Posts Tagged ‘Anglija’

• Duncan Rawlinson nuotrauka.

Pas mus tokie bajeriai nenutinka: gelbėtojai iš jūros ištraukė šunį ir jo šeimininką, nes šiuos į jūrą nusitempė atoslūgis nuo kranto atkirto potvynis.

Mūsų gelbėtojams pasitaiko traukti ir šunis, ir jų šeimininkus, bet niekad nelaimės priežastis nebuvo potvynių-atoslūgių srovės. Nes jų nėra.

Gi Anglijoje (o ir kai kuriose kitose šalyse) svarbu neužsimiršti, žinoti potvynių ir atoslūgių laikus. Nes vanduo, pasakojo liudininkai, greitai tvinsta.

• onEdition nuotrauka.

Tęsiant Anglijos temą liko dar vienas „pamarinuotas“ juodraštis – apie jachtas, kurias mačiau Southamptono laivų parodoje. Ne taip operatyviai kaip „Piranija“ aprašė įspūdžius iš Vokietijos, ir ne visos matytos jachtos bus paminėtos.

Nekantriems – Picasa albumas (kai kurios nuotraukos kartojasi ankstesniame albume, jei jau žiūrėjote).

Vos įėjus pro pagrindinius parodos vartus nuo miesto pusės (akredituotas parodoje ėjau kitu keliu, tad dėsningumą pastebėjau tik vėliau) patenki į medinių ir plastikinių, daugiausiai klasikinių linijų, nedidelių burlaivių sekciją.

Toks senamadiško, tradicinio, britiško pakrantės buriavimo rojus, kur šalia laivų apie juos kalbasi serai ir džentelmenai. Neperdedant. Bet čia pat – klegantys vaikai, kuriuos nardymo ar suaugmo instruktoriai kviečia į nedidelį baseiną.

Vaikai ir paaugliai nesiburiavo prie jiems skirtų jachtų, bet ne jie jas pirks, o saugusių, klausinėjančių apie „Optimist“ jachtas mačiau.

Kitoje parodos erdvėje pirmosios „sutiktos“ jachtos – ant kranto pastatytos „Beneteau“ ir „Jeanneau“ jachtos, šalia kurių keli kateriai (neklauskit, motoriniai laivai dabar nebuvo mano dėmesio objektas) ir vienas plastikinis „Folkboat“.

Apie vieną „Beneteau“ išskirtinę jachtą savo nuomonę jau rašiau, o nuomai (čarteriui) skirtos jos… jos visos kažkokios vienodos. Gal tik jutimais „Beneteau“ mielesnės nei „Jenaneau“.

Žygiuojam į mariną, kuri pastatyta specialiai parodai ar kitiems buriuotojiškiems renginiams. Šiokiandieniais čia būna parkas su krantine.

Aš laivų parodoje pirmą kartą, tad nuo tokios naujų jachtų gausos susisuko galva. Visų ten stovėjusių jachtų gamintojų nevardinsiu, privalumų ar trūkumų nelinksniuosiu, tam vietos (ir poreikio) šiame tinklaraštyje nėra.

Kas nustebino, o tiksliau, stebina visur, išskyrus rytinę Baltijos jūros pakrantę, tai smaragdinės spalvos vanduo. Ir tai pramoniniame uoste!

Ir šiame vandenyje suposi labai įvairūs laivai: nuo senovinių (myli britai savo istoriją, iš muziejinių fondų ištraukai dar plaukiančius laivus) iki ultramodesnių, prabangių, prašmatnių jachtų. Beveik visų skoniams ir poreikiams.

Užlipti į daugumą jachtų paprasta, žmonės nesigrūdo, nesistumdė. Gal tik į prabangias reikėjo palaukti, o į kai kurias leido nenoriai. Nes tai nuosavos jachtos. Matyt gamykla nuolaida padarė jas parduodama, bet su sąlyga, kad dalyvaus parodose. Nes kaip kitaip pamatysi pagal užsakymą gamintus burlaivius?

Pasivaikščiojus po laivus net su buriavimu nesusijęs žmogus pastebės skirtumus, bet bendrus bruožus ir išskirs jachtų grupes: vienetiniai gaminiai (tiek asketiškos sportinės, tiek prabangios komfortabilios), sportinės jachtos („čia tik toks WC?“), vidutinė klasė (populiariausios nuomojamos), šeimyninė klasė (kaip ir nuomojamos, tik kokybiškesnės), universalios (racer-cruizer, tiek prabangesnės, tiek pigesnės – dar du pogrupiai).

