Posts Tagged ‘finišas’

Per Atlanto vandenyną – akies mirksniu. Pradėjus realiai buriuoti ir skyrus mažiau dėmesio buriavimo įvykiams internete („mark all as read“ mano išsigelbėjimo mygtukas RSS skaityklėje), toks man pasirodė septintasis „Volvo Ocean Race“ etapas.

Kiek aktyviau dar žaidžiau virtualų buriavimo simuliatorių, juk kursą pakoreguoti kompiuterio užtenka kelių minučių, o štai dešimtis tekstų vien akimis permesti pusvalandžio mažiausiai reikia.

Bet ir virtualus buriavimas „kentėjo“ nuo realaus – kai plaukiau „Gero vėjo“ regatoje ir nesijungiau į internetą, mikliai virtualybėje praradau keliasdešimt tūkstančių vietų. Nė kiek negaila – virtualiai buriuoti, tai lyg laižyti medų per stiklą. Kituose simuliatoriaus etapuose net nestartuosiu, laukia dvi rimtos kelionės jachtomis, tad nebus kada ir kaip.

Bet grįžkime prie VOR. Panašu, jog pirmi Golvėjuje (Airija) finišavę „Ericsson 4“ jau užsitikrino VOR nugalėtojų laurus. Ar manote, kad dar yra teorinių šansų pasivyti lyderius taškais paskutiniuose trijuose etapuose ir dvejose uosto regatose?

Startavę Bostone (JAV) Atlanto vandenyną E4 įveikė per 7 dienas, 10 valandų, 33 minutes ir 51 sekundę.

Tai skaudu „Telefonica Blue“ komandai, kuri lyderiavo beveik visą kelią per Atlantą, tačiau prakišo netoli finišo. VO70 klasė nėra monotipai, kiekviena jachta kažkuo skiriasi ir „Telefonica Blue“ pralošė greitį pavėjiniais kursais. Ją pasivijo ir aplenkė iš paskos plaukusios jachtos. Tikriausiai liūdna stebėti, kaip pro tave praplaukia priešininkas, kurį iki tol buvai palikęs užnugaryje ir nieko negali padaryti –- na neplaukia laivas greičiau nors tu ką.

O prieš finišą vėjas pūstelėjo kaip reikiant. Kai kurios jachtos patyrė ne vieną bročingą – pavojinga situacija, kai dėl vėjo gūsio, vairininko klaidos, dar kitų priežasčių jachta virsta ant šono. Nors šios jachtos statytos būtent labiau pavėjiniams nei priešvėjiniams kursams. Bet būdavo, jog jachta iškyla ant bangos, įgauna greitį, glisuoja ir aplenkdama bangą rėžiasi visu smarkumu į prieš tai esančią. Per denį liejasi tonos vandens. Jo buvo net iki kulkšnių kai kuriose jachtose.

Tokiose ekstremaliose situacijose, kai balansuojama ties pergalės ir pražūties riba, nelengva išvengti avarijų. Bene labiausiai nepasisekė amerikiečių PUMA įgulai, kuriai lūžo vienas vairas. Teko leisti bures ir vandenyne meistrauti avarinę valdymo sistemą. Bet jachta sėkmingai pasiekė finišą.

O Airijoje šventė. Juk airiškai-kiniška jachta „Green Dragon“ finišavo trečia! Tas trumpai septintojo etapo finišas ir ekipažų uždirbti taškai:

1. Ericsson 4 — 8
2. PUMA — 7
3. Green Dragon — 6
4. Telefónica Blue — 5
5. Delta Lloyd — 4
6. Telefónica Black — 3
7. Ericsson 3 — 2

Ir galutinės įskaitos lentelė po 7 etapų (vieta, jachta, škiperis, taškai) :

1. Ericsson 4 (Torben Grael) 92.0
2. Telefónica Blue (Bouwe Bekking) 77.5
3. PUMA (Ken Read) 76.0
4. Ericsson 3 (Magnus Olsson) 60.0
5. Green Dragon (Ian Walker) 52.0
6. Telefónica Black (Fernando Echávarri) 36.0
7. Delta Lloyd (Roberto Bermúdez) 29.5
8. Team Russia 10.5 (nestartavo)

Kaip dažniausiai, pabaigai – keletas nuotraukų iš tos galybės įspūdingų kadrų, kuriuos „gamina“ komandos:

Šeštasis „Volvo Ocean Race“ etapas galėjo pasirodyti kiek nuobodokas –- stebint kompiuteriu atrodė, kad 7-ios regatoje dalyvaujančios jachtos po starto Rio de Žaneire iki finišo plaukė vienu halsu, t.y., vėjas nuolat pūtė į dešinį bortą.

