Posts Tagged ‘gelbėjimo operacija’

Koks svarbus radijo ryšis vandenynuose dar kąrta įrodo britų jachtos „Sara“ istorija – prieš kelias dienas netoli Bermudų trikampio jachtos įgulą – Stuartą Armstrongą ir Andrea Davisoną – išgelbėjo Italijos tanklaivis „Indian Point“.

Išplaukę iš Žaliojo Kyšulio salų, sugedus vairui, vyrai 40 parų dreifavo 42 pėdų beveik nevaldoma jachta. Visą tą laiką jie palaikė radijo ryšį su artimaisiais ir šie, kaip patys teigia, mažai jaudinosi dėl patyrusių buriuotojų likimo.

Teisme – jachtos statytojai

(Beveik) tęsiant temą, gali ar negali jachta plaukti be falškilio. Australijos teisme nagrinėjama byla, kai dėl laivų statytojų aplaidumo nukritus jachtos falškiliui ir šiai apsivertus, 2002 metais žuvo 4 žmonės, gyvi po 7 valandų vandenyje liko du buriuotojai .

Paauglys parašė knygą

„Blogi berniukai“ ketina sužlugdyti „Volvo Ocean Race“? Kodėl gi ne. Jei tai aprašoma… 13-mečio amerikiečio Tayloro Michie knygoje „Racin Wind“. Prasidėjęs kaip novelė, vaikino kūrinys tapo 108 puslapių knyga, išleista sausį. Joje pasakojama išgalvota istorija, apie jachtos PUMA (natūralu, kad amerikietis pasirinko savo šalies laivą) devynių mėnesių regatą aplink pasaulį. Komandai tenka kovoti ne tik su stipriais varžovais, bet ir „blogais berniukais“, mėginančiais sužlugdyti regatą. Aišku, amerikiečiai, kaip ir dera Holivudinės dvasios istorijose, išgelbsti varžybas.

Taisyklių paaiškinimai

Buriavimo varžybų taisyklės – kietas riešutėlis ir, deja, dažnas ginčų objektas. Nuo šių metų įsigaliojo naujos tarptautinės buriavimo varžybų taisyklės ISAF RSS. Tarptautinė buriavimo federacija (ISAF) jau išleido ir taisyklių paaiškinimą. Siekiant maksimaliai padidinti taisyklių aiškumą, paaiškinimuose aprašomi šimtas įvairių atvejų. Prie straipsnio yra nuoroda, kaip parsisiųsti paaiškinimus, o taip pat nuoroda į visus ISAF dokumentus.

Netoli Horno išgelbėtas buriuotojas vienutininkas Jeanas Le Camas. Nulūžus ir nuskendus jo jachtos „VM Matériaux“ falškilio svoriui – „bulbai“, – jachta apsivertė.

Vieni pirmųjų į pagalbą išskubėjo varžovai „Vendee Globe“ regatoje – savo jachtų kursus pakeitė Vincentas Riou (PRB) ir Armelis Le Cléac’h (Brit Air).

Nelaimė įvyko naktį į sausio 6 dieną, maždaug 200 jūrmylių nuo Horno kyšulio (56°17′ S 73°46′ W) siaučiant 25 mazgų pietryčių vėjui. Gūsiai siekė 40 mazgų, bangų aukštis 4-5 metrai.

Netoli įvykio vietos buvo Sirijos tanklaivis „Sonangol Kassanje“, bet jo komanda negalėjo apdėti apvirtusios jachtos škiperiui – bangos buvo per aukštos į vandenį nuleisti gelbėjimo valtis.

„VM Matériaux“ škiperis buvo apvirtusios jachtos viduje, kai prie jo atplaukė kolega Vincentas (PRB). Tanklaivis tuo metu stovėjo kiek atokiau sudarydamas bent šiokią tokią užuovėją nuo vėjo ir bangų.

Prie nelaimėlio atplaukęs Vincentas Riou varžybų komitetui pranešė radęs apvirtusią jachtą, „bulbos“ nebuvo. Jis susišaukė su esančiu Jeanu, kuris iš laivo išlipo pro avarinį liuką trance. Bet Vincento mestą virvę pagauti iš pirmo karto nepavyko. O kol pagavo, teko keliolika minučių pakaboti įsitvėrus vairo plunksnos. Beje, gelbėjimo operacija buvo ir gana pavojinga pačiam gelbėtojui – baimintasi, kad pasvirusi PRB stiebo takelažu užkabins likusią „VM Matériaux“ falškilio dalį, ar savo falškiliu užklius už apvirtusios jachtos takelažo po vandeniu. Blogiausiu atveju galėjo lūžti PRB stiebas ir gelbėti reikėtų jau dviejų jachtų škiperius (iš kairės – Jeanas ir Vincentas):

Maždaug po valandos atplaukęs Armel Le Cléac’h (Brit Air) ne iškart suprato, kad „VM Matériaux“ škiperis jau išgelbėtas. Pasisukinėjus aplinkui, pakalbėjus tarpusavyje iš paaiškėjus situacijai, „Brit Air“ pajudėjo link Horno Kyšulio ir tęsė varžybas.

