Archive for the ‘Volvo Ocean Race’ Category

Geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Štai taip vyrai buriuoja. Savaitė tokio (na, ne visada) buriavimo, ir Atlanto vandenynas perplauktas.

„Volvo Ocean Race“ septintojo etapo akimirkos iš jachtos „Green Dragon“ denio.

Man jau „kranto sindromas“. Šeštadienį jau turėčiau gauti pirmą porciją vaistų.

Per Atlanto vandenyną – akies mirksniu. Pradėjus realiai buriuoti ir skyrus mažiau dėmesio buriavimo įvykiams internete („mark all as read“ mano išsigelbėjimo mygtukas RSS skaityklėje), toks man pasirodė septintasis „Volvo Ocean Race“ etapas.

Kiek aktyviau dar žaidžiau virtualų buriavimo simuliatorių, juk kursą pakoreguoti kompiuterio užtenka kelių minučių, o štai dešimtis tekstų vien akimis permesti pusvalandžio mažiausiai reikia.

Bet ir virtualus buriavimas „kentėjo“ nuo realaus – kai plaukiau „Gero vėjo“ regatoje ir nesijungiau į internetą, mikliai virtualybėje praradau keliasdešimt tūkstančių vietų. Nė kiek negaila – virtualiai buriuoti, tai lyg laižyti medų per stiklą. Kituose simuliatoriaus etapuose net nestartuosiu, laukia dvi rimtos kelionės jachtomis, tad nebus kada ir kaip.

Bet grįžkime prie VOR. Panašu, jog pirmi Golvėjuje (Airija) finišavę „Ericsson 4“ jau užsitikrino VOR nugalėtojų laurus. Ar manote, kad dar yra teorinių šansų pasivyti lyderius taškais paskutiniuose trijuose etapuose ir dvejose uosto regatose?

Startavę Bostone (JAV) Atlanto vandenyną E4 įveikė per 7 dienas, 10 valandų, 33 minutes ir 51 sekundę.

Tai skaudu „Telefonica Blue“ komandai, kuri lyderiavo beveik visą kelią per Atlantą, tačiau prakišo netoli finišo. VO70 klasė nėra monotipai, kiekviena jachta kažkuo skiriasi ir „Telefonica Blue“ pralošė greitį pavėjiniais kursais. Ją pasivijo ir aplenkė iš paskos plaukusios jachtos. Tikriausiai liūdna stebėti, kaip pro tave praplaukia priešininkas, kurį iki tol buvai palikęs užnugaryje ir nieko negali padaryti –- na neplaukia laivas greičiau nors tu ką.

O prieš finišą vėjas pūstelėjo kaip reikiant. Kai kurios jachtos patyrė ne vieną bročingą – pavojinga situacija, kai dėl vėjo gūsio, vairininko klaidos, dar kitų priežasčių jachta virsta ant šono. Nors šios jachtos statytos būtent labiau pavėjiniams nei priešvėjiniams kursams. Bet būdavo, jog jachta iškyla ant bangos, įgauna greitį, glisuoja ir aplenkdama bangą rėžiasi visu smarkumu į prieš tai esančią. Per denį liejasi tonos vandens. Jo buvo net iki kulkšnių kai kuriose jachtose.

Tokiose ekstremaliose situacijose, kai balansuojama ties pergalės ir pražūties riba, nelengva išvengti avarijų. Bene labiausiai nepasisekė amerikiečių PUMA įgulai, kuriai lūžo vienas vairas. Teko leisti bures ir vandenyne meistrauti avarinę valdymo sistemą. Bet jachta sėkmingai pasiekė finišą.

O Airijoje šventė. Juk airiškai-kiniška jachta „Green Dragon“ finišavo trečia! Tas trumpai septintojo etapo finišas ir ekipažų uždirbti taškai:

1. Ericsson 4 — 8
2. PUMA — 7
3. Green Dragon — 6
4. Telefónica Blue — 5
5. Delta Lloyd — 4
6. Telefónica Black — 3
7. Ericsson 3 — 2

Ir galutinės įskaitos lentelė po 7 etapų (vieta, jachta, škiperis, taškai) :

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 92.0
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 77.5
3. PUMA (Ken Read) 76.0
4. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 60.0
5. Green Dragon (Ian Walker) 52.0
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 36.0
7. Delta Lloyd (Roberto Bermúdez) 29.5
8. Team Russia 10.5 (nestartavo)

Kaip dažniausiai, pabaigai – keletas nuotraukų iš tos galybės įspūdingų kadrų, kuriuos „gamina“ komandos:

Šeštasis „Volvo Ocean Race“ etapas galėjo pasirodyti kiek nuobodokas –- stebint kompiuteriu atrodė, kad 7-ios regatoje dalyvaujančios jachtos po starto Rio de Žaneire iki finišo plaukė vienu halsu, t.y., vėjas nuolat pūtė į dešinį bortą.

Kai jachta ilgą laiką pakrypusi tik ant vieno šono, pradedi suprasti, iš kur atsirado pokštas „viena koja trumpesnė“.

Taip plaukiant jachtos sėkmė priklauso nuo to, kaip komandos operatyviai keičia bures stiprėjant ar silpstant vėjui, arba kaip jas keis plaukiant aštriau ar bukiau į vėją.

Žinoma, taip galėjo tik man pasirodyti stebint iš šalies (ypač – kompiuteriniame VOR simuliatoriuje). Bet net kompiuterio ekrane matosi, kad bene didžiausias manevras buvo prieš finišą Bostone –- jachtos negalėjo plaukti tiesiai į jį, joms reikėjo daryti nemenką puslankį, taip aplenkiant banginių draustinį. Tai gerai matyti iš „The New York Times“ iliustracijos:

Kai kurios VOR dalyvės (o taip pat ir „Vendee Globe“ vienutininkai, kiti buriuotojai) jau patyrė susidūrimų su nežinomais plaukiojančiais objektais. Bet viskas baigėsi gerai, jei taip galima išsireikšti, kai dėl lūžių buvo prarastos vietos, gedimus teko taisyti krante.

Gi skriejant nemenku greičiu užplaukti ant banginio pasekmės gali būti liūdnos. Be abejo, skaudžiau nukentėtų buriuotojai, nei iš pažiūros nerangus, bet visgi manevringas didžiulis vandenynų žinduolis.

Bet nukentėti gali ir jie -– dideliu greičiu plaukiančios jachtos falškilis po vandeniu yra pavojingas ginklas (gal ne „peilis per sviestą“) gyviems organizmams.

Banginiai savo draustinyje pradėti šerti šį mėnesį, o aplinkosaugininkai dar sausį su VOR rengėjais sutarė, kaip keičiasi distancija aplenkiant draustinį — 842 kvadratinių mylių plotą Masačiusetso įlankoje Šiaurės Atlante. Federaliniai JAV įstatymai numato, kad šioje teritorijoje didesni nei 65 pėdų laivai turi sumažinti greitį iki 10 mazgų, o migracijos metu –- aplenkti teritoriją.

VOR jachtoms tai sudarė papildomas maždaug 400 jūrmylių. Ir kaip tik čia, bei šiek tiek anksčiau, ir vyko lyderių kaita: ilgą laiką pirmavo „Telefonica Blue“, bet pirmos sekmadienį (balandžio 26 d.) finišavo „erkės“ (abi „Ericsson“). Pirmadienį 6-ąjį VOR etapą finišu uždarė „Green Dragon“.

Rezultatai (finišo vieta, jachta, škiperis, uždirbti etape taškai, bendra taškų suma regatoje):

1. Ericsson 4 / Torben Grael / 8 / 77.5
2. Ericsson 3 / Magnus Olsson / 7 / 53.0
3. Telefónica Blue / Bouwe Bekking / 6 / 64.5
4. PUMA / Ken Read / 5 / 64.0
5. Telefónica Black / Fernando Echávarri / 4 / 29.0
6. Delta Lloyd / Roberto Bérmudez / 3 / 21.0
7. Green Dragon / Ian Walker / 2 / 44.0

Jau keturis mėnesius, o tai yra du „Volvo Ocean Race“ regatos etapus, Rusijos komandos „Team Russia“ jachta „Kosatka“ prišvartuota Kanarų salose. Varžėsi ji tris etapus, o prieš pat naujuosius metus komandos (sindikato) savininkas, Rusijos verslininkas Olegas Žerebcovas komandai pasakė: stabdom, vyručiai, plaukiojimus, nėra pinigų.

Ir štai neseniai O.Žerebcovas paaiškino, kodėl komanda laikinai (?) pasitraukė iš varžybų ir ar sugrįš.

Dėl nesėkmių, anot verslininko, kalti vadybininkai – jie iššvaistė sindikato biudžetą. O pirkti pigių rusų buriuotojų negalima, nes, jei tikėti verslininku, tokių pajėgių Rusijoje nėra. Tačiau ir pirktasis škiperis, pasirodo, per skystas suvaldyti tarptautinę jachtos „Kosatka“ įgulą.

Štai sutrumpintas „Team Russia“ vadovo įvardintų nesėkmių sąrašas:

Svoris. „Kosatka“ į vandenį 2008 metais (statė Anglijos kompanija „Green Marine“) nuleista per vėlai, ją statyti skubėta ir ji gavosi 850 kilogramų sunkesnė, nei projektuota -– 14 tonų (iš kurių 7 tonos – falškilis). Prisiminkim, kad dabartinė „Ambersail“, kaip „Assa Abloy“ 2001-2002 metų VOR nedalyvavo, nes buvo sunkesnė nei jos „sesė dvynė“ vos 30 kg. Papildomas svoris kainavo greitį — pučiant silpnesniam nei 12 mazgų vėjui, „Kostaka“ stipriai atsilikdavo nuo konkurentų.

Biudžetas. Buvo planuota, kad jachtos statymas ir dalyvavimas varžybose kainuos 12 mln. eurų. Bet jau Singapūre biudžetas siekė 13,5 mln. eurų, o baigiantis lenktynėms galėjo viršyti 16 mln. eurų. Anot O.Žerebcovo, nebuvo griežtos išlaidų kontrolės, sindikato vadybininkai pereikvojo lėšas, o Rusijos firmos paremti, t.y. ir reklamuotis, nenorėjo.

Skylės biudžete reiškė ne tik, kad trūksta pinigų samdomų profesionalų atlygiui. Komanda nebeturėjo pinigų ir technikai – kam nors sulūžus nebūtų už ką sutaisyti. Paskaičiuota, kad norint sugrįžti į regatą ir dalyvauti bent trijuose paskutiniuose etapuose, ekipai reikia 800 tūkst. eurų.

Škiperis. Komandos savininkas įsitikinęs, kad pasaulyje yra tik 10-15 škiperių, galinčių sėkmingai dalyvauti VOR regatoje. Rusijos pasamdytam austrui Andreasui Hanakampui pritrūko tų lyderio savybių, kurių turi pasaulinio lygio škiperiai. Dėl panašios priežasties -– profesionalumo trūkumo — „Team Russia“ nesamdė ir savų buriuotojų, rusų (be O.Žerebcovo plaukė tik dar vienas rusas — žurnalistas Sergejus Bogdanovas).

Kad ir kokios liūdnos prognozės, O.Žerebcovas tiki, kad bent paskutinį etapą — iš Stokholmo į Sankt Peterburgą — „Kosatka“ plauks. Nepraranda jis vilties ir Rusijai dalyvauti 2011-2012 metų regatoje. Juk treniruočių laivą turi. O formuojant kitą sindikatą jau nebekartos senų klaidų.

Žvelgiant į šias imperialistinės Rusijos su visais jos oligarchais (net ir praradusiais per krizę bendrai apie 380 milijardų (!) JAV dolerių) komandos sunkumus, Lietuvos ekipos dalyvavimas VOR lenktynėse atrodo, švelniai tariant, miglotas. Juk jei Rusijos verslininkams nerūpi 2 milijardų žmonių reklaminė auditorija, tai kokia Lietuvos firma norės ir/ar įstengs tiek reklamuotis? Kitą vertus, „Ambersail“ pavyzdys, o ir daugybė kitų sportinių (ir ne tik) pavyzdžių rodo – maži esame, bet kartais ui kaip trinktelim.

Šeštadienį startavusį „vandenynų ralio“ „Volvo Ocean Race“ VI etapo startą ir vėl galime apžvelgti iš „Ant bangos“ jau gvildentos verslo pusės.

Įprastai startus įsivaizduoju kaip linijos tarp ženklo ir teisėjų laivo kirtimo, o iškart po to plaukiama distancija. VOR startas — tai ne tik starto linijos kirtimas, bet plaukiamas ir trumpas atstumas nuo ženklo prie ženklo ekvatorijoje. Ir jau tik po to plaukiama visa distancija..

Kai VOR etapų distancijos vandenynais tęsiasi dešimtis tūkstančių jūrmylių (jei ne šiuolaikinė multimedija, dešimtis dienų jose nematytume jachtų), manyčiau, kad verta ir startą padaryti atskira, trumpa distancija.

Pasižiūrėti VI etapo starto (pagaliau ir vėl 7 jachtos!) Rio de Žaneire suplūdo minios žiūrovų. Bemaž 50 tūkstančių žmonių kilo ant „Cukraus galvos“ kalno, nuo kurio galima pasigrožėti miesto vaizdais iš vandenyno pusės (Rio simbolis — Laiminančio Jėzaus skulptūra — yra ant priešais esančio Korkovado kalno).

Starto distancijos pirmasis ženklas buvo šalia garsaus Guanabara paplūdimio, tad galima tik įsivaizduoti, kokį gražų vaizdą matė tuomet pliaže 30 laipsnių karštyje poilsiavę vietos gyventojai ir turistai.

Ir štai: tikrai įspūdingai atrodančių (plaukiančias VO60 mačiau ir gyvai) jachtų startas tapo švente ir… dar viena firminių ženklų reklama.

Nepamirškime ir žiniasklaidos dėmesio, kuriuo po starto gyrėsi VOR (207 kartus 42 leidiniuose paminėtas bent jau regatos vardas). Šįkart, natūralu, didžiausio žiniasklaidos dėmesio sulaukė „saviškis“ — penkis kartus olimpinis medalininkas, daugybės čempionatų nugalėtojas „Ericsson 4“ škiperis brazilas Torbenas Graelis.

Pabaigai, dar keletas nuotraukų iš starto:

P.S. Ach taip taip, visus su Velykomis — eggsų, o ne ballsų švente!