Posts Tagged ‘apžvalgos’

Kuo giliau į mišką, tuo riebesnės papūgos.

Kad jau retai rašau, tai leisiu sau šį kartą drioksteltį ilgą įrašą. Apie 2011 metus ir ką aš jose pamačiau. Ištrauksiu kelis, mano galva, svarbiausius lietuviško jachtingo dalykus. Du dalykus sąmoningai nutylėsiu.

Jeanneau

- Vis dėl to dabar matome, kad beveik visi galimi buriavimo rekordai priklauso prancūzams.

Prancūzų jachtų statytojai Jeanneau gali kelti savo atstovybę iš Rygos į Klaipėdą – per vieną sezoną čia atsirado 8 naujos jachtos, dar viena nauja, sako, yra Kaune.

Penkias jachtas – 3 mažesnes 36 pėdų ir 2 didesnes 41 pėdos – atvežė jachtų nuomos kompanija Gosail.lt. Stipri injekcija į senų (kas buvo ypač pabrėžiama Seimui sumanius jachtas apmokestinti kaip prabangą) jachtų rinkoje.

Varžybose būtų galima kurti atskirą Jeanneau grupę, prie kurios galėtų prisijungti ir lenktynių azartą jau pajutusi buvusio Pilies uosto kapitono Kastyčio iš Prancūzijos parplukdyta 33 pėdų Jeanneau.

Pavakario pasiplaukiojimuose (PaPa) ir kitose lenktynėse, Kastytis dar buriuoja su mažesne, 20 pėdų jachta.

Dar viena naujiena – 30 pėdų, trumpo su plačiu padu falškilio ir dviejų vairo plunksnų jachta. Galiu spėlioti, kad potvynio-atoslūgio regionams konstruota jachta yra gera ramiems pasiplaukiojimams sekliose Kuršių mariose.

Apie naują jachtą Kaune tik girdėjau ir mačiau nutrauką, daugiau nieko nežinau. Berods 30-33 pėdų laivas.

Šventosios uostas

• Mes statėme statėme ir pagaliau pastatėme.

• Abdula, padek!

Kai prieš kelis metus Akinys manęs klausė apie Šventosios uosto planus, bandžiau juos gauti, bet nelabai sekėsi, o ir netikėjau, kad uostas atgis dar kokius 20 metų. Atgijo. Tik trumpam.

Dabar turiu įrėmintą pažymėjimą, kad 2011 birželio 11 d. pirmą kartą jachta atplaukiau į Šventosios uostą. Graži buvo regata, iš Klaipėdos išviliojusi ir tas jachtas, kurios buriuoja retai. Bet šventė buriuotojams ilgai netruko – jau po kelių dienų Šventosios uosto prieigas užnešė smėlis ir pasaka baigėsi.

Juokauja, kad uosto sumanytojai, būdami vaikai, niekad prie jūros nežaidė, nematė, kaip iškastą griovelį iškart vanduo užneša. Kiekviename pokšte yra dalis tiesos.

Lauksime, kol Šventoji vėl pakvies ir priims burlaivius, o kol kas burlentininkų ir kaitininkų džiaugsmui, Akinio spotas liko toks pat.

PaPa

Ką veiksi po darbo?

Nežinau dar.

Welcome ant šeštos tiltelio.

Klaipėdos Pilies uoste, vidiniuose baseinuose, laikas skaičiuojamas nuo tiltelio atsukimais, t.y., maždaug valanda. Atsuko tiltelį – išplaukei, atsuko – įplaukei. Gali buriuoti tarp dviejų (vieno retai užtenka), trijų ar „iki devintos, dešimtos tiltelio“.

O nuo 2011 metų sezono, jei Pilies uoste išgirsite buriuotojus kalbant apie papus, tai dar nereiškia, jog jie vulgariai aptarinėja vieną iš pasaulio grožybių – moters kūrinę. Jie taip gali kalbėti apie PaPa – pavakario pasiplaukiojimus.

