Posts Tagged ‘jachta Lietuva’

Ateis metas, kai „Ambersail“ bus plaukę visi arba daugelis ir kai giriamasi bus bus ne plaukimo faktu, o aplankytais uostais, perplauktais vandenynais.

Laivo užimtumo modelis, kai jachtą į regatų vietą nuplukdo vieni, o lenktynėse dalyvauja kiti (pavadinkime taip – labiau sportininkai) buriuotojai, plečia galimybes plaukti jei ne visiems, nemažai daliai norinčių.

Neseniai atsiuntė treneris ir teisėjas Antanas Milvydas nuotrauką, kurioje kaip tik tokia „plukdytojų“ įgula, per 11 parų ir 10 valandų nuplaukusi iš Tenerifės į Antikvą, kur „Ambersail“ startavo „RORC Caribbean 600“ regatoje ir finišavo tarp 10 greičiausių.

Nesu tikras, ar visi nuotraukoje įamžinti vyrai nori viešumo šiame tinklaraštyje, todėl pasirinkau neutralesnę fotografiją.

Bet „Ambersail“ plaukti gali nebūtinai buriuotojai, o ir sausumos žmonės, kuriuos jūražmogiai kartais lengvai pašiepia (te nesupyksta) pavadindami „sausainiais“ (ar sausuoliais)

Štai kartą man paskambino viena draugė ir pasigyrė: „Mano bosas plaukė su „Ambersail“. Jie trys dienas kranto nematė“. Praėjusį rudenį plaukęs vilnietis, kaip ir kiti pirmą kartą į vandenyną išplaukę turistai, tikrai turi kuo didžiuotis.

Gal kiek per anksti vadinama „legendine“ jachta „Ambersail“ ir šiemet pasiruošusi priimti norinčius buriuoti.

Yra planas niekad neburiavusiems, yra programa buriuotojams, o draugės bosas gal vėl norės buriuoti rudenį.

Jau bus trečias sezonas po „Tūkstantmečio odisėjos“ ir „Ambersail“ neapaugo jūržolėmis, pasinaudokim kliše, o toliau raižo vandenynus ir yra matoma pasauliniame IRC laivyne (14 psl.) ir populiarindama buriavimą naudos duoda visiems buriuotojams.

Tiesa, nepamirškim, kad yra dar viena jachta, galinti pretenduoti į „legendinės“ titulą — „Lietuva“ — kuri taip pat populiarina buriavimą ir taip pat kviečia buriuoti norinčius.

Kaip galima būti du kartus Lietuvoje vienu metu? Arba Lietuvoje ir tuo metu šalia Lietuvos? Paprasta, jei jachta „Lietuva“ plaukti Lietuvos teritoriniuose vandenyse arba ten plauki kitoje jachtoje greta.

Taip šmaikštavo Valius, jachtos „Litas“ škiperis – ši jachta pirmadienį grįžo į Klaipėdą kartu su jachta „Lietuva“ (nuotr. viršuje). Abi parplaukė iš Amsterdamo, kur vyko tik kas penkerius metus rengiama burlaivių šventė .

Į šventę plaukė ir dar viena lietuviška jachta, dvistiebė „Diana“, bet ji, jei savininko planai nepasikeitė, dabar turėtų plaukti į šiltus kraštus.

Tiesa, „Lietuvai“ „Sail Amsterdam“ buvo paskutinė didelės šio sezono programos stotelė.

Na, o „Lietuvą“ pirmadienio vakarą prie Danės upės krantinės pasitiko artimi komandos draugai, nariai, miesto galva ir keli žiopliai.

Sveikinimai jachtos škiperiui Osvaldui ir visai komandai, šiemet parvežusiai namo penkis apdovanojimus:

• „The Tall Ships Races 2010“ regatos etapas. III vieta savo klasėje.
• „The Tall Ships Races 2010“ regatos etapas. III vieta savo klasėje.
• „The Tall Ships Races 2010“ įgulų sporto varžybos. I vieta krepšinio varžybose.
• „North Sea Tall Ships Races“. I vieta savo klasėje.
• „North Sea Tall Ships Races“. I vieta pagal nuplauktą didžiausią atstumą.

Smagu matyti I vietas, regis anksčiau jų nebuvo, ar aš nepamenu. Ankstesniais metais vis pamenu pranešimus apie plyšusias bures, šiemet tokių neregėjau, o tai taip pat džiugina. Nors spaudoje pasirodo, kaip žinia, ne viskas, oi ne viskas.

Kadangi tą vakarą palikau namie fotoaparato „juostelė CF“ (o atsarginę, lyg tyčia, buvau išsiėmęs iš kuprinės), tai prie molo nesistumdžiau, nuotraukų nedariau. Dėmesio „Lietuvai“ tą vakarą netrūko, tai nuėjau priėmiau „Lito“ (nuotr. apačioje) švartovus. Ir pasiklausiau istorijų, kaip jie Helholando saloje laukdami palankių oru su visa „Lietuvos“ įgula kajutėje pas save šokius rengė.

Iš tiesų, tai padėjom kolegoms buriuotojams ir partempėm į uostą dizelino pritrūkusią jachtą „Lietuva“.

Pirmoji „Pilies uosto“ regata pavyko, buvo šauni (ne be trūkumų, bet „ne apie juos daina“), o pirmos dienos vėjus (gal per stiprius turistiniam genakariui („cruising chute“) antrą dieną pakeitė štilius.

*-

Buriavimas spalio mėnesį Baltijos jūroje: trūko šortų ir megztinio, prireikė akinių nuo saulės, žvaigždėtas naktinis dangus ir alus puse keturių ryto prie jūros.

Kai regata „Rudeninė Baltija“ dėl audros buvo perkelta, nebemaniau, kad pavyks joje sudalyvauti ir laukiau „Paršelio regatos“. Bet pasikeitus aplinkybėms, paskutinę akimirką pavyko prisijungti prie legendinės jachtos „Lietuva“ įgulos ir plaukti regatoje, startavusioje spalio 10 dieną 12 valandą.

O finišavome naktį, 2 val. 19 min. — 110 jūrmylių distanciją nuo Smiltynės jachtklubo, aplenkdami Klaipėdos uosto priėmimo boją, apsukę puslankiu Liepojos uosto priėmimo boją ir vėl pro Klaipėdos „prijomną“ boją į Smiltynės jachtklubą – įveikėme per 14 valandų 25 minutes (tai maniškio GPS prietaiso duomenys, jis buvo įjungtas dar prieš startą, išjungtas tuoj po finišo).

Finišavome pirmi, bet perskaičiavus rezultatus, užėmėme 5 vietą. Lenktyninių balų skaičiavimai man jau nebėra terra incognita, bet vistiek dar tankus (ne tamsus!) miškas. Teisus regatos vyr. teisėjas Vilius, sakydamas, kad balai nesuvienodins visiškai skirtingų jachtų. Kad ir kokie profesionalai buriuotų, bet kai varžosi konstrukcija (ilgiu, buringumu) nevienodos ar skirtingų kartų jachtos, jos toje pačioje distancijoje ir į skirtingas oro sąlygas patekti gali. Koks balas apskaičiuos, kai vieni finišuoja su vėju, o kitiems prieš pat nosį jis dingsta?

Ir tai ne tik teoriniai pasvarstymai. „Rudeninėje Baltijoje“ orų sąlygos visiems buvo beveik vienodos – silpnas pietrytis starto metu, sustiprėjęs ties Latvija ir finišuojant. Pirmi nuplaukę link Liepojos, mes dar gaudėme silpnesnį vėją (iki 15 mazgų), kai vėjas, keliavęs ta pačia kryptimi, stipriau pūtė paskum plaukusiom jachtom (kai kurios, kalbėjo buriuotojai, fiksavo 25 mazgų greitį).

Sustiprėjus vėjui grįžtant atgal, didelio buringumo „Lietuva“ spurtavo ir distanciją atgal įveikė greičiau, bet kitas jachtas aplenkėme („atmatavome“) keliolika ar keliasdešimt minučių, o to trūko perskaičiavus laiką pagal balus.

Kitos orų sąlygos labai nesiskyrė: nedidelės bangos, dieną šilta (saulė šildė ir net akinių nuo saulės reikėjo), o naktį šaltoka.

Va tada ir prisiminiau, kad gal be reikalo nepasiėmiau šortų, su paminkštinimais užpakaliui – patogu ilgai sėdint. Kaip yra man sakęs Simonas (patyręs buriuotojas, „Tūkstantmečio odisėjos“ 5 etapo kapitonas ), tie šortai ir vandenyne gerai, dėvimi po salopetėmis (vidinės kelnės) – štai jų man ir reikėjo, nes užpakalis sėdint ant borto šalo. Dar ir šiltesnio megztinio be reikalo nepasiėmiau, šaltoka visgi spalio naktimis buriuoti.

Nors finišuojant gerokai sukaitome, kai į Klaipėdos uosto vartus teko prieš vėją ir prieš srovę venduoti (posūkis prieš vėją). „Lietuva“ jachta didelė, sunki, jai įsibėgėti reikia, jos priekinė burė genuja — ne nosinė, ją pritraukti pučiant vėjui oho kiek jėgos reikia. Dar grotą (pagrindinę burę) reguliuot, dar bakštagus atleist-pritraukt ir į laivus, bojas, prietaisus dairytis. Yra ką veikti 12 narių įgulai, kai variklio ir uoste įjungti negali – iki finišo su burėmis plaukti reikia.

Todėl ir rėmėjų alus paryčiais ne toks šaltas kai kuriems pasirodė. Ir pajuokavo kolegos buriuotojai – ne dažnai prie jūros (nuo jachtklubo iki jūros visai netoli) paryčiais alų spalio mėnesį gerti progų pasitaiko.

Alų begurkšnojant kai kurių vėliau finišavusių jachtų įgulos kiek garsiau pasiginčijo, tą ar ne tą boją prie Liepojos apiplaukė, ar teisėjai tinkamai jos koordinates užrašė.

Prieš apdovanojimus sekmadienį ir vėl kilo ginčų, šįkart – dėl jachtų matavimo liudijimų ir balų. Bet pasiginčijus balai neužprotestuoti (bent jau vietoje) ir galutiniai rezultatai yra tokie:

1. „Šatrija“, kap. Steponas Kudzevičius (šios jachtos liudijimas ir kėlė įtarimų)
2. „Tojana“, kap. Antanas Golubovskis (Bitlas pats plaukti negalėjo, tai jį pavadavo jaunimas)
3. „Samsas“ kap. Salvijus Paškauksas (finišavo jie gerokai vėliau, nei maniau, jog galėtų, bet vis tiek prizininkai)
4. „X’as” kap. Sergejus Moliakovas (buvo svarstymų, kad ar spės jachta į kontrolinį laiką, bet jie paršiaušė kaip uraganai)
5. „Lietuva“ kap. Osvaldas Kudzevičius (didžiausia jachta, tad natūralu, jog greitai atplaukė, bet ir balas atitinkamas, lentelėje vietas pakoregavęs)
6. „Rondo“ kap. Kąstysis Kunickas (graži, nauja, greita jachta, bet neturėjo paskaičiavę balo, tad jiems duodas „Lietuvos“ balas, todėl tokie rezultatai).

Sezonas dar nesibaigė. Laukiam kito savaitgalio ir „Paršelio regatos“.