Posts Tagged ‘Baraka’

Kai atliktų darbų sąraše daugėja varnelių, pasiūlymas po darbo dalyvauti trumpoje regatoje skamba itin viliojančiai. Panašiai kaip po darbų nueiti į kiną, barą, pas draugus ar dar kur nors ko nors – kiekvienam savo.

Ar tik klaipėdiečiai gali pasigirti galimybe po darbų paburiuoti? Kaune variantų ne ką mažiau, ir Trakai nuo Vilniaus ne taip toli. Nėra nei viename mieste geriau nei kitame – yra kitaip (apie kitus miestus nežinau).

Klaipėdoje – jūriniai laivai ir griežtesnė tvarka, Kaune — marios gražesnės, Trakuose — pilys. Kad tik noro, jėgų, entuziazmo ir vėjo nestigtų. Kartais nestinga.

Viena smagiausių spontaniškai po darbo valandų gegužės 24 dieną surengtų varžybų tarp trijų jachtų dalis – laimi tas, kas finišuoja pirmas fiziškai. Jokių barnių ir peštynių po finišo – viskas padaryta dar prieš startą: lėčiausia jachta startuoja pirmiausia, greičiausia paskiausiai.

Tau duotas starto laikas ir tavo reikalas startuoti ne anksčiau. Vėliau gali, bet ne tam startai skirti. Kaip ir kas starto laikus suskaičiavo, ir dėl smagios distancijos, ir (juolab!) dėl smagios kompanijos, niekas po finišo ginčų nekėlė.

Kaip pasakojimuose “iš švedų”: sudedam vyrai bare ant stalo GPS prietaisus ir žiūrim kas kaip nuplaukė.

Vieno tokio prietaiso rodmenys su keliomis nuotraukomis – viršuje.

Ačiū „Scorpio“ už galimybę atsipūsti po darbų, „Piranijai“ — už idėją, „Barakai“ — už tai, kad yra.

Prie visų būtinų buriavimui savybių, kaip reikalingas sau pridėčiau susitaikymą ir kantrybę.

Paskutinės šių metų regatos jūroje „Rudeninė Baltija“ dienos rytą jau buvau susitaikęs, kad neplauksiu ir ramiai pusryčiavau, kai sulaukiau skambučio kvietimo.

Reikėjo skubiai susiruošti ir lėkti į mariną, nors ketinau tik startą užfiksuoti. Bet išėjo tik į gerą – tapau vienu jachtos „Baraka“ įgulos nariu. Šioje regatoje jachta plaukė mišri įgula, be nuolatinio savo kepo.

Kantrybės reikėjo ir tuoj po starto, ir po to ilgą kelio dalį iki Liepojos. Kantrybės laukti vėjo.

Žiūrint į vos „kvėpuojantį“ spinakerį, nejučiom kilo mintis, kad tokiais atvejais bent jau gali numanyti, ką jaučia tie buriuotojai, kuriems pristinga kantrybės, jie apsidairo, ir manydami, kad niekas nepastebės, įsijungia variklius.

Ir tikrai supranti tuos, kurie fiziškai nespės laiku iki reikiamo uosto, nes pūčia per silpnai, todėl pasitraukia iš varžybų ir įsijungia variklius. Tokios eretiškos mintys nesvetimos ir man, bet kantrybės nepristigo.

Jos reikėjo ir kitą dieną, jau pučiant stipriam vėjui – išsėdėti ant borto krienuojant 8-10 valandų ir kantrybės, ir ištvermės ir dar balažin ko reikia. Maždaug pusvalandžiui man viso to prisitigo ir buvau pasislėpęs kajutėje.

Pasnaudžiau? Gal. Tikrai sušilau ir vėl galėjau ant borto sėdėti. Rudeninė Baltija tai ne Karibai… Gerai, kad ir veikti buvo ką, ne vien po vendo į kitą bortą pereiti. Stakselio pakeitimas jūroje, burės sudėjimas ar išėmimas iš jachtos ir panašūs darbai gerai paprakaituoti verčia.

Ir vėl susitaikymo reikia ramiai priimti varžybų rezultatus. Ne nepasisekė, tai ką dabar padarysi, tariu sau, mintyse ramindamas: bus dar I vietų.

Pirmame etape į Liepoją „Baraka“ buvo I, antrame į Klaipėdą – VII, bendroje įskaitoje po perskaičiavimo – V.

Dar viena para gryno plaukimo, + 100 jūrmylių.

Ačiū įgulai, škiperiui ir kapitonui, starpomui ir jūreiviui.

Regatos nuotraukos. Antrą dieną nefotografavau. Nebuvo įkvėpimo.

Regatos trac’kas – Baltic’s Autumn Race (galima pažaisti žemėlapiu):

Benagrinėdamas naują žaisliuko „appsą“  radau štai tokią jachtą „Baraka“.

Na ką aš galiu pasakyti?

Linkiu!

„<…> negi II antros grupės nugalėtojai, nepralošę nė vienintelaičio etapo, nėra verti nors menkos pagarbos ir reklamos?“

Verti. Ta proga dar keletas skelbtų ir neskelbtų nuotraukų.