Posts Tagged ‘Jazz’

Džiazo festivaliai savo dvasia užburia net tuos, kurie paprastai namie džiazo nesiklauso. Ir įtraukia neketinusius juose dalyvaut.

Taip man nutiko praėjusį savaitgalį. Ir kaip senais gerais laikais dvi naktis pasidžiaugiau „jam session“ — lietuviškai dūzgėmis. Labai net vykęs žodis, drįstu teigti. Kaip drįsau parašyti „džiazo“ su klaida savo įrašo pavadinime.

Bet ne apie tai daina. Daina apie Klaipėdos Pilies džiazo festivalį. Dabar jau būsiantį kitąmet. O buvo jis…

Pirmas vakaras.

Taip nutiko, kad pirmą festivalio vakarą nedaug muzikantų mačiau ir girdėjau – su buvusiu kolega ir jo drauge viena akimi žiūrėjome, kaip Lietuvos futbolo rinktinė pralaimėjo Lichtenšteinui 2:0 (turiu neįgalioto asmens atsiprašymą LFF vardu…).

Po mačo bičiulio draugė pakvieti eiti kadrinti merginų. „Tai mano mėgstamiausias užsiėmimas“, – sakė ji. Tik „pakabinom“ mes ne merginas, o bičą: tokį visą raudonai apsirengusį reperį. Sakė šoka breiką ir grįžo trumpam iš Anglijos. Atrodė panašus į tipinį stereotipinį emigrantą. Bet įvaizdis buvo klaidingas: tuo įsitikinau, kai mačiau jį mušant būgnus džiazo dūzgėse. Buduliai bugnais negroja.

Nukrypau.

Taigi, pirmą vakarą scenoje pilnai mačiau amerikėno Vasti Jackson ir grupės pasirodymą. „Festivalį reikia pervadinti, išbraukti iš jo žodį „džiazas“, nes čia ne džiazas“, — kartojo bičiulis.

Taip, ne džiazas – Vasti Jackson grojo ir dainavo gerą, technišką, melodingą, truputį melancholišką bliuzą. O ką daugiau gali groti Misisipės valstijos muzikantai? Ir grojo tikrai gerai, tik (stereotipai…), vaizduotė piešė juos grojančius prirūkytame aptemdytame bare kažkur ties 66 greitkeliu (ir nesvarbu, eina jis ar ne per Misisipės valstiją ar ne; veikia jis ar ne).

Antras vakaras.

Nemačiau vengrų „Kerekes Band“, tai nieko nepasakysiu. Juodaodis iš Jungtinės Karalystės Ola Onabule nenustebino. Na, gal tik tuo, kad šis vyras praėjusią naktį šėliojo duzgėse ir turėjo sveikatos ir balsą lipti į sceną. Puiku.

Legendiniais pristatomi islandai „Mezzoforte“ grojo švariai, gražiai, gerai. Bet kodėl legendiniai?Teisingas džiazas, bet pasimiršta greitai.

Va kitas reikalas – amerikėnai „Tortured Soul“. Jau aprašytas reperis emigrantas mus perspėjo; „Šituos turite pamatyti“. Ir jis buvo teisus – festivalio koncertus scenoje užbaigusi grupė buvo nuostabi. Ir vėl ne visai džiazas – paklausom.

Ką ten nuo scenos sakė Kongas, ui, atsiprašau, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas? Kad šią grupę pasikviesti sumanė jo žmona Inga, vyrui tapus politiku, perėmusi festivalio rengimo rūpesčius. Ir kad festivalio sumanytojas skeptiškai į tai žiūrėjo, bet ilgiau pasižiūrėjęs grupės vaizdo įrašų, buvo sužavėtas solisto ir būgnininko akių žvilgsnio. Skepsis dingo.

Ir tikrai: tas šiek tiek į Jurgį Didžiulį panašus bičas nuo scenos svaidė ugningus žvilgsnius, o veido išraiškos niuansų galėtų mokytis aktorystės meno siekiantys. Kas ten sakė, kad tai buvo festivalio desertas? Nemelavo.

Jau vėliau naktį džezo“ dūzgėse grupės vokalistui sakiau: „vuoz osom“. Jis sakė, kad jam patinka mano akiniai. Dūzgės.

O dūzgės (vadinkite jam session, jei taip geriau) K-Centro 21-o aukšto terasoje bare-restorane „Viva Lavita“ buvo teisingos – namo tik paryčiui per tuščią miestą. Bet ne apie tai daina.

P.S. Kelios nuotraukos iš festivalio ir duzgių. Po tokio renginio norisi greitesnio fokuso, šviesesnio objektyvo ir pasimokyti fotografuoti.

Mergina ant jachtos „Jazz“ denio. Sako, ši jachta senokai varžybose nedalyvauja. O tokių sportinių formų…

Nebuvau, negaliu tvirtai teigti, bet viena ausimi girdėjau, kad ir kapitono S.Marcinkevičiaus (o tuo pačiu ir kreiserinių jachtų čempionate) Baltijos jūroje praėjusį savaitgalį vėjo buvo nedaug, kaip ir 470 ir Finn regatoje Kauno mariose.

Paskaičius Audriaus iš jachtos „Piranija“ pasakojimą apie regatą, atrodo, kad tik jiems nusisekė pakliūti į štilį. Bet neatrodo, kad vyrai labai nuobodžiavo – dargi ir krepšinio rungtynes stebėjo.

Rezultatų negavau, nugalėtojų nežinau, bet iš Audriaus pasakojimo man pasirodė keistas vienas dalykas – maniau, kad jachta „Jazz“ tokia eikli, o su ja, pasirodo, ir „Akuna Matata“ kaip lygi su lygia varžosi. Ne, nesakau, kad Giedriaus jachta visai lėtapėdė. Tik maniau, kad „Jazz“ gerokai greitesnė.

Kita ausimi girdėjau, kad į Švediją pasiplaukiojimo su „erkėmis“ laimėtojus plukdžiusi „Ambersail“ namo grįždama irgi pristigo vėjo. Nors, kalbėjo vyrai telefonu, buriuojant su „Ercisson 3“ ir „Ercisson 4“ tie 6-10 mazgų vėjas neatrodė visai štilis – sliuogė jie vandeniu kone dvigubai greičiau.

Ką trečia ausimi girdėjau apie šį pasiplaukiojimą, nutylėsiu – ne karalių tai reikalas… (pabaigą irgi nutylėjau).

Nuotraukos iš savaitgalio regatos Baltijos jūroje yra jau minėtame Audriaus įraše ir dar Regimanto galerijoje. Jis ir man leido vieną nuotrauką įsidėti.

Beje, Regimantas kartu su kitais jachtos „Ragas“ įgulos nariais, su kuriais ir man teko laimė Trakuose buriuoti, plaukė tąja (o čia jau garsiai visi kalba) medine, pavasarį iš Anglijos atplukdyta, baltai-geltonu korpusu pagal specialų vienutininko užsakymą statyta jachta „Carenza“