Kai jachta ilgą laiką pakrypusi tik ant vieno šono, pradedi suprasti, iš kur atsirado pokštas „viena koja trumpesnė“.

Taip plaukiant jachtos sėkmė priklauso nuo to, kaip komandos operatyviai keičia bures stiprėjant ar silpstant vėjui, arba kaip jas keis plaukiant aštriau ar bukiau į vėją.

Žinoma, taip galėjo tik man pasirodyti stebint iš šalies (ypač – kompiuteriniame VOR simuliatoriuje). Bet net kompiuterio ekrane matosi, kad bene didžiausias manevras buvo prieš finišą Bostone –- jachtos negalėjo plaukti tiesiai į jį, joms reikėjo daryti nemenką puslankį, taip aplenkiant banginių draustinį. Tai gerai matyti iš „The New York Times“ iliustracijos:

Kai kurios VOR dalyvės (o taip pat ir „Vendee Globe“ vienutininkai, kiti buriuotojai) jau patyrė susidūrimų su nežinomais plaukiojančiais objektais. Bet viskas baigėsi gerai, jei taip galima išsireikšti, kai dėl lūžių buvo prarastos vietos, gedimus teko taisyti krante.

Gi skriejant nemenku greičiu užplaukti ant banginio pasekmės gali būti liūdnos. Be abejo, skaudžiau nukentėtų buriuotojai, nei iš pažiūros nerangus, bet visgi manevringas didžiulis vandenynų žinduolis.

Bet nukentėti gali ir jie -– dideliu greičiu plaukiančios jachtos falškilis po vandeniu yra pavojingas ginklas (gal ne „peilis per sviestą“) gyviems organizmams.

Banginiai savo draustinyje pradėti šerti šį mėnesį, o aplinkosaugininkai dar sausį su VOR rengėjais sutarė, kaip keičiasi distancija aplenkiant draustinį — 842 kvadratinių mylių plotą Masačiusetso įlankoje Šiaurės Atlante. Federaliniai JAV įstatymai numato, kad šioje teritorijoje didesni nei 65 pėdų laivai turi sumažinti greitį iki 10 mazgų, o migracijos metu –- aplenkti teritoriją.

VOR jachtoms tai sudarė papildomas maždaug 400 jūrmylių. Ir kaip tik čia, bei šiek tiek anksčiau, ir vyko lyderių kaita: ilgą laiką pirmavo „Telefonica Blue“, bet pirmos sekmadienį (balandžio 26 d.) finišavo „erkės“ (abi „Ericsson“). Pirmadienį 6-ąjį VOR etapą finišu uždarė „Green Dragon“.

Rezultatai (finišo vieta, jachta, škiperis, uždirbti etape taškai, bendra taškų suma regatoje):

1. Ericsson 4 / Torben Grael / 8 / 77.5
2. Ericsson 3 / Magnus Olsson / 7 / 53.0
3. Telefónica Blue / Bouwe Bekking / 6 / 64.5
4. PUMA / Ken Read / 5 / 64.0
5. Telefónica Black / Fernando Echávarri / 4 / 29.0
6. Delta Lloyd / Roberto Bérmudez / 3 / 21.0
7. Green Dragon / Ian Walker / 2 / 44.0

Balandžio 3 dieną baigėsi trečiasis „Portimao Global Ocean Race“ regatos aplink pasaulį etapas.

Paskutinis iš keturių varžybose dalyvaujančių jachtų finišavo vienutininkas Michelis Kleinjansas („Roaring Forty“) Nuo dvejetų jis ne taip jau daug ir atsiliko – 15 valandų po pirmųjų finišavusių „Desafio Cabo de Hornos“.

Vasario 21 dieną startavę Naujosios Zelandijos uoste Velingone, regatos dalyviai, aplenkę Horno ragą, finišavo Ilhabeloje, Brazilijoje, įveikė daugiau kaip 7500 jūrmylių.

POGR III etapo finišas:

Vienutininkas:

• „Roaring Forty“, Belgija, Michel Kleinjans — 41 d., 2 val., 50 min., 30 sek.

Dvejetai:

• „Cabo de Hornos“, Čilė, Felipe Cubillos, José Muñoz — 40 d., 11 val., 47 min, 54 sek.
• „Beluga Racer“, Vokietija, Boris Herrmann, Felix Oehme — 40 d., 12 val., 39 min., 54 sek.
• „Team Mowgli“, Didžioji Britanija, Jeremy Salvesen, David Thomson — 40 d., 21 val., 21 min., 35 sek.

