Posts Tagged ‘DS’

• Londono centre. Šiaurinė Temzės pakrantė. St.Katharine Docks. RRA nuotr.

Tik išvažiuok – tuoj kas nors vyksta. Išvykau į Londoną – Italijoje keleivinis laivas priskendo . Išvykau iš Londono – pranešta apie tai, kaip Londone lietuvis milijonieriaus katerį nuplukdyti bandė. Tiesa, lietuvio istorija sena, praėjusio metų kovo. Bet nuskambėjo dabar.

Nesiplėsiu apie Italijos keleivinio lainerio „Costa Concordia“ avariją. Akivaizdu, kad kapitonui kranto tarnybos šaukė Vada a bordo, cazzo! ne be reikalo, o keleivių plukdymo versle kažkas ne taip, jei toks šiuolaikinis titanikas užplaukia ant akmens.

Bet man įdomesnis lietuvio pasiplaukiojimas milijonieriaus jachta. Na, kateriu, mūsiškai šnekant.

Pats neseniai buvau toje vietoje – sename Londono dokų rajone St.Katharine Docks. Andrius Užkalnis savo knygoje „Anglija: apie tuos žmonės ir jų šalį“, rekomenduodamas aplankyti dokus, taip rašo:

„…ko gero, labiausiai išblizginti kvartalai – jachtos, parduotuvės, restoranai. Čia turistų nedaug: juos susiurbia netoli esanti Tauerio (Tower of London) muziejus“. (p.224).

Tikra teisybė: žmonių nedaug (buvome pavakare), rajonas švarus, gražus (viena vietų, kurioje gyvenčiau), vietiniame pub’e Dickens Inn duoda tokį kavos puodą, kad gali sėdėti ilgą vakarą – geresnis longdrinkas nei vyno taurė.

Na ir jachtos. Stiebų – vos keli, bet ir jų užtenka posakiui – jachtos nuo prabangių iki paprastų. Viena, iš pažiūros daug ir toli plaukiojanti, tokia jūrų valkatos buriuojama, tikrai atrodė nelabai savo vietoje šalia tviskančių motorlaivių, kurių čia apstu. Dar kelios Temzės baržos – čia atskira įdomi laivų klasė, pastaruoju metu stebėtinai pabrangusi, o būtų puikus namas ant vandens. Jei apie namus – stovėjo ir čia dar kelios kitokios baržos, pritaikytos gyventi.

Vietos keliuose baseinuose nedaug: kai kur – ne daugiau, nei vakariniame ar šiauriniame Pilies uosto Klaipėdoje baseine, kitur – erdvu tiek, kiek Kruizinio terminalo baseine. O gal ir mažiau.

Visi baseinai uždari, t.y., čia vienas išplaukimas į Temzę, bet nuo upės akvatoriją skiria masyvūs metaliniai žliuzo vartai. Potvyniai atoslūgiai čia, žvelgiant į Temzės krantines ir tiltų atramas, dideli, po kelis metrus (locijų dabar nežiūrėjau).

Ir štai tokiomis sąlygomis bičas bandė nuplukdyti katerį. Net patyrusiam žmogui tai nebūtų paprasta, o čia, galima spėti, vyras patirties turėjo menkai. Laimės kūdikis? Beginner’s luck?

Bet, kaip praneša žiniasklaida (URL aukščiau), svarstant lietuvio bylą, prokuroras Piersas Wauchope’as teisėjui sakė:

„…jis yra truputį daugiau negu paprastas benamis ar bent jau benamis, kuris išmano apie jachtas, nes tik retas galėtų ja taip manevruoti ir nepadaryti jai jokios žalos.“

Lietuvišku piratu jau pramintas vyras, anot Marijono Mikutavičiaus, „be jokios abejonės taiko tarp geriausių“ lietuvių, kuriems svetur nutikusios įsimintinos gyvenimo istorijos. Ir jei šis veikėjas sugebėjo valdyti katerį tokioje sudėtingoje akvatorijoje, Marijonas juokais klausia:

„Tai, bliamba, kodėl jis su tokiais įgūdžiais benamis Londone, o ne vyr. locmanas Klaipėdoje?“ ir priduria: „ Jo poelgiuose yra kažkokios heroiškos romantikos“.

