais, tad apie VOR verslo modelį drąsiai teigti nieko negaliu. Tik išsakyti subjektyvią nuomonę, kaip aš tai suprantu.

Tai iš kur regatos ir joje dalyvaujančių įgulų pajamos? Spėju, jog pagrindinis šaltinis, tačiau netiesioginis – reklama. Vargu ar milijonus (bet ką gali žinoti) VOR užsidirba parduodant suvenyrus ir atributiką.

Kiek svarbi reklama, man pasakojo 2001 metais Gioterburge per tuometės regatos pristatymą. Esmė paprasta – jachta pavadinta firmos vardu (prekinis ženklas), visi rašo/rodo varžybas, mini prekinį ženklą, o kompanija už tai nemoka pinigų, nes jau sumokėjo suburdama komandą.

Savo senuose užrašuose radau, kad viena komanda (sindikatas) į jachtą (ar dvi, kaip „Assa Abloy“) investuoja apie 20 mln. (pati regata kainavo apie 19,5 mln.) JAV dolerių. Neužsirašiau, bet atmintyje man liko ir skaičius 1 milijardas – neva tiek „baksų“ sumokėtų sindikatas, jei pirktų kiekvieną vardo paminėjimą žiniasklaidoje. Bet milijardas, sutikite, kiek didokas skaičius. Laki mano fantazija.

Tik čia, manau, gal ne skaičius, o pats reklamos principas svarbus. Galiu tik numanyti, kiek naujų mobilių telefonų (Ericsson), aprangos (PUMA) pirkėjų, mobilaus ryšio klientų (Telefonica), automobilių ir jachtinių variklių pirkėjų (Volvo) radosi vien dėl regatos reklamos.

Ir čia tik stereotipiškai žvelgiant į man žinomų firmų vardus. Nenumanau, ką reklamuoja „Green Dragon“. Neaišku, ką, be Rusijos, atspindi „Kosatka“, o „Delta Lloyd“ man iš vaikystėje/paauglystėje skaitytų knygų siejasi su jūrine draudimo bendrove (registru) „Lloyd“.

Tad veikiausiai prekinio ženklo žinomumas, kuo platesnė auditorija ir yra ta sindikatų investicijų grąža. VOR jau paskaičiavo penkių dabartinės regatos mėnesių statistiką. Skaičiai įspūdingi.

• Lankytojai. Regatos sportinius kaimelius aplankė daugiau kaip 2 350 392 žmonių (156% daugiau nei 2005-2006 m. regatoje). Vien Kočine (Indija) lankytojų buvo 811 677, Čingdao (Kinija) — 363 700.
• TV auditorija. Šioje regatoje įdiegtos dvi naujovės –- kiekviename ekipaže plaukia žurnalistas (media crew member) ir filmuojama HD rezoliucija –- tai ženkliai padidino TV auditoriją. Skaičiuojama, kad varžybas jau matė 547 251 706 TV žiūrovų daugiau kaip 200 šalių. Vien Kinijos TV auditorija siekė 268 968 000 žmonių.
• Laikraščiai, žurnalai. Regatoje akredituoti 1556 žurnalistai, o tai 30% daugiau nei praėjusiose varžybose. Po atlikto spaudos monitoringo (žurnalistai paprašyti atsiųsti, ką publikavo), buvo surinktos 6 624 publikacijos iš 14 šalių, o tai maždaug 680 milijonų skaitytojų auditorija.
• Radijo. Kasdien garso įrašai (reportažai, interviu, apžvalgos) klausytojus (radijo, interneto) pasiekia anglų, ispanų, prancūzų ir portugalų kalbomis.
• Foto. Nuotraukos platinamos daugiau kaip 5000 redakcijų visame pasaulyje.
• Internetas. VOR interneto vartai išversti keturiomis kalbomis, nuo regatos pradžios juos aplankė 13,95 mln. unikalių (kurių IP adresas nepasikartojantis, iš kito kompiuterio, tikėtina, kitas asmuo) naudotojų, jie peržiūrėjo 29,07 mln. puslapių.
• Vaizdo klipus VolvoOceanRace.tv peržiūrėjo 738 000 unikalių lankytojų: maždaug du milijonai peržiūrų, vidutiniškai vienas internautas tinklapyje praleido 49 minutes.
• YouTube. Interneto milžinei „Google“ priklausančiame vaizdų tinklalapyje „YouTube“ yra daugiau kaip 300 vaizdo klipų iš dabartinės regatos, per penkis mėnesius juo jau peržiūrėjo 655 821 lankytojas.
• Varžybų simuliatorius. Virtualiai regatos simuliatoriuje „buriuoja“ apie 180 000 žaidėjų iš 180 šalių. Tai didžiausia buriuotojų interneto bendruomenė. Spėjama, kad iki varžybų pabaigos ši auditorija išaugs dvigubai.
• VIP. Vien starto uoste Alikantėje lankėsi daugiau kaip 5 tūkstančiai verslo svečių, tokių vizitų Kočine surengta 474, Singapūre –- 623, Čingdao –- 893.

Tad skaičiuojama, kad kiekvienas sindikatas tokiu būdu reklamos gauna už maždaug 65 mln. JAV dolerių. Ir komandos jau patenkintos. PUMA ir „Telefonica“ pranešė, kad jų sindikatų nušvietimas spaudoje „viršijo lūkesčius“. „Delta Lloyd“ jau sulaukė planuotos reklamos kiekio ir tikisi, jog padėtis tik gerės.

Įdomumo dėlei paskaičiavau, kiek kartu tinklaraštyje „Ant Bangos“ (iki šio įrašo) buvo paminėti regatos ir jos dalyvių firminiai pavadinimai (skaičiavo Google –> site:tinklapis paieškos žodis):

1. Volvo –- 627
2. Telefonica — 142
3. PUMA — 134
4. Ericsson — 126
5. Lloyd — 107

Į lentelę neįtraukta Rusijos jachta „Kostatka“ (8, „Russia“ –- 101 paminėjimai), nes savininkas valdo kito pavadinimo prekybos tinklą, o „Green Dragon“ (118) man nepanašu į reklaminį konkrečios firmos, veikiau šalių – Airijos ir Kinijos – reklamą.

[Pasvajoju, jei už kiekvieną paminėjimą gaučiau... na, nors litą...]

Dabar aptarti tik dažniausiai minimi prekiniai ženklai. O juk kiekvienas sindikatas dar turi savo rėmėjų. Be to, kiekvienas vysto ir savo reklamą savoje šalyje, savame tinklapyje –- dar papildoma prekinio ženklo (ir kitų rėmėjų) reklama.

Ir čia dar neskaičiuoti entuziastų tinklaraščiai!

Spėju, jog dar vienas VOR pajamų šaltinis –- uostų įmokos regatai. Priimti uostui tokias varžybas ne tik garbė, bet ir gera investicija, sutrauksianti daug turistų, kurie uoste paliks pinigus.

Tad dabartinės regatos maršruto pasirinkimas į Aziją yra ne tik (kaip skambiai kalbama) buriavimo populiarinimas šiuose kraštuose, bet ir dar vienos rinkos „jaukinimas“. Beje, apie tai, jog etapų uostai galėtų būti Kinijoje, Japonijoje, Honkonge, kalbėta dar 2001 metais. Bet tąkart (radau savo užrašuose) sakyta, jog tam trukdo varžybų metu ten vyraujantys nepalankūs vėjai, tiksliau, jų per mažai. Kaip parodė IV etapas, per mažai tikrai nebuvo.

Darijus savo komentare užsiminė apie temą, kuri mano galvoje sukasi jau seniai. Ir kaip sykis šį savaitgalį pasirodė informacijos, bent dalį temos apžvelgti. Taigi, ar bus kitos „grand regatos“ ekonominės (finansinės) krizės akivaizdoje?

„Volvo Ocean Race“ bus, bet „kūdesnė“. Vyks ji po trejų metų (anksčiau vykdavo kas ketveri metai) – 2011-2012, startas ir finišas bus Europoje. Regata vyks mėnesiu trumpiau, nei iki šiol, nes etapų uostų bus mažiau nei dabar dviem-trim.

Tikslus regatos maršrutas bus aiškus tik kitų metų pirmoje pusėje, bet jau dabar sudarytas komitetas, kuris atrinks tarpinius etapų uostus (naivu tikėtis, kad Klaipėda galėtų pretenduoti, bet juk pasvajoti galima, ar ne?). Pirmieji pageidavimą tapti tokiu uostu pareiškė brazilai.

Be abejo, naujasis maršrutas bus planuojamas atsižvelgus į sėkmingus (ne jachtoms ar jų įguloms – pamenate, kiek gedimų butą IV etape, o rengėjams ir komandų rėmėjams (deja, ne Rusijos ekipai) etapus Azijoje – Indijoje ir Kinijoje.

Neslepiama, jog visi šie pakeitimai padaryti taupant rengėjų ir dalyvių lėšas. Juk kalbama apie dešimtis (ar šimtus?) milijonų eurų. PO JAV prasidėjusios ir visą pasaulį žemyn tempiančios krizės taupoma bus nepaisant to, kad, palyginus su ankstesnėmis regatomis, šioji sulaukė didžiausio visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio (bet apie tai – kitas įrašas).

Būsimos regatos rengėjams kyla „grand“ uždavinys: mažinti savo ir komandų investicijas į varžybas ir tuo pačiu didinti jų atsiperkamumą.

Iš jau žinomų „taupymų“ yra sumažintas 40 procentų jachtos burių skaičius. Be to, leidžiama priekinę burę sukti aplink štagą, o tai reiškia, jog komandoje nebereiks vieno ekipažo nario. Beje, mažiausiai 3 įgulos nariai turės būti jaunesni nei 30 metų.

Lietuvos buriuotojai jau nusipirko vieną „Volvo Ocean Race“ regatoms skirtą jachtą – dabar aplink pasaulį su „Tūkstantmečio odisėja“ plaukianti „Ambersail“ buvo „Assa Abloy“. Tiesa, ji taip ir neplaukė 2001-2002 metų regatoje, nes…. 30 kg per sunki. Tąkart plaukė jos „sesė dvynė“.

Ne paslaptis, kad Lietuvos buriuotojai jau nekelia klausimo ar dalyvaus VOR lenktynėse. Dar rudenį jis buvo formuluojamas kitaip – kada dalyvaus.

Ir šekit jums siurprizas – parduodama dar šiųmetėje regatoje plaukianti „Green Dragon“ jachta. Įvertinus, kad jos kūrimas atsiėjo 5 mln, kranto įranga ir palaikymas – dar vienu milijonu, o parduodama už 2,5 mln eurų, taigi galima sakyti „papigiaj“.

Tai būtų puikus treniruočių laivas 2011-2012 metų regatai aplink pasaulį. O gal net ir lenktynių laivas, juk dabar plaukianti „Delta Lloyd“ yra buvusi „ABN AMRO One“, 2005-2006 metų regatos nugalėtoja.

O juk gražiai pasvajojau, ar ne?

Juk jei jau dabar ieškoma pirkėjų tokiai VO70 klasės jachtai, vadinasi kažkas ne taip ir didelėms šalims (Kinija) ir tarptautinėms korporacijoms. Žvelgiant iš šios pozicijos, sunku patikėti, kad lietuviai įpirktų tokią jachtą.

Bet dar prieš kelis metus net drąsiausiose fantazijose ir užuominos apie tai, kad lietuviai įpirks VO60 klasės jachta ir ja plauks aplink pasaulį, nebuvo. Dabar jie tai sėkmingai daro. Tad viskas įmanoma, klausimas tik – kada?

P.S. Parduodamas ir vienas „ericssonų“. Tik nesupratau dar, ar iš plaukiančių dabartinių, ar senesnis, treniruočių laivas. Praėjusios VOR dalyvis. Tik kainos neradau.

Na ne tik – princesių taip pat. Švedijos sosto įpėdinė princesė Victoria praėjusį savaitgalį Rio de Ženeire regatos „Volvo Ocean Race“ uosto varžybose plaukė „Ericsson 4“ jachtos įguloje.

Dar prieš plaukimą ji aplankė varžybų miestelį, kur su princese paflirtavo „Ericsson 3“ škiperis Magnusas Olsenas, galantiškai pakštelėjęs į sosto įpėdinės skruostą.

Tačiau šią vasarą ištekanti gražuolė princesė pasirinko škiperio Torbeno Graelio komandą.

Magnusas vėliau į tai burbtelėjo a la „ai, ji juk išteka“…

Po kelių dešimčių parų maratono šiandien 10:37:57 Grinvičo laiku jachta „Ericsson 3“ kirto „Volvo Ocean Race“ penktojo etapo finišo liniją Rio de Žaneire.

Laukiam, kas bus antri. Veikiausiai, „kolegos“ „Ericsson 4“, bet 13:30 Lietuvos laiku jie vis dar buvo įsijungę „nematomumo režimą“ — StealhPlay.

PUMA tuo metu nuo lyderių buvo atsilikusi 105, „Green Dragon“ — 517, o „Telefonica Blue“ — 704 jūrmyles.

Švedų jachtos „Ericsson 3“ įgula pirmoji prakalbo apie auskarus, kojas ant stalo pietų metu (??? – „feet on the table at meal times“), tatuiruotes ir visas kitas teises, kurias jūrininkai įgija apiplaukę legendnį Horno ragą.

Penktajame „Volvo Ocean Race“ etape, kovo 18-osios rytą (Lietuvos laiku) keturios regatos jachtos jau aplenkė Pietų Amerikos pietinį kraštą.