Superinė idėja – neškite laurus jachtos „Piranija“ škiperiui Audriui – vidurį savaitės po darbo atsigauti buriuojant, ir ne šiaip, bet su lenktynių dvasia bei adrenalino doze. Ne, čia ne varžybos, čia tik buriuotojai laisvalaikį leidžia buriuodami uoste (nepamenu nei vieno, pažeidusio taisykles, bet didelių laivų kapitonai nekantrūs, kartais sodriai paūkaudavo) siekiant kuo greičiau sugrįžti. Startavo visi tuo pačiu – šeštos tilteliu.

Kokia ten buvo pirminė idėja? Paskutinis visiems stato bare? Būtų žiauru – gera idėja užsikrėtė daug buriuotojų ir vasarą Pilies uosto kavinėje trečiadienio vakarais būdavo ankšta.

Burlaiviai

- If you cross this line, I will shoot you.

Kai 2009 metais Klaipėdą aplankė Tall Ships regatos burlaiviai, kalbėta, kad kitąkart į uostamiestį jie sugrįš tik po labai daug metų – grafikas sudėliotas toli į priekį, į svečius kviečiasi daug uostų. Bet į Klaipėdą jie sugrįžo po trejų metų ir koks skirtumas, kad tai ne didžioji, o kultūrinė burlaivių regata – tokio grožio duokit dar!

Tiesa, jei būti tiksliu, viena audringa vėjuota diena su škvalu, darbai su naujomis Gosail.lt jachtomis – to užteko, kad man asmeniškai burlaiviai, prišvartuoti prie krantinių, didelio džiaugsmo nekeltų.

Visai kitos nuotaikos ir jausmai, kai pavyko pamatyti burlaivių startą jūroje. Būtent tai, ko nori, bet nemato tokių švenčių žiūrovai, likę krante. O juk kviečiau.

Stebint startuojančius burlaivius, kurių bures vos vos įpūtė lengvas vėjas, norėjosi priplaukti arčiau, net juk teisėjai aiškiai pasakė – nevalia (citatoje viršuje – ką tiksliai pasakė, po to, kai paaiškino, kuri starto zona skirta žiūrovams). Ne visų jachtų škiperiai tai suprato, bet tai jau jų reikalas.

KMR

- Babobabas.

Nebuvau, nemačiau, nieko nepasakosiu. Man pats faktas įdomus – svarbiausia šalies burlaivių regata surengta beveik be rėmėjų pinigų. Bent jau pagrindinio, tikrai didelius pinigus mokėjusio, nebuvo. O tai tik įrodo, kad lenktynes galima surengti ir kukliomis išgalėmis.

Bet… Miestui, jaučiu, šventės trūko.

Aš už tai, kad poilsiautojams Nidoje tai būtų šventė su koncertais, atrakcijomis ir kitomis pramogomis, o buriuotojams – lenktynės.

Lenktynės, kuriose visi tiksliai žino savo balus, rezultatus ir neskiedžia, kad į lenktynes atvyko kaip į šventę. Pasiplaukioti galima kurią kitą dieną, o čia reikia gero sportinio pykčio. Sakau taip dar ir todėl, kad pats jo stokoju. Mažai „optiku“ buriavau, mažai.

Kad galima lenktyniauti, parodė ir jachta Gosail.lt-Vakarynė – geros įgulos rankose kruizams skirtas laivas savo grupėje užėmė 2 vietą . 2012 tą patį gali padaryti 5 laivų įgulos.

Žurnalas Vėjo3!

- Jei gali nerašyti – nerašyk.

Netikėjau specializuoto buriavimo žurnalo popierine versija. Žiniasklaidoje dantis atšipinęs žinau, kiek tai tai kainuoja ir kiek neatsiperka. Bet žurnalas buriuotojams Vėjo3! ne tik pasirodė (išleisti jau 2,5 numerio), jis dar gyvas ir nerodo jokių priešmirtinių požymių.