Nesumoju ką atsakyti.

O gal, kaip gėpliuse sakė Kipras, tas bičas tik labai norėjo patekti į kalėjimą? Kaip O.Henry apsakymo herojus valkata Sopis, svajojęs patekti kalėjiman prieš žiemą. Tik lietuviui Ramūnui pasiekė labiau nei Sopiui – jis nuo kovo jau 10 mėn praleido kalėjime. Nors tiek čia tos sėkmės vasarą mirkti kalėjime.

Ir vis tiek smalsu, kaip tam bičui pavyko suvaldyti katerį nieko neapgadinus. Praėjusį sezoną kartą teko vairuoti gerokai mažesnį (kas, kad šiknoje – 500 arklių) katerį ir nebijau prisipažinti – sekėsi stipriai vidutiniškai, iš šono turėjau atrodyti nemokša. Bet suvaldžiau, nieko nekliudžiau, prišvartavau gerai.

Istorijos pabaigai – kelios nuotraukos iš St.Katharine Docks. Tai vieta, į kurią dar noriu sugrįžti. Kai šviesu ir kai visai tamsu. O dar geriau – atplaukti. Arba išplaukti. Linkiu sau ir kitiems.

• Rolex / Daniel Forster nuotrauka

Kitame planetos gale startavusi tradicinė Rolex Sydney Hobart Yacht Race (RSHR) pranašauja artjančius Naujus Metus, o man atgaivino dar nuo praėjusių metų likusį hamletišką klausimą – ričerį ar genakerį išsikėlusi praėjusių metų starte jachta „Wild Oats XI“ (nuotrauka viršuje)?

Aš buvau tikras, jog tai genakeris, bet draugė buriuotoja sakė: ričeris. Neturiu pagrindo ja netikėti, bet klysti gali visi. Aš taip pat.

Kilo diskusija ir tuomet vieningo atsakymo rasti nepavyko.

Prašiau pagalbos žmonių, geriau nei aš išmanančių buriavimą, siunčiau dar vieną iliustraciją ginčo objektui patikslinti. Ir štai atsakymas:

„Ričeris yra simetriškas plokščias spinakeris kilimui, o genakeris iš esmės yra asimetrinė burė — priimta, kad genakeris yra asimetrinio spinakerio sinonimas.

Jei laivas turi tik asimetrinius spinakerius, jie irgi būna kilimui ir pavėjiniams kursams, bet, kiek žinau, jau vadinami „Code…“, pagal North Sails (ir čia dar kyla diskusijų – R.A.).

Pažiūrėjus nuotraukas, jei rinktis tarp ričerio ir genakerio – sakyčiau, kad genakeris, nes asimetrinis, ir tikrai ne ričeris, nes pilvotas, t.y. ne kilimui, bet labiau forrdevindui“.

Man autoritetai mano oponento neįtikino ir klausimas liko atvarias. Kaip sykis proga vėl paieškoti atsakymo.

Jo dairausi Ivaro Dedekamo knygoje „Sail and Rig Tuning“ (turiu ir e-versiją, ir popierinę). Mano nuostabai, ričeris knygoje išvis neminimas. O apie genakerį parašyta, kad tai alternatyvi spinakeriui burė, tik mažesnė.

Genakerio šotinis kampas tvirtinamas aukštai, o halsinis kampas – jachtos nosyje, rašoma knygoje. Diskusiją sukėlusiose nuotraukose yra būtent taip.

Genakeris tinkamas nuo beidevindo iki bakštago, jam taip pat galima prikabinti spinakerio giką – da radau knygoje.

Čia būtina viena neversta citata iš knygos: „<…>it is trimmed like a genoa when the wind is forward of the beam <…>.

Ne visai taip, kaip cituoju aukčiau – čia genakeris skirtas priešvėjiniam vėjui.

