Posts Tagged ‘Ericsson 4’

Nebuvau, negaliu tvirtai teigti, bet viena ausimi girdėjau, kad ir kapitono S.Marcinkevičiaus (o tuo pačiu ir kreiserinių jachtų čempionate) Baltijos jūroje praėjusį savaitgalį vėjo buvo nedaug, kaip ir 470 ir Finn regatoje Kauno mariose.

Paskaičius Audriaus iš jachtos „Piranija“ pasakojimą apie regatą, atrodo, kad tik jiems nusisekė pakliūti į štilį. Bet neatrodo, kad vyrai labai nuobodžiavo – dargi ir krepšinio rungtynes stebėjo.

Rezultatų negavau, nugalėtojų nežinau, bet iš Audriaus pasakojimo man pasirodė keistas vienas dalykas – maniau, kad jachta „Jazz“ tokia eikli, o su ja, pasirodo, ir „Akuna Matata“ kaip lygi su lygia varžosi. Ne, nesakau, kad Giedriaus jachta visai lėtapėdė. Tik maniau, kad „Jazz“ gerokai greitesnė.

Kita ausimi girdėjau, kad į Švediją pasiplaukiojimo su „erkėmis“ laimėtojus plukdžiusi „Ambersail“ namo grįždama irgi pristigo vėjo. Nors, kalbėjo vyrai telefonu, buriuojant su „Ercisson 3“ ir „Ercisson 4“ tie 6-10 mazgų vėjas neatrodė visai štilis – sliuogė jie vandeniu kone dvigubai greičiau.

Ką trečia ausimi girdėjau apie šį pasiplaukiojimą, nutylėsiu – ne karalių tai reikalas… (pabaigą irgi nutylėjau).

Nuotraukos iš savaitgalio regatos Baltijos jūroje yra jau minėtame Audriaus įraše ir dar Regimanto galerijoje. Jis ir man leido vieną nuotrauką įsidėti.

Beje, Regimantas kartu su kitais jachtos „Ragas“ įgulos nariais, su kuriais ir man teko laimė Trakuose buriuoti, plaukė tąja (o čia jau garsiai visi kalba) medine, pavasarį iš Anglijos atplukdyta, baltai-geltonu korpusu pagal specialų vienutininko užsakymą statyta jachta „Carenza“

Kiek spėju pažiūrėti į naujienų srautus, aštuntajame „Volvo Ocean Race“ etape visi VOR bolidai nestokoja vėjo ir lekia milžiniškais greičiais. O pasižiūrėjus šį filmuką supranti, kad tokią jachtą valdyti gali tik tikrai tai išmanantis. Nors ir profesionalams nutinka neplanuotų posūkių prieš vėją.

Ar kažkas vairo mechanizme lūžo, ar taip banga nubloškė ir savaiminis vendas (kartais „karvės vendu“ vadinamas) įvyko?

Citata pavadinimui/terminui paaiškinti: „Šiaip jau karvės vendas – tai saugus manevras, keičiant halsą, esant pavėjiniam plaukimui, mūsų atveju – tai buvo nepatyrusio vairininko požymis.“

Per Atlanto vandenyną – akies mirksniu. Pradėjus realiai buriuoti ir skyrus mažiau dėmesio buriavimo įvykiams internete („mark all as read“ mano išsigelbėjimo mygtukas RSS skaityklėje), toks man pasirodė septintasis „Volvo Ocean Race“ etapas.

Kiek aktyviau dar žaidžiau virtualų buriavimo simuliatorių, juk kursą pakoreguoti kompiuterio užtenka kelių minučių, o štai dešimtis tekstų vien akimis permesti pusvalandžio mažiausiai reikia.

Bet ir virtualus buriavimas „kentėjo“ nuo realaus – kai plaukiau „Gero vėjo“ regatoje ir nesijungiau į internetą, mikliai virtualybėje praradau keliasdešimt tūkstančių vietų. Nė kiek negaila – virtualiai buriuoti, tai lyg laižyti medų per stiklą. Kituose simuliatoriaus etapuose net nestartuosiu, laukia dvi rimtos kelionės jachtomis, tad nebus kada ir kaip.

Bet grįžkime prie VOR. Panašu, jog pirmi Golvėjuje (Airija) finišavę „Ericsson 4“ jau užsitikrino VOR nugalėtojų laurus. Ar manote, kad dar yra teorinių šansų pasivyti lyderius taškais paskutiniuose trijuose etapuose ir dvejose uosto regatose?

Startavę Bostone (JAV) Atlanto vandenyną E4 įveikė per 7 dienas, 10 valandų, 33 minutes ir 51 sekundę.

Tai skaudu „Telefonica Blue“ komandai, kuri lyderiavo beveik visą kelią per Atlantą, tačiau prakišo netoli finišo. VO70 klasė nėra monotipai, kiekviena jachta kažkuo skiriasi ir „Telefonica Blue“ pralošė greitį pavėjiniais kursais. Ją pasivijo ir aplenkė iš paskos plaukusios jachtos. Tikriausiai liūdna stebėti, kaip pro tave praplaukia priešininkas, kurį iki tol buvai palikęs užnugaryje ir nieko negali padaryti –- na neplaukia laivas greičiau nors tu ką.

O prieš finišą vėjas pūstelėjo kaip reikiant. Kai kurios jachtos patyrė ne vieną bročingą – pavojinga situacija, kai dėl vėjo gūsio, vairininko klaidos, dar kitų priežasčių jachta virsta ant šono. Nors šios jachtos statytos būtent labiau pavėjiniams nei priešvėjiniams kursams. Bet būdavo, jog jachta iškyla ant bangos, įgauna greitį, glisuoja ir aplenkdama bangą rėžiasi visu smarkumu į prieš tai esančią. Per denį liejasi tonos vandens. Jo buvo net iki kulkšnių kai kuriose jachtose.

Tokiose ekstremaliose situacijose, kai balansuojama ties pergalės ir pražūties riba, nelengva išvengti avarijų. Bene labiausiai nepasisekė amerikiečių PUMA įgulai, kuriai lūžo vienas vairas. Teko leisti bures ir vandenyne meistrauti avarinę valdymo sistemą. Bet jachta sėkmingai pasiekė finišą.

O Airijoje šventė. Juk airiškai-kiniška jachta „Green Dragon“ finišavo trečia! Tas trumpai septintojo etapo finišas ir ekipažų uždirbti taškai:

1. Ericsson 4 — 8
2. PUMA — 7
3. Green Dragon — 6
4. Telefónica Blue — 5
5. Delta Lloyd — 4
6. Telefónica Black — 3
7. Ericsson 3 — 2

Ir galutinės įskaitos lentelė po 7 etapų (vieta, jachta, škiperis, taškai) :

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 92.0
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 77.5
3. PUMA (Ken Read) 76.0
4. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 60.0
5. Green Dragon (Ian Walker) 52.0
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 36.0
7. Delta Lloyd (Roberto Bermúdez) 29.5
8. Team Russia 10.5 (nestartavo)

Kaip dažniausiai, pabaigai – keletas nuotraukų iš tos galybės įspūdingų kadrų, kuriuos „gamina“ komandos:

Na ne tik – princesių taip pat. Švedijos sosto įpėdinė princesė Victoria praėjusį savaitgalį Rio de Ženeire regatos „Volvo Ocean Race“ uosto varžybose plaukė „Ericsson 4“ jachtos įguloje.

Dar prieš plaukimą ji aplankė varžybų miestelį, kur su princese paflirtavo „Ericsson 3“ škiperis Magnusas Olsenas, galantiškai pakštelėjęs į sosto įpėdinės skruostą.

Tačiau šią vasarą ištekanti gražuolė princesė pasirinko škiperio Torbeno Graelio komandą.

Magnusas vėliau į tai burbtelėjo a la „ai, ji juk išteka“…

Jei lažybų kompanijos Lietuvoje priimtų statymus „Volvo Ocean Race“ varžyboms, reikėtų rimtai pasvarstyti, ar nepastatyti pinigų už švedų sindikatą „Ericsson“. Jų jachta E4 ir vėl finišavo pirma – antrąjį etapą iš Keiptauno (Pietų Afrika) į Kočiną (Indiją) įveikė per 14 parų 11 valandų ir 32 minutes. Jachta su Švedijos vėliava finišavo naktį iš šeštadienio į sekmadienį.

Iškart po finišo škiperis brazilas Torbenas Graelis suteikė vilčių konkurentams:

„Varžybos dar nesibaigė. Nemanau, kad negalima nugalėti mūsų komandos“.

„Ericsson“ fanai turėtų šyptelėti. Juk E4 pirmame etape pagerino atstumo, nuplaukto per parą, rekordą (tai juk ir greičio rekordas), antrajame etape pirmieji pasiekė kontrolinį tašką (tuo uždirbę papildomus 4 taškus, o iš viso – 26 iš 28 galimų). Ir iš jachtos nebuvo jokių pranešimų, apie lūžius, gedimus ir kitas nelaimes, kurios lydėjo konkurentus.

„Starpomas“ Bradas Jacksonas tai tik patvirtina:

„Mūsų privalumas – išankstinis pasiruošimas. Mes žinome savo jachtos galimybių ribas ir tai mums leidžia iš jos spausti viską, ką galima. Kiti buriuotojai neturi tokios patirties, todėl gali plaukti ties jachtos galimybių riba“.

Tiesa, E4 pripažįsta, kad plaukiant pavėjui jie nusileidžia PUMA, taip pat kyla sunkumų pučiant silpniems vėjams. O prie stiprių vėjų nieko nesiskiria nuo konkurentų.

Ir dar E4 pripažįsta: kad ir kokia būtų sėkminga taktika, geras laivas, puiki komanda, jiems paprasčiausiai Fortūna šypsojosi dažniau, nei kitoms jachtoms.

Kad varžybos dar nesibaigė ir nežinia kas laimės VOR, pareiškė ir antros finišavusios jachtos „Telefonica Blue“ škiperis olandas Bouwe’as Bekkingas.

Įdomu, kad abi pirmosios finišavusios jachtos prieš pat Kočiną įjungė „nematomumo režimą“ – „stealth play“.

Jei niekas nepasikeistų, trečioji naktį į pirmadienį turėtų finišuoti E3, o tarp PUMA ir „Green Dragon“ verda tikra dvikova – jas skiria tik viena jūrmylė. „Delta Lloyd“ ir „Telefonica Black“ nuo jų atsilikusios atitinkamai 10 ir 30 jūrmylių. Blogiausia padėtis „Team Russia“ – jiems iki finišo dar daugiau kaip 500 jūrmylių. Kai kitų jachtų įgulos gers šaltą alų ir krims sultingus kepsnius. „Kostaka“ dar nematys kranto… Ui gaus velnių jų šturmanas, pasirinkęs kitokia nei visa flotilė taktiką.