Tai džiugina. Smagu ir tąja prasme, kad entuziazmas nugali senus stereotipus, — tai moko ir mane patį.

Galima ir reikia diskutuoti dėl turinio kokybės – čia „Vėjo pamušalai“ surašė teisingų pastabų , manau, tai pataisoma, tobulėti yra kur, rašančiųjų irgi yra.

Buvau kviestas ir aš parašyti, bet atsisakiau. Ne todėl, kad pinigo nemokėtų (už darbą turi būti atlyginama), o todėl, kad bet ko rašyti vien dėl rašymo, žurnalui negaliu. Nesugalvojau nieko įdomaus, apie ką galėčiau parašyti, ko skaitytojas nerastų internete.

Kelialapiai į Olimpiadą

- Australija toli, o Londonas čia pat.

Oficiali informacija:

Australijoje vykusiame pasaulio buriavimo čempionate olimpinėse „Laser-Radial“ jachtų ir RS:X burlenčių klasėse kelialapius į kitų metų Londone vyksiančią Olimpiadą iškovojo Gintarė Scheidt ir Juozas Bernotas.

Galutinėje įskaitoje G.Scheidt užėmė penktąją vietą (76 baudos taškai), finaliniame plaukime buvo taip pat penkta. J.Bernotas užėmė 37-ą vietą (215 b.tšk.), o tarp skirtingų šalių atstovų užėmęs 25-ą poziciją pateko į olimpines žaidynes.

Iki Londono žaidynių liko visai nedaug, o pirmieji kelialapius iškovojo buriuotojai.

Prabangos mokestis

- Aš mokėsiu prabangos mokestį. Bet tik tada, kai gyvensiu prabangiai.

Daug šurmulio ir diskusijų sukėlė Seimo ketinimai apmokestinti, anot politikų logikos, turtuolius. Jiems nė motais, kad Lietuvos buriavimo laivynas senas ir niekaip negali pretenduoti į titulą „prabangus“.

Na ir kas, kad jachta nėra pirmo būtinumo dalykas. O sodo namelis yra? O Lego konstruktorius? O pašto ženklų kolekcija? O bet kuris kitas hobis? Jei kažkas iš to prasigyvena, tegu – juk jie ir taip didesnius mokesčius moka.

Bet konservatorių strategai nedurni – pamalonins grąžintomis pensijomis kito rudens rinkimų elektoratą ir tikisi laimėti rinkimus. Gali nepavykti, nes komunistinis metodas „atimk iš turtingų ir atiduok visiems“, tikiuosi, nesuveiks. Būtų bėda, jei konservatorius pakeistų didesni komunistai, bet kad patys sau duobę kasa.

Nes pavasarį dar ketina grįžti prie šio klausimo. Eitų jie į „symlink /dev/null“

Stay cool!

Geri buvo 2011, geri bus ir 2012.

Man vasara, o ypač antroji dalis, buvo įtempta. Aktyviai gyventi ir daryti tai, ko nemokėjai, o ir manei, kad „tai ne man“ – įdomus, bet sunkus iššūkis, tai kainavo energijos ir nervų (atsiprašau, jei kam piktai ką pasakiau).

Gana jautriai reagavau (ne tik dėl darbo, bet čia kalba apie moteris (nepainioti su draugėmis)) į visokius dalykus pagrįstai ir nepagrįstai. Pridariau ir klaidų, už kurias jau sumokėjau ir moku (viliuosi, mokėti nebereikės). Toks gyvenimas.

Gelbėjo iki erzinimo bičiulių nuolat kartojami:

• Stay cool!
• Go with the flow!
• Relax!
• Feel free!
• Free you mind!

Šito linkiu 2012 metais sau ir visiems:

• „Ant bangos“ skaitytojoms
• „Ant bangos“ skaitytojams
• buriuotojams,
• burlentininkams
• kaitininkams
• tinklaraštininkams
• draugams
• bičiuliams
• draugėms
• mylimosioms
• slaptoms gerbėjoms
• slaptiems priešams
• FB friendams
• Twittterio faloveriams
• ir likusiems 7 milijardams Žemės gyventojų.