Ieškau informacijos internete dar ir gaunu: UK-Halsey pagal cituotą apibrėžimą (primarily for sailing with the wind forward of the beam) genakerį vadina Blast Reacher. Ričeris. Priešvėjui.

Jau sukasi galva, ieškau toliau.

Kiti burių siuvėjai, Doyle, bures skirsto pagal vėją, pagal laivus, o jų sistemoje tiek asimetrinių tiek simetrinių burių aprašymuose yra ričeris. Ir pagal Doyle, ne tiek kilimui, kiek pavėjiniams kursams.

Bet man gi sakė: asimetrinis – genakeris, ričeris – simetrinis.

Kuo toliau į mišką, tuo riebesnės papūgos. Pavyzdžiui: ričeriai-spinakeriai jachtos Pogo 2 burių ūkyje.

• Rolex / Daniel Forster nuotrauka

Bet ką aš čia suku sau galvą ir braidau interneto džiunglėse. Atsakymo į klausimą jau anuomet reikėjo ieškoti po nosimi – pranešime po starto. Ir ten rašoma, kad visos trys šimtapėdės maxi jachtos „Alfa Romeo“, „Wild Oats XI“, „ICAP Leopard“ (kaip ir visos kitos regatos davyvės, matyti nuotraukoje aukščiau, bet klausimas kilo dėl maxi jachtų burių) po starto kėlė spinakerius plaukdamos pavėjui ir leido juos po pirmojo ženklo.

Pamenu (žiūrėjau naktį ), „Alfa Romeo“ per anksti startavo, turėjo pakartoti procedūrą, o „Wild Oats XI“ per anksti nusileido spinakerį prie ženklo ir taip prarado brangias sekundes.

Taigi, čia rašoma – spinakeriai. Kaip jau išsiaiškinau, spinakerį galima pravardžiuoti ir ričeriu, ir genakeriu. Tad trūkt už vadžių, ir vėl nuo pradžių?

UPD: Pažiūrėjus šiųmetinės regatos starto nuotraukas (oficialias , atskirai Andrea Francolini ir Carlo Borlenghi) bei paskaičius starto aprašymą ir peržiūrėjus regatos Twitter srautą, vėl neaišku — burės lyg ir tos pačios, bet kalbama apie ričerius.

Amerikietis menininkas ir buriuotojas Reid Stowe („Ant bangos“ jau rašė apie šį nenuoramą keliauninką) turi ir galvą ant pečių, ir fantazijos jam netrūksta.

Savo vienai žmonai jis plaukiodamas burlaiviu nupaišė vėžlį, kitai – širdį. Vienai Ramiajame vandenyne, kitai – Atlanto.

Plačiau apie tai ir dar daugiau – Boats.com rašinyje.

Kaip matyti iš nuotraukos viršųje, buriuotojas specialiai plaukė tokiu maršrutu, kad GPS sužymėti taškai nupieštų ornamentus.

Pagalvojau, kad nedidelę širdį galima nupaišyti ir mūsų Kuršių mariose ar Baltijos jūroje. Kas, kad nebus labai originalu – „GPS menas“ (vienas jo pradininkų – tas pats Reid Stowe) nauja meno šaka, galima prisijungti.

Ir net ne tai svarbiausia. Džiaugsis širdis merginos, kuriai bus „nupiešta“ tokia širdis. Kas, kad meilė ateina ir praeina, o valgyti reikia – TOKIĄ širdį padovanoti smagu visiems.

Ne, aš to jau nedarysiu – jau aprašiau būdą, neliks netikėtumo, tad manykime, kad tai ir yra mano prisipažinimas. Juolab diena tam tinkama.

.

Idėjos nėra kažkieno nuosavybė, jas nusižiūrėti normalu. Jei man reikėtų pasisemti idėjų, kaip vystyti didelį jachtklubą, aš nuvažiuočiau į Brightono mariną Anglijoje ir jau atidžiau pasidairyčiau.

