Posts Tagged ‘blokart’

• Ainhoa Sanchez/w-w-i.com nuotrauka.

Vienutininkų regatos aplink pasaulį Velux 5 Ocean dalyviai – škiperiai Chris Stanmore-Major ir Brad Van Liew – Velingtone (Naujoji Zelandija) regatos „kaimelio“ atidarymo iškilmėse skriejo vėjaračiais.

Patobulinti tokie – su apsauga-vieta reklamai.

O jei pas mus, pavyzdžiui, per Kurių marių regatą, tokiais škiperiai žiūrovų džiaugsmui pavažinėtų? Ir ne ant lėktuvėlių kilimo tako kažkur Nidos pakraštyje, o prieplaukoje.

Tą vienintelį kartą, kai važiavau vėjaračiu, tai ir buvo prieplaukoje, tad vietos yra.

Pirmas dvi dienas pasaulio blokartų (vėjaračių) čempionate Belgijoje dėl vėjo stygiaus nebuvo lenktynių.

Kaip taikliai rašo į čempionatą nuvykęs Matas su kolegomis, vėjas bando sportininų kantrybę, kai „Jo laukia 135 ištroškusieji“.

Vėjaračių sporto šaka gana nauja, konkurencija dar ne milžiniška, mūsiškai tikrai iš ten gali su medaliais grįžti. Kad tik vėjo būtų.

„Ant bangos“ linki!

• VšĮ „Irklakojis“ nuotr.

Savaitgalį Nidoje įvykęs vėjaračių čempionatas jau ne naujiena – rezultatai ir įspūdžiai jau yra Blokart dienoraštyje (iš ten ir pavadinimas), LBS.lt, tad nesiplėsiu. Juolab nedalyvavau. Bet už dalyvavusius džiugu.

O šie pasakojo, kad čempionatas buvo gerai surengtas, tik va vėjo sekmadienį trūko. Tada ir išlindo lyg yla iš maišo sportininkų kilogramai – lengvesni šiaušė kaip uraganai ir buvo nepavejami.

Dar dalyviai kalbėjo, kad „nuskilo“ ir tiems, kas burtų keliu geresnį, naujesnį vėjaratį gavo – technika tokiose varžybose nemažai lemia. Et, svarstė varžybų dalyviai, jei čempionatas būtų rengtas „persėdimo“ principu (kai po vieno etapo (plaukimo) persėdi į kitą laivą (šiuo atveju – vėjaratį) – kadais tokios populiarios buvo vaikų ir jaunimo monotipų varžybos, nežinau kaip dabar), tai mažu ir rezultatai kitokie būtų buvę.

Bet nerūstauja varžybų dalyviai, džiaugiasi puikiu savaitgaliu ir renginiu.

Kiti čempionato dalyviai savo įspūdžius surašė ir nuotraukas sudėjo naujame lietuviško buriavimo interneto puslapyje – jachtos „Tojana“ komandos tinklapyje . Kol kas – beta versija, bet jau yra ką pamatyti.

Nuo šiol į savo bičiulį Darių (buriuotojų tarpe žinomą Bitlo vardu) galėsiu kreiptis „Sere, Europos čempione“. Ir jis, žinoma, kiek kilstels nosį į viršų, kaip kad moka.

Juokas juokais, bet jis to nusipelnė – netikėtai pačiam sau tapo pirmuoju Europos čempionu pirmajame Europos čempionate. Ak, tiesa, čia dar reikėtų įrašyti – ledrogių Ice-Blokart čempionate lengvojo svorio (iki 85 kg) kategorijoje.

„Šią pergalę skiriu savo sūnui Antanui, kad greičiau sveiktų. Jis labai norėjo dalyvauti, bet begalėjo“, — jau važiuodamas iš Nidos, kur vyko čempionatas, telefonu sakė Bitlas.

Jis neslėpė: jei ne Fortūnos šypsena, gal ir nebūtų laimėjęs. Realiausiam (mano subjektyvia nuomone) kandidatui į laimėtojus, dideliam vėjaračių (žiemą ratukus pakeitus į pačiūžas jie tampa ledrogėmis) entuziastui Matui Mizgiriui sutrukdė techniniai nesklandumai.

„Čia ir mano pilvukas prisidėjo, buvau ant ribos ar į vieną, ar į kitą kategoriją“, — juokiasi Darius, startavęs su lengvasvoriais.

O sunkiasvorių (virš 85 kg) kategorijoje pirmasis – patyręs ledrogininkas Algirdas Žižys. Dar vienas Europos čempionas, dar vienas džiaugsmas už mūsų buriuotojus. Taigi ir į Algirdą galėsiu kreiptis „Sere, Europos čempione“.

Pirmasis Europos Ice-Blokart čempionatas rengiamas Lietuvoje. Skamba išdidžiai. Bet sekmadienį jau buvo internete (gaila, dalyvauti negalėjau, tad įvykius sekiau iš toli) burbeklių, kurie teigė neva tai tik pramoginė klasė ir derėjo rengti „aukštesnio lygio ledrogių varžybas“.