„Yra trys žmonių rūšys: gyvenantys prie jūros, besiveržiantys į jūrą ir mokantys iš jos grįžti gyvi. Ir pridurdavo: pamatysi, kaip nustebsi sužinojęs, kurie iš jų laimingiausi.“

Alesandro Baricco, „Jūra vandenynas“

Alessandro Baricco knygą „Šilkas“ skaičiau, nes primygtinai rekomendavo. Knygą „Jūra vandenynas“ skaityti ėmiausi savo noru, nors ne iškart, jai reikėjo pribręsti. Abiem atvejais skaičiau žodžio meistro kūrinius.

Pirmuoju atvejų knygą rekomendavo kaip mokymo priemonę – patirti, kaip gražiai gali lietis žodžiai. Antruoju atveju suvokiau, kad jei mokytis, tai dar yra labai ir labai daug ko.

A.Baricco sakiniuose žodžiai liejasi vienas po kito lyg jūros mūšos bangos į krantą ir kartais tie sakiniai užima įmantriai, senokai nematytai daug, o šiais laikais ir neįprastai prabangiai, vietos – vienas sakinys išsitęsia iki pastraipos, o ši užima puslapį ar net daugiau.

Nedažna ir gražu šiais interneto ir trumpu, kapotų sakinių (teisybės dėlei, tokių yra ir A.Baricco kūryboje, tiek jie laiku ir vietoje) laikais, o parašyti tokį sakinį reikia ne tik gramatikos žinių (ačiū ir vertėjai, išlaikiusiai sakinių grožį), bet ir košės galvoje, lakios fantazijos.

Autoriui fantazijos nestigo pateikti ir iš pažiūros banalią romano idėją, kurios neskaičiusiems ir neišduosiu, negadinsiu skaitymo malonumo. Įpusėjus kūrinį, antroje knygoje „Jūros gelmės“, autoriaus fantazija tiek laki, jog atrodo, pats esi aprašomoje vietoje. Detalių tai sukrečiančiai istorijai galima buvo pasirinkti iš gyvų likusių audrose jūrose nuskendusių laivų jūrininkų pasakojimų, bet KAIP tai buvo sudėliota!

Ši neįtikėtinai įtraukli, bet tuo pat ir žiauri istorija, sukelia prieštaraujančių, bet stiprių jausmų, čia simpatizuoji vienam herojui, čia staiga kitam, į tą patį reiškinį žiūrėdamas abiejų akimis, kurios, suprantama, mato viską kitaip.

Tiesą sako: „Žmogus žmogui – kepsnys“.

Kitas pavyzdys: nekaltybės praradimo scena, kurioje jokios erotikos, bet kaip stipriai ir įtaigiai aprašyta!

Kaip dažniausiai, subjektyviose savo knygų apžvalgose parinkau kelias įsiminusias citatas:

• … laivai – jūros akys.
• … čia jūros krantas. Nei sausuma, nei jūra. Vieta, kurios nėra. Tai – angelų pasaulis.
• … šiame lavonvaizdyje.
• … jūra yra veidrodis. Čia, jos gelmėse, pamačiau patį save. Pamačiau iš tiesų.
• … tėvas Pliusas stovi rankose siukodamas savo nuostabą.
• … jūra yra mažas pasaulinis tvanas.
• … puikiai žinau, kaip skamba klausimas. Tačiau man trūksta atsakymo.
• … gyvenimas nejaučia dėkingumo.
• … garsas toks, lyg kas fortepioną numestų nuo varpinės ant stiklo šviestuvų sandėlio.

Perskaičius romaną sunku patikėti, kad tokį šedevrą galėjau pražiopsoti. Varčiau knygą rankose knygyne ir jau ketinau padėti į lentyną, kai draugė pasakė: „Skaitydamas šią knygą jūrą pajusi, užuosi“. Ir taip buvo iš tiesų – jaučiau, uodžiau, regėjau ir jutau jūros alsavimą.

Tai geriausia mano pastarojo meto skaityta knyga, nurungė net mano dievinamo Kurto Voneguto „Galapagus“ , apie kuriuos trumpai: daug ironijos, intrigos, bet silpniau nei kitos, kažko trūksta ir vis dėl to labai vonegutiška, noriu dar.

Startas. Šią savaitę jau oficialiai (nors veikė ir anksčiau) startavo jachtos „Tojana“ ir jos kapitono Dariaus Bitlo tinklalapis Tojana.lt. Dar vienas lietuviškas informacijos šaltinis apie buriavimą internete – džiugi naujiena. Spėju, kad azartiškasis Darius ir jo komanda daugiausiai dėmesio skirs sportinio buriavimo žiniomis iš viso pasaulio. „Ant bangos“ linki „Tojanai.lt“ palankaus vėjo virtualiame vandenyne!

Apžvalga. Įdomiai ir operatyviai IT temomis rašantis tinklaraštis „SkaitykIT.lt“ apžvelgė „Ant bangos“. Kritikos neradau,  pastabos ir pasiūlytos idėjos įdomios. Ačiū Povilui.

Labdara. „Ant bangos“ skaitytojai jau pastebėjo dešinėje pusėje esantį reklaminį skydelį po rubrika „Kalėdinė akcija“. Spauskit, negailėkit – prekybos tinklas IKI už kiekvieną paspaudimą (vienas IP gali kartą per valandą) atideda po 5 centus – akcijoje „Kalėdų stebuklas“ už surinktus pinigus nupirks žaislų skurstantiems vaikams.

Žvilgsnis iš šalies visada yra gerai, nes virdamas savo sultyse gali užriesti nosį ir nebepamatyti ydų.

Į tinklaraštį „Ant bangos“ iš šalies pažiūrėjo naujienų portalas 15min.lt.

Tiesa, tie keli sakiniai apie tinklaraštį pasimeta jų puslapyje – atrodo, kad tema tik apie HP spausdintuvą. Bet žinojau, kad yra, tai susiradau.

Perskaitęs trumpą žinutę nustebau, koks yra žmogaus iš šalies įspūdis apie tinklaraštį. Taip, jis pristatomas kaip teminis tinklaraštis apie buriavimą, kad čia galima rasti žinių apie jūras ir vandenynus, bet Gediminas pastebi ir tai, kam aš jau mažai skiriu dėmesio – Runcę, „ nuomonę apie knygas, filmus, TV laidas ir muziką“.

Kur dingo „Ambersail“, VOR, VG, regatos?

Aš rašau apie savo gyvenimą? Asmeninis dienoraštis iš serijos „šįryt ryte atsibudau skaudančia galva“, kokių pilnas internetas? Po paraliais, to mažiausiai norėjau, nors neteigiu, jog nepasitaiko („juk čia mano smėlio dėžė“).

Tai ne priekaištai Gediminui, atvirkščiai, ačiū jam už žvilgsnį iš šalies. Tai aš turiu galvoti, kad pirmą kartą tinklaraštį matantis žmogus suprastų, jog čia apie buriavimą, jūras ir vandenynus, o katė lyg tarp kitko.

Reikės keisti aprašymą, kuris per metus paseno — „Ant bangos“ jau išaugo pampersus.

Ir asmeninio gyvenimo detalių nedaug, nebent būtų kalbama apie buriavimą. Tai teminis tinklaraštis, o kadangi rašau nelabai populiaria tema, nesu žvaigždė ir neskalbiu viešai savo baikštučių, tai ir nesulaukiu tūkstančių skaitytojų.

Tęsiant temą apie „Volvo Ocean Race“ regatą, pinigus ir ateitį. Pastabioji Ginaitė savo komentare atkreipė dėmesį, kad gal aš netiksliai suformulavau teiginį apie investicijų į varžybas atsiperkamumą.