Ar dar kyla kam klausimų, kad tokios jachtos be pagrindinio savo svorio – „bulbos“ – vandenyne neišsilaiko? Teoriškai ji iš kilinės tapo švertbotu. Bet net teorinių galimybių nematau net gausiai komandai tokį „švertbotą“ atsverti vandenyne.

Jeanas Le Camas įtaria, kad jo falškilio „bulba“ nukrito atsitrenkus į UFO (unidentified floating object) – „neatpažintą plūduriuojantį objektą“.

Štai todėl olandų buriuotojas Nico Budelis ir paskandino savo jachtą „Hayai“. Kad ji netaptų dar vienu UFO.

Tad „Ambersail“, kažką užkabinus ir praradus sraigtą, pasisekė.

P.S. Po sėkmingos gelbėjimo operacijos Jeanas ir Vincentas… kartu įveikė Horno kyšulį. Už jo, Byglio sąsiauryje Jeano laukia žymi prancūzų buriuotoja Isabelle Autissier . Ar vienutininkų regatoje plaukimas dviem nepelnys Vincentui baudos taškų?

Taip jau nutiko, kad į gelbėjimo laivą „Šakiai“ žiūriu su atsarga.

Kai jo reikėjo 1998 metų žiemą kelios dešimtys jūrmylių nuo Klaipėdos audros blaškomai jachtos „Žilvinas“ įgulai (tąkart plaukė ir mano brolis, todėl aktualu ir man), „Šakiai“ į pagalbą buriuotojams išskubėjo paryčiais, kai jie jau patys buvo netoli uosto. Jachtą gelbėtojai įtempė į uostą.

Tiesa, berods tai buvo apskritai antra laivo gelbėjimo operacija, kai jis tapo tokiu laivu. Pirmoji vyko vos parą prieš gelbstint „Žilviną“ (dabar Klaipėdos universiteto „Odisėja“). Klaipėdiečiai skubėjo į pagalbą audroje nelaimę patyrusiam Estijos laivui.

Kai 2006 metų vasarą aš ir Kęstutis Oginskas kvietėmės „Šakius“ į pagalbą, jie būtų „atskubėję“ tuo metu, kai pagalbos veikiausiai jau niekam ir nebūtų reikėję. Tąkart mus gelbėjo nuo Būtingės plūduro inkarą pakėlęs tanklaivius aptarnaujantis komercinis vilkikas „Smit Sulawesi“.

Abiem atvejais galima ginčytis, ko išvis reikėjo į jūrą plaukti, patiems kritines situacijas sudaryti (pirmu atveju – žiema, antru – nežinomas, senas laivas). Bet ne apie tai aš.

Civiliai taps kariais?

O apie dabar kur kas svarbesnius ir, spėju, diskusijų dar sulauksiančius įvykius – nuo sausio 1 dienos visas gelbėjimo jūroje operacijas iš civilių perima Karinės jūrų pajėgos (KJP). Jos perims ir laivą „Šakiai“.

Ar ir „Šakių“ įgula taps kariais, karininkais? KJP viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius sakė: „Nėra dar iki galo išspręsta. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.

Jei taip nutiks, dabartinis „Šakių“ kapitonas Vytautas Mogenis ir vėl užsivilks uniformą. Prieš darbą „Šakiuose“ jis vadovavo dabar jau į metalo laužą nurašytam KJP štabo laivui „Vėtra“. Šiuo laivu 2001 metais nusišypsojo sėkmė žiemą plaukti į Karlskroną. Kapitonas kėlė pagarbą – tikras jūrų vilkas. Tik vienas „bet“… Grįžtant į Klaipėdą per audrą kapitono tiltelyje kalbėjomės apie audras, jūras, burlaivius. Švelniai tariant, tuometinis kapitono požiūris į buriuotojus buvo su neigiamu atspalviu. Kontrabandininkai mes visi. Gal dabar pasikeitė? Juk po to teko jam plaukti Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“.