Tikriausiai būtų tas pats, kas žiūrėti reportažą apie Lietuvos ralio čempionatą per TV ir garsiai piktintis: „Šūdas čia, duokit mums WRC!“. Bet tiek to. Ne karališkas tai užsiėmimas… (husarai, tylėt!) komentatorius kritikuoti.

O juk pirmoji diena, kaip Emilis rašė, nebuvo sėkminga. Sniego daug, vėjo mažai. Net lengvasvorių sportininkų ledrogių neišjudino, jie patys daugiau jas stumdė, nei važinėjo.

Belaukiant vėjo kone visos trasos sniegą nukasė. Bet ir tai nepadėjo. Varžybos buvo atidėtos kitai dienai. Įdomu, ar turi ledrogininkai kokius prietarus ar burtus vėjui iššaukti? Ar galioja tie patys, buriuotojiški? Nežinia kaip su burtais, bet sekmadienį prognozuotas ciklonas atėjo ir „uždudolino“.

Vėjo buvo net per daug – 10-12 m/s, kai palankiausias Ice-Blokart ledrogėms — 8 m/s vėjas. Netrūko ne tik greičio, bet ir virtimų. Per vieną dieną įvyko ir atrankiniai, ir finaliniai važiavimai. O kadangi važiavimų buvo nedaug, nebuvo atmestų blogiausių. Tai irgi koregavo rezultatus.

Taigi pirmojo Europos ledrogių Ice-Blokart čempionato rezultatai:

Lengvo svorio (iki 85 kg) kategorija

• Darius Gerasimavičius, Vilnius;
• Matas Mizgiris, Nida;
• Edgaras Ragauskas, Klaipėda.

Sunkaus svorio (virš 85 kg) kategorija

• Algirdas Žižys, Vilnius;
• Vilius Bestauskas, Klaipėda;
• Rane Nappa, Estija.

Čempionate dalyvavo 25 ledrogininkai iš šešių šalių: Lietuvos, Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų.

Nuo šiol Europos ir pasaulio Ice-Blokart ledrogių čempionatai vyks kas dvejus metus. Metas pagalvoti apie nuosavus vejaratį/ledroges. Tik jei jis kainuotų tiek nedaug, kiek vietos užima…

Bet iki kito Europos, o gal net pasaulio (dar nežinia Lietuvoje ar Estijoje jis vyks) įmanoma įsigyti. Čia aš ne tik apie save. Ir kitus gundau, agituoju.

P.S. Žadėtų Nicko nuotraukų nesulaukiau, tad įdėjau Emilio.

Praėjusį savaitgalį vyko trys renginiai kuriuose turėjau/norėjau dalyvauti:

• Minijos jachtklubo talka (privalėjau),
• Vėjaračių čempionatas (norėjau),
• Burlentajų pasiplaukiojimai (įdomų bent pažiūrėti).

Bet niekur dalyvauti negalėjau, nes dirbau. Dievaž, mieliau būčiau pakeitęs kompiuterio draugiją ir buriuotojiškus sambūrius.

Minijos jachtklube, tradiciškai lapkritį klubas paruošiamas žiemojimui. Jachtos jau iškeltos, nes kaip kitaip – iš vandens iškeliami tilteliai, bet jų švartuotis įmanoma, bet labai nepatogu.

Taip pat prie pamaryje, tik kitame Kuršių marių krante, Nidoje, vyko vėjaračių (blokart) „Atviras Baltijos šalių čempionatas“. Jame dalyvavo net Estijos sportininkai. Smagu, kad neblogai pasirodė bičiuliai – „Tojanos“ įgula. Jie, beje, galimybę startuoti laimėjo „Vėjo pamušalų“ konkurse „Burės 2008“ tapę II vietos prizininkais.

Trumpai telefonu Darius „Bitlas“ („Tojanos“ kapitonas) pasakojo, kad vėjo buvo labai daug ir negalėjo dalyvauti jauniausieji, tarp kurių buvo ir jo sūnus.

Man teko vasarą trumpai, uosto krantinėje (prie „Čili“ picerijos) pasivažinėti vėjaračiu – oho koks malonumas! Tad savaitgalio varžybų dalyviams, kai netrūko ir vėjo, ir erdvės (varžytasi veikiančiame/neveikiančiame oro uoste), buvo išties smagumėlis.

Trumpai įspūdžius iš varžybų aprašo jo rengėjai. Ir „Vakarų ekspresas“ (net su vaizdu). O iš Vadimo į Picasą albumą sudėtų  nuotraukų matyti, kad sportininkus sveikino ir pats Neringos meras.

Nemenką vėją išnaudojo ne tik vėjaratininkai – savaitgalį ties Šventąja Baltijos jūroje tarp bangų šokinėjo burlentininkai ir kaitinininkai. Gyvi, įdomūs ir operatyvūs įspūdžiai – Aivaro tinklaraštyje.

Net seilė tįsta skaitant… Nors aš, tiesa pasakius, tik kelis kartus Klaipėdos jachktlube lipęs ant „wingleiderio“ taip ir „nepasikinkiau“ burlentės, neišmokau ja buriuoti. Bet gal dar pavyks.

Smagu už visus kolegas buriuotojus. Ir Gero vėjo visiems, dar buriuosiantiems!