Posts Tagged ‘blogosfera’

• Watercraftsonline.com nuotrauka.

Tęsiant blogų reklamos savaitės temą, bet ją truputį praplečiant – man žinomi lietuviški buriavimo tinklapiai, kurie savo esme, dizainu ar kitomis funkcijomis nepatenka į manąjį tinklaraščio supratimą. Kitaip tariant, lietuviškas virutalus buriavimo resursas, alfabeto tvarka. Teksto daug:

Amber Route  — atnaujintas, trimis kalbomis aktyvių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje Vytautės ir Olivie tinklapis. Fono spalva niuroka, naujienų norisi dažniau. Ypač, kai viską esi skaitęs. Bet jei jūs ne tokie – čia rasite daug įdomaus. Kaip ir kitame jų tinklapyje Sea Club — truputi primirštas gerai startavęs tinklapis. Yra aktualios informacijos. Ypač jachtų prieplaukos. Galerijoje yra į ką akis paganyti.

Ambersail klubas — uždaras (?) ambicingų verslininkų klubas su ambicingais siekiais, kuriuos jau gali pergalvoti, nes panašu, jog tikslai pasiekti. Gal nespėjo tinklapyje (kuriame skraido „flešiniai“ paukščiai, o kraunasi greitai — super) pakeisti, nes žinome, kad šio klubo (ir ne tik) vyrai pasaulio buriavimo elite jau priimami kaip savi. Per daug išgyriau „uabą“? Kad nebūtų taip saldu: tinklapyje informacijos ne fontanai, atnaujinama retai, greitai permetus akimis greitai ir pasimiršta. Klubinis webas.

Gero vėjo — regatos puslapis gyvas ir aktualus tik prieš ir po lenktynių. Atsargiai žiūriu į renginių puslapius: o ką jie rašys, kai regatos nevyksta? Apmirę ir tokie grandai kaip „Volvo Ocean Race“, „Vendee Globe“ , tik nesuki sau galvos – yra ką ir be jų skaityti, kuomet jie neaktualūs.

Buriavimas — Kauno buriuotojų, jei tiksliau, tų kuriuos vienija „Turistinių burlaivių savininkų asociacija“ (bet ne tik) tinklapis, kartais aktualus visiems. Yra naudingų („Patarimai“), įdomių („Galerija) skilčių, forumas (aš taip ir nepamėgau jais naudotis), visada skelbiama aktuali varžybų informacija. Rezultatus perskaičiuoja ir kauniečiai.

Buriuotojų mėgėjų klubas — pirmame puslapyje sveikina sulaukus 2009 metų Kalėdų. Turi 2007 metų nuotraukų, nesutvarkytą TVS. Ryškiai yra svarbesnių reikalų, nei webas.

Tūkstantmečio odisėja — geriausias Lietuvos tūkstantmečio paminėjimas — pasaulinis įvykis baigėsi ir informacija Odisėjos tinklapyje atnaujinama tais retais atvejais, kai „Ambersail“ dalyvauja varžybose. Bet jei šį tinklapį išjungtų, būtų skauda – jame sudėta daug informacijos, kurios kartais čia ir ieškau. Buriuotojams reikalinga ir naudinga.

Kauno žalgirio jachtklubas  — pabandykite rasti įdomios buriavimo informacijos tarp reklaminių tekstų. Bet kas sakė, kad tokia informacija privaloma?

Kreiserinio buriavimo mokykla  — įkurta jachtos kapitono Artūro Dovydėno, ji sukėlė teigiamą postūmį Lietuvos buriavime, atvedė daug žmonių į buriavimą ir tikrai buvo, o gal ir yra, gaivus oro gurkšnis kiek sustabarėjusioje sistemoje. Tačiau to nepasakysi apie tinklapį: menantis akmens amžių (Yahoo! GeoCities laikus) dizainas su šypsenėlių ikonomis pirmame puslapyje nepuošia jokios įstaigos tinklapio.

KMR  — beveik visus -ausios titulus galinčios pasiimti regatos tinklapis, padarytas, ant, kaip patys sakė, „jau senovinio TVS“. Tokį ne iškart perprasi. Lentelės ir HTML yra blogis, sakau, nes neperpratau. Tinklapis gyvas tik lenktynėms ir tai normalu.