Mano, kaip „verslininko“, karjera truko kelias dienas kioskelyje prie Pervalkos paplūdimio mokyklos laikais, tad apie VOR verslo modelį drąsiai teigti nieko negaliu. Tik išsakyti subjektyvią nuomonę, kaip aš tai suprantu.

Tai iš kur regatos ir joje dalyvaujančių įgulų pajamos? Spėju, jog pagrindinis šaltinis, tačiau netiesioginis – reklama. Vargu ar milijonus (bet ką gali žinoti) VOR užsidirba parduodant suvenyrus ir atributiką.

Kiek svarbi reklama, man pasakojo 2001 metais Gioterburge per tuometės regatos pristatymą. Esmė paprasta – jachta pavadinta firmos vardu (prekinis ženklas), visi rašo/rodo varžybas, mini prekinį ženklą, o kompanija už tai nemoka pinigų, nes jau sumokėjo suburdama komandą.

Savo senuose užrašuose radau, kad viena komanda (sindikatas) į jachtą (ar dvi, kaip „Assa Abloy“) investuoja apie 20 mln. (pati regata kainavo apie 19,5 mln.) JAV dolerių. Neužsirašiau, bet atmintyje man liko ir skaičius 1 milijardas – neva tiek „baksų“ sumokėtų sindikatas, jei pirktų kiekvieną vardo paminėjimą žiniasklaidoje. Bet milijardas, sutikite, kiek didokas skaičius. Laki mano fantazija.

Tik čia, manau, gal ne skaičius, o pats reklamos principas svarbus. Galiu tik numanyti, kiek naujų mobilių telefonų (Ericsson), aprangos (PUMA) pirkėjų, mobilaus ryšio klientų (Telefonica), automobilių ir jachtinių variklių pirkėjų (Volvo) radosi vien dėl regatos reklamos.

Ir čia tik stereotipiškai žvelgiant į man žinomų firmų vardus. Nenumanau, ką reklamuoja „Green Dragon“. Neaišku, ką, be Rusijos, atspindi „Kosatka“, o „Delta Lloyd“ man iš vaikystėje/paauglystėje skaitytų knygų siejasi su jūrine draudimo bendrove (registru) „Lloyd“.

Tad veikiausiai prekinio ženklo žinomumas, kuo platesnė auditorija ir yra ta sindikatų investicijų grąža. VOR jau paskaičiavo penkių dabartinės regatos mėnesių statistiką. Skaičiai įspūdingi.

• Lankytojai. Regatos sportinius kaimelius aplankė daugiau kaip 2 350 392 žmonių (156% daugiau nei 2005-2006 m. regatoje). Vien Kočine (Indija) lankytojų buvo 811 677, Čingdao (Kinija) — 363 700.
• TV auditorija. Šioje regatoje įdiegtos dvi naujovės –- kiekviename ekipaže plaukia žurnalistas (media crew member) ir filmuojama HD rezoliucija –- tai ženkliai padidino TV auditoriją. Skaičiuojama, kad varžybas jau matė 547 251 706 TV žiūrovų daugiau kaip 200 šalių. Vien Kinijos TV auditorija siekė 268 968 000 žmonių.
• Laikraščiai, žurnalai. Regatoje akredituoti 1556 žurnalistai, o tai 30% daugiau nei praėjusiose varžybose. Po atlikto spaudos monitoringo (žurnalistai paprašyti atsiųsti, ką publikavo), buvo surinktos 6 624 publikacijos iš 14 šalių, o tai maždaug 680 milijonų skaitytojų auditorija.
• Radijo. Kasdien garso įrašai (reportažai, interviu, apžvalgos) klausytojus (radijo, interneto) pasiekia anglų, ispanų, prancūzų ir portugalų kalbomis.
• Foto. Nuotraukos platinamos daugiau kaip 5000 redakcijų visame pasaulyje.
• Internetas. VOR interneto vartai išversti keturiomis kalbomis, nuo regatos pradžios juos aplankė 13,95 mln. unikalių (kurių IP adresas nepasikartojantis, iš kito kompiuterio, tikėtina, kitas asmuo) naudotojų, jie peržiūrėjo 29,07 mln. puslapių.
• Vaizdo klipus VolvoOceanRace.tv peržiūrėjo 738 000 unikalių lankytojų: maždaug du milijonai peržiūrų, vidutiniškai vienas internautas tinklapyje praleido 49 minutes.
• YouTube. Interneto milžinei „Google“ priklausančiame vaizdų tinklalapyje „YouTube“ yra daugiau kaip 300 vaizdo klipų iš dabartinės regatos, per penkis mėnesius juo jau peržiūrėjo 655 821 lankytojas.
• Varžybų simuliatorius. Virtualiai regatos simuliatoriuje „buriuoja“ apie 180 000 žaidėjų iš 180 šalių. Tai didžiausia buriuotojų interneto bendruomenė. Spėjama, kad iki varžybų pabaigos ši auditorija išaugs dvigubai.
• VIP. Vien starto uoste Alikantėje lankėsi daugiau kaip 5 tūkstančiai verslo svečių, tokių vizitų Kočine surengta 474, Singapūre –- 623, Čingdao –- 893.

Tad skaičiuojama, kad kiekvienas sindikatas tokiu būdu reklamos gauna už maždaug 65 mln. JAV dolerių. Ir komandos jau patenkintos. PUMA ir „Telefonica“ pranešė, kad jų sindikatų nušvietimas spaudoje „viršijo lūkesčius“. „Delta Lloyd“ jau sulaukė planuotos reklamos kiekio ir tikisi, jog padėtis tik gerės.

Įdomumo dėlei paskaičiavau, kiek kartu tinklaraštyje „Ant Bangos“ (iki šio įrašo) buvo paminėti regatos ir jos dalyvių firminiai pavadinimai (skaičiavo Google –> site:tinklapis paieškos žodis):

1. Volvo –- 627
2. Telefonica — 142
3. PUMA — 134
4. Ericsson — 126
5. Lloyd — 107

Į lentelę neįtraukta Rusijos jachta „Kostatka“ (8, „Russia“ –- 101 paminėjimai), nes savininkas valdo kito pavadinimo prekybos tinklą, o „Green Dragon“ (118) man nepanašu į reklaminį konkrečios firmos, veikiau šalių – Airijos ir Kinijos – reklamą.

[Pasvajoju, jei už kiekvieną paminėjimą gaučiau... na, nors litą...]

Dabar aptarti tik dažniausiai minimi prekiniai ženklai. O juk kiekvienas sindikatas dar turi savo rėmėjų. Be to, kiekvienas vysto ir savo reklamą savoje šalyje, savame tinklapyje –- dar papildoma prekinio ženklo (ir kitų rėmėjų) reklama.

Ir čia dar neskaičiuoti entuziastų tinklaraščiai!

Spėju, jog dar vienas VOR pajamų šaltinis –- uostų įmokos regatai. Priimti uostui tokias varžybas ne tik garbė, bet ir gera investicija, sutrauksianti daug turistų, kurie uoste paliks pinigus.

Tad dabartinės regatos maršruto pasirinkimas į Aziją yra ne tik (kaip skambiai kalbama) buriavimo populiarinimas šiuose kraštuose, bet ir dar vienos rinkos „jaukinimas“. Beje, apie tai, jog etapų uostai galėtų būti Kinijoje, Japonijoje, Honkonge, kalbėta dar 2001 metais. Bet tąkart (radau savo užrašuose) sakyta, jog tam trukdo varžybų metu ten vyraujantys nepalankūs vėjai, tiksliau, jų per mažai. Kaip parodė IV etapas, per mažai tikrai nebuvo.