Toks labai grubus iš akies skirstymas bendram įsivaizdavimui. Juk žadėjau nelinksniuoti atskirai. Juk dar pagal dydį reikėtų skirstyti. O Southamptone buvo visokių: nuo keliolikos iki keliasdešimties pėdų.

Pažiūrėti tikrai buvo ką.

Sausį Anglijoje vyks dar viena laivų paroda – Londono . Šiemet parodos rengėjai reklamuojasi, kad bus dėvėtų jachtų  prieplauka. Būtų įdomu pamatyti šios rinkos segmento laivus gyvai. Na, prie progos.

P.S. Viršutinė nuotrauka iš 2009 metų parodos. Bet esminių skirtumų tarp šiųmetinės marinos nematau, o parodyti, kokį plotą užima paroda, norėjosi.

Idėjos nėra kažkieno nuosavybė, jas nusižiūrėti normalu. Jei man reikėtų pasisemti idėjų, kaip vystyti didelį jachtklubą, aš nuvažiuočiau į Brightono mariną Anglijoje ir jau atidžiau pasidairyčiau.

Be to, ką trumpai mačiau, užteko, kad maždaug taip įsivaizduočiau Šventosios uostelį ar renovuojamą Smiltynės jachtklubą. Gal net planuojamus (?) statyti naujus jachtklubus. Rasčiau ten ko įdomaus į Pilies uosteliui.

Taip jau nutiko, kad Brightono marinoje buvome trumpai ir jau sutemus. Pirmą kartą viešint Anglijoje yra ir gražesnių vietų, kurias verta aplankyti.

Bet ir ta trumpa viešnagė marinoje paliko įspūdį („čia tos dvi jachtos? kaip ir visos. bet jei jau TOS jachtos…“). Ai, viskas man Anglijoje paliko įspūdį. Kaip paliks Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar dar kur.

Atskiro paminėjimo verta automobilių aikštelė per kelis aukštus. Svečių čia laukiama, vietos pasistatyti mašinas yra kur. Ir, kas svarbiausia, nemokamai.

Kai mes lankėmės, čia stovėjo keliolika senovinių „jaguarų“. Kol jų savininkai kažkur „tūsinosi“, šalia brangių mašinų viename sunkvežimiuke budėjo apsaugininkai. Vaizdas kažkuo priminė filmą. Ir Kauno jachtklubą, kur kartais mėgsta suvažiuoti konkrečių automobilių markių entuziastai. Neturiu po ranka, parodyčiau nuotrauką, kurioje gražiai atrodo prie jachtklubo krano stovintys 9 (ar 11) „Porsche“.

Bet grįžkime į Brightoną (o aš ten ketinu kada nors grįžti). Pasivaikščioti prie jachtų nepavyko – visi priėjimai prie pirsų užrakinamais varteliais nuo pašaliečių atitverti. Panašiai dabar bus Pilies uoste, tik Anglijoje vartai gerokai didesni.

Nerandu dabar kažkur Gramo išsakyto komentaro apie Brighton mariną, gal jis pakartos čia. Jis ten dažnas svečias gali geriau papasakoti, kaip viskas sukurta, išdėstyta bei padaryta patogiai buriuotojui, gyventojui (taip, ten yra ir kur gyventi), verslininkui (viename restorane ir mes sravų palikome), poilsiautojui (mes ir buvome tokie).

Reikia paminėti, kad Brightonas yra angliškas kurortinis miestas, kurio akmeniniame paplūdimyje kojas į vandenį ir aš kišau. Jų smaragdinę jūrą, mūsų baltą smėlį, Pietų Europos saulę ir bus idealu.

Dar viena priežastis, kodėl miesto jachtklubas yra ne vien uždaras jachtų uostas, o visas pramogų centras.

Mano nuotraukų iš Brightono marinos nėra. Internete irgi „ne fontanai“.