LBS  – oficialus Lietuvos buriuotojų sąjungos tinklapis. Antras webas, prie kurio esu prikišęs nagus. Save kritikuoti sunkiausia – ne viskas ten taip, kaip turi būti. Bet geriau negu buvo.

Marijmapolės buriuotojų klubas – suvalkiečiai pagailėjo visko: nuosavo vardo (domeno), interneto talpinimo (hostingo), dizaino ir gaili informacijos. Nors apie įvykius „Ventainėje“ aš sužinau čia.

Marinus Media — vieno žmogaus tinklapis nepatenka tarp blogų , ne tik dėl dizaino ar TVS, bet ir savo komercinės pakraipos. Šalia radęs vietą ir „Marinus“ klubas, ir įdomi buriavimo informacija, ir reklama vestuvininkams.

Minge.lt  — pirmasis Minijos klubo tinklapis (nesigilinkime, kodėl negalėjo likti vienas) buvo virtęs įdomiu Andriaus Varno kelionės aplink pasaulį žurnalu. Ima siutas, kad visa informacija nebepasiekiama. Kas čia per žaidimai?

Minija  — kultinio (nepabijokim to žodžio) klubo tinklapis. Įdomaus dizaino, kurį keikti pradedi kai interneto ryšys lėtas arba žiūrėdamas per mobilų įtaisą – nafyg tuomet reikalinga ta nuotrauka dešinėje? Daug informacijos tik klubiečiams, bet yra ką pamatyti ar paskaityti ir visiems buriavimu besidomintiems.

Ostmarina  – jachtos „Lietuva“ ir prie jos esančio sporto klubo (juridiškai gal kita formuluotė) tinklapis, ne taip seniai pakeitęs dizainą į modernesnį ir vis dažniau atnaujinantis informaciją. Pasitaiko, kad čia sužinai greičiau, nei kasdien bendraudamas su Osvaldu. Arba „Facebooke“ — jachtos įgula čia aktyvi.

Panevėžio jachtklubas  – panevėžiečiai turi kuo didžiuotis: jų klubietis Valentinas Leipus ir Lietuvis trispalvę, ir klubo vimpelą iškėlė Antarktidoje. Na ir kas, kad kelionė „turistinė“. Šis įvykis užima bene daugiausiai vietos skurdžiame turiniu ir dizainu puslapyje. Bet yra visa informacija, o kai jos man reikėjo, radau čia.

Rimtauto Rimšo tinklapis — tarp blogų nebuvo tik todėl, kad neturi RSS (išties kažkas yra, bet taip kreivai veikia, kad manykim, jog nėra), reiškia nėra skaityklėje. Atnaujinamas retai, bet yra nemažai reikalingos informacijos, kurią skaitydamas jauti – moka valdyti plunksną Rimtautas. Ir galva jam ne tam, kad į pilvą neprilytų.

Rėja  – bandant atsidaryti tinklapį interneto naršyklės perspėja apie pavojus. Jų nebijantys gali pamatyti tai, kas gyvavo iki 2008 metų. Iš kitos pusės gal ir gerai: Vizbarų šeimyna savo pavyzdžiu rodo, kad yra aktyvūs, plaukiojantys, o ne virtualūs, buriuotojai.

RS 280– nustebau gruodį sužinojęs, kad veikia autentiškos lietuviškos (kaunietiškos?) jachtų klasės tinklapis. Nesireklamavo visai. Kad ir ką galvotum apie „vietines kaimo lenktynes vietinėmis valtimis vietinėje baloje“, bet RS 280 jachtomis buriuoja tikri asai. Tą jie įrodė dar prieš atsirandant šiai klasei, tą jie įrodo plaukdami kitomis jachtomis kitur. Tai ir vietinių jachtų peikti neina, ir jų tinklapyje yra ką pažiūrėti.

Vėjo ainiai – Kaišiadorių jachtklubo puslapis. Vidaus vandens telkiniuose jūrinės romantikos nerasi, tačiau ir čia buriuojama, ir „Vėjo ainiai“ galėtų būti drąsesni bei labiau savimi didžiuotis – daugiau apie save papasakoti.

Vilniaus jachtklubas  — galvojau, kad tinklapis numirė taip ir nespėjęs atsitiesti po renovacijos, bet gyvas ir rašo apie puslapio rekonstrukciją. Archyve yra visa informacija, bet tos žinutės veikiau skelbimai, nei žinios. Tinklapyje skelbiamas jachtų reitingas, bet sužinoti visų varžybų rezultatus painu, nes kiekvieną regatą rengia vis kiti buriuotojai.

Pažiūrėjau ką parašiau ir matau, kad daug kritikos pažėriau. Susireikšminusių įsižeidusių ponų turėtų rastis. Todėl ir noriu buriuoti ne Lietuvoje, kur nebūtinai turi žinoti visus savo hobio draugus, o už nuomonę niekas nesiūlo snukin, neskambina telefonu ir nereikalauja pašalinti įrašo (ei, čia tinklaraštis!), neįžeidinėja, nepravardžiuoja, viešai nežemina, neapsimeta įsižeidusiu. Galu gale nesusireikšmina.

Bet rašau ir šypsausi, nes prisimenu Raimondo Šiugždinio žodžius: „Skaitome. Ačiū. Kritika verčia mus pasitempti“ (citata iš atminties). Aš nebūtinai teisus, bet teisės į nuomonę nepraradau.

• Ravencruise.com nuotrauka

Naujuosius 2011 metus tinklaraštis (blogas) „Ant bangos“ pradės prisijungęs prie blogeriškos akcijos: ačiū Rokiškiui už paminėjimą, o „Common Sense“ už idėją — reklamuoti skaitomus tinklaraščius. Saviems skaitytojams pasiūlyti pasklaidyti virtualius savo skaitinių puslapius.

Blogosfera nemenka, kažkada darbo reikalais prenumeravau kelis šimtus tinklaračių, dabar liko kelios dešimtys. Ir nebūtinai visus skaitau. Bet „Ant bangos“ skaitytojams atrinkau tik buriuotojiškus.

Aivaro Sakalo kelionių ir laisvalaikio blog’as. Burlentės. Susiraskit įrašą apie buriavimo pradžią – puikus pavyzdys, kaip ir sunkiomis sąlygomis galima įgyvendinti svajonę.

Artūro Dovydėno privati svetainė į tradicinį blogą nepanaši, bet senesnė ir už daugelį užsieninių (jau nekalbant apuie lietuviškus) buriavimo blogų. Tikras buriavimo žinių lobynas. RSS neveikia, bet CTL+B rekomenduoju.

Baraka — šios jachtos škiperis ir įgula galėtų dažniau parašyti. Ne kiekvienas net ir profesionalas išdrįsta pasakyti savo nuomonę, kuri gali nepatikti ir jachtos kaimynui, ir draugui, ir priešininkui.

470 — po serverio lūžio laukiam, kol olimpinės klasės buriuotojų Lietuvoje tinklaraštis vėl publikuos naudingą ir įdomią medžiagą. Gerai, kad jei leido pilno srauto RSS, ir skaityklėje išliko bemaž visa informacija.

Bangpūtis — Kauno buriavimo mokyklos virtuali erdvė. Nedažnos informacinės nuorodos mokyklos auklėtiniams, bet tinka ir Laser, Optimist klasių sportininkams. Ir apskritai visiems, kas domisi švertbotų buriavimu.

Blokart dienoraštis – pagal įrašų dažnumą galime spėti, kad vėjaračiams sezonas trumpesnis ir retesnis, nei burlaiviams.

Blue Bird – akivaizdu, kad šios jachtos įgula mieliau ir dažniau buriuoja, nei rašo. Faktas: buriuoti ir yra svarbiau.

Boja — buvo gražus bandymas, bet greitai užsibaigė. Jauna dar, pasitaisys.

Gold of Lithuania – sezoninis vienos odisėjos tinklaraštis. Du plaukimai jau buvo, laukiame trečio. Pildo profesionalus rašytojas, skaityti įdomu. Žiemą kaupia jėgas vasarai?

Justė – kauniečio buriuotojo Giedriaus tinklaraštis. Žemiški neseniai jachtą nusipirkusio inžinieriaus rūpesčiai ir kasdiena.