Į pagalbą skuba vandenynuose

Bet pats faktas įdomus – kariškiai perima gelbėjimo operacijas. Tai ne naujiena jūrinėje praktikoje.

Neseniai Jos Didenybės Australijos karinių pajėgų laivas HMAS „Arunta“ Indijos vandenyne išgelbėjo regatos „Vendee Globe“ dalyvį vienutininką Yanną Elièsą . Prancūzui lūžo koja ir jis negalėjo valdyti savo jachtos „Generali“ (kuri vėliau dingo vandenyno bangose). Tiesa, virtualioje buriuotojų visuomenėje kilo šioks toks šurmulys – ar privalėjo kariškiai plaukti tiek toli gelbėti komercinių varžybų dalyvį? Nugalėjo argumentai „už“.

Pasakyti, ar Lietuvoje gelbėjimo operacijas perėmus kariškiams galime jaustis saugiau (neduokdie) ištikus kritinei situacijai, dar sunku. Viena vertus – jie mėgsta tvarką. O stebint jų veiksmus buriuotojams surengtuose gelbėjimo manevruose 2006 metais (iš čia ir nuotrauka, fotografuota iš „nukentėjusius“ vaidinusios jachtos „Rėja“), atrodė dirba profesionaliai. Kaip ir jų manevrai „Amber Hope“ 2007 metais.

Manekenams – bumbt bumbt per galvas

Bet ankstesnis įspūdis buvo nekoks. Pasižiūrėkim į nuotrauką. Likimo ironija – mano „bratanas“ „Makumba“ (buriuotojų bendruomenei jis žinomas tokia pravarde, o dabar danguje tarp parašiutininkų – „gdu“) ima interviu iš gelbėjimo operacijos mokymus koordinuojančio kokio tai valdininko ant „Šakių“ denio. To paties, kuris jį ir kitus įgulos narius (dabar aplink pasaulį plaukiantį Andrių Varną, jau minėtą Kęstutį) audringoje jūroje pasitiko /tik/ netoli Klaipėdos vartų.

Tuos mokymus, berods 1999 metais, stebėjau ir aš. Tąkart dalyvavo ir kariškių sraigtasparnis. Iš jūros traukė manekeną. Jei tai būtų buvęs žmogus, tai būtų žuvęs nuo „gelbėjimo“. Tais pačiais metais panaši „pakazūcha“ surengta Kauno mariose – išmoko makenenus kelti pilotai. Bent jau manekeno galvos netrankė į sraigtasparnio korpusą.

Jei tikėti, kad mūsų Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) „Aitvaras“ jau moko JAV ir kitų šalių specpajėgas, kariškių mokymasis vertas pagyrimo. Galima tikėti vyr. leitenanto A.Brenciaus žodžiais: kariškiai viską stengiasi „daryti gerai“.

Aišku, ar kariškiai, ar civiliai gelbėtojai, ne taip svarbu. Svarbiausia – kiekvienos jachtos ir jos įgulos saugumu turi rūpintis kapitonas, įgula. Ir tegu sėdi jie be darbo (jei tai tik nuo žmogaus priklausytų).

O čia – oficialus KAM pranešimas:

Nuo sausio 1 d. Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) pradės vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Šią funkciją vykdys naujai įsteigtas KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC). Iki šiol šiuos darbus atliko Lietuvos saugios laivybos administracija.

Paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams atlikti KJP iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivą „Šakiai“ ir teršalams likviduoti reikalingą įrangą.

JGKC veikla grindžiama 1979 m. tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Lietuvos Respublikos Saugios laivybos bei Jūros aplinkos apsaugos įstatymais. Šiuose ir kituose susijusiuose dokumentuose bei planuose yra numatytos žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo bei ekologinių katastrofų jūros rajone prevencijos ir likvidavimo veiksmai ir priemonės.

Prireikus JGKC galės pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės.

P.S. Pasirodo, planas KJP perimti gelbėjimo operacijas kurtas jau prieš dvejus metus, tik įgyvendintas ne nuo 2008, kaip norėta, o nuo šių metų.

Olandų buriuotojas Nico Budelis išgelbėtas! 69 metų jūrų ir vandenynų varžybų veteranas tikras nenuorama – praėjus valandai po to, kai buvo perkeltas į krovininį laivą iš rimtus pažeidimus patyrusios jachtos „Hayai“, jis pareiškė norintys sugrįžti į regatą „Portimão Global Ocean Race“  .

