Posts Tagged ‘buriavimo nuotraukos’

Ar dar kyla klausimų, kokio spinakerio reikėtų norint nuolat papulti į profesionalų ir fotomėgėjų objektyvo taikyklį?

Nuotrauką radau pas buriuotojus anarchistus.

Man patinka, kai įrašo Ant bangos komentaruose gimsta idėja kitam įrašui.

Kol kas ji dar tik idėja, bet norint surinkti informacijos apibendrinimams, sukūriau anketą internete. Atsakykit, bet į komentarus neišsiplėskit, tam dar ateis eilė.

Anketą, tiesa, jau spėjo pakritikuoti draugai ir vienas buriuotojas, bet net suprasdamas, jog žmonėms sunku pasirinkti, jei variantų daugiau nei du, kol kas nieko keisti neketinu. Ir anketa — tik dalis visumos.

O jachtos „Vasara“ turiu tik tokią nuotrauką. Bet pagal plaukimo kryptį ji pirmauja!

„<…> negi II antros grupės nugalėtojai, nepralošę nė vienintelaičio etapo, nėra verti nors menkos pagarbos ir reklamos?“

Verti. Ta proga dar keletas skelbtų ir neskelbtų nuotraukų.

Renginių ir įspūdžių iš praėjusio savaitgalio daug, tad jei viską sudėsiu, išeis ne įrašas, o paklodė, dėl to bandysiu būti lakoniškas.

Ambersail. Įgulų susitikimas ant jūros kranto (nors ir nežinia kodėl surengtas Nidoje, o ne Klaipėdoje, kur dauguma buriuotojų susirinko prieš KMR varžybas), buvo įdomus: vakarienė malonioje kompanijoje žvelgiant į saulėlydį.

Nida. Tiek aš jos ir temačiau, bet ačiū klasiokams už nakvynės rūpesčius.

Targa. Kateris iš pažiūros negreitas, bet šiaušia kaip uraganas – susitranzavome jį Nidoje ir Klaipėdoje buvome po valandos, mano GPS rodė maksimalų momentinį 38,1 mazgo greitį.

Smiltynės jachtklubas. Visada smagu ateiti ten, kur pirmą kartą savarankiškai pradėjau buriuoti, o dar smagiau, kai ten verda gyvenimas, nors ir nespėjau pamatyti visų, kuriuos norėjau.

Netikėtumai. Besibaigiant „Anties“ koncertui „Piranijos“  kepas Audrius pakvietė jo jachta plaukti pažiūrėti fejerverkų (stebėjome juos Pilies uoste, šaudančius tiesiai virš galvos) ir praplaukti šalia burlaivių.

Pilies uostas. Matyti tiek jachtų Pilies uoste ir prie Danės krantinių yra tikras džiaugsmas, bet jei tai būtų kasdien, tai kuomet jos buriuotų?

Idėja. Ne nauja ir ne mano – norint tiek senovinių burlaivių matyti kasdien Danės krantinėje, Klaipėdos miesto valdžiai užtektų leisti laivuose įsirengti butus, privesti prie krantinių komunikacijas ir atleisti juos nuo mokesčių, kaip yra Stokholme ar Kopenhagoje.

Burlaiviai. Aš gal perdegiau jų belaukdamas, gal minia buvo per didelė ir vaikščioti daug reikėjo per visas krantines, gal dar kažkas (tiksliau, kiti renginiai ar reikalai), bet tokio džiaugsmo kaip 2003 metais Rygoje nebuvo.

Klaida. Nepiktai nusišypsokim į ūsą: į Klaipėdos uostą atplaukę burlaiviai ir jachtos ne pastatytos (angliškai built) kažkelintais metais, o bulitintos

Kepurės. Jūreiviškos, kapitoniškos (rusiškas terminas фуражка tikslesnis) – Jūros šventėje tokias bet kas maukšlinosi ant galvos nusipirkęs, tad štai jums atsakymas, kodėl aš tokios nenešioju.

KMR. Startas pavėjui, o dar burlaivių fone – įspūdinga, ypač gražiai atrodė „Tojanos“ ir „Marius BMW“ tautiški spinakeriai.

„Blue Bird“. Nepykite, vyrai, kad el.laišką perskaičiau tik grįžęs į Vilnių, nors galėjome ir susitikti Smiltynės jachtklube.

Pasilabinimas. Jei su kuo nors nepasisveikinu, tai ne todėl, kad esu nosį pakėlęs, o tikrai nematau, nėra akių kontakto, neatpažįstu, nepastebiu.

Minija. Pora valandų toli nuo miesto šurmulio (ir pabėgus iš perpildytos Klaipėdos) Minijos jachtklube buvo tikra atgaiva, į Vilnių nesinorėjo grįžti dar neišvažiavus iš ten.

