Posts Tagged ‘Fotografija’

• Autoportretas.

Idėjos neužrakinsi autorinėmis teisėmis.

Kažkada tinklaraščio “Vėjo pamušalai” Lietuvoje paleista idėja – kasmet rinkti geriausius buriavimo žmonės, įvykius ir nuotraukas – turi jau bene trečius šeimininkus.

Iš esmės tai nieko nekeičia arba turėtų nekeisti – laimėti privalo geriausi (ginčus ar taip yra, palieku už borto). Turim ką turim, o patarimus ir kritiką išsakysim asmeniškai, ne taip jautriai reaguos.

Aš ir vėl dalyvauju nuotraukų konkurse (tikiuosi yra ir daugiau dalyvių, nors to nesimato). Reikiamų iliustracijų turiu sočiai – šio sezono derlius sveria apie 8 GB ir sudaro daugiau kaip 5200 *.jpg failų.

Įdomu tai, kad didelė dalis (ir ta dalis didėja) nuotraukų padaryta ne fotoaparatu.

Išmanusis tapšnukas (maniškiai iPhone 3G ir 4G) jau baigai išstumti iš rankų muilines, nes kai nenusileidžia ar lenkia nuotraukų kokybe, o galimybė iškart pasidalinti internetu socialiniuose tinkluose yra stiprus koziris išmaniukų rankose.

Man tik kitaip gavosi – didelį, keičiamais objektyvais veidrodinį senuką Canon 350D pakeitė… muilinė. Rokiruotės priežastis techninė – užsiteršė Canon matrica, skubiai reikėjo naujo pagalbininko.

TIk naujasis mano draugas — Olimpus µ 790 SW ‘Tough’ — nebenori užleisti dičkiui vietos.

Nes yra kompaktiškas ir turi dvi jachtoje ypač reikalingas savybes – nebijo smūgių ir vandens. Išties nebijo – išbandyta ir tyčia, ir netyčia. Tiesa, kartą, kai šios savybės būtų labiausiai pravertusios, aparatas ilsėjosi namie, nes šeimininkas jį pamiršo.

Kitas pliusas, nors gali nuskambėti kaip minusas, – veikia lėtai. Tai pratina nespausti mygtuko kur papuola ir kada papuola. Mažiau vargo atrenkant, apdirbant failus ir didesnė tikimybė, kad pagalvojus prieš spaudžiant, gausis geresnės nutoraukos.

Tai ir visi pliusai, o minusų daugiau: baterija laiko trumpai, kortelė yra gudraus ir reto XD formato, autofokusas lėtokas, bet labiausiai užmušantis dalykas yra siauras objektyvo kampas – 38-114 mm. Ir neturi GPS.

Žodžiu, daikas fotoaparato savybėmis nusileidžia smarphonui, jį gelbsti tik drąsa prieš smūgius ir vandenį – čia aifonas yra nediskutuojamai lūzeris (bet jis ir neskirtas filmuoti po vandeniu ar  mėtyti – vienas jo krytis ant šaligatvio kainuoja 407 Lt).

Dar kuo iPhone lenkia Olimpus, tai matrica – kartais išmaniukas taip sugudrauja ir tokias spalvas paišo, kad tik stebėtis ir žavėtis belieka.

Du kompaktiški ir dažniausiai po ranka (pasitaiko pamrišti, bet retai) fotografuojantys įtaisai aštrina japoniškus genus – fotografuoti viską kas juda ir nejuda. Tiesa, abu prietaisai judančius daiktus užfiksuoja prastai, tad pirmenybė teikiama statiškiems arba lėtiems.

Iš čia 78 (gali mažėti) atrinktos geriausios nuotraukos. Procentas nuo viso kiekio menkas, bet reikia atrinkti dar mažiau — vos 5. Rimtas galvosūkis, kurį turiu išspręsti iki gruodžio 20 dienos. Any ideas?

• petervanallen nuotrauka.

Kasmet pasaulyje padarome apie milijardą fotokadrų — nuotraukų skaičius už suvokimo ribų.

Išrinkti geriausią galima tik specializuotuose arba vietinės reikšmės konkursuose.

Nuotraukų tik daugės (jau nieko nestebina geriau už „muilines“ fotografuojantys „išmaniukai“ (kai objektai nejuda)), o įvaldžius populiarėjančią HDR technologiją – ir dar labiau daugės, nes ir prastai užfiksuotus kadrus galima pagražinti.

Grubiai šnekant, HDRI, ar tiesiog HDR (high dynamic range imagery), yra kompiuterinėmis grafikos programomis pagražinta nuotrauka  Tiesa, tam reikia geresnio nei vidutinis fotoaparato (nepamirškim, kad ne fototechnika yra svarbiausia gerai nuotraukai), nejudančių objektų, štatyvo ir vėliau darbo prie kompiuterio.

Senesnės kartos fotomenininkai gali pašiepti, jog čia ne fotografija, o pornografija, bet toks dalykas yra jis vis labiau populiarus. Ir nieko nepadarysi.

O su HDR technologija apdirbtos nuotraukos žavi ir keri.

Kas katinui uodegą pakels, jei ne jis pats. Tautosaka.

Kiečiu „Ant bangos“ tinklaraščio skaitytojus balsuoti už mano buriuotojiškam konkursui atrinktas nuotraukas.

Viena jų, kurią matote viršuje, buvo pasirodžiusi ir kaskart atnaujinamoje konkurso rengėjų tautos balso skiltyje.

Žiūrovų simpatijos keičiasi – va Tojana.lt rodo kitas nuotraukas, tarp kurių yra maniškė.

Balsavimo procedūra tokia: išsirenki tris geriausias nuotraukas, joms skiri taškus (I vieta – 3 taškai, II vieta – 2 tšk., III v. – 1 tšk.) ir siunti nurodytu el. paštu: bitlas@minija.com.

Išpaikintam Like ir Vote mygtukų tokia balsavimo procedūra atrodo kerėpliškai griozdiška.

Ir pats turiu minčių porai konkursų „Ant bangos“ (ir net prizų turiu), bet kol neradau, kaip procedūrą supaprastinti iki mygtuko paspaudimo, todėl nenoriu kvaršinti galvos internautams.

Šiame konkurse, be to, gaunasi atviras balsavimas. Iš pirmo žvilgsnio gerai – kliūtis balsuoti už save. Iš kitos pusės: nenoriu, kad kas žinotu, jog aš, pavyzdžiui, Nikon simpatizuoju labiau nei Canon ar atvirkščiai.

Ir nepaisant to, vis tiek kviečių balsuoti už mano nuotraukas. Žinom, kaip Bitlas konkursuose mėgsta juokauti: „Komisija korumpuota“. Aš ne korumpuotas, neišmokau kyšių imti ir duoti, bet jei kas nors el. laiškais už mane…

• Totallycoolpix.com nuotrauka.

Britė buriuotoja Ellen MacArthur yra viena žinomiausių ir daugiausiai pasiekusių moterų buriuotojų planetoje.

Ir ši nuotrauka su ja pateko tarp geriausių TotallyCoolPix dešimtmečio fotoiliustracijų.

Kontekstas sukrečiantis – tik nedaug nuotraukose sporto ar džiaugsmo. Vyrauja nelaimės, karai, katastrofos. Vaizdai geri, bet šokiruojantys.

If it bleeds it leads.

Pro objektyvą fiksuodamas kasdienybę niekada nesakiau, kad mano nuotraukos idealios – daug metų dirbau kartu su fotografais asais ir numanau, kas yra gera fotonuotrauka. Aš tik įamžinu tai, kas rūpi man ir džiaugiuosi, jei pavyko geriau, nei vidutiniškai.

Faktas: nuotraukos gerėja, bet tobulėti dar yra kur.

Bet nesiveržiu dalyvauti nuotraukų konkursuose. Slapta viltis ką nors laimėti visuomet yra, tik objektyviai vertinant šansų nedaug. Tai ko vargti?

Atrinkinėti geriausias nuotraukas yra atsakingas ir labai nelengvas darbas. Ir žiauriai subjektyvus. Nuotraukoje užfiksuotas įvykis, žmonės, vietos, jos autoriui gali būti svarbūs, įdomūs, gražūs ir jis rinks šią nuotrauką kaip geriausią. Net jei kadras ryškiai ne fokuse.

Konteksto nežinančiam, tačiau „akį turinčiam“ profesionalui tokia nuotrauka tebus eilinis šlamštas iš kasmet milijardų pripleškinamų.

Objektyvi priežastis nedalyvauti konkursuose.

Stipresni nei aš fotografai sako, kad visgi šūdo nemalu ir drąsiai galiu dalyvauti vietiniame konkurse, tad jų įkalbėtas paskyriau sekmadienį nuotraukų peržiūrai.

Kai tiek laiko sugaišti ieškodamas geriausių, prisimeni sau duotą pažadą: vos sukėlus nuotraukas į kompiuterį, ištrinti šiukšles ir iškart parinkti kelias pačiausias, — taip vėliau vargo mažiau bus.

Taigi, mano nuomone geriausios mano nuotraukos iš 2010 metų sezono. Tie, kas sekė „Ant bangos“ tinklaraščio fotoalbumą, jas greičiausiai jau bus matę.

Ne visos mano atrinktos yra konkursinės — kad jautruoliams nekiltų pagunda verkti dėl per didelio kiekio, iš internetan sukrautų atrinkau kelioliką (konkurso sąlygos kiekio nereglamentuoja). „Laimingosios“ išsiųstos vertinimo komisijai.

Beje, apie komisiją. Iš visos pagarbos kiekvienam jos nariui atskirai (savo srityje jie žinovai, kai kurie – tikri asai), surinkti draugėn atrodo keistokai. (Ir kaip bus renkama daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukusi nuotrauka?)

Kai konkursų rengėjai yra komisijose, panašu į atvejus, kuomet treneriai dar ir varžybų teisėjais dirba. Kur dingsi iš skurdumo.

Aišku, kai aš rengsiu kokį konkursą, irgi save paskirsiu komisijos nariu ar net pirmininku. Ir tuomet visi galės priekaištauti: o pats ką anuomet rašei, a? Bet toks mano pasirinkimas.

P.S. Įrašo iliustravimui specialiai rinkausi ne savo nuotrauką. Pažiūrėjus aišku – kodėl.