„Man reikia kuo skubiau į Olandiją. Reikia įsigyti kitą jachtą ir noriu tęsti varžybas. Jei rasiu tinkamą jachtą, aš ją nusipirksiu ir plauksiu iš Naujosios Zelandijos. Noriu dalyvauti šiose varžybose. Jei ne šiemet, tai kitą kartą – be abejonės“, – palydovinių telefonu sakė buriuotojas.

Trečiasis „Portimão Global Ocean Race“ etapas iš Velingtono (Naujoji Zelandiją) į Ilhabelą (Brazilija) pro Horno Kyšulį prasidės kitų metų vasario 15 dieną.

O dar tik vakar rašiau, kad jis į eterį pasiuntė baugiai skambantį pagalbos šauksmą MAYDAY…

Dramatiška gelbėjimo operacija Indijos vandenyno pietuose, kur artimiausias krantas – už kelių šimtų jūrmylių, vyko gruodžio 29-osios pirmąją dienos pusę. Į pagalbos šauksmą atsiliepęs buriuotojo gelbėti atplaukė Roterdame registruotas (netoli nuo šio uosto gyvena N.Budelis) krovininis laivas „CSK Radiance“:

Iš jachtos į laivą buriuotojas buvo perkeltas siaučiant 20 mazgų vėjui ir kelių metrų aukščio bangoms. Kokios buvo sąlygos gelbėjimo operacijos vietoje, iliustruoja ši meteorologinė schema:

Prieš perkeliant olandas atidarė jachtos ertmes korpuse ir leido vandeniui bėgti į laivą. Jūrinė praktika – nenaudojamą laivą paskandinti, kad jis nekeltų pavojaus laivybai. Bet kuriam jūrininkui tai, be abejonės, vienas iš nemaloniausių ir liūdniausių epizodų.

Kelias dienas tvyrojusi įtampa atslūgo. Nico bėdos prasidėjo, kai atitrūko pasukamo falškilio „bulba“ (falškilio peleko gale pritvirtintas balastas). Jis dar laikėsi, bet tik laiko klausimas buvo, kada nukris ir jachta apvirs. Iki „Hayai“ paskęs, ji dar siųs radijo ryšius signalus ir savo buvimo vietos.

30 tūkstančių jūrmylių „Portimão Global Ocean Race“ regatoje aplink pasaulį spalio 12 dieną Portugalijos uoste Portimao startavo 6 jachtų ekipažai – du vienutininkai ir 4 dvejetų ekipažai. Varžybas tęsia 4 jachtos (Nico išgelbėtas, o Pietų Afrikos duetas „Kazimir Partners“  pasitraukė saugumo sumetimais).

„Hayai“ – ne vienintelė gruodžio pabaigoje Indijos vandenyne prarasta sportinė jachta. Jau račiau, kaip vienutininkų regatoje aplink pasaulį be sustojimo „Vendee Globe“ buvo gelbėjamas koją susilaužęs prancūzų buriuotojas Yannas Elièsas.

Vienutininkas jau saugus krante, gyja, o štai jo jachta „Generali“ (nuotraukoje) dingo vandenyno platybėse maždaug 700 jūrmylių nuo Australijos krantų…

Open60 klasės burlaivio radijo švyturys nustojo siųsti signalus, kurioje vietoje jis yra.

Du „Generali“ komandos nariai atvyko į Australiją ir buvo pradėję jachtos gražinimo operaciją. Žvejybiniu laivu jie išplaukė link jachtos, tačiau pasiekti burlaivį sutrukdė audra – 7-8 metrų aukščio bangos privertė atšaukti gelbėjimo operaciją. O po to dingo jachtos signalai…

Buriavimo istorija žino atvejų, kai jūroje kritinėje situacijoje įgulos paliktos jachtos vėliau randamos. Apgadintos, aplūžusios, bet plaukiančios. O suremontuotos ir vėl tęsia plaukiojimus jūromis ir vandenynais. Gal ir „Generali“ laukia toks likimas.

12 valandų balansuojant ant gyvybės slenksčio. Pietiniame Indijos vandenyne vienutininkui buriuotojui reikia pagalbos.

Profesionalas, vandenynų lenktynių veteranas, 69 metų olandas Nico Budelis išsiuntė pagalbos šaukinį MAYDAY! ir aktyvavo savo jachtos „Hayai“ avarinę per palydovinę radijo ryšių sistemą veikiančią plūduriuojančią radijo bują, nurodančią nelaimės vietą, – EPIRB.