Be to, ką trumpai mačiau, užteko, kad maždaug taip įsivaizduočiau Šventosios uostelį ar renovuojamą Smiltynės jachtklubą. Gal net planuojamus (?) statyti naujus jachtklubus. Rasčiau ten ko įdomaus į Pilies uosteliui.

Taip jau nutiko, kad Brightono marinoje buvome trumpai ir jau sutemus. Pirmą kartą viešint Anglijoje yra ir gražesnių vietų, kurias verta aplankyti.

Bet ir ta trumpa viešnagė marinoje paliko įspūdį („čia tos dvi jachtos? kaip ir visos. bet jei jau TOS jachtos…“). Ai, viskas man Anglijoje paliko įspūdį. Kaip paliks Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar dar kur.

Atskiro paminėjimo verta automobilių aikštelė per kelis aukštus. Svečių čia laukiama, vietos pasistatyti mašinas yra kur. Ir, kas svarbiausia, nemokamai.

Kai mes lankėmės, čia stovėjo keliolika senovinių „jaguarų“. Kol jų savininkai kažkur „tūsinosi“, šalia brangių mašinų viename sunkvežimiuke budėjo apsaugininkai. Vaizdas kažkuo priminė filmą. Ir Kauno jachtklubą, kur kartais mėgsta suvažiuoti konkrečių automobilių markių entuziastai. Neturiu po ranka, parodyčiau nuotrauką, kurioje gražiai atrodo prie jachtklubo krano stovintys 9 (ar 11) „Porsche“.

Bet grįžkime į Brightoną (o aš ten ketinu kada nors grįžti). Pasivaikščioti prie jachtų nepavyko – visi priėjimai prie pirsų užrakinamais varteliais nuo pašaliečių atitverti. Panašiai dabar bus Pilies uoste, tik Anglijoje vartai gerokai didesni.

Nerandu dabar kažkur Gramo išsakyto komentaro apie Brighton mariną, gal jis pakartos čia. Jis ten dažnas svečias gali geriau papasakoti, kaip viskas sukurta, išdėstyta bei padaryta patogiai buriuotojui, gyventojui (taip, ten yra ir kur gyventi), verslininkui (viename restorane ir mes sravų palikome), poilsiautojui (mes ir buvome tokie).

Reikia paminėti, kad Brightonas yra angliškas kurortinis miestas, kurio akmeniniame paplūdimyje kojas į vandenį ir aš kišau. Jų smaragdinę jūrą, mūsų baltą smėlį, Pietų Europos saulę ir bus idealu.

Dar viena priežastis, kodėl miesto jachtklubas yra ne vien uždaras jachtų uostas, o visas pramogų centras.

Mano nuotraukų iš Brightono marinos nėra. Internete irgi „ne fontanai“.

P.S. Gramas dalinasi keliomis nuotraukomis iš Braitono jachtklubo:

P.P.S. Šis tinklaraščio įrašas yra 666 -as…

Jei jau Angliją užklupo rekordiniai šalčiai, gal ir ten navigacinis buriavimo sezonas tęsiasi ne visus metus? Ta proga prisiminiau juodraščiuose nuo rugsėjo marinuojamą įrašą apie mano matytas jachtų marinas Didžiojoje Britanijoje. Kaip dabar pagalvoji, mažai mačiau, noriu dar.

Ilgiausiai išvaikščiojau Ocean Village Marina jachtų uoste, nes jis buvo netoli vietos, kurioje gyvenau. Todėl ir nuotraukų (nekantriems – Picasa albumas), ir teksto gausiausiai.

Dar pakeliui link marinos į akis krenta flagštokas, kuris iš tolo atrodo kaip burlaivio stiebas – tiek čia galima burių sukabinti.

Vos įėjus (jei baras lieka kairėje, o ant kranto stovintis laivas-švyturys – dešinėje) akį patraukia okeaninis „Big Spirit“, VO60 klasės (pavadinimo neįkirtau, ir gal tai buvusi „Djuice dragons“) jachta iš sindikato Project Racing, viena IMOCA60 jachtų su Mike Golding Yacht Racing vardu ant borto, bet pagal spalvą ne ta „Ecover“, su kuria šis buriuotojas plaukė aplink pasaulį „Vendee Globe“ regatoje.

