Posts Tagged ‘čachros’

Ir atsivėrė mano čachros, ir nušvito man dangus, ir aplankė mane suvokimas – dėl visko kaltos katės. Gal net toji nuotraukoje ant darbinio kompiuterio, su manimi gyvenanti – Runcė.

Religinėmis temomis diskutuoti beprasmiška. Nes čia vyrauja ne logiška argumentacija, o neracionalios emocijos. Kas geriau: krikščionybė ar musulmonizmas? MAC ar PC? Šuo ar katė?

Vargu, ar kas ras vienintelį atsakymą, neieškau ir aš jo. Bet čachros man sako: nuo to, kuri pusė pasirinkta, žmogus vienaip ar kitaip reaguoja, mąsto, elgiasi, bendrauja. Ir aš pats, be abejo.

Visą gyvenimą augau su šunimis. Na, buvo pora kačių, bet aš nuolat kartodavau – jau ko ko, bet katės mano namuose nebus. Niekada! Bet yra. Ir aš ja labai patenkintas (jos atsiradimo istorija verta atskiro įrašo). Ir nuo jos apsigyvenimo pas mane (ar čia aš pas ją apsigyvenau?), įvykio šiokių tokių pasikeitimų.

Nes gyvenu su savarankiška, nepriklausoma, savo nuomonę ir suvokimą apie gyvenimą turinčia gyva būtybe. Su savo charakteriu, įnoriais, pomėgiais. Ir tenka susitaikyti su tuo, kad ji savo nuomonės man aiškinti neprivalo. Net jei privalėtų, vistiek kačių kalbos nemoku.

Kartais sunku susitaikyti su ta katės nepriklausomybe. Anot Lietuvos felinologų draugijos „Bubastė“ prezidentės Jurgitos Gustaitienės, kačių neaugino diktatoriai – Stalinas, Hitleris. Nes negalėjo pakęsti, kad kažkas turi savo nuomonę, kažkas gali nepaklusti jų nurodymams, o apšauktas nereaguoti – tiesiog apsisukti ir nueiti. Diktatoriškus žmones tai turėtų erzinti, varyti į neviltį. Todėl jie augina šunis, kurie paklus menkiausiam paliepimui.

Skaičiau tokį pasakymą: kam žmogui šuo – jis jau turi vieną šešėlį. Bet aš nesu prieš šunis. Ir dabar mielai auginčiau. Tik nenoriu kankinti – kas jį vedžios, kai namo paromis negrįžtu? Katė moka savimi pasirūpinti. Svarbu tik maisto prikrauti užtektinai. Ji nesuės jo viso vienu ypu, kaip tai padarytų šuo.

Mano katės nepriklausomumas kartais erzina ir mano svečius. Buvo tokių viešnių, kurios pyko, kad Runcė neina pas jas ant kelių, nesileidžia glostoma. Bet juk ji ne pliušinis meškiukas!

Sako, šeimininkas supanašėja su savo augintiniu. Tai gal aš supanašėjau su savo kate? Kaip ir katė, kai ant manęs rėkia, einu šalin. Kai išsirėks, bus galima išklausyti, ką pasakys. Kaip ir katė, nemanau privalantis aiškinti, kas sukasi mano galvoje. Ir vis dažniau, kaip ir katė, pasirenku vienatvę, o ne triukšmingą kompaniją. Bet taip pat, kaip ir Runcė, kartais labai noriu draugijos.

Štai tai ir sufleruoja atsivėrusios čachros.