Posts Tagged ‘„Lietuva“’

Užderėjo šiemet gi buriavimo odisėjų – rodos dar ne taip seniai finišavo „Tūkstantmečio odisėja“ (TO), o rugsėjo 27 dieną į Vilnių lėktuvu grįžo odisėjos „Gold of Lithuania“ (GOL)  dalis įgulų.

Yra manančių, jog GOL yra TO klonas, bet taip pat yra manančių, jog TO yra 1992-1993 metais aplink pasaulį apiplaukusios jachtos „Lietuva“ odisėjos klonas. Tai puikiai iliustruoja paveiksliukas viršuje, kurį man atsiuntė dabartinis jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas.

Paveiksliuką gavau su prierašu: „Iš istorijos, oi, iš dainos žodžių neišmesi. Mažai interneto platybėse linksmų vaizdelių su buriavimu. Tai vienas iš jų“. Kas autorius – nežinia, nes keliauja el. paštu kaip karikatūra.

Aš nebūčiau toks kategoriškas kaip piešinio autorius – juk ne tiek jau daug ypatingai skirtingų kelių burlaiviams aplink Žemės rutulį (žinau bent du, kuriais nei vienas lietuvis dar neplaukė, o ir jais plaukusių pasaulio buriuotojų vienetai), tad norint aplenkti Horno ragą, apsilankyti Australijoje ir pan. nelabai yra kur sukti. Žinoma, gali halsuoti į įvairias puses, bet „pagal generalinį kursą“ vistiek plauksi panašiose platumose.

Ir „Lietuvos“, ir „Ambersail“ kelionės panašios: abi plaukė aplink pasaulį aplankydamos lietuvių bendruomenes, plukdė jiems žinias iš Tėvynės, vienijo užsienyje susiskaldžiusius lietuvius ir pan. O „Ambersail“ dar plukdė Prezidento laišką lietuvių bendruomenėms.

GOL atvejis kitoks: susitikinėjo odisėjos dalyviai ne su lietuvių bendruomenėmis (bet jei lietuvių — kaip žvirblių, visur sutiksi, tai, manykim, sutiko ir jų), o su aplankytų „miestų savivaldybės atstovais“.

Tačiau GOL ir neslepia, kad jų tikslas kitoks: „<…> pasirašyti Memorandum of understanding (MOU) dėl tolesnių tarptautinių santykių plėtojimo.“

Dėl savo misijos istorinio pagrindimo GOL susilaikė kritikos (Troy teisus – pasirinkti senovės keliauninko žygį į Šventąją žemę ir jos neaplankyti, yra, mažų mažiausiai, keista ar neišbaigta), kurios spragas jau išnarstė Nauticalis .

Nuo „Lietuvos“ ir „Ambersail“ kelionių GOL išsiskiria ir kitkuo: plaukė Viduržiemio jūroje, ne Lietuvoje registruotomis jachtomis, o trispalvę kėlė tik uostuose. Beveik taip pat ir tokią pat didelę, kokią keldavo ir „Ambersail“. Tik „Ambersail“ trispalvė plazdėjo ir achteryje ant flagštoko.

Jei „Lietuva“ ir „Ambersail“ įgulos patyrė vandenynų rūstybę, tai GOL jachtų įgulos, nors ir buvo pakedentos audrų, pasižiūrėjus į nuotraukas — atostogavo.

Tik nebuvo tai visai nerūpestingos atostogos, ką liudija rugsėjo 27 dienos įrašas – apie tai, kaip jachtoje, uždaroje erdvėje, iš kurios vos užsinorėjęs nepaspruksi, išryškėja žmonių savybės. Kai supranti, kad yra žmonių, su kuriais kartu plaukti nebenorėtum. Va čia tai visos odisėjos panašios: manau, jog tokių pat situacijų būta ir jachtų „Ambersail“, „Lietuva“ kelionėse, bet GOL apie tai prabilo garsiau.

P.S. Pavadinime klausimas retorinis.

• „Tą popietę iš visų Lietuvos kampelių atvykę žmonės sugužėjo į Danės krantines. Jie kantriai laukė pasirodant trijų nedidelių laivų“.  „Žygis per Atlantą“, V., 1991.

Pompastikos minint istorinio Lietuvos buriuotojų plaukimo per Atlantą 20-metį nebuvo arba aš nieko panašaus neužfiksavau. Jei apskritai buvo minėjimas platesnis, nei tarp pačių buriuotojų, kurie 1989 metų gegužės 13 dieną trimis jachtomis — „Lietuva“, „Dailė“ ir „Audra“ — iš Klaipėdos išplaukė į Niujorką.

Sunku tikėtis popmastikos, kai dvi tuomečio žygio jachtos („Audra“ ir „Dailė“), plaukusios per vandenyną išsikėlusios dar neegzistavusios Lietuvos trispalves, jau ne vienerius metus stovi lyg paminklai Klaipėdos Smiltynės jachtklubo krantinėje. Gaila, bet ką padarysi.

O anuomet buvo pompastikos. Vaikis dar buvau, ne viską prisimenu. Vartant 1991 metais leistą albumą „Žygis per Atlantą“ matyti, jog šis plaukimas buvo tikras sujudimas Lietuvoje. Juk toks įvykis – su trispalvėmis plaukti ne tik toliau teritorinių LTSR vandenų Baltijoje, bet ir per Atlantą į Ameriką!

Jachtų išlydėtuvėse (ir sugrįžtuvėse) nedalyvavau, tad tos atmosferos nepajutau. Bet gerai prisimenu kitą žygį, vykusį tomis dienomis ir (juokais) siejamą su plaukimu per Atlantą.

Jei atmintis neapgauna, trys jachtos turėjo išplaukti iš Klaipėdos gegužės 1 dieną. Nežinau, kodėl taip neįvyko. Bet tądien išplaukė kitos trys jachtos iš Smiltynės. Tik priešinga kryptimi – į Nidą. Viena jų plaukiau ir aš, tad pamenu, jog visa kompanija juokavo a la „mes irgi žygį rengiame“.

Na koks ten žygis, smagus pasiplaukiojimas ir tiek. Su nemenku kiekiu „ugninio vandens“. Kai pasiekėme Nidą, dalis jachtų ekipažų (o gal ir visi) važiavo į Preilą. Dabar tai būtų pavadinta „afterparty“. Tuomet Preiloje gyveno jau miręs buriuotojas, jachtos „Ajolas“ kapitonas Vilius Umaras. Kaip keliolika mūsų žmonių tilpo į jo „moskvičių“ ir kaip mūsų nesustabdė milicija, iki šiol „neįtikėtina, bet faktas“.

Aišku, aš, vaikis, „afterparty“ nedalyvavau – mane į namus pristatė (Preiloje gyvenome tuomet). Bet gerokai vyresnis brolis dalyvavo. Veikiausiai jis mane ir pasiėmė į vieną jachtą. Be Viliaus ir jo daugiau veikiančių asmenų nepamenu. Bet įtariu, kas galėjo būti.

Štai tokį „istorinį žygį Kuršių mariomis“ pamenu tikrai istorinio per Atlantą fone. Apie trijų jachtų plaukimą į JAV esu girdėjęs vieną įdomią istoriją, bet kol tiksliai nieko nežinau, nerašysiu. Sužinosiu – pasidalinsiu.

P.S. Už nuotraukos kokybę atsiprašau – kitokios neturiu, neradau. Teko perfotografuoti (skenerio neturiu) iš albumo.