Šalia šio sportinio bolido – prabangos etalonas, superjachtų klasės burlaivis „Rebecca“ . Čia norėčiau pabrėžti, kad kalbu apie 2010 metų rugsėjo mėnesį, gal šiuo metu (ar kitu, kuomet bus skaitomas įrašas), ten stovi visai kiti laivai. Juolab AIS kažkurią dieną rodė, kad „Rebecca“ vietoje stovi kitas burlaivis.

Žygiuojam toliau ir matyti nedidelis, veikiausiai treniruočių trimaranas su britų Artemis Ocean Racing sindikato emblema. Toliau jachtos, kateriai kol sutinkam vieną Minitrasat 6.50 klasės sportinį laivą. Taip, ta su pakabinamu varikliuku jachtutė skirta okeaninėms varžyboms.

Kaip ir netoli prišvartuota kita IMOCA60 klasės jachta skaičiumi 100. Ta pati, kuri buvo pagrindinė lietuviškos jachtos „Ambersail“ varžovė regatoje „Sevenstar Round Britain and Ireland Race“. Iš arti pamačiau, kaip atrodo stiebai be zalingų ir štai kam reikia tų į šonus išsikišančių strypų (net nežinau kaip vadinasi, žinovai sako — autrigeriai).

Southamptone buvau, nors labai trumpai, dar vienoje marinoje — Shamrock Quay Marina. Šioji labiau nei ankstesnė priminė „vietinę“, ne tik svečiams ir prabangiems laivams skirtą jachtklubą. Čia galima mokytis buriavimo.

Toliau pasakojimas skystėja, nes kai vienos dienos vakarą draugė man aprodė Portsmouthą, prie žymiojo bokšto-spinakerio esantis pirsas skirtas svečiams, ne vietiniams buriuotojams. Ir vietos jame nedaug.

Užtat vietos apstu Port Solent Marina jachtklube. Jau grįžęs į Lietuvą iš Andriaus Varno sužinojau, kad čia įplaukimas įdomus – pro šliuzo vartus (beveik kaip į pilį). Reiks atplaukti, nuo vandens pamatyti.

Pati marina – didžiulis pramogų ir poilsio kompleksas, čia žmonės ir apylinkių važiuoja pailsėti. Čia yra visko: kinas, restoranai, kavinės, parduotuvės, viešbučiai etc. Ir daug daug jachtų.

Viena didžiausių jachtų nuomos kompanijų „Sun Sail“ čia laiko dalį savo flotilės. Jachtų kompanija turi tiek daug, kad nekvaršina galvos kurdami joms pavadinimus – visos sunumeruotos ir tiek.

Čia sutikome vestuvininkų porą (o, šitos tradicijos visuose kraštuose vienodos). Nufotografavus jaunikis, toks augalotas žaliukas jūreivio uniformą, kažką burbtelėjo apie pinigus. Nuo pat pirmos dienos po padu ir žmonai pinigų kaulija iš turistų?

Dar dvi matytos marinos yra, pavadinkime taip, kaimuose. Vienoje jų, esu minėjęs, prisiliečiau prie istorijos – iš arti pamačiau legendinę jachta „Gipsy Moth IV“ .

Lymingtonas yra kurortinis kaimelis prie vandens, tačiau jo marina dydžiu lenkia visas Lietuvos kartu sudėjus. Čia įsikūrusi ir viena stambiausių jachtų brokerinių kompanijų „Ancasta“.

Kitą mariną, jei ją taip galima pavadinti, mačiau gražiausiame iki tol regėtame Anglijos provincijos miestelyje Arundelyje. Tie tos ir marinos: paklypusi trobele su kreida iškeverzotu kvietimu paplaukioti motoriniu kateriu (+ vieno parduodamo laivelio skelbimas) upėje Arun. Internete ta pati kompanija atrodo visai gerai.