P.S. Gramas dalinasi keliomis nuotraukomis iš Braitono jachtklubo:

P.P.S. Šis tinklaraščio įrašas yra 666 -as…

Jei jau Angliją užklupo rekordiniai šalčiai, gal ir ten navigacinis buriavimo sezonas tęsiasi ne visus metus? Ta proga prisiminiau juodraščiuose nuo rugsėjo marinuojamą įrašą apie mano matytas jachtų marinas Didžiojoje Britanijoje. Kaip dabar pagalvoji, mažai mačiau, noriu dar.

Ilgiausiai išvaikščiojau Ocean Village Marina jachtų uoste, nes jis buvo netoli vietos, kurioje gyvenau. Todėl ir nuotraukų (nekantriems – Picasa albumas), ir teksto gausiausiai.

Dar pakeliui link marinos į akis krenta flagštokas, kuris iš tolo atrodo kaip burlaivio stiebas – tiek čia galima burių sukabinti.

Vos įėjus (jei baras lieka kairėje, o ant kranto stovintis laivas-švyturys – dešinėje) akį patraukia okeaninis „Big Spirit“, VO60 klasės (pavadinimo neįkirtau, ir gal tai buvusi „Djuice dragons“) jachta iš sindikato Project Racing, viena IMOCA60 jachtų su Mike Golding Yacht Racing vardu ant borto, bet pagal spalvą ne ta „Ecover“, su kuria šis buriuotojas plaukė aplink pasaulį „Vendee Globe“ regatoje.

Šalia šio sportinio bolido – prabangos etalonas, superjachtų klasės burlaivis „Rebecca“ . Čia norėčiau pabrėžti, kad kalbu apie 2010 metų rugsėjo mėnesį, gal šiuo metu (ar kitu, kuomet bus skaitomas įrašas), ten stovi visai kiti laivai. Juolab AIS kažkurią dieną rodė, kad „Rebecca“ vietoje stovi kitas burlaivis.

Žygiuojam toliau ir matyti nedidelis, veikiausiai treniruočių trimaranas su britų Artemis Ocean Racing sindikato emblema. Toliau jachtos, kateriai kol sutinkam vieną Minitrasat 6.50 klasės sportinį laivą. Taip, ta su pakabinamu varikliuku jachtutė skirta okeaninėms varžyboms.

Kaip ir netoli prišvartuota kita IMOCA60 klasės jachta skaičiumi 100. Ta pati, kuri buvo pagrindinė lietuviškos jachtos „Ambersail“ varžovė regatoje „Sevenstar Round Britain and Ireland Race“. Iš arti pamačiau, kaip atrodo stiebai be zalingų ir štai kam reikia tų į šonus išsikišančių strypų (net nežinau kaip vadinasi, žinovai sako — autrigeriai).

Southamptone buvau, nors labai trumpai, dar vienoje marinoje — Shamrock Quay Marina. Šioji labiau nei ankstesnė priminė „vietinę“, ne tik svečiams ir prabangiems laivams skirtą jachtklubą. Čia galima mokytis buriavimo.

Toliau pasakojimas skystėja, nes kai vienos dienos vakarą draugė man aprodė Portsmouthą, prie žymiojo bokšto-spinakerio esantis pirsas skirtas svečiams, ne vietiniams buriuotojams. Ir vietos jame nedaug.

Užtat vietos apstu Port Solent Marina jachtklube. Jau grįžęs į Lietuvą iš Andriaus Varno sužinojau, kad čia įplaukimas įdomus – pro šliuzo vartus (beveik kaip į pilį). Reiks atplaukti, nuo vandens pamatyti.

Pati marina – didžiulis pramogų ir poilsio kompleksas, čia žmonės ir apylinkių važiuoja pailsėti. Čia yra visko: kinas, restoranai, kavinės, parduotuvės, viešbučiai etc. Ir daug daug jachtų.

Viena didžiausių jachtų nuomos kompanijų „Sun Sail“ čia laiko dalį savo flotilės. Jachtų kompanija turi tiek daug, kad nekvaršina galvos kurdami joms pavadinimus – visos sunumeruotos ir tiek.

Čia sutikome vestuvininkų porą (o, šitos tradicijos visuose kraštuose vienodos). Nufotografavus jaunikis, toks augalotas žaliukas jūreivio uniformą, kažką burbtelėjo apie pinigus. Nuo pat pirmos dienos po padu ir žmonai pinigų kaulija iš turistų?