Po kelių dešimčių parų maratono šiandien 10:37:57 Grinvičo laiku jachta „Ericsson 3“ kirto „Volvo Ocean Race“ penktojo etapo finišo liniją Rio de Žaneire.

Laukiam, kas bus antri. Veikiausiai, „kolegos“ „Ericsson 4“, bet 13:30 Lietuvos laiku jie vis dar buvo įsijungę „nematomumo režimą“ — StealhPlay.

PUMA tuo metu nuo lyderių buvo atsilikusi 105, „Green Dragon“ — 517, o „Telefonica Blue“ — 704 jūrmyles.

Po 126 dienų, 5 valandų 31 minutės ir 56 sekundžių sekmadienį, 17:33:56 GMT, regatos „Vendee Globe“ finišo liniją kirto paskutinis jos dalyvis – austras Norbertas Sedlacekas su jachta „Nauticsport-Kapsch“.

Jis tapo vienuoliktas vienutininkų regatos aplink pasaulį dalyviu (kai prieš tai rašiau, kad Raphaelis Dinelli finišavo dvyliktas, pamirškit, suklydau, pasitaisiau), sėkmingai pasiekusių finišą po starto Le Sabalio uoste praėjusių metų lapkričio 9 dieną. Tąkart startavo 30 buriuotojų iš įvairių pasaulio kraštų.

Buvęs tramvajaus vairuotojas, buvęs vieno baro padavėjas, savo buriuotojo karjerą pradėjęs paties sumeistrautu šverbtotu, N.Sedlacekas nuplaukė 27 707 jūrmylių vidutiniu 9,15 mazgo greičiu.

Tai jau antroji VG regata, kurioje dalyvauja šalies, viliojančios kalnais, bet neturinčios jūrinių uostų, atstovas. Iš 2004-2005 metų regatos jis turėjo pasitraukė sugedus jo 1996 metų statybos jachtos „Brother“ falškilio mechanizmui.

1998 metais automobilių stovėjimo aikštelėje jis pasistatė 28 pėdų jachtą, su ja plaukiojo Viduržiemio jūroje. 2004 metais jis plaukė Transat regatoje, o 2000 dalyvavo odisėjoje „Ice Limit“ — aplink pasaulį pietiniais vandenynais iš Keiptauno į Keiptauną ir tapo pirmuoju austru, metusiu iššūkį Antarktikai. Tąkart jo kelionė truko 93 dienas.

Apskritai austrų jūrininkai gyvas pavyzdys, jog net neturint savos jūros galima pasiekti puikių rezultatų – medaliai „Tornado“, burlenčių, „Laser“ jachtų klasių varžybose.

Paauglystėje Norbertas svajojo apie futbolą ar kitą aktyvų sportą. Būdamas dvidešimties susidomėjo buriavimu ir dirbdamas tramvajaus vairuotojų galutinėse stotelėse taip įsitraukdavo skaityti knygas apie buriavimą, jog pavėluodavo išvažiuoti į maršrutą. Nuosekliai dirbdamas jis pasiekė savo tikslą ir tapo pirmuoju austru, dalyvavusiu VG regatoje.

N.Sedlacekas yra vienas tų šiųmetinės VG regatos škiperių, kuris itin daug laiko praleido savarankiškai ruošdamasis plaukimui, praktiškai pats persukęs, sutvirtinęs visus IMOCA60 klasės burlaivio mazgus.

Ir ne be reikalo. Varžybose jam yra tekę patirti rimtų išbandymų: Pietų Atlante jo jachtai teko atlaikyti 80 mazgų gūsius, trūkus vienam forštagui, vos neprarado genujos, kurią, nukritusią už borto, atgal į jachtą užtempė tik per keturias valandas (kam yra teką traukti burę iš vandens (kaip taisyklė, dažniausiai tai būna spinakeris), puikiai žino, koks tai sunkus darbas), vidurį vandenynų ropštis į stiebą taisyti gedimų.

Gal ne be reikalo jį praminė Terminatoriumi, nors veikiausiai ši pravardė suteikta prisiminus

jo tėvynainio aktoriaus, dabartinio JAV Kalifornijos gubernatoriaus Arnoldo Schwarzeneggerio filmų herojų.

Pabaigai, jau tradiciškai, dar pora foto: