Posts Tagged ‘Groupama’

• Cammas-Groupama nuotrauka.

Buriuotojas Franck Cammas ir vėl ant nugalėtojų pakylos – antradienį jis pirmasis finišavo vienutininkų regatoje „La Route du Rhum – La Banque Postale 2010“.

Tai pirmos lenktynės, kuriose prancūzas nugalėjo kaip vienutininkas. Pikti liežuviai plakė, kad be komandos jis prastas škiperis.

Trimaranu „Groupama 3“ 3 539 jūrmylių distanciją (kitais duomenimis reliai nuplaukta — 4 471 jm) per Atlanto vandenyną Franck Camas įveikė per 9 dienas 3 valandas 14 minučių ir 47 sekundes. Po starto į lyderius išsiveržęs, vienutininkas pirmos pozicijos ir nebeužleido niekam. Vidutinis 103 pėdų (31,5 metro) ilgio trimarano greitis vandenyne buvo 16,4 mazgo (kitais duomenimis realus greitis buvo 20.39 mazgo).

Jam nepavyko pagerinti kas ketverius metus rengiamos regatos rekordo — 7 dienos 17 valandų 19 minučių ir 6 sekundės — kurį 2006 metais trimaranu „Gitana 11“ nustatė buriuotojas Lionel Lemonchois.

Toje regatoje trimaranu „Groupama 2“ Franck Cammas finišavo penktas, distanciją įveikęs per 8 dienas 17 valandų 55 minutes ir 17 sekundžių. 1998 metais buriuotojas šioje regatoje buvo trečias.

Įdomu: šiemet Lionel Lemonchois ir Franck Cammas, plaukdami kartu „Groupama 3“ trimaranu, pagerino plaukimo aplink Žemės planetą rekordą.

„Romo kelio“ regata tradiciškai startuoja Prancūzijos uoste Saint-Malo, o finišuoja Gvadelupės uoste Pointe-à-Pitre.

Įdomu: Gvadelupė yra Prancūzijos užjūrio regionas, tad prancūzams Atlanto vandenynas – vidaus vandenys, bala, vietinis ežeras, kitaip sakant.

Kai Frank Cammas finišavo, didžioji dauguma lenktynių dalyvių vis dar buriavo vidury Atlanto, kažkur ties Azorų salomis.

Ar jau dabar galima spėti, kad kitos „Volvo Ocean Race“ regatos nugalėtoja bus jachta, kurios pavadinime bus žodis „Groupama“?

O juk įdomu kokių naujovių, leidžiamų taisyklių, bus VO70 klasės jachtoje. Nes rekordiniame trimarane, viena tokia („Ant bangos“ jau aprašyta) — dviračio mechanizmas valdyti bures.

Pažiūrim, kaip tai atrodo vaizdžiai:

„Groupama“ paaiškina video filmuku (prancūziškai) kaip ir kodėl veikia dviračio mechanizmas burių valdymui. Ten ir daugiau yra ką pažiūrėti kaip toks laivas valdomas ir plaukia.

Įdomu: Internetuose mirktelėjo žinutė, kad Franck Cammas ne prancūzas, o šveicaras, tik gyvena Prancūzijoje. Biografijoje radau, kad gimęs jis Prancūzijoje, bet buriuoti pradėjo Šveicarijoje.

Dar įdomu: lapkričio 8 duomenimis, tarp greičiausiai augusių Europoje interneto paieškos  trendų (ačiū Aidai, už nuorodą) du susiję ir su šia regata: „virtual regatta“ ir „route du rhum“. Jie populiaresni net už futbolą. Spėju, kad tokie savaitės duomenys yra dėl prancūzų meilės buriavimui, o prancūzų Europoje daug.

Kai pirmą kartą pamačiau šią nuotrauką, pamaniau, kad rekordininkas prancūzas buriuotojas Franck Cammas nepraleidžia treniruočiu net jachtoje.

Bet tai daugiau nei treniruoklis, sakė man kitas prancūzas buriuotojas, kurį ne vienas mūsų pažįstame, Olivier Criou: tai ne tik treniruoklis, bet ir burių valdymo įtaisas.

Ir tikrai, kai pavargsta rankos, šotus ar falus galima ant gervių sukti kojomis. Sumanu.

Varžybose dėl Jules Verne Trophy prizo pasiektas naujas rekordas – Prancūzijos buriuotojo Franck Cammas trimaranas „Groupama 3“ apiplaukė pasaulį per 48 dienas 7 valandas 44 minutes ir 52 sekundes.

Įveikęs 28 523 jūrmyles, 103 pėdų (apie 31,40 metro)  trimaranas „Groupama 3“ (G3) finišo liniją prie Créac’h švyturio kirto kovo 20 dieną 21 valandą 40 minučių ir 45 sekundes. Į distanciją jachta išplaukė sausio 31 dieną, oficialiai laikas skaičiuoti pradėtas vasario 1 dieną.

Ankstesnis 2005 metų rekordas, kuris priklausė škiperio Bruno Peyron katamaranui „Orange II“ (OII), buvo 50 dienų 16 valandų 20 minučių ir 4 sekundės.

Nuo 1993 metų laimėti Jules Verne Trophy pavyko tik 5 kartus iš 20.

G3 rekordo chronologija

(Franck Cammas kovojo su „šešėliu“ — ankstesniu OII rekordu, tad minimas „kontrolinis laikas“ — G3 vietos palyginimas su OII tuo metu ar toje vietoje)

2008 metai. Pirmasis bandymas nevykęs – G3 apsivertė netoli Naujosios Zelandijos.

2009 metų ruduo. Antrasis bandymas ir vėl baigėsi nesėkme – netoli pusiaujo lūžo kairiosios plūdės galinis laikymo balkis, jachta atplaukė į Keiptauną, iš kur gruodį sugrįžo į Prancūziją.

2010 sausio 21. Trečias kartas nemeluoja. G3 startuoja iš Prancūzijos uosto Loriento. Kartu ketino startuoti ir G3 konkurentas trimaranas „Banque Populaire V“, tačiau jo komandai meteorologai pranašavo nepalankius vėjus visiems metams ir plaukimas atidėtas.

Vasario 1 d. Sekmadienį 0155 vietos laiku G3 kerta švyturio Créac’h traversą, nuo kur prasideda kelionės aplink pasaulį laiko skaičiavimas. Pirmąją naktį jachta skrieja vidutiniu 30 mazgų greičiu.

Vasario 5 d. Per parą vidutiniškai nuplaukdama 500 jūrmylių, G3 artėja prie pusiaujo – Arklių platumų, t,y., zoną be vėjo.

Vasario 6 d. G3 kirto pusiaują ir įplaukė į Pietų pusrutulį – iš Bretanės iki ekvatoriaus trimaranas atplaukė per 5 dienas ir 19 valandų. G3 lenkia OII para arba 620 jūrmylių. G3 suka link Brazilijos (tokia distancija buvo ir VOR08/09), o tai skiriasi nuo OII kurso.

Vasario 10 d. Nuolatinės vėjo paieškos plaukiant link Šv. Elenos salos. Halsų keitimai sekina įgulą (posūkiai tokia jachta tai ne ant braškių…). G3 prarado pusė pranašumo, turėto prieš OII.

Vasario 15 d. G3 nuo iššvaistė savo pirmavimą ir dabar nuo OII atsilieka 203 jūrmyles.

Vasario 19 d. Aplenkusi Gerosios Vilties kyšulį, G3 nuo kontrolinio laiko atsilieka jau 400 jūrmylių. Tikisi atsirevanšuoti Indijos vandenyne, į kurį įplaukus skrieja 30-35 mazgų greičiu, vėjui gūsiais siekiant 40 mazgų.

Vasario 23 d. Pirmasis rekordas. Indijos vandenyną G3 perplaukė per 8 dienas, 17 valandų ir 36 minutes (daugiau kaip 17 valandų pagerintas OII pasiekimas). Praplaukusi Tasmanijos salą, G3 įplaukė į Ramųjį vandenyną.

Kovo 1-2 d. Iki Horno kyšulio 700 jūrmylių, G3 kyla į šiaurę vengdama stiprios audros. Persvara prieš OII nuo 570 jūrmylių (vasario 27 d.) ištirpo iki 184 jūrmylių.

Kovo 4 d. Horno kyšulys.

Kovo 7 d. G3 pateko į žemo slėgio ir nepalankių vėju sritį – per dieną buriuotojai atliko 7 halsus. Jachta gerokai palengvėjusi – komanda išdegino degalų (akumuliatoriams pakrauti) ir suvalgė maisto, kurių bendra suma siekia apie toną. Lyginant su OII, Franck Cammas įgula jau turi 326 jūrmylių deficitą.

Kovo 13 d. Nuo Horno kyšulio G3 lydi nesėkmės – tai škvalai, tai silpnas vėjas. Tik artėjant prie pusiaujo greitaeigis trimaranas pagaliau įgauna greitį – pučiant 15 mazgų vėjui jachta plaukia 25-30 mazgų greičiu. Bet atsilikimas nuo OII jau siekia daugiau kaip 480 jūrmulių.

Kovo 14 d. Pusiaujas. Jį G3 antrą kartą kirto 41 odisėjos dieną. Per dieną nuplaukta apie 670 jūrmylių, ištirpo beveik 400 jūrmylių deficitas prieš OII.

Kovo 19 d. Iki finišo linijos prie Créac’h švyturio liko 713 jūrmylių. Nuo Azorų salų G3 spurtavo ir beveik 1200 jūrmylių lenkia kontrolinį OII laiką.

Kovo 20 d. 21 val. 40 min. 45 sek. Rekordas! G3 kirto finišo liniją tarp Créac’h švyturio Ušant (Ushant) saloje Prancūzijoje ir Lizard  švyturio Kornvalyje (Cornwall) Didžiojoje Britanijoje.

Franck Cammas ir jo 9 narių įgula iš trečio karto pasiekė užsibrėžtą tikslą – greičiausiai jachta apiplaukė Žemės rutulį be sustojimo. OII plaukimas pagerintas dviem dienom ir 8 valandom.

Rekordą dar turės patvirtinti WSSRC.

Optimalus plaukimo aplink pasaulio klasikinio maršruto (apiplaukiant tris kyšulius Pietų pusrutulyje – Gerosios Vilties (Afrika), Liuino (Leeuwin, Australija) ir Horno (Pietų Amerika) — generalinis kursas yra 21 760 jūrmylių.

G3 lagas rodė nuplauktas 28 523 jūrmyles vidutiniu 18,76 mazgo greičiu (skaičiuojant aptimalų kursą – 24,6 mazgo greitis grunto atžvilgiu).

Sudėtingiausi buvo etapai Atlanto vandenyne – iš pradžių pūtė silpni, grįžus – priešpriešiniai vėjai. Tačiau būtent plaukimas Atlante ties pusiauju ir po jo lėmė pergalę ir rekordą.

Tikras greitis

Po šio Franck Cammas plaukimo ir rekordo nebe toks fantastiškas atrodo Alain Thébault komandos planas eksperimentiniu trimaranu „l’Hydroptère“ apiplaukti Žemę per 40 dienų .

Gal pastarajam pavyks įrodyti, kad rekordų gali pasiekti ne tik vienos jūrmylės distancijoje, bet ir vandenynuose (tik kaip jo „vandens paukštis sparnuotis“ ant povandeninių sparnų skries per vandenynų bangas mįslė ir man), kur gamta gerokai nenuspėjama ir negali laukti palankių sąlygų (kartą „l’Hydroptère“ jau patyrė gamtos rūstybę).

Greičio rekordai gerokai įspūdingesni vandenynuose, kuriuose subyrėtų prie šilkinio vėjo greičius trumpoje distancijoje demonstravę „Amerikos taurės“ dvikovininkai „Alinghi 5“ ir „BMW Oracle Racing“.

Didelis vidutinis greitis ilgą laiką geriausiai atspindi jachtos technines savybes ir įgulos profesionalumą. Išlaikyti tokį greitį ilgą distanciją – ištvermės, ryžto, jūreivystės išmanymo demonstravimas.

G3 buvo pasiekęs 47 mazgų greitį, bet ekipažas labiau didžiuojasi tuo, kad sugebėdavo valandomis skrieti 36, 37 mazgų greičiu. Tie vyrai mažai miegojo visas 48 dienas ir jei tas pats ekipažas susirinks plaukti artėjančioje VOR regatoje, aš lažybų punkte statyčiau už „Groupama 4“.

Ir prancūzai nežiūrėjo į rekordo šturmą itin spartietiškai – jachtoje jie sau sudarė komfortabilias (kiek tai įmanoma) sąlygas ir pasiėmė alyvuogių. Pradedu jas mėgti.

• l’Hydroptère iliustracija.

Tikra jachtų greičio rekordo manija apėmė planetos buriuotojus. Didžiausi šios srities entuziastai – daugiakorpusinių jachtų škiperiai. Jos ir fiziškai greitesnės nei vieno korpuso.

Šiuo metu vyksta rekordo šturmas – prancūzų škiperio Franck Cammas komandos plaukimas aplink pasaulį trimaranu „Groupama 3“  .

Bet Franck Cammas jau sulaukė rimto konkurento, o Žiulis Vernas (dėl jo prizo kovoja rekordininkai) tikriausiai net drąsiausiose svajonėse nesvajojo, kad planetą galima apiplaukti per 40 dienų.

Per tiek apsukti vandenynais ratą aplink Žemę ketina prancūzų greičio po burėmis entuziasto ir rekordininko Alain Thébault komanda „l’Hydroptère“.

Lenktyniauti vienos jūrmylės distancijoje jam jau nebeįdomu ir jis ketina plaukti dešimtis tūkstančių jūrmylių maksimaliu greičiu.

Šiam tikslui bus pastatytas maksi katamaranas (arba trimaranas), o kol kas gaminamas jo 35 pėdų prototipas „l’Hydroptère.ch“ (iliustracijoje). Šiuo modeliu bus išbandytos visos technologinės naujovės, leisiančios unikaliai jachtai skrieti virš vandens ant povandeninių sparnų net pučiant silpnam vėjui.

Šį bendrą prancūzų-šveicarų projektą į vandenį ketinama nuleisti jau šių metų vasarą.

Sunku spėlioti, kokio ilgio bus naujoji jachta, bet panašu, kad ji sukels revoliuciją tarp daugiakorpusinių jachtų. Ir jei Franck Cammas gaus Žulio Verno trofėjų, juo džiaugsis neilgai.

O jei toks „skraidantis laivas“ dar ir su BOR ar „Alinghi 5“ varžytųsi… Buvę „Amerikos taurės“ varžovai neturi jokių šansų. Užtenka pažiūrėti šio rekordinės jachtos ir rekordininko kaitioro palyginimo filmkuką (Siesta, apie ką šneka varliaėdžiai?)

• Capucine Trochet nuotrauka.

„Vėjo pamušalai“ skelbia , kad jų ir jų skaitytojų nuomone, regata „Volvo Ocean Race“ — svarbiausias praėjusių metų įvykis.

„Ant bangos“ tam pritaria visomis keturiomis. Ta proga keletas aktualijų iš VOR „fronto“, nes jau aiškėja būsimos regatos kontūrai – įgulos, uostai.

Jau anksčiau skelbta, kad į 2011-2012 metų regatą įsitraukia (grįžta) prancūzai. Nusipirkę praėjusios regatos nugalėtoją, jachtą „Ericsson 4“, jie ją pervadino „Groupama 70“ ir tai bus treniruočių laivas.

Šio sindikato trimaranas „Grupama 3“ šiuo metu plaukia netoli (arba jau aplenkė) Horno ragą – prancūzo škiperio Franck Cammas įgula gerina plaukimo aplink pasaulį rekordą ir siekia Žiulio Verno trofėjaus („Jules Verne trophy“).

Artėjančiai regatai „Groupama“ sindikatas statosi naują laivą, kuris vadinsis „Groupama 4“.

Dar anksčiau buvo skelbta, kad dalyvavimą VOR regatoje patvirtino Italijos buriuotojai. Preliminarus Giovanni Soldini vadovaujamos komandos pavadinimas „Italia 70“.

Tuo tarpu sindikato „Emirates Team New Zealand“  vadovai priėmė sprendimą nedalyvauti VOR regatoje, nors anksčiau buvo išreiškę tokį ketinimą. Komandos vadovai ir rėmėjai turi kitų tikslų ir planų.

ETNZ dalyvaus TP52 jachtų regatose ir Louis Vuitton Trophy , nors neabejojama, kad pagrindinis jų siekis – atsivėrusi galimybę mesti iššūkį „Amerikos taurės“ („America’s Cup“) nugalėtojams — JAV sindikatui „BMW Oracle Racing“  .

Teigiama, kad „kivių“ pasitraukimas nenulems VOR vadovų sprendimų renkantis uostus. Bet beveik neabejojama, jog Oklendas nekandidatuos į uostus, priimsiančius VOR dalyvius.

O šią savaitę jau paaiškėjo naujausi VOR regatos uostai. Pirminiame etape dėl teisės priimti varžybų dalyvius varžėsi 34 Europos uostai, po atrankos jų liko 15.

Transatlantinio etapo finišas vyks Portugalijos sostinėje Lisabonoje. Tai pirmas kartais, kai šis uostas priims tokias varžybas.

Priešpaskutinio regatos etapo, kuris startuoja Lisabonoje, finišas vyks Prancūzijos miestas Loriente. Ta proga uoste pirmą kartą viešai su burėmis plaukė jachta „Groupama 70“ (nuotraukoje).

Pirmasis uostas, apie kurio dalyvavimą regatoje buvo pranešta, yra Keiptaunas. Sunku įsivaizduoti vandenynų lenktynes aplink Žemę be šio uosto.