Pirmadienis. Kaip ir nemaža dalis Lietuvos gyventojų, tuo metu, kai didieji burlaiviai ir daugybė jachtų išplaukė į jūrą džiugindamos akis, aš prisidėjau prie Lietuvos BVP – dirbau.

Nuotraukos. Kai fotomėgėjas bando žaisti su gudresnio nei jis fotoaparato funkcijomis (pavyzdžiui, išlaikymu), gaunasi šūduva, bet kelis kadrus pavyko užfiksuoti: burlaiviai, KMR startas, savaitgalio beleberda (Kuršių marios), o geresnių ieškokite, pavyzdžiui, Minčių krioklyje (atskirai veidai ir laivai).

Per Atlanto vandenyną – akies mirksniu. Pradėjus realiai buriuoti ir skyrus mažiau dėmesio buriavimo įvykiams internete („mark all as read“ mano išsigelbėjimo mygtukas RSS skaityklėje), toks man pasirodė septintasis „Volvo Ocean Race“ etapas.

Kiek aktyviau dar žaidžiau virtualų buriavimo simuliatorių, juk kursą pakoreguoti kompiuterio užtenka kelių minučių, o štai dešimtis tekstų vien akimis permesti pusvalandžio mažiausiai reikia.

Bet ir virtualus buriavimas „kentėjo“ nuo realaus – kai plaukiau „Gero vėjo“ regatoje ir nesijungiau į internetą, mikliai virtualybėje praradau keliasdešimt tūkstančių vietų. Nė kiek negaila – virtualiai buriuoti, tai lyg laižyti medų per stiklą. Kituose simuliatoriaus etapuose net nestartuosiu, laukia dvi rimtos kelionės jachtomis, tad nebus kada ir kaip.

Bet grįžkime prie VOR. Panašu, jog pirmi Golvėjuje (Airija) finišavę „Ericsson 4“ jau užsitikrino VOR nugalėtojų laurus. Ar manote, kad dar yra teorinių šansų pasivyti lyderius taškais paskutiniuose trijuose etapuose ir dvejose uosto regatose?

Startavę Bostone (JAV) Atlanto vandenyną E4 įveikė per 7 dienas, 10 valandų, 33 minutes ir 51 sekundę.

Tai skaudu „Telefonica Blue“ komandai, kuri lyderiavo beveik visą kelią per Atlantą, tačiau prakišo netoli finišo. VO70 klasė nėra monotipai, kiekviena jachta kažkuo skiriasi ir „Telefonica Blue“ pralošė greitį pavėjiniais kursais. Ją pasivijo ir aplenkė iš paskos plaukusios jachtos. Tikriausiai liūdna stebėti, kaip pro tave praplaukia priešininkas, kurį iki tol buvai palikęs užnugaryje ir nieko negali padaryti –- na neplaukia laivas greičiau nors tu ką.

O prieš finišą vėjas pūstelėjo kaip reikiant. Kai kurios jachtos patyrė ne vieną bročingą – pavojinga situacija, kai dėl vėjo gūsio, vairininko klaidos, dar kitų priežasčių jachta virsta ant šono. Nors šios jachtos statytos būtent labiau pavėjiniams nei priešvėjiniams kursams. Bet būdavo, jog jachta iškyla ant bangos, įgauna greitį, glisuoja ir aplenkdama bangą rėžiasi visu smarkumu į prieš tai esančią. Per denį liejasi tonos vandens. Jo buvo net iki kulkšnių kai kuriose jachtose.

Tokiose ekstremaliose situacijose, kai balansuojama ties pergalės ir pražūties riba, nelengva išvengti avarijų. Bene labiausiai nepasisekė amerikiečių PUMA įgulai, kuriai lūžo vienas vairas. Teko leisti bures ir vandenyne meistrauti avarinę valdymo sistemą. Bet jachta sėkmingai pasiekė finišą.

O Airijoje šventė. Juk airiškai-kiniška jachta „Green Dragon“ finišavo trečia! Tas trumpai septintojo etapo finišas ir ekipažų uždirbti taškai:

1. Ericsson 4 — 8
2. PUMA — 7
3. Green Dragon — 6
4. Telefónica Blue — 5
5. Delta Lloyd — 4
6. Telefónica Black — 3
7. Ericsson 3 — 2

Ir galutinės įskaitos lentelė po 7 etapų (vieta, jachta, škiperis, taškai) :

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 92.0
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 77.5
3. PUMA (Ken Read) 76.0
4. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 60.0
5. Green Dragon (Ian Walker) 52.0
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 36.0
7. Delta Lloyd (Roberto Bermúdez) 29.5
8. Team Russia 10.5 (nestartavo)

Kaip dažniausiai, pabaigai – keletas nuotraukų iš tos galybės įspūdingų kadrų, kuriuos „gamina“ komandos: