Posts Tagged ‘įvairenybės’

Banglentės upėje

• Matt Cardy/Getty Images nuotrauka.

Spėkit kur daryta nuotrauka? Ne iškart patikėjau, bet ne jūroje, ne vandenyne – upėje Didžiojoje Britanijoje.

Maždaug 12 kartų per metus bei per pavasario ir rudens lygiadienio ne tik vietos, bet ir viso pasaulio surferiai renkasi prie Severno upės netoli Niuhemeno (?), kur potvynio banga pakyla iki 2 metrų.

Panašios bangos susidaro ne tik Anglijoje, bet ir kitose vietose (kažką panašaus esu matęs apie Vokietiją), o natūralus gamtos reiškinys turi ir savo pavadinimą.

Gamtos stichijos

• AFP nuotrauka.

Apie tai, ką pridarė Europoje praūžęs uraganas, jau užsiminė „Tojana“, rašė visi ir nemažai, nesikartosiu.

Bet tai palyginus menkniekis su tuo, ką Čilėje padarė žemės drebėjimai, nusinešę kelis šimtus gyvybių. Po drebėjimo kilusi cunamio bangą niokojo ir uostus, ir jachtklubus (daugiau kaip 8 min. filmukas).

Amerikėnų linksmybės

• Latitude 38 Publishing Co., Inc. nuotrauka.

Pagal vieną jūrinę legendą, tie, kas bijo aukščio, neserga jūros liga. Pasakojo žmogus, daugiau kaip 25 metus plaukiojęs vandenynuose, o bijantis, kai jo katė 7 aukšte ant palangės vaikščioja.

Gyvenu 11 aukšte, pro balkoną persisverti nebijau (čia, matyt, vaikystė Klaipėdoje 9 aukšte turi įtakos), bet iš principo aukščio prisibijau. Nors ir jūrligė kartais kamuoja.

O štai taip, kaip nuotraukoje, drąsą sukaupęs norėčiau padaryti. Įdomiai smaginasi tie amerikėnai.

Spinakeris – supynės

Filmuką užrodė bičiulis Martynas. Ir klausė, ar esu taip daręs. Ne, nesu. Net nebuvau pagalvojęs apie tokias linksmybes.

Atrodo paprasta padaryti, bet tai apgaulė. Reikėtų išsimiklinti taip spinakerį valdyti. Tačiau ne taip baisu, kaip nuo stiebo šokinėti.

Kiekvieną kartą pasikeičiant metų skaičiui, ieškausi naujų kalendorių, susijusių su buriavimu. Šiuokart buvo iš ko rinktis.

Pirmas buriuotojų parodytas buvo Kerčės laivų statyklos 2010 metų kalendorius su nuogomis gražuolėmis (nuotraukoje matyti viena jų).

Merginos tikrai patraukia akį ir net nepastebi, kad pažeidžia darbo saugumo taisykles – nedėvi šalmų. Bet joms tai galima ir atleisti.

Tačiau kur, po paraliais, kalendoriuje mėnesiai ir dienos? Ne, ačiū, tokio nereikia. Gražus, bet neracionalus daiktas.

Kas kita — „Vėjas galvoje“ išleistas šių metų kalendorius su išties įspūdingomis burlenčių, vėjo ir bangų nuotraukomis. Tokį, sakyčiau, net privalu (tik nesiginčykime dėl termino, prašau) kabinti ant sienos. Gintai, vieną viešai užsisakau.

Užsisakyti reikia – tokio grožio gali greitai nelikti. Kaip nebeliko „Ambersail“ kalendorių, kurių vieną gavau „Tūkstantmečio odisėjos“ parodos atidarymo iškilmėse. Gaila, nes vieną-du dar ketinau dovanoti.

Beje, odisėjos III etapo dalyvio Romano Borisovo Indijos vandenyne lietų akvarelių kalendorius, kurį gijau dar praėjusią vasarą, džiugins iki pat šiųmetinio gruodžio. Teisingas sprendimas sudėti mėnesius nuo išleidimo iki metų pabaigos ir dar metus.

Žinau, kad dar vieną kalendorių, stalinį, ketinta leisti. Lauksim kol pasirodys. Gal pasirodys ir Kauno kolegų buriuotojų kalendorius. Praėjusių metų buvo paprastas, bet tuo pačiu savas.

Kiek primiršta „Ant bangos“ rubrika, dėl savo nepastovumo ir skaičių eigą supainiojusi (ištaisyta). Šįkart smalsiems ir turintiems kiek laiko – nebūtinai su jūra susijusiuose interneto šaltiniuose rasti įdomūs įrašai, vienaip ar kitaip susiję su vandeniu, gamta ir žmogumi.

Neliks žuvies

Gal be reikalo aš žvejus alkanais vadinu (tiesa, ne aš vienas) – greit visi alkani būsime, nes žuvies neliks. Žmonės valgo per daug žuvies , teigia tinklaraštis GOOD.is.

Neliko jūros

Prisiminkime geografijos pamokas, o kas geriau tai padarys, jei ne geografijos mokytojas, savo tinklaraštyje aprašantis beveik išnykusią Aralo jūrą. Persistengė žmonės gamtą savo naudai palenkdami.

Tiltas – ranka

Radiocool.lt aprašo Slauerhoffbrug tiltą Olandijoje, kuris panašus į roboto ranką, pakeliančia automobilių važiuojamąją dalį, kai po apačia plaukia laivai. Tai tikriausiai pats įdomiausias pakeliamas tiltas pasaulyje. Komentaruose yra ir dar viena nuoroda į kitą nestandartinį tiltą JAV.

Taip kuriasi salos

Vienas atvejis iš milijono (?) kai buriuojant vandenynuose galima pamatyti naujos salos susikūrimą. Bent jau veiksmą, kuris, jei teisingai pamenu iš geografijos pamokų, yra salos kūrimosi pradžia. Akmenis jūroje nufotografavo jachtos „Maiken“ įgula.

Buvau kiek primiršęs šią rubriką, kurią prisipažinsiu, nusižiūrėjau iš Radiocool.lt. Tad pristatau dar vieną įvairenybių rinkinuką, užsilikusį mano juodraščiuose. Šįkart be burlaivių.

Ne tai, ką manote

Netikėkite savo akimis – šis laivas neskęsta ir jokia čia katastrofa. Taip barža (?) „De Bouganville“ išpila krovinį – prasiskečia ir viskas tik šmurkšt ir jūros dugnan nubyra. Nuotrauka daryta Australijoje, šalia statomo Sidnėjaus jūrų uosto krovininių terminalo. Keista, kodėl toks principas panaudotas, negi ne paprasčiau padaryti atveriamą dugną, kaip baržose, kokių ir Klaipėdoje besidarbuojančių galima pamatyti. Bet jei jau toks laivas yra, matyt tokio ir reikėjo.

Danijoje neliks ledlaužių?

Valstybinė Danijos ledlaužių tarnyba gali būti uždaryta, o jei reikės ledlaužio, kiekviena laivybos kompanija pati juos turėtų samdytis. Nes Danijoje manoma, kad dabartiniai laivai turi pakankamai galingus variklius ir korpusus pralaužti ploną ledą, o šylant klimatui, šioje šalyje vis mažiau reikia ledlaužių paslaugų.

Danija turi tris ledlaužius (nuotraukoje): „Thorbjorn“ (statytas 1980 m.), „Isbjorn“ (1966 m.) ir „Danbjorn“ (1965 m.). Nuo 1965 metų Danijoje buvo tik 7 šaltos žiemos, kuomet uostuose prireikė ledlaužių, paskutinį kartą – 1996 metais.

LEGO lėktuvnešis

Vyrai – dideli vaikai, tai ir jų žaislai dideli. Argi ši nuotrauka nepatvirtina šio posakio? Čia jums ne „makdonaldiniai“ LEGO rinkinukai, čia ui kiek reikėjo kantrybės ir kruopštumo tokį laivą surinkti. Galite pažiūrėti daugiau nuotraukų. Apie suaugusių vyrų žaidimus LEGO kaladėlėmis daugiau Grumlinas išmano, įdomių ten dalykų rasite.

Žmonių fantazijos ir išradingumui, atrodo, nėra ribų. Šįkart keistenybių ir įdomybių apžvalgoje – tik vienas burinis laivas, kiti po vandeniniai. Tiesa, ir tas burinis labai nestandartinis. Kaip ir abu povandeniniai. Tiksliau, pusiau povandeniniai.

Vardan ekologijos

Balandžio mėnesį JAV mokslininkai ketina perplaukti 12000 jūrmylių Ramiuoju vandenynu iš San Francisko į Sidnėjų neįprastu burlaiviu – katamaranu, pagamintu iš panaudotų plastikinių butelių, pripildytų CO2. Misijos metu keturių mokslininkų įgula iš Scripps tyrimo instituto studijuos vandenyno rūgštėjimą, laivų nuolaužas ir koralus.

Mokslininkai mano, kad jų gamtosauginė odisėja „The Plastiki Expedition“ paskatins žmones rūšiuoti atliekas ir ieškoti efektyvesnių plastiko perdirbimo būdų. Iš 20 tūkstančių plastiko butelių sukonstruotas katamaranas, pasiekęs finišą, taip pat gali būti perdirbtas.

Plaukte kaip banginis

Išradėjas Ted Ciamillo pasiryžo perplaukti Atlanto vandenyną savos gamybos povandeniniu laivu, kuris varomas… kojomis minamais pedalais.

Nerūdijančio plieno karkaso ir plastikinio korpuso (5 m ilgis, 1,2 m plotis) laive „Subhuman“ nebus oro – jis užpildytas vandeniu, žmogus juo plauks vilkėdamas akvalangisto kostiumą.

Kelionė prasidės Cape Verde pakrantėje (vakarinės Afrikos teritorijoje) ir tęsis 3,7 tūkstančio kilometrų iki Barbadoso. Keliautojo nuomone, šį atstumą jo povandeninis laivas galėtų įveikti per 50 dienų.

Dieną išradėjas ketina panerti į dviejų metrų gylį ir plaukti, o naktį laivas išnirtų į paviršių ir pavirstų į savotišką poilsio palapinę, padengtą neperšlampamu tentu. Jeigu bus palankus vėjas, naktį Tedas Ciamillo paleis „vėjo aitvarą“ (kaitą).

Su kvaišalais – po vandeniu

Prekeiviai narkotikais jau keletą metų naudoja savos gamybos povandeninius laivus . Šios mašinos vis tobulėja, ir naujausiuose modeliuose naudojamos netgi nuotolinio valdymo sistemos.

Iš tiesų šie laivai nėra tikri povandeniniai laivai, kadangi jų viršutinė dalis išlieka išnirusi virš vandens paviršiau. Tačiau korpusas virš vandens nepakyla daugiau kaip pusę metro ir dėl to juos sunku aptikti radarais. 12-26 metrų ilgio laivas gali gabenti apytiksliai 4-12 tonų krovinį ir 4 žmones (arba plaukia be jų, jei valdomas radijo bangomis).

Laivai varomi dyzeliniais varikliais, pilno bako pakanka maršrutui (iš Ekvadoro į JAV) įveikti 6-12 mazgų greičiu. Manoma, kad vienam laivui pagaminti prireikia metų — naudojamos medžiagos yra stiklo pluoštas/mediena arba plienas, kaina — 2 milijonai dolerių. Tai nėra didelė suma, kadangi vienas iš Ekvadoro į San Diego nugabentas krovinys gali kainuoti beveik 200 milijonų dolerių.

Nuotraukoje praėjusių metų rugsėjo 13 dieną kariškių sulaikytas laivas, pajėgus nukeliauti iš Ekvadoro į San Diego (Kalifornija) be tarpinių sustojimų atsargoms papildyti.