Posts Tagged ‘ekologija’

Žmonių fantazijos ir išradingumui, atrodo, nėra ribų. Šįkart keistenybių ir įdomybių apžvalgoje – tik vienas burinis laivas, kiti po vandeniniai. Tiesa, ir tas burinis labai nestandartinis. Kaip ir abu povandeniniai. Tiksliau, pusiau povandeniniai.

Vardan ekologijos

Balandžio mėnesį JAV mokslininkai ketina perplaukti 12000 jūrmylių Ramiuoju vandenynu iš San Francisko į Sidnėjų neįprastu burlaiviu – katamaranu, pagamintu iš panaudotų plastikinių butelių, pripildytų CO2. Misijos metu keturių mokslininkų įgula iš Scripps tyrimo instituto studijuos vandenyno rūgštėjimą, laivų nuolaužas ir koralus.

Mokslininkai mano, kad jų gamtosauginė odisėja „The Plastiki Expedition“ paskatins žmones rūšiuoti atliekas ir ieškoti efektyvesnių plastiko perdirbimo būdų. Iš 20 tūkstančių plastiko butelių sukonstruotas katamaranas, pasiekęs finišą, taip pat gali būti perdirbtas.

Plaukte kaip banginis

Išradėjas Ted Ciamillo pasiryžo perplaukti Atlanto vandenyną savos gamybos povandeniniu laivu, kuris varomas… kojomis minamais pedalais.

Nerūdijančio plieno karkaso ir plastikinio korpuso (5 m ilgis, 1,2 m plotis) laive „Subhuman“ nebus oro – jis užpildytas vandeniu, žmogus juo plauks vilkėdamas akvalangisto kostiumą.

Kelionė prasidės Cape Verde pakrantėje (vakarinės Afrikos teritorijoje) ir tęsis 3,7 tūkstančio kilometrų iki Barbadoso. Keliautojo nuomone, šį atstumą jo povandeninis laivas galėtų įveikti per 50 dienų.

Dieną išradėjas ketina panerti į dviejų metrų gylį ir plaukti, o naktį laivas išnirtų į paviršių ir pavirstų į savotišką poilsio palapinę, padengtą neperšlampamu tentu. Jeigu bus palankus vėjas, naktį Tedas Ciamillo paleis „vėjo aitvarą“ (kaitą).

Su kvaišalais – po vandeniu

Prekeiviai narkotikais jau keletą metų naudoja savos gamybos povandeninius laivus . Šios mašinos vis tobulėja, ir naujausiuose modeliuose naudojamos netgi nuotolinio valdymo sistemos.

Iš tiesų šie laivai nėra tikri povandeniniai laivai, kadangi jų viršutinė dalis išlieka išnirusi virš vandens paviršiau. Tačiau korpusas virš vandens nepakyla daugiau kaip pusę metro ir dėl to juos sunku aptikti radarais. 12-26 metrų ilgio laivas gali gabenti apytiksliai 4-12 tonų krovinį ir 4 žmones (arba plaukia be jų, jei valdomas radijo bangomis).

Laivai varomi dyzeliniais varikliais, pilno bako pakanka maršrutui (iš Ekvadoro į JAV) įveikti 6-12 mazgų greičiu. Manoma, kad vienam laivui pagaminti prireikia metų — naudojamos medžiagos yra stiklo pluoštas/mediena arba plienas, kaina — 2 milijonai dolerių. Tai nėra didelė suma, kadangi vienas iš Ekvadoro į San Diego nugabentas krovinys gali kainuoti beveik 200 milijonų dolerių.

Nuotraukoje praėjusių metų rugsėjo 13 dieną kariškių sulaikytas laivas, pajėgus nukeliauti iš Ekvadoro į San Diego (Kalifornija) be tarpinių sustojimų atsargoms papildyti.

Ne visai į mano tinklaraščio buriuotojišką temą, bet irgi apie jūras. Rusai surengė reklaminę akciją ir sėkmingai perplaukė Atlanto vandenyną trimis motoriniais kateriais.

Lyg ir nieko nuostabaus – motoriniai laivai vandenynus raižo seniai. Bet įdomu tai, kad plaukta nedideliais, pramoginiais, prabangiais (bazinė kainuos – nuo 400K eurų) kateriais be degalų papildymo.

Gruodžio 1 dieną startavę Las Palmase, gruodžio 16 dieną jie finišavo Danijai ir Prancūzijai priklausančiojo švento Martyno saloje Karibuose.

Prabangiais motorlaiviais „Elling Е4“ nuplauktos 2585 jūrmylės, vidutiniu 7,1 mazgo greičiu. 15 metrų ilgio motorlaiviai vienai jūrmylei nuplaukti kreiseriniu greičiu sudegino 1-1,2 litro degalų. Tad visai kelionei – apie tris tonas dyzelino. Lietuviškomis kainomis – kelionė į vieną Atlanto pusę kainavo apie 9 tūkstančius litų.

Įvertinus gandus, kai kai kuriems Kuršių mariose plaukiojantiems kateriams kelionė iš Mingės į Nidą kainuoja apie 800 litų, rusų kelionė atrodo pigi.

Bet kurio galo apskritai su tokiu prabangiu kateriu trenktis į vandenyną šerti doradų? Tokie kateriai, tai kaip „Ferrari“ automobiliai – gražu, greita, (stilinga), bet nepraktiška. Jei „feraris“ skirtas važiuoti nuo vieno kazino prie kito Monake, tai tokie kateriai – iš kažkur netoliese atplaukti į tą patį Monaką ir jame stebėti „F-1“ varžybas. Snobiška, neįdomu, prabangu.

Ir neekologiška.

„Zero Emissions” („Nulinės emisijos“) buriavimo projekto, skirto klimato bei aplinkosaugos problemoms, buriuotojai jau apiplaukė rytinę Baltijos pakrantę, Suomiją ir dalį Švedijos pakrantės (kur jie yra dabar, sunku pasakyti, nes po akimirkos jau bus gerokai toliau nuplaukę – lekia kaip uraganai), nuo Gotlando salos suks į Kopenhagą ir grįš į Kylį (Vokietija) praktiškai nedeginę jokio kuro.

Tad jei yra pasirinkimas, aš žinau ką rinkčiausi.