Abu „eriksonai“ ir PUMA jau Atlanto vandenynu juda link Rio De Ženeiro, „Green Dragon“ dar neišniro iš Pietų Amerikos „šešėlio“, o be vieno priekinio forštago plaukiantiems „Telefonica Blue“ iki Horno rago buvo likusios daugiau kaip 500 jūrmylių.

Nuotraukoje – Airijoje gimusios, bet Kinijoje statytos jachtos „Green Drgaon“ įgula švenčia šv.Patriko dieną.

Apiplaukusios Horno ragą jachtos uždirbo papildomų taškų (skliaustuose – laikas, kada jachtos piplaukė Horną, GD laikas jau kovo 18 d.):

• 1. Ericsson 3 – (12:22 GMT): 4 points
• 2. Ericsson 4 – (14:48 GMT) 3.5 points
• 3. PUMA – (20:46 GMT) 3 points
• 4. Green Dragon – (02:15 GMT) 2.5 points

O čia trumpas filmukas, kaip sekasi plaukti etapo lyderiams:

Ir tikrai, kol penkios „Volvo Ocean Race“ jachtos dar neapiplaukė Horno rago, „Telefonica Black“ pirmoji pasiekė penktojo etapo finišą – Rio De Ženeirą.

Bet, kaip matyti iš nuotraukos, ne pati atplaukė – ją atplukdė krovininis laivas. Penktajame etape „Telefonica Black“ negalėjo dalyvauti, nes patyrė rimtų gedimų ketvirtajame etape iš Indijos į Kiniją.

Ne ji viena nukentėjo – prieš audras neatsilaikė ir „Delta Lloyd“. Gedimų patyrė ir kitos jachtos, o „Ericsson 3“ vos spėjo į penktojo etapo startą.

Kurių velnių visos jachtos lindo į jūrą, kai aiškiai matėsi, jog ateina net ne audra, o viesulas, dabar tegu suka galvas VOR rengėjai ir pačios komandos. Galima buvo numatyti, kad labiau pavėjiniais kursais glisuoti, nei bangas prieš vėją kapoti dėl savo formų ir takelažo pritaikytos VO70 klasės jachtos patirs nuostolių.

„Blue“ bėdoje

Kad ir kaip ten būtų, „Telefonica Black“ jau Rio, o štai jos „sesė dvynė“ „Telefonica Blue“ Braziliją pasieks sunkiai.

Įguloje dabar ne kokios nuotaikos. Startavę ne visai sėkmingai („užsėdo“ uoste ant seklumos ar akmens ir iš naujo startavo po 19 valandų), bet pasiviję priešininkus ir dažnai lyderiaudami (nuolat keisdavosi pirmąja pozicija su PUMA), buriuotojai patyrė rimtą sukrėtimą – trūko jachtos forštagas (priekinė stiebą laikanti styga).

Žinoma, iškart buvo sumažintas burių plotas (ei, jie juk avarijos išvakarėse susisiuvo plyšusi grotą – pagrindinę burę!), burių falai (virvės, kurios traukia burę į viršų) panaudoti kaip laikinas štagas. Tačiau kiek ilgai gelbės šios laikinos priemonės neaišku – Pietų vandenynas rimtas išbandymas. Kol kas jachta iš varžybų nepasitraukė.

Užgavėnės. Tai prisikirtom blynų, lašinių, kumpių? Aš vakarienei sušlamščiau didkepsnį sojų padaže su bulvėmis ir raugintais agurkais, užgėręs juoda arbata iš Kenijos. Galėsiu pasninkauti? Ui ne, veikiausiai tai daro tik tikintieji (nors gavėnia, kaip aš suprantu, tai tik religinėmis apeigomis paversta tai, kas nuo seno buvo gyvenimo būdas, bet nesigilinsiu).

Visgi yra pasninkaujančių ne religiniais sumetimais – tai buriuotojai sportinėse varžybose. Kai jachtos svoris lemia jos greitį, neprisikrausi maisto kokio ir kiek norėtum, o ir sąlygos gaminimui ne idealios.

Kai Gioteburge (Švedija) pristatinėjo 2001-2002 metų „Volvo Ocean Race“ regatą, „Assa Abloy“ komanda davė paragauti jų kasdienio maisto. Blizgančio paketo turinį (nepamenu, ar buvo etiketė) suberi į puodą, užpili vandens, įvyksta cheminė reakcija ir štai tau šiltas maistas. Kalorijų tiek, kiek reikia. Skonis? Tada pamaniau: „Ir tuo maitintis 9 mėnesius? Brr… Nenorėčiau“.

Pabandykime žvilgtelėti, kuo maitinasi dabartinės VOR regatos dalyviai „Telefonica Blue“ komandos nario Gabri Olivo akimis.

Paskirtas atsakingu už maistą jis prieš penktojo etapo startą savaitę rūpinuosi, kuo 11 narių ekipažas maitinsis 40 parų tiek šaltuose, tiek šiltuose vandenyse. Maisto į jachtą paimta apie 500 kilogramų. Rinkdamas maistą Gabri Olivo naudojosi kompiuterine programa, kuri pagal įvestus duomenis – žmonių skaičių, etapo trukmę ir kokie produktai pageidaujami – apskaičiuoja, ko kiek reikia.

Paskaičiavus, kad jei kelionė truks 35-40 parų, kiekvienam buriuotojui per dieną reikia 5000 kalorijų, visas maistas (ir kai kurie higienos reikmenys) tilpo į 17 didelių krepšių, sveriančių 30 kilogramų. O štai kas tuose krepšiuose:

• 170 kg sauso maisto (12 skirtingų skonių) – po 5 kg dienai,
• 68 pakeliai sausainių – po 2 per dieną,
• 187 plytelės šokolado,
• 18 kg parmezano sūrio (Gabri Olivo jo pasiėmė savo nuožiūra),
• 3,4 kg kavos „ Nescafe Gold“,
• 10,2 kg sauso pieno,
• 9,1 kg džiovintų vaisių,
• 272 pakeliai kramtomos gumos,
• 11 buteliukų pomidorų padažo (po 500 ml),
• 9 buteliukai „Tabasco“ padažo,
• 9 buteliukai saldaus padažo,
• 12,2 kg įvairių riešutų,
• 68 dėžutės (po 500 g) „sausų pusryčių“,
• 5 dėžutės arbatos „Eral Grey“,
• 6 indelių šokoladinio kremo „Nutella“,
• 10,2 kg sausos kakavos,
• 10 indelių greitai tirpstančio cukraus,
• 11 paketų drėgnų servetėlių (po 70-80 servetėlių),
• 4 indeliai druskos ir pipirų,
• 8 stiklainiukai vazelino,
• 4 paketai sauso talko,
• 6 indeliai indų ploviklio,
• 6 muilo gabaliukai,
• 34 rankšluostinio popieriaus rulonai,
• 68 tualetinio popieriaus rulonai,
• 51 dujų balionas.

Pusė iš buriuotojams per dieną reikalingų kalorijų kiekio jie gauna pusryčių, pietų ir vakarienės metu. Kita pusė – specialūs energetiniai gėrimai, skoniu ir išvaizda primenantys skystą maistą. Per dieną sportininkai išgeria du tokius gėrimus (po 500 kalorijų). Ir dar dvi įprasto energetinio gėrimo skardinės, po 250-300 kalorijų.

Tikrai asketiškas sportinis meniu, nes nematau sąraše tai, be ko neįsivaizduoju jūrinio plaukiojimo: dešros, kumpio, duonos, bulvių, česnakų, svogūnų, obuolių, morkų, mineralinio vandens, mėsos konservų.

Pilnesniam vaizdui susidaryti pacituosiu, kaip atrodo „Ambersail“ kambuzas – laivo virtuvė:

„Tai spintelė su stalčiukais iš dviejų pusių. Joje laikomi įrankiai, indai ir dažniausiai naudojami produktai bei prieskoniai. Spintelėje įmontuotas turistinis primusas, dujų balionėlį sunaudojam per dieną. Grindyse įmontuotas apie 30 litrų talpos šaldytuvas. Viskas atrodytų labai paprasta ir neįmantru, tačiau kai vienuolikos vyrų įgulai reikia paruošti kelis karštus patiekalus, užduotis išties būna ne iš lengviausių. Kol pats nepamėgini besikratančiame laive ropinėdamas keliais tarp dvidešimties išslapstytų dėžių surinkti reikiamus produktus, tai mažų mažiausiai pačiam praeina noras valgyti. O ką jau bekalbėti apie maisto gamybą nevėdinamoje patalpoje.“

Šiuo pažiūriu „Ambersail“ ne taip ypatingai ir skiriasi nuo „Telefonica Blue“ — dabar lietuvių jachta statyta VOR regatai. Bet neplaukė, nes… 30 kg per sunki. 2001-2002 metais distanciją aplink pasaulį įveikė jos sesė dvynė – kita „Assa Abloy“ jachta.

Tiesa, aplink pasaulį plaukiantys „Tūkstantmečio odisėjos“ kviesliai regatoje nedalyvauja (bet taip pat lenktyniauja, tik su laiku), tad gali sau leisti maisto ir kitų daiktų daugiau pasiimti.

Lyg to būtų maža, po pačio sunkiausio „Volvo Ocean Race“ istorijoje ketvirtojo etapo, ilgiausiame – penktajame etape – startuoti pavyko ne visiems.

Maždaug dvi minutės iki starto signalo „Telefonica Blue“ „užsėdo“ ant seklumos, kurios toje vietoje buriuotojų nuomone būti neturėjo. Iškėlus grįžusią į Čingdao uostą jachtą paaiškėjo, jog pažeistas falškilis – rimtas įskilimas tarp peleko ir „bulbos“. Komanda tikisi per 24 valandas sutvarkyti gedimą ir vėl išplaukti.

Pasivyti nutolstančius varžovus nebus lengva, bet gal padės naujos vairo plunksnos, kurias jachtoje pakeitė prieš startą. Šis pakeitimas TB nepigiai kainavo – už ilgesnes ir platesnes plunksnas iš komandos buvo atimti trys taškai. Bet tikimasi, kad iki tol pavėjiniais kursais prastai plaukusi jachta dabar paspartės — penktajame etape vyraus pavėjiniai kursai.

Vienai jachtai nestartavus, ją „pakeitė“ kita – ketvirtąjį etapą visgi užbaigė ir iš Taivanio atplaukė „Ericsson 3“. Į starto procedūrą jachta pavėlavo, trumpam užsuko pasipildyti atsargas, atnaujinti įgulą ir išplaukė į regatą.

Į Braziliją (penktasis etapas finišuos Rio De Ženeire) išplaukė ir „Telefonica Black“ bei „Delta Lloyd“. Tiesa, tik kaip motorlaivių krovinys. Abi jachtos patyrė rimtų gedimų ketvirtajame etape, tačiau startuos šeštajame.

Tad kaip pridera, startavo tik „Ericsson 4“, PUMA ir „Green Dragon“.

Ilgiausio etapo distancija siekia 12 300 jūrmylių generaliniu kursu. Buriuotojams teks leistis į pietus Ramiuoju vandenynu, kirsti pusiaują, plaukti „kaukiančiose“ ir „riaumojančiose“ Pietų vandenyno platumose, aplenkti Horno ragą ir pataikyti praplaukti pro kontrolinius taškus, už kuriuos skiriami balai. Pirmoji į Braziliją atplaukusi jachta savo kraityje turės 16 taškų.

Planuojama, kad lenktynės truks 35-40 parų. Ir laiko, ir erdvės škiperių ir navigatorių strategijoms – apstu.

P.S. Nuotraukose — „Telefonica Blue“ nesėkmingas startas ir falškilio bėdos.

Papūtus vėjui pagaliau įvyko „Volvo Ocean Race“ uosto varžybos. Dvejuose plaukimuose lyderiai keitėsi du kartus – pirmieji pergalės skonį ragavo „Telefonica Blue“, antrieji — „Ericsson 4“. Švedų jachta gali džiaugtis – bendroje įskaitoje jie arimiausius varžovus ispanų jachtą lenkia 4 taškais.

Atrodo, kad iškamuoti prieš tai dvi dienas tvyrojusio rūko ir bevėjo, buriuotojai ir nesitikėjo, jog antradienio (vasario 9 d.) lenktynės bus nesunkius. Nors Čingdao įlanka garsėja lengvais, tačiau nuolat besikeičiančių krypčių vėjais bei srovėmis.

Komandos ėmėsi skirtingų taktikų. Pavyzdžiu, pirmame plaukime „Telefonica Blue“ ir „Green Dragon“ pasitikėjo stakseliais, „Ericsson 4“ ir PUMA kėlė didžiąsias genujas genakerius (code Zero).

Antrajame plaukime startuoti nepasisekė JAV jachtai PUMA – per anksti kritusi starto liniją, jachta privalėjo padaryti garbės ratą ir startuoti iš naujo.

Per du plaukimus komandos surinko taškų:

• Ericsson 4 – 4
• Telefonica Blue – 3.5
• PUMA – 3.0
• Green Dragon - 2.5

Priminsiu, kad ketvirtojo etapo audrose rimtų gedimų patyrusios Čingdao nepasiekė ar čia uosto varžybose nestartavo „Ericsson 3“, „Telefonica Black“, „Delta Lloyd“. O Rusijos komanda „Team Russia“ iš regatos pasitraukė po trečiojo etapo (laikinai? Ras pinigų grįžti?).