Jūros liga – jau seniai neatnaujinamas Ryčio Stankevičiaus tinklaraštis. Permeskit akimis, jei niekada nematėt.

Nauticalis – begaliniai dideli savimi užsipatenkinusio grafomano įrašai apie buriavimą. Kai negaila laiko, tarp literatūrinių pagražinimų ir perteklinės informacijos randi įdomių, drąsių (kas, kad viena jų — šmeižtas) minčių, nežinotų dalykų.

SailingBoy – Švedijoje gyvenančio ir dirbančio buriuotojo užrašai. Jei tik pasirodo naujas įrašas, VISADA bus įdomių žinių. Tik įrašai, liūdna, reti.

Ragainė II – Andriaus Varno, jo dukros Rasos ir jos draugo Egoi kelionė aplink pasaulį. Andrius įrodė, kad ir paprastas žmogus gali „apsukti šaratą“ ne prasčiau, nei didžiuliai projektai. Tik ar man taip rodo, ar išties pasibaigus kelionei numirė ir webas?

Ragas – klasikinis laivo žurnalas virtualybėje. Jachta, varžybos, regata, akvatorija, įgula, vėjai, užimta vieta. Jokios perteklinės informacijos. Žinant, kad Dusia rašyti moka, norėtųsi daugiau. Bet toks formatas tuo įdomesnis.

Piranija – ne aš vienas noriu šį tinklaraštį tituluoti geriausiu lietuvišku blogu apie buriavimą. Dažnesni (nei anksčiau) šmaikštūs ir tuo pačiu informatyvūs įrašai, puikios nuotraukos – malonumas skaityti. Emigravus į kitą serverį ir malonumas vartyti, kaip greitai sukasi.

Tojana – savo forma veikiau tinklalapis, nei blogas, bet turiniu akivaizdus tinklaraštis. Bitlas laiko ranką ant pulso – atsispindi buriavimo įvykiai Lietuvoje ir pasaulyje. Malonumą skaityti gadina tik gausybė gramatinių klaidų, kurių, deja deja, nestokoju ir aš.

Vandenynai šaukia — vienos kelionės vandenynais aprašymas. Linkėčiau visiems daugiau tokių tėvų, galinčių paremti atžalas tokiose kelionėse. Ir drąsos leistis į jas.

Verdenė – kauniečų jachtos tinklaraštis. Tikrinant sausio pradžioje nerodė jokių gyvybės žymių. Būtų gaila, jei neatsigautų. UPD: Teigiama reakcija į įrašą: jau veikia.

Vėjo pamušalai – būtent šis tinklaraštis mane paskatino kurti savąjį. Drąsus, įdomus, nenuobodus, originalus. Ir tuo pačiu – miręs. Arba leisgyvis. Jei neatsigaus, nieko nepadarysi, bet jei atsigaus, ir nepraradęs aštrumo, bus smagu.

Neminėjau klubų, organizacijų tinklalapių, naujienų portalų rubrikų jūrine tematika. Jei ko nežinau ar ką pražiopsojau, prisipažįstu: man visada (beveik) patinka naujovės ir naujienos.

Vienas iš tų ir tokių keistų (įdomių, kurioziškų, kvailų etc) vaizdų, kuriuos kone kasdien atrenka tinklaraščio „Uroboras“ autorius ar autoriai.

Kai negaila sugaišti kelių minučių vaizdams peržiūrėti, visada stebiuosi žmonių fantazija, gyvenimo kurioziškumu, mus supančiu absurdo teatru, netikėtu pažiūriu į tą patį dalyką ir geru humoru, kuris, tiesa, kartais peržengia subtilumo ribas nukrypdamas į žiaurų sarkazmą ar dar kur kitur. Bet geras emocinis šokas visada praverčia.

Šis vaizdelis užkabino tik todėl, kad vos vos susijęs su marinistika. O ta proga prisiminiau vaikystės eilėraštuką, kuris, išties, nelabai vaikiškas (ar ne, klasioke?):

• Pamačiau aš katę storą,
• Spyriau ją aukštai į orą.
• Aš kates labai myliu –
• Lai pabūna paukšteliu!