Dar dvi matytos marinos yra, pavadinkime taip, kaimuose. Vienoje jų, esu minėjęs, prisiliečiau prie istorijos – iš arti pamačiau legendinę jachta „Gipsy Moth IV“ .

Lymingtonas yra kurortinis kaimelis prie vandens, tačiau jo marina dydžiu lenkia visas Lietuvos kartu sudėjus. Čia įsikūrusi ir viena stambiausių jachtų brokerinių kompanijų „Ancasta“.

Kitą mariną, jei ją taip galima pavadinti, mačiau gražiausiame iki tol regėtame Anglijos provincijos miestelyje Arundelyje. Tie tos ir marinos: paklypusi trobele su kreida iškeverzotu kvietimu paplaukioti motoriniu kateriu (+ vieno parduodamo laivelio skelbimas) upėje Arun. Internete ta pati kompanija atrodo visai gerai.

• Nuotrauka iš oficialaus „Gipsy Moth IV“ tinklapio.

Parduota istorinė sero Francis Chichester jachta „Gipsy Moth IV“ lieka Anglijoje, pranešė  BBC.

Štai mažiausiai dar viena proga nuvykti į Angliją, kur jau galima bus pamatyti šią jachtą vandenyje. Krante jau mačiau.

Esu tikras: šis 54 pėdų dviejų stiebų kečas svarbus visiems, kas skaitė žymaus aviatoriaus ir buriuotojo knygą „ Džipsi Motu“ aplink pasaulį“* arba domėjosi brito kelionėmis, domisi buriavimu.

Greitam susipažinimui — trumpa jachtos kapitono Artūro Dovydėno parengta istorija (.pdf failas). Ten aprašoma ir kaip radosi nuotrauka, publikuojama šio įrašo viršuje: „Atskrido “Sandy Times” ir “BiBiSi” pasamdytas lėktuvas nuo Ugnies Žemės, kad nufotografuoti Čičestetio jachtą tik su štorminiu kliveriu skriejančią baltom keterom pasipuošusiom bangom.“

Po kelionės aplink pasaulį 1967 metais, „Gipsy Moth IV“ dar kartą apiplaukė Žemės rutulį 2007 metais. Tuokart jachta plaukė jaunimo įgula. Tik prieš tai burlaivį reikėjo gelbėti ir prikelti kone iš numirusių.

Ilgą laiką jachta stovėjo (spėju, vis dar stovi) krante, Lymingtono marinoje, kur ją pavyko ir man pamatyti. Praėjusią vasarą čia buvo sustoję ir jachtą matė Dariaus, savo burlaivį pasistačiusio namuose, odisėjos dalyviai. Tąkart Aras iš Mingės man rašė: „Faktas lieka faktu, kad britai nevertina savo istorijos.“

Gal visgi vertina, nes džiaugiasi, kad parduota ne užsieniečiams, o naujieji savininkai pažadėjo: jachta galės plaukioti jaunimas. Sumokėti už labai nenaują burlaivį 250-300 tūkstančių svarų sterlingų (oficialiai neskelbiama kiek, bet tokios kainos buvo nurodomos skelbimuose) yra daugoka, tiek galima mokėti tik už vardą.

Kiek kartų skaičiau „Gipsy Moth IV“ kelionės aplink pasaulį knygą, tiek kartų svajojau iš arti pamatyti jachtą. Svajonės pildosi.

Dabar dar norėtųsi pamatyti jachtą iš vidaus, nes labai nestandartinis išplanavimas. Tąkart rugsėjį, kai su drauge buriuotoja nuvažiavom prie jachtos, buvo jau po darbo valandų, nebuvo ko paprašyti įleisti vidun.

Ropštis pačiam nesinorėjo. Ir ne todėl, kad teritorija filmuojama saugos kamerų (kurias pamačiau tik vėliau žiūrėdamas nuotraukas), — be leidimo niekas į jachtą nelipa.

Rumpelio paliesti nepasiekiau, bet pajudinau vairo plunksną. Galima sakyti, prisiliečiau prie istorijos.

Pabaigai filmukas, kaip prie istorijos prisilietė žinomas buriuotojas Mike Golding:

O kitas filmukas, tai jau pati istorija:

* – Vilnius,  Mintis, 1986. – 240 p. Iš originalo: Sir Francis Chichester, Gypsy Moth Circle the World, Coward-McCann, Inc. New York, 1968.