Artimiausia sausuma nuo nelaimės vietos „riaumojančiose keturiasdešimtosiose“ – kelių šimtų žmonių, daugiausia mokslininkų, gyvenamos Krozetų salos už maždaug 240 jūrmylių.

N.Budelis yra vienas iš dviejų vienutininkų, plaukiančių regatoje „Portimão Global Ocean Race“ aplink pasaulį. Dar šiose varžybose keturių (dabar – jau trijų) dalyvaujančių jachtų ekipažus sudaro du žmonės.

Pavojaus signalas išsiųstas naktį į gruodžio gruodžio 29-ąją. Avarijos priežastis – nulūžęs vartomo falškylio svarsmuo, dar vadinamas „bulba“. Jis dar laikosi ant dviejų nerūdijančio plieno strypų, kurie vienas laisvas, o kitas, kaip pranešama, supleišėjęs. Tik laiko klausimas, kad „bulba“ nutrūks ir jachta apvirs. 12 valandų N.Budelis stengiasi išlaikyti jachta prieš bangas, surifavęs bures iki minimumo. Vėjo gūsiai siekia 62 mazgus.

Dar olandas stengiasi svorį paskirstyti jachtoje ir prie stiebo sandarių oro pagalvių (gal krancus, dar vadinamus fenderiais?) pritvirtinti, kad net apvirtusi jachta stabiliai išsilaikytų pasvirusi horizontaliai 90 laipsnių kampu.

Buvę jachtos (Open 40 klasė) savininkai – su ja aplink pasaulį atskirai apiplaukę rusų buriuotojas Viktoras Jazikovas ir vokietis (?) Janas Moelleris – per N.Budelio artimuosius susisiekė su buriuotoju. Abu planetą sėkmingai apiplaukę buriuotojai vieningai sutaria – „bulbai“ nukritus, jachta apvirs.

Vienas pirmųjų į nelaimės šaukinį atsiliepė olando konkurentas regatoje – belgas vienutininkas Michelis Kleinjansas. Tą akimirka jo jachta (koks simbolinis pavadinimas!) „Roaring Forty“ („Riaumojančios keturiasdešimtosios“) buvo maždaug 500 jūrmylių į rytus nuo „Hayai“, tad jam teko apsukti laivą ir skubėti prieš vėją ir bangas kolegai į pagalbą. Vėliau į pagalbą įsitraukus kitiems laivams, vienutininkas sugrįžo į distanciją.

Apie nelaimę pranešta ir Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui (Maritime Rescue Coordination Centre, MRCC Reunion), į nelaimės vietą pasiųsti du komerciniai laivai. Arčiau esantis 17 tūkstančių tonų krovininis „CSK Radiance“ gali plaukti tik 9-10 mazgų greičiu ir „Hayai“ galėtų pasiekti maždaug antradienio (gruodžio 30 d.) rytą (anksčiau prognozuota, jog pasieks tik pavakare).

Ironiška: su Olandijos vėliava plaukiantis „CSK Radiance“ registruotas Roterdamo uoste, kuris yra netoli N.Budelio namų. O 2004 metais šis laivas jau dalyvavo vienutininko gelbėjimo operacijoje – netoli Australijos krantų skubėjo į pagalbą japonų buriuotojui.

Kitas laivas, apie 700 jūrmylių nuo jachtos nutolęs „Nord Kraft“, greitesnis – iki 13,5 mazgo, tad atskubėti gali pirmiau.

N.Budelis nuo kitų penkių „Portimão Global Ocean Race“ jachtų atsiskyrė ir į pietus nuplaukė dar gruodžio 21 dieną. Nusileidęs žemiau 40-osios lygiagretės, jis pateko į stiprių vėjų sūkurį. Šuorais jo greitis siekdavo 60 mazgų. Vartomo falškilio problemos kilo jau prieš kelias dienas. Be to, netoli Princo Edvardo salos buriuotojas patyrė ir kitų nesklandumų, teko mažinti groto buringumą, tačiau iš varžybų jis nesitraukė.

Tuo tarpų iš regatos prieš Kalėdas pasitraukė dvejeto „Kazimir Partners“  įgula: broliai Lenjohnas ir Peteris Van Der Welai. Pietų Afrikos Respublikos buriuotojai pasitraukimo aiškino paprastai – gera jūreivystės praktika sako, jog saugumas – svarbiausia, o jie nesijautė saugūs. Vyrai nespėjo paruošti jachtos „riaumojančioms keturiasdešimtosioms“ ir nutarė grįžti į Keiptauną. Pasiruoš kitoms „Portimão Global Ocean Race“ varžyboms 2010 metais.