Posts Tagged ‘IT’

• petervanallen nuotrauka.

Kasmet pasaulyje padarome apie milijardą fotokadrų — nuotraukų skaičius už suvokimo ribų.

Išrinkti geriausią galima tik specializuotuose arba vietinės reikšmės konkursuose.

Nuotraukų tik daugės (jau nieko nestebina geriau už „muilines“ fotografuojantys „išmaniukai“ (kai objektai nejuda)), o įvaldžius populiarėjančią HDR technologiją – ir dar labiau daugės, nes ir prastai užfiksuotus kadrus galima pagražinti.

Grubiai šnekant, HDRI, ar tiesiog HDR (high dynamic range imagery), yra kompiuterinėmis grafikos programomis pagražinta nuotrauka  Tiesa, tam reikia geresnio nei vidutinis fotoaparato (nepamirškim, kad ne fototechnika yra svarbiausia gerai nuotraukai), nejudančių objektų, štatyvo ir vėliau darbo prie kompiuterio.

Senesnės kartos fotomenininkai gali pašiepti, jog čia ne fotografija, o pornografija, bet toks dalykas yra jis vis labiau populiarus. Ir nieko nepadarysi.

O su HDR technologija apdirbtos nuotraukos žavi ir keri.

Esu sužavėtas perskaitęs blogerės Salomėjos ir jos bendražygio kelionės dviračiais po Europą aprašymą: tiek numinti yra ką veikti. Nuotykių tiek patirta, kiek ne kiekvienas ir per visą savo gyvenimą patiria.

Čia jums ne patogiai jachta plaukti, kur visada yra stogas virš galvos, WC ir dušas, maisto į valias ir minti nereikia.

Ironizuoju.

Salomėjos potyriai dėl interneto ir vietine kalba išverstų kompiuterio programų priminė vieną panašų nutikimą iš jūrinės praktikos.

Plaukėme mes tąkart jachta „Ragainė II“ į Vokietiją, pakeliui aplankę Rusijos ir Lenkijos uostus.

Ar tai Greifsvalde, ar tai Štralzunde  sumanėme draugams el. laišką parašyti, nuotykiais pasigirti. Šiaip ne taip radom kur — turizmo informacijos centre — ir mums net paaiškino, kuri iš ten esančių programų skirtą el. paštui.

Rašant laišką sulaukiau nuostabos ir komplimento, kad greitai renku tekstą, bet juk toks mano darbas (su visomis klaidomis), tačiau tai negelbėjo ieškant KAIP išsiųsti laišką. Patys neradome, kodėl tąkart negalėjo padėti ir vietinės darbuotojos, nepamenu, tačiau laiškas adresatų nepasiekė.

Panašu, kad „tvarka“ Vokietijoje nepasikeitė.

Praėjo jau dešimt metų, į vietos kalbas verčiamų kompiuterių programų dar daugiau. Aš suprantu, kad vaikai, pradėję dirti kompiuteriu, pavyzdžiui, lietuviškomis (ar sulietuvintomis) programomis, įpras ir tokios jiems bus natūralios. Bet ką jie veiks kitakalbėje erdvėje, kur sava kalba kompiuteryje taip pat natūrali?

Ir dar prisiminiau. Anuomet, berods prieš 10 metų, jachtos kapitonas Andrius Varnas Štralzunde sakė, kad norėtų čia po 10 metų sugrįžti, pažiūrėti, kaip Rytų Vokietija atsigaus. Kitą pavasarį pats laikas, ar ne?

Heh, dar nuotraukų radau iš tos kelionės. Viršuje esančioje — tiltas į Štralzundą iš Greifsvaldo įlankos pusės. Atidaromas pagal grafiką ir įleidžiama į mariną, iš kurios galima toliau plaukti link Danijos, Švedijos.

• BLUR nuotrauka.

Tęsiant technologinių žaisliukų panaudojimo jachtoje temą – švedai BLUR navigacijai išbandė naują „Apple“ gaminį „iPad“ .

Vos pasirodęs šis planšetinis kompiuteris, kaip ir mažesnis jo „brolis“, išmanusis telefonas „iPhone“, sukėlė nemažai aistrų – vieni jį įsimylėjo, kiti nekenčia, vieni giria, kiti juokiasi. Bet tai jau religiniai klausimai , nesigilinkim.

Švedų nuomonė apie „iPad“ tinkamumą navigacijai, jei teisingai išvertė Google, nebloga. Gal tik tiesioginiai saulės spinduliai ir vanduo kelia nerimo.

Būtų įdomu patikrinti pačiam. „iPad“ jau galima nusipirkti ir Lietuvoje (virtinoje gražiai atrodo), bet reikia palaukti naujesnių modelių – juose turėtų atsirasti papildomų funkcijų, technologijų.

Svarstant „kurio velnio tas žaisliukas jachtoje“, būtų keli „už“:

• jei „iPad“ energijos sąnaudos mažesnės nei nešiojamo kompiuterio,
• jei „iPad“ turi GPS ir jo duomenys tikslūs,
• jei „iPad“ marinistinės programos nebrangios,
• jei „iPad“ lengvai prijungiamas prie jachtos (laivo) elektronikos.

Energijos sąnaudos labai svarbu plaukiant ilgus atstumus. Tuo įsitikino kelionę aplink pasaulį jau bebaigiantis Andrius Varnas – vietoje akumuliatorius tuštinusio įprasto „laptopo“, dabar jis naudoja kur kas ekonomiškesni „notebuką“.

„iPad“ kelionėje geras ir kaip knygų skaityklė, užrašinė (įgusti rašyti liečiamuoju ekranu nesunku). O uostuose – kaip susisiekimo su visu pasauliu priemonė. Nes, kaip sako vienastoks, „iPad“ yra „interneto imtuvas“. Kaip radijas – garso, televizorius – garso ir vaizdo, taip šis „Apple“ gaminys – visko, kas yra internete imtuvas. Kad tik bevielis interneto ryšys (pageidautina, nemokamas) uoste būtų.

• „Sail World“ nuotrauka.

Kol kas tik teoriniai, nes praktikoje dar nebandžiau. Bet jau iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad rimtai ir neteks bandyti. Nes ne tam skirtas prietaisas.

Pirmas „užmušantis“ ir jokios kritikos neatlaikantis „sumaniojo telefono“ (smartphone) minusas – baterijos darbo laikas. Jis tragiškai trumpas – maždaug para budėjimo režimu ir kelios valandos pilnai veikiantis (GPS, WiFi).

„Batareikų“ nepakeisi, įkrauti 220V ar kompiuterį rasi ne kiekvienoje jachtoje. O tokioje, kur yra elektra, yra ir daug įrangos, tad kam dar tas telefonas?

Kitas minusas (nebandžiau, bet ir nenoriu) – atsparumas drėgmei. „Apple“ tikrai negamino įrenginio jūrai (juolab, sūriam vandeniui). Jachtoje toks nepigus prietaisas bus labiau saugomas, nei naudojamas, tad kokia iš jo nauda?

Ir trečias dalykas, kuomet jūroje „iPhone“ taptų nereikalingas – jei jis visgi telefonas, tai niekam nepaskambinsi (ir skambučių nesulauksi), kur nepasiekia GSM ryšys. Be ryšio neveiks ir kitos jo funkcijos.

Nepaisant šių minusų, „aifonams“ („tapšnukams“ © „Dar pažiūrėsim“ ) sukurta nemažai marinistinių programų (aplikacijų – apps). Kurios jų būtų naudingos buriuotojams?

Kompasas. Senesniuose modeliuose pasaulio kryptims nustatyti naudojamas GSM ryšys, naujausiame (iki pasirodys 4G) 3GS jau turi savo vidinį kompasą. Mokamų ir nemokamų kompaso aplikacijų sukurta tikrai daug, nei vienos, kurią teko bandyti, nesiūlyčiau – kiekvienas tegu renkasi pats. Man patikusios veikia tik 3GS modeliuose. Ir vistiek paprastas kompasas patogiau.

Vėjai. Praktikoje dar neteko palyginti, kiek prognozės tikslios, bet rekomendacijų sulaukė ir pas mane jau yra „Windfinder“ (1,59 EUR, yra ir nemokama) ir „Winds“ (0,79 EUR, šiai geriau tiktų 3GS) aplikacijos.

Taip pat praktikoje galima išbandyti vėjo stiprumą su „Wind Speed“ (0,79 EUR) ir „Wind Meter“ (0,79 EUR) aplikacijomis. Jos veikia kaip aeromometras – vėjo greitis matuojamas šiam pučiant į telefono mikrofoną.

Jūrlapiai. Čia nieko doro neparašysiu, nes dėl jų brangumo (pavyzdžiui, susumavus viską, kainuotų apie 74 USD) pritariu Dusios nuomonei nepirkti nei vienos aplikacijos. Bet tik brangios.

Taisyklės. Štai kas gali praversti. Jei po varžybų kiltų ginčas tarp dalyvių kas kam kelio nedavė, kas buvo „vidinis“, „sugretėjęs“ ir pan., o po ranka nėra taisyklių sąvado, bet visuomet yra telefonas, galima argumentų ieškoti „RYA Racing Rules“ (1,59 EUR) arba „The Racing Rules of Sailing“ (4,99 EUR, amerikinis variantas).

Vėliavos. Iš tos pačios serijos, bet jau brangesnė (5,49 EUR) jūrinių taisyklių ir vėliavų aplikacija „Marine Rules & Signals“

Laivuose naudojamų vėliavų reikšmes (International Code of Signals) galima rasti „Signal Flags“ aplikacijų trijulėje – nemokamoje tik vėliava ir raidė, lite versijoje (2,99 USD) dar ir vėliavos paaiškinimas. Brangiausios (7,99 EUR) nebandžiau.

Regatose naudojamų vėliavų reikšmės paaiškintos aplikacijoje „iRegatta Flags“ (0,79 EUR).

Kelio sekimas. Tam skirtų aplikacijų yra nemažai, dažnoje GPS aplikacijoje yra tokia funkcija.

Dar prieš įsigijant „iPhone“ kartą naudojausi (na, tik kartą, pabandymui) interneto tarnyba „EveryTrail“ — susikūrus paskyrą (account) ten galima dalintis nueitais, nuvažiuotais, nuplauktais maršrutais ir jų nuotraukomis, užfiksuotais įvairiais prietaisais (tik vėliau jie sukūrė aplikaciją „iPhone“ (nemokama)). Duomenis iš GPS imtuvo perkėlus, interneto tarnyba pati konvertuoja į jai reikiamą formatą.

Aplikacijos nauda ta, kad nesunku norimoje vietoje užfiksuoti kadrą ir nuotrauka automatiškai bus „pririšta“ prie tos vietos (koordinačių). Baigus maršrutą paprastą juo pasidalinti „Facebook“ ir „Twitter“ socialiniuose tinkluose.

Tik naudojantis išryškėjo esminis „tapšnuko“ trūkumas — „trekinant“ kelią nuo Vilniaus iki Utenos, baterijos tiek ir teužteko. Atgal važiavau „atkirstas nuo pasaulio“ su išsikrovusiu prietaisu. Ilgesniam maršrutui būtinas automobilinis ar kompiuterio kroviklis.

Marinistinių aplikacijų yra dar daug, kai kurias jų apžvelgiu (arba nebūtinai) kituose įrašuose. Juolab, kaip matyti „Sail World“ nuotraukoje viršuje, yra įtaisų, leidžiančių nebijo „tapšnukui“ vandens, o gal ir maitinimo šaltinį pajungti.

• Geekswithblogs.net iliustracija.

„Mažos davanėlės stipriną draugystę“

Gavau dovaną iš „Microsoft Lietuva“  — ką tik išleistą Birutės Leonavičienės knygą „Windows 7“. Pravers bandant aiškintis naujos operacinės sistemos ypatumus, kurių „moksliniu bandymų metodu“ galiu ir nerasti.

Bet koks nusivylimas manęs laukė pavarčius pirmuosius puslapius! Pasirodo, mano turima „Windows Home Premium“ OS neturi to, dėl ko aš labiausiai susižavėjau Win7 – duomenų apsaugos kompiuteryje ir išorinėse laikmenose naudojant „BitLocker“ šifravimą.

Kai buvo pristatoma nauja OS, man ši savybė labiausiai rūpėjo. Nepamenu, ar nebuvo pasakyta (ir parašyta), ar aš neišgirdau (neperskaičiau), kad ji bus tik „Windows Ultimate“ versijoje.

Jei ir nepasakė, negali teigti, jog melavo – tiesiog nepasakė. O aš pats (jaučiu, ne vienas aš) nepasidomėjo arba neišgirdo. Kai aplink tiek informacijos, nesunku ką nors pražiopsoti ir tik ant savęs gali pykti.

Kitą vertus, „BitLocker“ nėra toks jau nepakeičiamas ar būtinas dalykas, galima rasti analogų tarp nemokamų programų (nuo „Ultimate“ kainos plaukai šiaušiasi). Tik bus ilgesnis kelias, o man patiko idėja tokius dalykus integruoti į OS.

Nėra tai nėra, ieškosime knygoje dar kokių Win7 gudrybių. Vyrai neskaito instrukcijų? RTFM.

P.S. „Leopardų“, „linuksų“ ir kitų M$ alternatyvų fanams – į religinius ginčus nesiveliu. Tiesiog naudoju tai, ką turiu ir prie ko įpratęs. Alternatyvų nepeikiu.