P.S. Dainos apie kikilius tinklaraštyje nepadainuosi…

Štai taip – rugsėjo 5 d. lygiai metai, kaip mano tinklaraštis „Ant bangos“ kelia bangas virtualiame vandenyne. Kas įvyko per tuos metus?

Pradėkime nuo svarbiausių:

• radau naujų draugų (ir virtualių, ir realių)
• pamačiau, koks platus yra buriavimo pasaulis
• supratau, kiek mažai aš dar žinau apie buriavimą

O dabar tai, kas tokia proga tradiciškai rašoma, tad per metus:

• publikuoti 355 įrašai (beveik kasdien po vieną)
• dienos šviesos dar neišvydo 62 juodraščiai (būsimų temų idėjos, nuorodos ar beveik baigti įrašai ir pan.).
• sulaukta 2053 komentarų (ne prie visų įrašų, be abejo)
• skaitė 58 201 skaitytojas iš 81 šalies (bent kartą užmetę akį)
• iš viso skaityta 24 059 kartus (iš unikalių IP)
• RSS prenumeruoja 107 skaitytojai (ištikimiausi „gykai“)
• skaitytojai atvertė 123 694 puslapius (man tai mistika)
• tinklaraščiui skaityti internautai sugaišdavo vidutiniškai 2:33 minutės

Statistikos galima būtų pateikti dar daugiau ir įvairesnės, bet ne ji svarbiausia. Aš pamėgau rašyti tinklaraštį, nors tam skiriu laiką, kurį atitraukiu nuo knygų, draugų, pramogų ir kitokios realaus gyvenimo kasdienybės. Vakaras prie kompiuterio ekrano man tapo kasdienybe. Nors, turiu pripažinti, ne daug tie vakarai skyrėsi ir iki „Ant bangos“ starto.

Ne, nesiguodžiu. Man kaip tik malonu sutikti gyvai žmones, kurie sako, kad skaito, kad rytais dieną pradeda nuo mano tinklaraščio, kad pasiilgsta, jei nerašau (pasitaiko – paskambina, pasiteirauja, ar nieko nenutiko). Tikriausiai kaip ir kiekvienam tinklaraščio autoriui, svarbu skaitytojai, tad ačiū jums visiems.

Ir tyliai skaitantiems, ir dažnai komentuojantiems, ir besidžiaugiantiems, ir kritikuojantiems. Ačiū ir kolegoms tinklaraštininkams.

Nieko toli į ateitį nepažadu, bet nutraukti „Ant bangos“ gyvavimo neketinu.

O gimtadienio proga (taip sutapo) bus man dovana – buriuosiu Trakų ežeruose. Gi niekada čia dar neburiavau.

Gero vėjo man ir gero vėjo visiems „Ant bangos“ skaitytojams!

Sekmadienį įsitraukiau į virtualiai-realų žaidimą – gyvai gavau keturias dienas paturėti tinklaraštijos (blogosferos) „Kosminį Laivą B12“. Ir tai visai nesusiję su mano tinklaraščio tema.

Prasidėjęs kaip vieno tinklaraštininko piktokas atsakas į kito tinklaraštininko įvertinimą blogratyje, B12 „skrydis“ gali būti arba smagus žaidimas, arba greitai pasibaigsiantis pokštas.

Skrydžio sumanytojas, originaliu dizainu ir sunkokai perprantama struktūra išsiskiriančio tinklaraščio autorius Raimundas Zabarauskas „kosminiam laivui“ sukūrė ir atskirą mitologiją – neva šis daiktas laimę nešą. Žiūrėsim.

Yra ir taisyklės – pas nieką B12 negali per ilgai užsibūti. Ketvirtadienį teks „skraidinti“ kur nors kitur. Yra norinčių?

O pradžiai, vos jį parsinešęs iš savo maisto medžioklės plotų (netoli nuo jų buvome susitikę, nes, kaip visada, prekybos centrus žmonės geriau žino, adresą), B12 pateikiau inspekcijai. Jei jau kosminis laivas, tai gal kokių kenksmingų nežemiškų parazitų su savimi atsitįsė?

Kaip matyti iš nuotraukos, mano nežemiškų civilizacijų „ekspertė“ Runcė, nuodugniai apžiūrėjusi „kosminį laivą“, nieko įtartino nerado.