Uosto lenktynių Čingdao rezultatai:

Pirmas plaukimas

• Ericsson 4
• Green Dragon
• PUMA
• Telefonica Blue

Antras plaukimas

• Telefonica Blue
• Ericsson 4
• PUMA
• Green Dragon

Bendra regatos įskaita (vieta, jachta, škiperis, taškai):

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 49
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 45
3. PUMA (Ken Read) 41
4. Green Dragon (Ian Walker) 30
5. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 24
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 21
7. Delta Lloyd (Roberto Bermudez) 12
8. Team Russia (Andreas Hanakamp) 10.5

Stiprių vėjų aplamdytos regatos „Volvo Ocean Race“ jachtos jau dvi dienas negali buriuoti, nes… per mažai vėjo. Uosto varžybos Čingdao, iš šeštadienio nukeltos į sekmadienį,o iš šio – į pirmadienį (vasario 9 dieną).

Šeštadienį (vasario 7 d.) keturios ketvirtojo etapo finišą laiku sėkmingai pasiekusios jachtos – „Telefonica Blue“, PUMA, „Ericsson 4“ ir „Green Dragon“ — tris valandas rūke laukė palankaus vėjo. Oro temperatūra – apie nulį laipsnių. Starto signalo laukta bergždžiai, nors vėjas pakilo iki 9 mazgų. Per vėlai.

Sekmadienį (vasario 8 d.), rūkas išsisklaidė, dvelkia 5 mazgų vėjas, komandos rengėsi startui. Bet ir vėl vėjo nėra, varžybos atidėtos.

Jei istorija pasikartos ir pirmadienį bei antradienį, uosto lenktynių nebus. Nes jau šeštadienį prasidės penktasis regatos aplink pasaulį etapas. Daugiau kaip 12 tūkstančių jūrmylių iki Rio De Ženeiro.

Tamsoje tykantys žvejų tinklai, besikeičiantis vėjas, štormų iškankintos įgulos, priešpriešinė srovė – ketvirtojo „Volvo Ocean Race“  etapo finišas buvo sunkiausias iš iki šiol vykusių.

Tai buvo etapas, kurio finišą pasiekti buriuotojams reikėjo galvoti ne tik apie vėjus, bet apie tai, kaip išsaugoti jachtą sveiką. Sunku išlaikyti nesužeistą burinį laivą, kai vėjo greitis siekia 55 mazgus, bangų aukštis – 14 metrų, ir visa tai – sąlyginai siauroje ekvatorijoje. Buvo sakiusi, kad tai net ne buriavimo varžybos, o išlikimo vandenyne kova.

Kinai gali didžiuotis – jų uoste finišavo pirmą kartą tarptautinėje regatoje aplink pasaulį dalyvaujanti čia statyta jachta „Green Dragon“ (GD). Šeštadienį (vidurdienį Lietuvos laiku) Čingdao uoste prisišvartavusi jachta „uždarė“ bangų ir vėjų apdaužytų, bet distanciją baigusių jachtų finišą. Iš septynių jį pasiekė keturios, viena pasitraukė iš distancijos, dvi dar turi teorinių galimybių baigti etapą.

GD prieš finišą kelis kartus įsipainiojo į žvejų tinklus, o vienas jų nupjovė povandeninę vienos vairo plunksnos dalį. Prie visų bėdų prisidėjo ir priešpriešinė srovė, siekusi 2,5 mazgo, nusilipęs, besikeičiančios krypties vėjas. Be to, GD negalėjo išsikelti jokių rimtesnių priekinių burių – jachta tęsė varžybas su prieš kelias dienas nutrūkusiu ir laikinai sutvirtintu priekiniu štagu. Prie viso to – pažeistas ir jachtos galas, jo sutvirtinimui buriuotojai naudojo savo gultus.

Pirmieji ketvirtadienį finišavo „Telefonica Blue“ (TB). Kai dauguma jachtų nuo štormų prieš kelias dienas slėpėsi pakrantėse, TB škiperis Bouwe’s Bekkingas priėmė sprendimą pasukti į atvirą vandenyną. Rizikingu atrodęs manevras pasiteisino.

Dėl antrosios vietos vyko intensyvi kova tarp „Ericsson 4“ ir PUMA. Skandinavų jachta tris kartus įsipainiojo į žvejų tinklus. Kartą net teko sustoti, įjungus variklį paplauti atgal, kad tinklas nukristų nuo falškilio. Tuomet PUMA juos pasivijo, aplenkė, bet vėliau ir vėl į priekį išsiveržė E4. Tačiau per naktį PUMA ir vėl atsiplėšė nuo konkurentų. O juk prieš kelias dienas JAV jachta nuo lyderių buvo atsilikusi daugiau nei 200 jūrmylių. Pasivijo ir aplenkė nepaisant lūžusio giko.

Kitų jachtų likimas gerokai liūdnesnis. „Ericsson 3“ pranešė rimtą korpuso pažeidimą (delaminazija) – kelių metrų pločio, 3-4 metrų ilgio viršutinė korpuso danga nuplyšo. Tikima, kad bus galima suremontuoti, pavyzdžiui, išpjovus korpuso gabalą ir jo vietoje įklijavus naują. Medžiagos jau skraidinamos. Jachta yra Filipinuose. Šalia E3 stovi ir „Delta Lloyd“, kuri taip pat prisišvartavo dėl rimtų korpuso pažeidimų.

Teoriškai nei E3, nei DL iš ketvirtojo etapo distancijos nepasitraukė. Jos tik laikinai sustabdė savo dalyvavimą – kol atliks remonto darbus. Ir yra teorinių galimybių, kad juos atlikusios galės plaukti iki Čingdao pačios, taip baigti etapą. Bet tai – teorija. Iki penktojo etapo į Rio de Žaneirą liko vos dvi savaitės.

Tuo tarpu „Telefonica Black“, pasitraukusi iš etapo, vėl plaukia. Tik dabar – į pietus, Singapūro link. Komanda neskelbia savo ketinimų. Spėjama, kad iš Singapūro jachta laivu bus atplukdyta į Čingdao, o galbūt net į šeštojo etapo startą Rio de Žaneire.

Gali būti, kad penktajame etape nedalyvaus ir ketvirtojo nugalėtojas škiperis Bouwe’s Bekkingas. Vienu metu tvarkantis su burėmis jis stipriai patempė nugarą ir pusė laiko skausmų prikaustytas vadovavo iš savo gulto. Į varžybas jis grįš, jei sveikata leis.

Pabaigai – beveik septynių minučių filmukas, apie TB komandos emocijas, kasdienybę, škiperio negalią, bangas ir vėjus. Kai kas ispaniškai. Bet 25 mazgų vėjas ir daugiametrinės bangos, besiritančios per jachtą, puikios iliustracijos.

Regis būsiu pražiopsojęs įdomiausius įvykius „Volvo Ocean Race“ ketvirtajame etape – kol panirau į lbs.lt šiokį tokį gražinimą (kol kas), ten vyko įdomūs dalykai, kuriuos įvykius sekiau tik „pusė akies“. Įdomus tiek, kad finišą pasieks tik trys jachtos.

Kas vyko per kelias dienas?

Atidžiau sekantys regatą, o ypač Ispanijos komandų fanai, turėtų nusiminti – iš distancijos pasitraukė „Telefonica Black“. Po audros jachta dabar ramiai ilsisi Filipinuose. Plaukti toliau buvo rizikinga dėl pavojingo įskilimo tarp borto ir denio.

Įdomu, kad kitos ispaniškos jachtos, etapo lyderės „Telefonica Blue“ škiperis Bouwe’as Bekkingas įgulai vadovauja… iš gulto. Ten jį prikaustė nugaros skausmai. Įdomu ir tai, kad jachta lyderiauja nepaisant susidūrimo su neaiškiu priskendusiu daiktu. Sumalta jachtos nosis, apgalvota jachtos konstrukcija – priekinės dalies 40 cm skirta apsaugai, tai izoliuota ertmė, kuriai ir tenka tokie smūgiai. Vanduo į jachtą nepateko.

Iki finišo liko apie 400 jūrmylių, bet tai nedidelė paguoda jachtai, kuri nebeturi galimybės gauti meteorologinių prognozių – banga nuplovė palydovinio ryšio anteną. Denyje įgula segi po du saugos diržus. O jūra ir toliau šėlsta.

Link kranto pasuko ir „Ericsson 3“ — dvigubas smūgis skandinaviškos įgulos gerbėjams, nes dar ne taip seniai jachta plaukė antra. Smulkmenų, kodėl priėmė tokį sprendimą specialiai šiam etapui pasirinktas škiperis Magnusas Olssonas, nepranešama.

• Kai kas nors lūžta, niekada neįspėja. Akimirka, ir PUMA jau su dviem gikais.

Panašu, kad iš distancijos kuriam laikui buvo pasitraukusios visos jachtos. Pagal taisykles jos gali sustoti 12-ai „baudos“ valandų.

Po 20 valandų remonto į distanciją grįžusi PUMA nors ir sulaužytu giku, toliau agresyviai vejasi lyderius. Nukentėjo ir jachtos kapitonas Kenas Readas – jis neteko dalies kairės rankos rodomojo piršto. Pats škiperis sako, pamiršęs savo paties patarimą, kurį dalina visiems buriuotojams – neliesti rankomis virvių, jei vienas jos galas apsuktas aplink gervę.

Nuleisti inkarą su Olandijos vėliava plaukianti „Delta Lloyd“ turėjo, nes plyšo grotas, buvo sugedęs šturvalas. Ji grįžo į distanciją, bet antradienį pranešta, jog distancijos nebaigs – pasitraukia dėl struktūrinių korpuso gedimų.

Net tris kartus rimtai nuo stichijos kentėjo airiu-kinų jachta „Green Dragon“. Jau rašiau, kaip jiems trūko priekinis štagas. Vėliau laivo nosis kentėjo dar du kartus, įgulai tenka pumpuoti vandenį iš jachtos. „Green Dragon“ naktį į trečiadienį buvo ties Filipinų šiauriniu kraštu ir stipriai atsilikusi nuo lyderių.

• 50 mazgų vėjas nugalėjo „Telefonica Black“

Kai vėjas nuo 0 įsibėgėdavo iki 20 mazgų, o du stiprūs štormai su 55-60 mazgų vejo greičiu – rimtas išbandymas net labai patyrusiems VOR lenktynininkams. Matyt organizatoriai dar svarstys, ar teisingas pasirinkimas buvo reklamuoti varžybas (o tuo pačiu – ir jachtų rėmėjus) sukant į Indiją ir Kiniją iš įprastų VOR distancijų Indijos ir Ramiojo vandenynų pietinėse platumose. VO70 klasės jachtos nepritaikytos plaukti tokiomis sąlygomis, kokios jas pasitiko link Čingdao – prieš vėją, siauroje ir seklioje (palyginus) ekvatorijoje, kur stačių bangų aukštis siekia 8 metrus. Kol vieni buriavo, kitų komandos narių darbas buvo nuolat stebėti jachtų techninį stovį ar remontuoti.

Jachtos konstruotos pagal naujausią technikos žodį. Siekiant greičio aukotas ne tik įgulos komfortas, bet ir jachtos tvirtumas. Žinoma, komandos žinojo, kad rizikuoja. Ar tikėjosi, kad tiek – nežinia. Galiu lažintis, jog po šių varžybų bus priimti techniniai pakeitimai. Kaip po praėjusių VOR, kai dėl falškilio konstrukcijos netvirtumo, buvo prarasta viena jachta. Žuvo vienas žmogus. Šiųmetinės VOR dar ir pusės distancijos nenuplaukė. O prieš 4 etapą ir laiko apsčiai turėjo pasiruošti. Tikėkimės, kad likusieji etapai nebus tokie dramatiški ir visos jachtos (gal net „Team Russia“ sugrįš?) pasieks finišą.

• Jokios romantikos? Ne! Tai ir yra sportinio okeaninio buriavimo romantika.

Bet ar spės pasiruošti prieš 5 etapą? Juk ten dar vyks trumpos uosto varžybos. Kai kurios jachtos jau paprašė VOR rengėjų šias varžybas atšaukti. Kitos sureagavo priešingai – jei atšauksime uosto plaukimą, tai paminsime VOR idėją: šios varžybos ir vyriškumo, stiprybės, ištvermės ir jūrinės praktikos išmanymo patikra.

O patikrinti yra ką. Bet kuris buriuotojas puikiai žino, koks jausmas jachtos viduje, kai laivas rėžiasi į bangas. Kai nuo smūgio tavo kūnas prilimpa prie kajutės lubų, atsargiai rankose laikytas karštos arbatos puodelis išvirsta ant ką tik iš šlapių į sausas pakeistų kojinių, kai ramiai miegojęs savo gulte staiga atsiduri priešingoje jachtos pusėje ir t.t. ir pan. Aišku, pasipila „palinkėjimai“ tuo metu vachtoje denyje budinčiai jachtą komandai. Įsivaizduokim tik, kokius keiksmus, kokiomis kalbomis ir kokiais akcentais tenka išgirsti tarptautinių įgulų nariams. Bet, veikiausiai, jie apsiprato. Nes dingti nėra kur. Yra tik viltis, jog po kelių dienų viskas baigsis ir bus galima atsipūsti.

Ir ką mes matome nuotraukoje? Jachtos „Green Dragon“ kapitono Iano Walkerio rankose – nutrūkęs sportinio bolido priekinis štagas! Sunkiai įsivaizduoju, kaip be jo jie toliau plaukia. Tačiau jie plaukia!

Greita komandos reakcija ir laiku patraukti šotai, o taip pat burių falų panaudojimas vietoje štago, leido komandai nelikti be stiebo. Nors ir su laikinu, improvizuotu takelažu, jachta toliau tęsia varžybas į Čingdao.

Po nelaimės, kuri įvyko pučiant 17 mazgų priešpriešiniam vėjui, jachta pasikėlė patį mažiausią priekinį stakselį ir pilnu grotu nepalieka distancijos. Iki finišo – dar apie 1400 jūrmylių. Tačiau buriuotojai neketina pasitraukti, nors vargu, ar jie galės išsikelti bet kurią didesnę priekinę burę. O be jos mažai šansų, jog neatplauks paskutiniai.

„Green Dragon“ tai skaudi nelaimė – juk pirmą kartą Kinijoje finišuoja VOR varžybų etapas, o jachta finišuos savo uoste (tiesa, oficialūs jos uostai yra du – Čingdao Kinijoje ir Golvėjus (Galway) Airijoje).

Po ketvirtojo etapo „Volvo Ocean Race“ starto buvo ramu ir jau maniau, kad sudėtingas etapas praeis be didesnių incidentų. Bet še tau, kad nori – trūko naujas jachtos štagas, kuris buvo uždėtas vos prieš etapo startą. Ir jis niekuo nesiskiria nuo kitų jachtų, tad juolab neaišku, kodėl taip nutiko.

Žinoma, krante viskas paaiškės. Iš liūdnos patirties žinau, kad tokių avarijų priežastis būna, atrodo, smulkmenos. Bet jos patvirtina taisyklę – ir mažas akmuo vežimą verčia.

Tropikų karštis ir kremas nuo saulės. O vėliau – lediniu šalčiu smelkiantys vėjo škvalai. Ketvirtasis „Volvo Ocean Race“  etapas iš Singapūro į Čingdao (Kinija) neilgas, bet tikriausiai kaip ir trečiasis, bus įdomus. O apskritai, buvo nors vienas neįdomus? Man regis, ne.

Ketvirtojo etapo startas toli Rytuose prasidėjo, kai mes dar miegojome (sekmadienio rytas – ko anksti keltis?).

2500 jūrmylių Pietų Kinijos jūroje – dar vienas išbandymas VOR veteranams. Šios regatos distancija dar niekuomet nėjo per šiuos vandenis. 40 mazgų vėjas „į nosį“. Volvo Open 70 jachtos ne tokiems vėjams konstruotos. Joms duok stiprų vėją, bet „į galą“. Arba į šoną. Labiau pavėjiniams kursams pritaikytų burlaivių ekipažai turės daug darbo. Kaip ir jų škiperiai bei šturmanai – ir greitį išlaikyti, ir jachtą saugoti nelengvas uždavinys.

Praėjusiais metais šiuo etapu plaukusios regatos „Clipper Race“  dalyviai VOR kolegas įspėjo: nenustebkite, jai įkaitę saulėje po kurio laiko ant denio rasite sniego. Tad buriuotojai papildomai pasiemė termosų, aprangos ir kitų šilumai išlaikyti reikalingų daiktų. Įgulų nuotaikas įtakos ir labiau į šiaurę plaukiant ilgėsiančios naktys. Bet miego daugiau nebus – vien nusirengti po vachtos buriuotojui prireiks 25 minutes. Tai brangus pusvalandis poilsio!

Na ir žinoma, naktimis ant jachtos denio reikės papildomų akių stebėti horizontą. Piratų pavojus čia ne ką mažesnis, nei ankstesniame etape. Kita kliūtis – daugybė žvejybos laivų, kurių įgulos nesivargina įžiebti signalinių šviesų.

Prie viso to – pirmoje etapo dalyje distancija driekiasi šalia salynų, dėl kurių priklausomybės kariauja visos aplinkinės valstybės: Vietnamas, Kinija, Filipinai, Malaizija, Taivanis, Brunėjus. Vėliau – karinėmis bazėmis paverstos salos, kuri, aiškus reikalas, niekas buriuotojų nelaukia.

Ir lyg dar to būtų maža: šios teritorijos jūrlapiai paskutinį kartą tvarkingai sudaryti XIX amžiuje. Jokios garantijos, kad lėkdama 25 mazgų greičiu jachta neužlėks ant povandeninio rifo.

Tad koks bus šis, anot buriuotojų, sudėtingiausias etapas per visą VOR istoriją, plaukimas? Žiūrėsim.

Kas dabar lyderiauja sunku ir pasakyti, „pirmojo korpuso“ vietą buvo užėmusios ir „Ericsson 4“, ir PUMA, ir „Telefonica Blue“. Iki sekmadienio vakaro tarp jachtų buvo vos jūrmylės-dviejų skirtumas.

Norėjau nebeminėti savo tinklaraštyje „krizės“, bet negaliu – šiandien iš „Volvo Ocean Race“ varžybų pasitraukė Rusijos komanda „Team Russia“.

Komandos savininkas Olegas Žerebcovas, plaukęs su jachta trečiame etape, paaiškino: nėra pinigų. Iki tol jis ekipą rėmė iš savo kišenės, o pakeliui, regatos metu, ketino susirasti partnerių.

O.Žerebcovas sako, jog nedaug trūko ir būtų radęs. Bet koją pakišo nuosmukis pasaulinėje ekonomikoje.

Rusų jachta „Kosatka“ (delfinas orka) baigia (ar laikinai nutraukia) ne tik varžybas, bet ir partnerystę su „Banginių ir delfinų apsaugos organizacija“ (Whale and Dolphin Conservation Society, WDCS).

O VOR finišas Sankt Peterburge nesužlugs?

P.S. „Team Russia“  trečiajame VOR etape finišavo šįryt ir užėmė septintą vietą. Šešti finišavo „Green Dragon“, o „Delta Lloyd“ jau netoli finišo.

Karštos ispanų galvos gali atvėsti – „Telefonica Blue“ trečiąjį „Volvo Ocena Race“ etapą nuplaukė pirma.

Paskutinę 2000 jūrmylių ilgio etapo iš Kočino (Indija) į Singapūrą atkarpą vyko tokia įtempta kova, kad galvos kaito ne tik ispanams.

Gruodžio 22-osios rytą judančios link finišo keturios lyderių grupės jachtos – „Ericsson 4“ (E4), „Telefonica Blue“, PUMA ir „Ericsson 3“ (E3) konkuravo tarpusavyje – kas pirmas atplauks, kam atiteks 8 taškai? O kas ketvirtas ir į savo kraitį įsidės 5 taškus? Kova vyko, kaip sakoma, „bortas į bortą“, konkurentai nepaleido vieni kitų iš akių ir iki finišo linijos keitėsi. Vaizdžiai tariant, kiekvienas vėjo dvelktelėjimas paskutinėje atkarpoje keitė lyderius.

Naktį prieš finišą atsilikusi nuo E4 daugiau kaip 40 jūrmylių, „Telefonica Blue“ sugebėjo pavyti E4 ir finišuoti pirma. Vydamasi švedus, ispanų jachta nuolat turėjo dairytis atgal – vos per kelias jūrmyles nuo jų atsilikę plaukė PUMA ir E3.

Dairytasi ne be reikalo – PUMA taip pat veržėsi į Singapūrą ir finišavo antra. Vienu momentu amerikiečiai buvo atsilikę nuo E4 vos per pusę jūrmylės, už savęs maždaug jūrmylės atstumu palikę E3. Prieš pat finišo liniją PUMA pagavo škvalą, skubiai pakeitę bures ir spurtavo: prieš varžybų lyderius E4 jau pirmavo vos 40 sekundžių, o prieš E3 – 1:47 min.

O finišuojant E4 aplenkė ir su ta pačia Švedijos vėliava plaukiantys kolegos, treniruočių partneriai, bet konkurentai varžybose – E3 įgula.

Ketvirti finišavo ispanai „Telefonica Black“.

Naktį ir rytą prieš finišą vėjas buvo tiek nusilpęs, kad kai kurios jachtos metė inkarus – priešpriešinė srovė būtų nubraukusi sunkiai iš silpno vėjo atkovotas jūrmyles.

Kaip ir prognozuota, Malakos įlankoje buriuotojus pasitiko priešpriešinis vėjas, labai nepalankus VO70 klasės jachtoms. „Green Dragon“ škiperis Ianas Walkeris situaciją taip įvertino: „Tai buvo mano ilgiausios varžybos prieš vėją. Kai mes pasisukdavome, ir vėjas pasisukdavo mums prieš nosį“. „Green Dragon“ pirmadienio vakarą iki finišo dar buvo likę kiek daugiau kaip 22 jūrmylės. Nuo jų per 9 jūrmyles atsilikę plaukė „Team Russia“.

Paskutinieji plaukiantys distancijoje „Delta Lloyd“ finišuos gal tik antradienio vakare – jiems iki Singapūro daugiau kaip 150 jūrmylių (gruodžio 22 dienos vėlų vakarą).

Tačiau airių/kinų jachtos įgula į finišą plaukia sava eiga ir tuo gali didžiuotis – jachtoje prieš kelias dienas lūžo hidraulinis falškilio tvirtinimo ir valdymo mechanizmas, pažeistas korpusas. Tad dabar falškilis stovi tik vertikalioje padėtyje, o tai, be abejo, stipriai mažina jos greitį.

Iškart po to, kai sugedo mechanizmas, buriuotojai rimtai baiminosi, ar pavyks jachtai keisti halsus. Per pirmąjį posūkį prieš vėją trys įgulos nariai budėjo prie falškilio šulinio. Ir nors manevro metu iš jo sklido toli gražu ne patys maloniausi garsai ir džeržgesiai, posūkis pavyko, komanda įgavo pasitikėjimo savarankiškai pasiekti finišą.

Negana to, kad vėjo kryptis nestabili, jachtoms dažnai tekdavo daryti posūkius pavėjui, o tai reiškė, kad nebudinti (ne vachtoje) įgula manevro metu turėjo iš vieno borto į kitą greitai pernešti ant denio sukrautas bures ir visus viduje perkeliamus daiktus. Miego komandos buvo nedaug.

Ir prie viso to trasa eina intensyvios laivybos teritorijoje (per metus sąsiauriu praplaukia ~50 tūkst. laivų), kurios vandens paviršiuje apstu šiukšlių (nuo lapų iki medžių su šaknimis ar priskendusių jūrinių konteinerių), pamestų žvejų tinklų. Malakos sąsiauris (ilgis 937 km, plotis iki 15 km, gylis farvateryje iki 12 m.) ir pavojingas – čia nemenka tikimybė būti užpultiems piratų. Dieną ant denio visi dairėsi aplinkui, o tamsiomis naktimis plaukė su viltimi, jog į nieką neatsitrenks, niekam kelyje nesimaišys.

Pavargusiose įgulose nutilo juokas, anekdotai. E4 į distanciją išplaukė krante palikę kiek įmanoma daugiau daiktų, tarp jų – ir dalį maisto atsargų. Teko riboti ir maisto produktus, tad skurdus racionas – pagrindinė įgulos kalbų ašis. Ilgiau, nei planavę, užsilaikę distancijoje, buriuotojai pradėjo taupyti maistą.

Jau tapo jūrinėmis legendomis ankstesnių VOR regatų įgulų bandymas mažinti svorį jachtoje nupjaunant dantų šepetėlių rankenėles. Ir pabandyk tu tokiu dantis išsivalyti, juolab, siūbuojančiame laive. Šįkart, bent jau E4, tokių drastiškų veiksmų nesiėmė:

Trumpas, bet sudėtingas. Trečiasis „Volvo Ocean Race“ etapas iš Kočino (Indija) į Singapūrą – 1950 jūrmylių – aštuonioms regatos jachtų įguloms, o ypač šturmanams, bus nelengvas išbandymas.

VOR plaukia į regionus, kuriuose šios varžybos anksčiau niekada nevyko. Bet tai nemenka dalimi komercinės varžybos, tad reikia „pasiimti“ pinigus iš Azijos regiono.

Šiame regione plaukdami iš vakarų į rytus, buriuotojai dažniausiai grumsis su priešpriešiniais vėjais. Be to, nemenką šešėlį vėjams sudarys Indijos pusiasalis, Šri Lanka. Vienoks naktinis vandenyno vėjas, kitoks diena dvelkiantis nuo žemyno – sąlyginai netoli krantų plaukiančios jachtų įgulos prakaituos keisdamos bures. Ir kais saulėje.

Varžybų distancija eina viename intensyviausių laivybos regionų planetoje. Ir nesvarbu, kad burinis laivas atviroje jūroje turi pirmenybę prieš motorlaivius – su „pigių“ valstybių vėliavomis plaukiančių laivų kapitonams tai nė motais. Jiems svarbu greitai ir pigiai pasiekti paskirties uostą, o kiekvienas sukimas iš kelio reiškia prarastą laiką ir papildomas kuro sąnaudas.

Dar piratai ir žvejų tinklai. Tai ne Somalio krantai, bes Somalio piratai tik dabar išgarsėjo pradėję kone karą jūroje. Išties jie piratauja jau seniai ir ne viena jachta yra tapusi jų grobių. Apskritai Pietryčių Azijos regione piratai niekada ir nebuvo išnykę: daug laivų – daug grobio. Daug norinčių jį pasiimti.

Žvejai. Tai ne Kuršių marios, kur tinklai kartais ir farvateryje statomi. Bet tyčia ar netyčia pamesti tinklus žvejai „moka“. O su 3 metrų gylio falškiliu, tokius pusiau paskendusius spąstus užkabinti VO70 klasės jachtoms šansų nemažai. Aštrus peilis ant denio būtinas kaip niekad.

Kaip tyčia, ne už ilgo po starto, tuo įsitikino „Telefonica Blue“. Galėjusi pasigirti, kad abi „Ericsson“ jachtos yra jos kilvateryje, Ispanijos jachtą staiga prarado greitį, ir abi švediškos jachtos ją aplenkė. Pažiūrėjus pro specialų jachtos dugne įmontuotą iliuminatorių, „Telefonica Blue“ įgula pamatė: falškilį ir vairo plunksną „apsikabino“ jūros augalai. Buriuotojams beliko tikėtis, kad brizas neišsikvėps ir įgavusi greičio, jachta atsikratys stabdančios augmenijos. Tai pavyko, ir bent jau kol kas „Telefonica Blue“ pirmauja.

Gruodžio 13 dieną Kočine startavusios jau aplenkė pietinį Indijos kraštą ir suka link atviro vandenyno. Čia, maždaug 1000 jūrmylių, ekipažai gaudys musoninius vėjus.

Gerokai sunkesnės bus likusios 600 jūrmylių iki finišo tarp Sumatros salos ir Malaizijos. Štai čia ir knibžda piratų, žvejų, komercinių laivų. O prie viso to ir vėjai apysilpniai, ir neretai – „į nosį“. VOR rengėjai distanciją iki Singapūro braižė tokią, kad šiaurės-rytų musoniniai vėjai pūstų jachtoms kairiu halsu nuo beidevindo iki bakštago.

Visų jachtų įgulos norėtų Kalėdas švęsti krante, finišavusios Singapūre. Bet ar tai pavyks, dabar dar sunku prognozuoti. Uosto varžybos, kur jachtos plauks 2 jūrmylių distanciją, Singapūre numatytos sausio 10 dieną.

Trečia trečiojo VOR etapų dieną, 10 val Grinvičio laiku, jachtos buvo išsidėsčiusios tokia tvarka: (eilės numeris, jachta, šalis, kapitonas, kapitono šalis, atstumas jūrmylėmis iki finišo (pirmos jachtos), atstumas iki lyderio):

1. „Telefenica Blue“, Ispanija, Bouwe’as Bekkingas, Olandija, 1690;
2. „Green Dragon“, Airija/Kinija, Ianas Walkeris, Didžioji Britanija, +5;
3. „Ericsson 4“, Švedija, Torbenas Graelis, Brazilija, +7;
4. PUMA, JAV, Kenas Readas, JAV, +12;
5. „Telefonica Black“, Ispanija, Fernando Echovarri, Ispanija, +13;
6. „Ericsson 3“, Švedija, Andersas Lewanderis, Švedija, +20;
7. „Team Russia“, Rusija, Andreasas Hanakampas, Austrija, +27;
8. „Delta Lloyd“, Olandija, Roberto Bermudezas, Ispanija, +32.

Šiandien, gruodžio 13 dieną, Kočine (Indija) startuoja trečiasis „Volvo Ocean Race“ etapas į Singapūrą. Kaip sekėsi startas – vėliau. Dabar pristatom geriausius antrojo etapo vaizdelius (viršuje). Palydovinio ryšio kompanija „Inmarsat“ kiekvieno etapo nugalėtojui skiria 1000 svarų sterlingų, o finale kitais metais Sankt Peterburge visos regatos nugalėtojas gaus dešimt kart didesnę sumą.

Antrojo etapo nugalėtojas – patyręs buriuotojas trisdešimtmetis italas Olivo Gabriele iš „Telefónica Blue“.

„Media crew member“ (MCM) – „žiniasklaidos berniukai“ jachtose yra naujiena VOR regatoje. Įvertinus, kad VOR yra didžia dalimi komercinės varžybos, keista, kad nebuvo anksčiau įgulos narių, kurių vienintelis darbas – nušviesti varžybas tiesiai iš jachtų. Gal technika ankstesnėse varžybose dar nebuvo tiek galinga, jog galėtų tai padaryti. Dabar gi kone kasdien – nuotraukos, vaizdo medžiaga iš jachtų. Jau nekalbant apie kasdienius įgulos narių elektroninius laiškus.

O čia – geriausi antrojo etapo vaizdo nominantai. Mažoka kaip ir…

Per lenktynes iš Keiptauno į Kočiną kad visų jachtų MCM siuntė bent 20 minučių jau suredaguotos vaizdo medžiagos per savaitę, 1500-2000 žodžių į elektroninį paštą (vakarų žiniasklaidos ypatybė – rašinius skaičiuoti žodžiais) ir interneto dienoraščių ir apie 400 nuotraukų.

Na o čia „Delta Lloyd“ vaizdo klipas MTV stiliumi…

… ir PUMA „mūvis“

Dvi paros vandenyne, kai visi konkurentai jau finišavę. Praktiškai be vėjo stumiantis į priekį kartais vos 2 mazgų greičiu. Buvę ketvirti kontroliniame taške, „Team Russia“ Indijos uostą Kočiną pasiekė paskutiniai. Komanda rimtai varstė, ar neįsijungti variklio. Už jo naudojimą gautų tiek pat taškų, kiek gavo už paskutinę vietą tarp aštuonių jachtų. Bet nejungė, buriavo.

Rusijos (ne rusų, nes rusai joje – mažuma) jachta greita prie stipraus vėjo, bet konkurentams nusileidžia pučiant silpniems vėjams. Artėjant link Indijos ir pusiaujo, kur gali būti tikras – vėjo daug nebus, „Team Russia“ navigatorius olandas Wouteris Verbraakas pasiūlo, komanda priima sprendimą atsiskirti nuo visos „Volvo Ocean Race“ flotilės ir plaukti toliau į rytus. Tuo metu tai atrodė protingas sprendimas, dabar atrodo, jog buvo padaryta klaida. Olandas turėtų gauti pylos, nors jachtos škiperis austras Andreasas Hanakampas tikina, jog viskas ir būtų buvę gerai, ale va bėda, orai pasikeitė. Gamta pokštą iškrėtė. Ir niekas to numatyti negalėjo. Todėl dabar pykti dėl sprendimo jau vėlu.

Savo kailiu esu nekart patyręs – štilis yra peilis buriuotojams. Kai atrodo, kad vandeniu net šliaužtum greičiau, nei jachta plaukia, ir nėra kur dėtis, norisi kaukti iš nevilties. Tuomet ir audra atrodo kaip išganymas. VO klasės laivai plaukia net prie menkiausio vėjo – teko plaukti VO60 SEB jachta ties Gioterburgu – gražu buvo pažiūrėti, kaip greitai artėja šcherai, jachta čiuožė 5 mazgų greičiu (dauguma tų, su kuriomis teko buriuoti, toks greitis – kreiserinis pučiant geram vėjui), o vanduo vos vos raibuliavo.

Bet dvi paros Indijos vandenyne gaudant kiekvieną debesiuką… Brr…

Įdomu išsimaudyti vandenyne, kai po tavo kojomis – 5 km gylis. Naudinga pasimokyti ko nors naujo iš kitų komandos narių – laiko tai yra. Gali net paprašyti, kad kas nors tave apkirptų, o po to gėdintis išlipti į krantą (taip nutiko „Team Russia“ „media berniukui“ Markui Covellui). Bet ne varžybų metu!

Dilema – greitis arba tvirtumas

„Kosatka“ gali tik vienu pasidžiaugti – plaukiant praktiškai be vėjo komanda turėjo laiko patikrinti, ar kas nesugedo/nelūžo prieš tai buriuojant. Nieko baisaus neradus nepritrūks laiko remontui iki trečiojo etapo starto. O kitos jachtos turi ką remontuoti.

PUMA kranto komanda jachtos laukė jau kelios dienos Kočine pasiruošę rimtam remontui. Nebūtų jie amerikiečiai, jei nebūtų viešai išsakę savo baimių, neva Indijoje neras kvalifikuotos pagalbos. Taip, Indija toli nuo JAV, bet ne pasaulio kraštas be elektros ir vandens!

Amerikiečių jachtoje rimti korpuso pažeidimai, vienu metu ji vos vilkosi kelių mazgų greičiu. Neatmeskim varianto, kad sukišus visą svorį į falškilį (PUMA jis sveria 7,362 kg ir yra netoli leistinos ribos, maksimaliai sunkūs (7,400 kg) falškiliai yra abejų „Ericsson“ ir „Telefonica Blue“ jachtų) tiek susilpnėjo korpuso stiprumas, kad jachta vos neplyšo. Kuo sunkesnis falškilis, tuo geresnis jachtos stovumas, tuo ji greičiau plaukia. Bet tuo silpnesnis korpusas. Vienur pridedi, ir kitur atimti reikia.

Į finišą – be giko

Turi ką remontuoti ir kitos jachtos. Abi „Telefonica“ komandos sulaužė švertus. Buriuotojai tikina, kad veikiausiai tai nutiko atsitrenkus į kažką po vandeniu. Galbūt jie kliudė banginius. Bet galėjo būti ir kita priežastis – jų švertai lengvi, vienas žmogus pakelti gali. Kai kitų jachtų švertams ir trijų vyrų reikia. Lengvam, o tuo pačiu ir nestipriam, švertui ir vienos geros bangos būtų užtekę.

„Green Dragon“ finišavo be giko. Jis lūžo praėjus vos trims paroms po starto Keiptaune pūstelėjus 48 mazgų greičio škvalui. Nuplaukta 1500 jūrmylių, iki finišo liko dar apie 2000 jūrmylių. Bandymas giką remontuoti vandenyne buvo nesėkmingas. Komanda planavo sustoti britams priklausančiame Diego Garcia atole ir net gavo leidimą čia atskraidinti giką iš Europos. Pagalbą buriuotojams siūlė amerikiečiai – čia yra JAV karinė oro bazė. Bet atolo valdžia neleido jachtai įplaukti, tad komanda toliau tęsė varžybas. Ir jiems puikiai sekėsi – likus vos dviems paroms iki finišo jie buvo ketvirti. Bet finišavo septinti. Visgi, pasiekus finišą Kočine, jau po 12 valandų komanda treniravosi bandydama naują giką ir naujas bures.

Kitose jachtose rimtesnių gedimų nebuvo. „Eriksonai“, pradėję treniruotis vieni pirmųjų, jau išsibandė jachtas. „Delta Lloyd“ laivas patikrintas – tai parėjusių VOR nugalėtoja, buvusi ABN AMRO ONE.

Antrajame VOR 2008-2009 etape Keiptaunas-Kočinas jachtos finišavo tokia tvarka (jachta, šalis, kapitonas, kapitono šalis):

Galutinė įskaita po dviejų etapų (vieta, jachtos pavadinimas, taškai):

Trečiojo VOR 2008-2009 etapo Kočinas (Indija)–Singapūras (Singapūro Respublika) startas vyks gruodžio 13 dieną. Tą pat dieną įvyks ir dar vienas startas – į antrąjį etapą iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Velingtoną (Naujoji Zelandija) išplauks šešios (dvi vienutininkų, keturiose – po du ekipažo narius) „Portimão Global Ocean Race“ regatos aplink pasaulį jachtos.

Jei lažybų kompanijos Lietuvoje priimtų statymus „Volvo Ocean Race“ varžyboms, reikėtų rimtai pasvarstyti, ar nepastatyti pinigų už švedų sindikatą „Ericsson“. Jų jachta E4 ir vėl finišavo pirma – antrąjį etapą iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Kočiną (Indiją) įveikė per 14 parų 11 valandų ir 32 minutes. Jachta su Švedijos vėliava finišavo naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Iškart po finišo škiperis brazilas Torbenas Graelis suteikė vilčių konkurentams:

„Varžybos dar nesibaigė. Nemanau, kad negalima nugalėti mūsų komandos“.

„Ericsson“ fanai turėtų šyptelėti. Juk E4 pirmame etape pagerino atstumo, nuplaukto per parą, rekordą (tai juk ir greičio rekordas), antrajame etape pirmieji pasiekė kontrolinį tašką (tuo uždirbę papildomus 4 taškus, o iš viso – 26 iš 28 galimų). Ir iš jachtos nebuvo jokių pranešimų, apie lūžius, gedimus ir kitas nelaimes, kurios lydėjo konkurentus.

„Starpomas“ Bradas Jacksonas tai tik patvirtina:

„Mūsų privalumas – išankstinis pasiruošimas. Mes žinome savo jachtos galimybių ribas ir tai mums leidžia iš jos spausti viską, ką galima. Kiti buriuotojai neturi tokios patirties, todėl gali plaukti ties jachtos galimybių riba“.

Tiesa, E4 pripažįsta, kad plaukiant pavėjui jie nusileidžia PUMA, taip pat kyla sunkumų pučiant silpniems vėjams. O prie stiprių vėjų nieko nesiskiria nuo konkurentų.

Ir dar E4 pripažįsta: kad ir kokia būtų sėkminga taktika, geras laivas, puiki komanda, jiems paprasčiausiai Fortūna šypsojosi dažniau, nei kitoms jachtoms.

Kad varžybos dar nesibaigė ir nežinia kas laimės VOR, pareiškė ir antros finišavusios jachtos „Telefonica Blue“ škiperis olandas Bouwe’as Bekkingas.

Įdomu, kad abi pirmosios finišavusios jachtos prieš pat Kočiną įjungė „nematomumo režimą“ – „stealth play“.

Jei niekas nepasikeistų, trečioji naktį į pirmadienį turėtų finišuoti E3, o tarp PUMA ir „Green Dragon“ verda tikra dvikova – jas skiria tik viena jūrmylė. „Delta Lloyd“ ir „Telefonica Black“ nuo jų atsilikusios atitinkamai 10 ir 30 jūrmylių. Blogiausia padėtis „Team Russia“ – jiems iki finišo dar daugiau kaip 500 jūrmylių. Kai kitų jachtų įgulos gers šaltą alų ir krims sultingus kepsnius. „Kostaka“ dar nematys kranto… Ui gaus velnių jų šturmanas, pasirinkęs kitokia nei visa flotilė taktiką.

Daugiau vaizdų ir šiek tiek info – buriavimo mokyklos Bangpūtys tinklaraštyje.

VOR komandos “Russian Team” bročingo vaizdus žiūrėti siūlau naujuose naršyklės languose. Variantas pirmasis mažesnis, o variantas antras – didesnis (bet man kompas lagino).

Antrasis „Volvo Ocean Race“ etapas iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Kočiną (Indija) aštuonių VO70 jachtų įguloms nėra malonus pasiplaukiojimas subtropiniuose vandenyse, kai skaisčiai šviečia saulė, aplink pliuškenasi delfinai, iš taurių geriamas šampanas…

Jau pirmosiomis dienomis po starto įvyko keli rimti incidentai. Įgulos čia pat, vandenyne, remontuoja lūžusias dalis ir siuva plyšusias bures.

Lapkričio 18 dienos rytą, maždaug 1500 jūrmylių nuo Mauricijaus salos, „Green Dragon“ (Airija) lūžo gikas. Jachtos škiperio Iano Walkerio pranešimas apie įvykį itin lakoniškas:

„Aš atsiprašau, kad mes ką tik suskaldėme savo giką per 50 mazgų škvalą. Mes dabar taisome giką iš dalių. Situacija kontroliuojama. Jokios žalos ar rizikos niekam nėra. Dabar mes laikomės pavėjinio kurso“.

„Green Dragon“ toliau plaukia distancijoje, nors dieną škiperis svarstė, ar tęsti varžybas iki Indijos, ar trumpam sustoti Mauricijaus saloje remontuoti giką. Jei ten apskritai tai įmanoma.

Lapkričio 19 d. jau paisrodė nuotraukos iš „Green Dragon“. Štai kokia situacija buvo jachtoje:

Dar kelios jachtos VOR štabui pranešė apie incidentus jūroje (PUMA dėl gedimo sulėtino greitį), plyšusias bures, ar gedimus, kuriuos čia pat sutvarkė. Vieną tokį, įvykusį anksčiau, nei „Green Dragon“ avarija, turėjo laiko išsamiau aprašyti „Team Russia“ škiperis Andreasas Hanakampas [laužtiniuose skliaustuose – mano pastabos]:

„Mes gavome, ko gero, pačia nemaloniausią mūsų plaukimo „Kosatka“ pamoką – vėjo gūsis jachta metė į bročingą, pavertęs ant šono burėmis į vandenį.

Iki tol mes dvi dienas nešėmės į priekį genami stipraus (vietomis iki 30 mazgų) vėjo. Oro sąlygos vis prastėjo ir man atrodė, kad gūsiuose vairininkui sunku valdyti jachtą. Trumpam perėmiau iš Nikko [anglas Nickas Bubbas] šturvalą, norėjau pats įsitikinti, kaip valdosi burlaivis.

Nikkas nesiskundė laivo reakciją vairuojant ir burių balansu plaukiant išsikėlus asimetrinį spinakerį A6, surifuotą grotą ir štorminį stakselį ant vidinio forštago. Ir išties, jachta puikiai reagavo į bet kokius šturvalo pasukimus. Kokpite ne taip baisiai jautėsi audringa jūra, kaip apačioje, prie šturmanų kompiuterių.

[ Šturmaninė šiuose laivuose įrengta labai įdomiai – po kokpitu. Į jį reikia ropoti ir jautiesi lyg tanke. Beje, tokia pati šturmano darbo vieta yra ir lietuviškoje VO60 jachtoje „Ambersail“ ]

Netikėtai tiesiai prieš kursą debesų juosta atnešė staigų vėjo gūsį ir jachtos greitis pasiekė 30 mazgų. Įgula pasiruošė nuimti spinakerį. Ir kai tik visi atsistojo į savo vietas, vėjas aprimo iki 35 mazgų, tad spinakerį palikome vietoje.

Atėjo įgulos budėjimo keitimosi momentas. Aš perdaviau šturvalą Stigui [danas Stigas Westergaardas] ir atsistojau prie vieno iš „kavos malūnėlių“ padėti Wouteriui [danas Wouteris Verbraakas, šturmanas]. Bangos buvo didelės ir jachta nuolat panirdavo į vandenį.

Netikėtai, perrėkdamas vėjo ir bangų triukšmą, sušaukė Stigas. Staiga jachta pakilo į vėją, sustojo lyg atsitrenkusi į nematomą sieną. Tada, kaip sulėtintame filme, pradėjo svirti ant dešinio borto. Gikas pakibo aukštai ore, o spinakeris apsisuko aplink forštagą.

Ant dešinio borto pririštos burės paniro po vandeniu, stiebas lingavo virš okeano paviršiaus, dešiniais zalingais nuolat panirdamas į vandenį. Į dešinį bortą palenktas falškilis [ VO70 falškiliai yra mobilūs, pakreipiami į reikiamą pusę] jachtą laikė pasvirusią 90 laipsnių kampu. Atrodė, kad patys baisiausi dalykai mūsų dar laukia…

Wouteris man perdavė peilį ir aš, lyg koks alpinistas, užsiropščiau į viršų pasvirusiu deniu išlaisvinti susipainiojusį bakštagą. Camronas [pietų afrikietis Camronas Willsas] ir Olegas [ rusas Olegas Žrebcovas, „Team Russia“ savininkas ] ėmė jį trauktį, o Jeremys [airis Jeremy Elliottas] ir Mikas [pietų afrikietis Michaelas Joubertas] puolė prie falškilio valdymo pulto – reikėjo jį pakreipti į priešingą pusę ir taip atstatyti jachtą.

Ir beveik tą pat akimirką mes vėl buvome horizontalioje padėtyje, jachta greitai įsibėgėjo iki 15 mazgų. Visi puolė į laivo priekį atpainioti spinakerio. Ir kai tik burė dingo per liuką po deniu, gražinome jachtą į ankstesnį kursą, pakėlėme Q9 [?] ir atrifavome grotą. Reikėjo vytis sugaištą avarijoje laiką“.

A. Hanakampas užsimena, kad įvykį vaizdo kamera užfiksavo komandos „žiniasklaidos berniukas“ britas Markas Covellas, bet kol kas vaizdo įrašo neradau. Tad siūlau ramesnį „Kosatkos“ pasiplaukiojimo įrašą. Mintyse situaciją pabloginus dešimteriopai ir daugmaž galima įsivaizduoti, kas įvyko.

Paskutinės dienos ir minutės prieš startą. Startas. Ir pirmosios dienos po jo – kurią taktiką pasirinkti? Į pietus, kur daugiau vėjo? Ar į šiaurę, arčiau finišo?

Antrojo „Volvo Ocean Race“ etapo pradžia, regis, įtempta. O dar tie piratai, dėl kurių reikėjo išklausyti specialius kursus.

Ir Indijos vandenyno šiaurinė dalis – „Volvo Ocean Race“ distancija čia dar nebuvo nusidriekusi. Indija (antrojo etapo finišas bus jos uoste Kočyje), vėliau – Singapūras, Kinija. Oho kiek daug klausimų net čia, sėdint šiltai prie kompiuterio ir bandant iš el.laiškų bei žinių internete per nuotolį įsivaizduoti, kas tai per varžybos, kurios, ne be pagrindo, gali būti tituluojamos prestižiškiausiomis ir sunkiausiomis.

Įguloms ir jų strategams – dešimteriopai daugiau klausimų ir vargo. Aišku tik vieną (tai galima nujausti iš patirties) – po starto, praėjus kelioms dienoms, kai gyvenimas jachtoje jau įgauna savą ritmą, kranto įtampa atslūgsta ir prasideda tai, dėl ko buriavimas ir yra toks patrauklus – susidraugauji (o ne nugali) bangas, vėjus ir sieki savo tikslo.

Žinoma, šie žodžiai skamba gražiai ir realybėje gali būti kiek kitaip. Ką nutars kapitonas, kur jachtą nukreips šturmanas, kaip tiksliai tu ir tavo komanda atliks užduotis, dirbs kasdienius darbus. Svarbi kiekviena smulkmena. Ir galų gale – ar atlaikys technika? Tokiose varžybose viskas daroma vardan greičio, tad viskas „ant ribos“. Ir žmonės, ir technika.

„Ericsson 3“ tuoj po starto patyrė avariją – venduojant stakselis užkabino ir sugadino radarą saugantį kupolą. Plyšo ir burė. Ją buriuotojai jau sutaisė, o štai radaras dar remontuojamas. Be jo bus sunku, ypač, priartėjus prie laivyba aktyvių teritorijų arčiau Indijos.

Pirmą naktį po starto „Telefonica Black“ staiga prarado greitį – nuo 11 iki 6 mazgų. Įgula įtaria, kad falškiliu kabino ką nors jūroje. Buvo baimintasi, kad sugedo vairai, ar vairo plunksna.

Tad tiek žinių ir pasvarstymų antrojo etapo pradžios proga. Laiko, entuziazmo ir kantrybės turintiems – vaizdo reportažas iš starto Keiptaune. Perspėju – ilgas. Ir atsiprašau: dar neišmokau padaryti, kad video automatiškai nepasileistų.

Britų Karališkasis karinis laivynas pagaliau susisgribo, kad jie yra kariai ir nukovė du Somalio piratus (žuvo ir vienas, regis, įkaitu paimtas Jemeno žvejys – piratai pavogė jo valtį).

Bet kariniai laivai greičiu gerokai nusileidžia sportinėms VO70 klasės jachtoms, o „Volvo Ocean Race“ kiti trys etapai vyks pavojinguose vietose, kur sutikti piratus nemenka galimybė. Jau rašiau apie buriuotojų porą, įkaitais paimtą piratų ir išlaisvintą. Tikėkimės, kad piratų laiveliai taip pat nepavys greitaeigių VO70 formulių.

Nepaisant to, prieš antrojo etapo į Indiją startą VOR įguloms surengė mokymus, kaip elgtis piratų pavojaus akivaizdoje.

„Mes ketina išplaukti į nežinomas teritorijas ir susitikimas su piratų laivu nebūtų malonus. Pakeitimai distancijoje nelabai dideli, bet mes turime išmokti kai kurių triukų, siekiant tam užkirsti kelia kiek tai įmanoma. Laikas parodys“, – rašo „Telefonica Blue“ škiperis Bouwe Bekkingas.

VOR įgulos išklausė instruktažą, kurio metu paaiškinta, jog pavojingiausi yra pakrančių ruožas netoli Somalio (63 piratavimo atvejai iš šiemet registruotų 199), Pietų Kinijos jūra ir Malakos sąsiauris (vidutiniškai po 20 piratavimo atvejų kasmet), vandenyno ruožas tarp vakarų Malaizijos ir Indonezijos salos Sumatra.

Buriuotojai aptarė galimus distancijos pakeitimo taškus, kad išvengtų pavojingų zonų. Informacija iš jachtų apie jų buvimo vietą ir į jas apie pavojingas piratavimo vietas, bus keičiamasi kas tris valandos su Jungtinės Karalystės jūrų prekybos organizacija (UKMTO).

Man vistik mistika, kaip “Telefonica Black” nemažindama greičio atsarginę vairo plunksną įsistatė.

O čia, kaip “Ericsson 4″ greičio rekordus gerino. Kompiuterinis vaizdo variantas.

• (c) Rick Tomlinson/Volvo Ocean Race

Po „Ericsson 4“ spurto, kuomet jie pasiekė greičiausiai įveikto atstumo per 24 valandas, rekordą (jį dar dar reikės oficialiai ratifikuoti) tik nenumatytos kliūtys galėjo jiems sutrukdyti finišuoti pirmiems Keiptaune. Niekas nesutrukdė – tarptautinė su Švedijos vėliava plaukianti įgula pirmoji pasiekė pirmojo „Volvo Ocean Race“ finišą 5.45 Grinvičio laiku.

Finišo tiesiojoje kol kas greičiausiai jachtai teko gerokai sulėtinti tempą – pūtė silpnas vėjas ir paskutiniai keli šimtai metrų užtruko ilgiau, nei tikėtasi.

Po šio finišo E4 į savo sąskaitą įsirašė 8 taškus ir su 14 taškų bendroje įskaitoje lyderiauja.

Kaip ir komanda, užsisakę šalto alaus ir mėsainių, apsirengęs sausais drabužiais jachtos kapitonas Torbenas Graelis sakė: „Tai buvo puikus plaukimas dideliu greičiu. Džiaugiuosi, kad pasiekėme Keiptauną. 70 procentų kelio varžėmės su PUMA ir laimėjome“. Navigatorius Jules Salteris pridūrė: „Tikrai gera būti čia. Tai buvo pilnos įvykių lenktynės.“

PUMA įgulos finišuojant laukiama [finišavo 12 valandų po E4] šiandien (lapkričio 2 dieną) popiet, trečioji plaukia „Ericsson 3“, nuo jų nedaug atsilieka „Green Dragon“. Rusų komanda ir „Telefonica Blue“ pasirinko laikiną pasitraukimą iš varžybų (jie įjungė „nematomumo režimą“ – nežinoma tiksli jachtų buvimo vieta), flotilę užbaigia „Delta Lloyd“ ir „Telefonica Black“.

Prisiminkime, ką sakė ir kaip rekordą pasiekė „Ericsson 4“:

Sužeisti, bet nenužudyti. Taikliai „Volvo Ocean Race“ apibūdina situaciją jachtose „Telefonica Black“ ir „Green Dragon“. Pastaroji jau kuris laikas plaukia su pažeidimais dešiniame borte. O štai „Telefonica Black“ pažeidimai kur kas rimtesni – netekus burės, jachtai lyderius vytis tenka ir pagalbiniu vairu. Daug remonto bus Keiptaune.

P.S. Dvylikai valandų šiąnakt (į spalio 31 d.) savo pozicijas „paslėpė“ PUMA. Paprastai jachtos tai daro įvykus gedimui (taip jau buvo dariusi „Telefonica Blue“, kai dėl vairų mechanizmo gedimo netrukus po starto plaukė remontuotis į uostą).

Šiųmetinė (na, ir kitų metų) „Volvo Ocean Race“ regata priėmė žurnalistus – jachtose gali plaukti plunksnagraužiai, dar vadinami „media crew member“. Tačiau jie negali padėti įgulai – tampyti bures, vairuoti. Kitaip tariant, buriuoti. Na, dar gali indus plauti, maistą gaminti. Tiesa, šie jachtos gyvenimą nušviečiantys žmonės nėra iš redakcijų atsitiktinai pasirinkti žurnalistai – visi jei vienaip ar kitaip su buriavimu susiję ne vien interviu imdami.

Be abejo, svarbiausias jų darbas – informuoti apie jachtos gyvenimą, varžybų eigą gyvai ir tiesiogiai iš laivo. O tai ne taip jau paprasta. Kaip nelengva žurnalistams ant borto, galima įsivaizduoti perskaičius Rusijos ekipos škiperio austro Andreaso Hanakampo trumpą laišką kranto komandai:

„Žmonėms krante sunku paaiškinti, kas išties vyksta čia, jachtoje, esant tokioms sąlygoms. Įsivaizduokite, kad jūs rašote kompiuteriu važinėdami Amerikiniais kalneliais. Tik toks važinėjimas aukštyn-žemyn trunka ne kelias minutes, o kelias paras. Tai meta jus į viršų, tai bloškia žemyn.

Arba įsivaizduokite, kad gyvenate skalbimo mašinos viduje nuolat pasviręs 45 laipsnių kampu. Ir kasdien tokioje situacijoje jums tenka rašyti ataskaitas“.

„Team Russia“ kranto komanda rašo, kad jiems vis sunkiau perskaityti tai, ką parašo Andreasas, atrinkti padorius sakinius iš tos raidžių makalynės, kurią jie gauna. Krante svarstoma, kad rašyti kompiuteriu jachtoje per audras yra galbūt viena sunkiausių užduočių.

Bet jie vistiek rašo. Štai Rusijos įgulos „media crew member“ brito Marko Covello trumpas laiškas:

„Dangus pajuodo pavargęs nuo pastovaus lietaus. 22 mazgų vėjas jau neatrodo stiprus. Vairininkas Stigas (danas Stigas Westergaardas) įsakė į denį ištraukti visas gelbėjimosi liemenes. Mus, dundančius geležinkelio lokomotyvo greičiu, nuolat pasiekia vėjo šuorai, siekiantys 35 mazgus. Kartą mes papuolėme į bročingą ir sulūžo viena kamera. Dabar man tenka dirbti su kamera jachtos transe, o ten, esant tokiam greičiui, visuomet šlapia. Negaliu daugiau rašyti!“.

At 1310 GMT 29/1008, Ericsson 4 (Torben Grael/BRA) obliterated the 24-hour record run for a monohull when the team recorded a run of 593.23 nautical miles.

Ericsson 4 broke through the 600-mile barrier as their historic run continued with the log reaching 602.66 nautical miles at 18:54 GMT.

(c) Guy Salter/Ericsson 4/Volvo Ocean Race

„Ericsson 4“ įgulos nariai Dave Endean and Joao Signorini džiaugiasi rekordu.

„Ericcson 4“ greičio rekordą pagerino jau pirmajame šių metų „Volvo Ocean Race“ etape. Vidutinis E4 greitis paskutinę parą buvo 24,70 25.11 mazgo. Ankstesnį VOR rekordą – 562,96 jūrmylių per 24 valandas – ABN AMRO TWO jachta pasiekė antrajame 2005-2006 metų VOR etape iš Keiptauno į Melburną.

Pasaulinį buriavimo greičio rekordo taryba gali naują istorinį skaičių oficialiai pripažinti Keiptaune po to, kai čia finišuos pirmojo etapo jachtos.

Naktį nešvietė mėnulis

Rekordo siekti buriuotojams buvo itin sunku. Naktį vėjas įsismarkavo iki 40 mazgų, bangų aukštis siekė iki 7 metrų (tokias užfiksavo „Telefonica Blue“). E4 škiperis Torbenas Graelis sakė, kad sunkiausia naktį buvo ir todėl, kad nebuvo Mėnulio – sunku pamatyti bangas. Ką jau kalbėti apie tuos ekipažo narius, kurie tuo metu miegojo/snaudė jachtos viduje.

Tai puikiai supranta konkurentų įgulos ir „eriksonams“ iš visų pusių pasipylė sveikinimai.

(c) Gustav Morin/Ericsson Racing Team/VOR

„Yachting World“ rašo, kad E4 rekordą gerino ne vieną kartą. Paryčiais (03.55 Grinvičio laiku) jie pasiekė 565 jūrmylių ir taip viršijo ABN AMRO TWO pasiekimą, Šis skaičius augo ir 07.55 buvo 589 jm, o 11.45 padidėjo iki 590.5 jm.

Naršant internete užtikau buriuotojų anarchistų forumą o jame, įdomią nuorodą, kaip galima stebėti VOR jachtų plaukimą ne per oficialią VOR internetinę tarnybą, o per „Google Earth“ programą, naršyklėje (tam prireiks papildomo įskiepio) per „Google Earth“ ar naršyklėje „Google Maps“ žemėlapiuose. Labai net įdomu ir labiau suvoki, kaip plaukia jachtos.

Vaikis – vienas aplink pasaulį

Na, o šalia VOR rekordo man į akis krito dar vienas – britas Michaelis Perhamas siekia tapti jauniausiu vienutininku, apiplaukusiu žemės rutulį. Jam dar tik 16 metų! O jau 14 metų jis pasiekė vieną rekordą – vienas perplaukė Atlantą!

(c) TopFoto

Startuoti savo keturių mėnesiu kelionei jis turėjo sekmadienį, bet dar tada nebuvo aišku, ar išplauks. Dabar ketinama startuoti lapkritį.

Gavęs 160 tūkst. svarų sterlingų jachtai ir kelionei, jaunuolis dar neturėjo trūkstamų 40 tūkst. svarų sterlingų brangiai ryšio aparatūrai. Tačiau sakė: „Aš šiek tiek nervinuosi, bet esu pakankamai ramus. Laivas paruoštas taip, kaip įmanoma, nors viskam pasiruošti negali“.

Open 50 klasės jachta, pavadinta rėmėjų vardu „Totallymoney.com“, yra gerokai didesnė už tą, su kuria jis perplaukė Atlantą. Be to, penkis vandenynus šturmuosianti jachta toli gražu ne naujokė. 1996 metais statyta JAV, ji su ankstensėmis įgulomis pasiekė ne vieną rekordą. 1998 metais 1 vieta vienutininkų regatoje per Atlantą 2 klasėje, 2006 metais – 334 jūrmylių per 24 valandas rekordas bei dar begalė kitų prizinių vietų:

• Nov 96 : Record Newport / Bermuda
  Nov 96 : Record Newport / Bermuda
  Jun 97 : 4th Europe Race
  May 99 : 1rst Around Alone/ class 2
  Jul 00 : 3rd Quebec-St Malo/ class 2
  Nov 01 : 2th Transat Jacques/ class 2
  Nov 02 : 1st Route du Rhum/ class2
  Jun 04 : The transat
  Nov 05 : 3rd Transat Jacques Vabre/ class 2
  May 06 : Record SNSM

Gabriele Olivo/Equipo Telefonica/Volvo Ocean Race

Seniai berašiau apie „Volvo Ocean Race“. Kažkas nutiko jų sistemai – iš jachtų ateina el.laiškai su vienu žodžiu „test“. Bet informacijos dėl to ne mažiau. Ir žinios įdomios – buriuotojai pateko į ciklonų ruožą, jų laukia labai „kietas“ plaukimas.

Šiandien, spalio 28 d., ryte pranešta, jog vėjas siekia 20 mazgų greitį, panašiu lekia ir jachtos. Per parą jachtos nuplaukia apie 400 jūrmylių (!)

Jachtų šturmanai užgulę navigacinę techniką, akys įsmeigtos į barometrus – prasideda didelis žaidimas, kaip palankiau išnaudoti stiprų vėją, arba kaip išvengti pernelyg stipraus. Ir tuo pat metu – kaip kuo greičiau plaukti finišo link.

(c)

Mikel Pasabant/Equipo Telefonica/Volvo Ocean Race

„Matome bręstančią vieną didelę audrą. Ir mes į ją plaukiame. Mažo slėgio ciklonas pietuose ketina jungtis su kitu pietryčiuose. Tai bus audra – vartais į pragarą“, – rašė jachtos „Delta Lloyd“ šturmanas Mattas Gregoris. Komandai tikrais bus pragaras, nes pranešama, jog jachta turi „sužalojimų dešiniame borte“. Bet, regis, plaukti į artimiausią uostą, dar neketina.

Praėjusioje VOR regatoje „ABN AMRO TWO“ pasiekė paros plaukimo rekordą – 562,96 jūrmylių per parą. Anot „Green Dragon“ kapitono Iano Walkerio ir VOR štabo, tik laiko klausimas, kas šį rekordą pagerins. „Green Dragon“ šiandien plaukė kreiseriniu 25 mazgų greičiu, o skaičiuojant paprastai, tai būtų 600 jm per parą. Žinoma, kapitonas pripažįsta, kad išlaikyti tokį greitį visą parą – tai ne skaičiukus sudėti.

(c) Andreas Hanakamp

Dabartiniai grupės lyderiai „PUMA“ ir „Ericsson 4“ plaukia vienas nuo kito nenuleisdami akių tiesiogine prasme – kartais jachtas skiria vos 100 metrų.

Šiandien, spalio 28 d., perpiet jachtos buvo išsidėsčiusios taip:

• Ericsson 4 2292 jm iki finišo
• PUMA 2 jm iki lyderių
• Green Dragon 41 jm iki lyderių
• Telefónica Black 44 jm iki lyderių
• Telefónica Blue 47 jm iki lyderių
• Ericsson 3 58 jm iki lyderių
• Delta Lloyd 117 jm iki lyderių
• Team Russia 186 jm iki lyderių

VOR flotilėje pasikeitimai: į lyderius išsiveržė „Puma“ (2-3 pozicijas išlaiko „eriksonai“), o „Telefonica Black“ (nukrito į paskutinę vietą) aplenkė priverstinai į uostą remonto užplaukusi „sesė dvynė“ „Telefonica Blue“. „Green Dragon“ 12 valandų buvo „pasislėpę“ – jų poziciją žinojo tik VOR štabas.

Štai jums ir rezultatai:

• 2008 10 16 1300 GMT
• Leg One Day 6: 1300 GMT Volvo Ocean Race Positions
• (boat name/country/skipper/nationality/distance to leader)

1. PUMA Racing Team USA (Ken Read/USA) 5056 DTF (jūrmylių iki finišo)
2. Ericsson 3 SWE (Anders Lewander/SWE) +24 (jūrmylių iki lyderių)
3. Ericsson 4 SWE (Torben Grael/BRA) +52
4. Green Dragon IRL/CHN (Ian Walker/GBR) +69
5. Delta Lloyd IRL (Ger O’Rourke/IRL) +95
6. Team Russia RUS (Andreas Hanakamp/AUT) +106
7. Telefónica Blue ESP (Bouwe Bekking/NED) +148
8. Telefónica Black ESP (Fernando Echávarri/ESP) +221

Didžiausi jachtų greičiai svyruoja nuo 22 iki 28 mazgų.

„Pumos“ škiperis Kenas Readas prisipažino žaidęs „katę-pelę“ ir laukęs iki paskutinio momento, kol pasuko į vakarus. Panašiai pasuko ir kitos jachtos, bet kas bus teisus toldamas dabar nuo Afrikos pakrantės, paaiškės vėliau.

Juolab, kaip rašo K.Readas, jachtos neturi laisvos prieigos prie interneto. Ta prasme, elektroninius laiškus jie gauna, gali ir susikalbėti palydoviniu ryšiu su krantu. Bet, kaip suprantu, orų prognozės yra filtruojamos ir gaunamos tiesiai iš VOR regatos štabo.

Tuo tarpu mįslė, kaip „Telefonica Blue“ sugebėjo prisivyti flotilę ir net pakilti iš paskutinės pozicijos – jiems plyšo didysis spinakeris, teko keltis 150 kvadratų mažesnį. Dviem ekipažo nariams teko nemigo naktis siūti plyšusią burę.

„Delta Loyd“ komandoje, kurios biudžetas ar ne 20 kartų mažesnis, nei turtingesnių sindikatų, karščiuoja įgulos narys Ryanas Houstonas. Bet buriuotojas sakosi išgys – paprakaituos šiek tiek ir vėl bus komandoje.

Ir dar viena iliustracija su paaiškinimu.

Gustav Morin, plaukiantis „Ericsson 3“ kaip žurnalistas (media crew member) ir pats džiaugiasi kaifu, kurį galima patirti plaukiant VO70 klasės laivu, ir dar cituoja kapitoną (specialiai neversta):

Our skipper Anders Lewander was sailing the big catamaran Playstation/Cheyenne  in a record-breaking attempt around the world. Today, when he stood behind the  wheel, surfing down waves in 20 knots of breeze in a sunny Atlantic ocean, I  asked how the VO 70 feels to sail in comparison. The answer came with a shout;  “It’s like a bus compared to this!”

Vivat naujausiom technologijom! Na, ne tokios jos ir naujos, bet visvien smagu atrasti jas iš naujo. Šįkart – VOR jachtų judėjimą “online” režimu. Paleidai interneto naršyklėje atskiroje kortelėje (tag) kaboti ir karts nuo karto pasižiūri. Dabar gi stebime, kaip VOR flotilė supa Kanarų salas. Įdomus škiperių ir šturmanų pasirinkimas. Vėliau jau matysim, kuris pasirinko teisingiau.

Jei kam įdomu ir dar netyčia nestebėjo lenktynių virtualybėje, tai nesunku padaryti

P.S. Ir dar atradau: apačioje, kairėje pusėje galima pasirinkti funkciją (Reply), kuri pasirinktu greičiu atkurs iki pasirinkimo momento plaukusių jachtų distanciją (kaip ir kur plaukė). “TelefonicaBlue” žvėrys – net sustoję uoste netoli Giblartaro remontuoti sulūžusio vieno šturvalo mechanizmo, jie trumpais vendais ir vėliau pagavę “teisingą” vėją prisivijo visą flotilę. “Team Russia” jachtos kapitonas Andreasas Hanakampas, šiandien rašo: “Vienintelis dalykas, kuris neleidžia mums būti laimingiems, yra tai, kad mes nerandame būdų, kaip priartėti prie lyderių. O “Delta Lloyd” ir “Telefonica Blue”,  rado”.

Nuo Belebarda

Na o tuo tarpu “Ambersail”, kaip rodo jų realaus laiko režimu veikianti vietos nustatymo sistema, vis dar Southamptone. O, regis, vakar turėjo startuoti.

(c) AFP

Be abejo, svarbiausiu VOR trečios paros įvykiu drąsiai galime vadinti „Telefonica Blue“ grįžimą į distanciją. Jachta vis dėl to buvo užsukusi remontui į vieną Ispanijos uostą ir už tai gavo 12 valandų baudos. „Bet dabar mes esame laimingi sugrįžę ir bandome susigrąžinti prarastas jūrmyles. Turime dar daug ką nuveikti “, – sakė jachtos škiperis Bouwe Bekkingas.

„Nemaniau, kad pirmajame VOR etape man teks skanauti „makdonaldų“, – sustojimą krante prisiminė jachtos šturmanas SI FI (Simonas Fisheris). 6 valandas miegojęs viešbutyje jis sakėsi visą laisvą laiką galvojęs apie orus ir ar daug prarado dėl priverstinio sustojimo. Šturmanas dar neatsisako minties lipti ant nugalėtojų ar prizininkų podiumo už tūkstančių jūrmylių Keiptaune.

„Kasatka“ (toks Rusijos jachtos pavadinimas, nors įguloje rusų nedaug) murkdosi vandeny – įgula visa šlapia, vandens gavo ir elektronika. Bet tokios jachtos statytos taip, kad vanduo kaip galima greičiau nutekėtų (bent jau nuo denio ir kokpito), o ir iš vidaus jį išsemti gerokai lengviau, nei tradicinėse jachtose. Kitą vertus, jam ir patekti ten sunkiau – labai aukštai įėjimo į kajutę anga.

Bet vanduo – ne didžiausia „Team Russia“ bėda. Pučiant stipriam vėjui išdrįsę pasikelti didžiausią spinakerį, vėliau jį leido žemyn ir lopyti, veikiau – iš dviejų dalių daryti vieną…

(c) AFP

„Puma“ komanda prisiminė, kaip su ašaromis akyse juos išlydėjo artimieji, o kranto komanda apsidžiaugė „pagaliau išplaukiat“. Na o po to prasidėjo rimtas buriavimas: škvalas, šiek tiek dreifo ir (deja, neatskiriama buriavimo dalis) nedidelių techninių problemų. Savo laiške jachtos škiperis Kenas Readas nuolat mini artimiausius konkurentus: „Ericsson“ sindikato jachtas. Įgulos narys Rickas Deppemas taip pat sentimentalus: aptarė priešstartinę įtampą ir erzelį ir rašo: „Mes mieliau paspruksime iš miesto, kur nevarsto jokie žvilgsniai…“.

VOR flotilę ir toliau į priekį vedą lyderiai – viena „Ericsson“ jachta, bet konkurentai netoli ir nežinia kokia padėtis dabar. Pirmadienio vidurdienį jachtos buvo išsidėsčiusios taip:

1. Ericsson-4 6067 jūrmylės iki finišo,
2. PUMA 3 jūmylės iki lyderių (DTL),
3. Telefónica Black 3 jm DTL,
4. Ericsson-3 5 jm DTL,
5. Green Dragon 8 jm DTL,
6. Team Russia 19 jm DTL,
7. Delta Lloyd 48 jm DTL,
8. Telefónica Blue 90 3 jm DTL.

Šeštadienį dėl tikrai svarbaus, įdomaus ir su buriavimu šiek tiek susijusio linksmo renginio nemačiau tiesiogiai „Volvo Ocean Race“ (VOR). Nepavyko sekti ir mobiliuoju telefonu (neblogas būdas dar aktyviau būti „online“) – GPRS greitis bando net mano kantrybę… o ir laiko nelabai buvo… (apie renginį – vėliau).

(c) AFP

Pasiekus internetą ir susipažinus su informaciją po starto, į akis krenta du dalykai: rusų jachtoje kažkas negerai su technika – iš jos vėluoja duomenys, o „Telefonica Blue“ pirmą dieną po starto sulėtino tempą dėl gedimo.

Jau buvau pradėjęs nerimauti, kad negaunu el.laiškų, kuriuos užsisakiau, iš jachtų – praėjus kelioms po starto, mano pašto dėžutė jau buvo tuščia. Bet praėjus pirmai parai ji vienu metu staiga prisipildė ir su siaubu pagalvojau: dabar taip kasdien, devynis mėnesius gausiu iš 8 jachtų po laišką, o dar iš organizatorių… Ar bevelysiu skaityti?

Ai, bet mes ne apie tai. Ką gi rašo, mano galva, svarbiausių buriavimo varžybų dalyviai?

Gustavas Morinas, „Ericsson 3“ įgulos narys rašo, kad darbo jachtoje turi visi – kiekvienam manevrui ant denio šaukiama visa įgula nepaisant to, kad visiems trūksta miego. „Mes rimtai kovojame. Mūsų dvasia ir nuotaika yra stiprios“, – rašo jis.

Anot buriuotojo, kas pirmasis traversu kirs Giblartarą, tas užims puikią poziciją ir turės pranašumą prieš kitas jachtas. „Ericsson 3“ dabar išsiveržusi į lyderius.

„Puma“ buvo prieš mus, ilgą laiką mus persekiojo, bet dabar mes atsiplėšėme“, – „Ericsson 3“ turi kuo didžiuotis. Šiuo metu artimiausi jų priešininkas yra oponentai iš to pačio sindikato – „Ericsson 4“.

Šios jachtos ekipažas iš pirmųjų 24 valandų po įsimintino starto (kai lydėjo daugybė katerių, jachtų ir sraigtasparnių) prisimins ir pirmąsias tirs valandas atviroje jūroje, kai jachtos greitis siekė 30 mazgų ir ji panirdavo visu korpusu po vandeniu. Buriuotojai stebėjosi – jau 40 minučių po starto signalo kai kuriems jų ant denio reikėjo saugos diržų („Ambersail“ diržus segėsi dar Klaipėdos uosto ekvatorijoje – lietuviai, matyt, gavo stipresnį vėją, nei VOR dalyviai).

Kaip ir bendravardžių jachtoje, miego čia trūksta visiems. Kiekvienas jachtos manevras (vendas ar halsas) reikalauja visos įgulos darbo, o po jo dar 15-20 minučių tvarkomasi apačioje, kajutėje.

Nuotaika jachtoje, veikiausiai atspindi paskutinis laiško autoriaus Philo „Bloodo“ Jamesono sakinys: Well… have to fly now. We are doing yet another tack. Yayyyyy!“

Kitas vieno sindikato tandemas: „Telefonica Blue“ ir „Telefonica Black“. Antrosios jachtos vyrai pranešė jau pajutę skirtumą tarp Viduržemio jūros ir buriavimo naktiniame Atlante.

(c) Gabriele Olivo/Equipo Telefonica/Volvo Ocean Race

O štai „mėlyniesiems“ labai nepasisekė. „Blue“ škiperis Bouwe Bekkingas liūdnas. „Jaučiamės kaip išskrosti“, – rašo jis. Juos lengva suprasti – parėjus kelioms valandos po starto lūžo vairo mechanizmo dalis (kas tiksliai – neaiškina, bet vienu iš dviejų šturvalų jie naudotis nebegali) ir vyrai buvo priversti nuleisti didįjį spinakerį. Aišku, greitis sumažėjo. Mažesnis spinakeris, ypač, kai rimsta vėjas, mažai gelbsti. Kapitonas turi nuspręsti, ar jachtai sukti į uostą, stoti, gauti 12 baudos valandų ar tęsti varžybas. Tam laikui, kai buvo ruošiamas šis „post’as“, naujienų apie kapitono sprendimą nebuvo.

„Žaliųjų drakonų“ („Green Dragon“) škiperis Ianas Walkeris pranešė, kad jachtos įgula jau perėjo į vachtinį ritmą: 4 valandas dirba, 4 ilsisi. „Krantlygė“ baigėsi! Labiausiai nusiminė kapitonas orų prognozėmis, kurios „yra visai netinkamos šioms vietoms“ – pasukusi link šiaurės jachta prarado, anot škiperio, neblogas pozicijas. Nors vistiek – treti grupėje. „Bet jachtų už mūsų yra daugiau, nei prieš mus. Ir tai gerai“, – geros nuotaikos nepaleidžia I.Walkeris.

Paskutinieji flotilėje plaukiantys „Delta Lloyd“ sako, kad dingus vėjui, kaip po starto jachta nešėsi iki 30 mazgų greičiu, staiga jam sumažėjus ik i 5 mazgų, buriuotojai jaučiasi lyg atsitrenkę į betono sieną. Nors vyrai keitė kelis kartus bures, jie vistiek flotilės gale. „Jachta puiki, komanda dirba gerai, keliame kepures prieš kranto komandą“, – rašo „Delta Lloyd“ šturmanas Matthew Gregoris. Tačiau prieš gamtos stichijas nepasipriešinsi…

Na, o iš rusų jachtos, kaip minėta, kol kas jokių žinių. Nieko naujo ir jų blog’e… Neturiu naujienų ir iš „Puma“, kuri taip puikiai pradėjo startą. Lauksime.

O kol kas VOR flotilė išsidėsčiusi taip (2008 10 12 / 1300 GMT):

(vieta/jachta/atstovaujama šaliskapitonas/kapitono pilietybė/atsilikimas nuo lyderių [Distance To Leader])

1. Ericsson 3 Ispanija (Anders Lewander/Švedija) 6,200 jm iki finišo\
2. Ericsson 4 Švedija (Torben Grael/Brazilija) DTL +1 jm
3. Green Dragon Airija/Kinija (Ian Walker/Didžioji Britanija) DTL +37 jm
4. Puma Racing Team JAV (Ken Read/JAV) DTL +44 jm
5. Telefónica Black Ispanija (Fernando Echávarri/Ispanija) DTL +45 jm
6. Telefónica Blue Ispanija (Bouwe Bekking/Olandija) +49 jm
7. Team Russia Rusija (Andreas Hanakamp/Australija) +62 jm
8. Delta Lloyd Airija (Ger O’Rourke/Airija) DTL +90 jm.

Oficialiai naujos pozicijos bus nustatytos ir praneštos pirmadienį, bet VOR tinklalapyje galima rasti operatyvesnės informacijos.

Pirmasis etapas: Alikantė (Ispanija) – Keiptaunas (Pietų Afrikos Respublika). 6500 jūrmylių, planuojamas finišas – lapkričio 3 diena.

P.S. Kol kas nepavyko suderinti nuotraukų gavimo iš VOR rengėjų. Regis formą užpildžiau jau senokai, gavau slaptažodžius, bet kažkas dar neveikia. Aišinsimės. Tad dabar – šiek tiek “nukniauktos” foto