Posts Tagged ‘Kelionės’

Nekantriems – mano nuotraukos iš Anglijos. Ne apie buriavimą.

Pasakojimais apie Angliją dabar nelabai ką nustebinsi – arba žmonės ten buvo (yra), arba ten buvo (yra) giminaičiai. Bemaž visi girdėję apie šią šalį, tad vos kelias dienas ten pabuvęs ir aš vargu ką pasakyčiau naujo ar netikėto. Bet keletą pastabų turiu.

Po kelionės aplink pasaulį sugrįžęs Andrius Varnas sako, kad palyginus su visu pasauliu, Lietuvoje brangu. O Anglijoje?, klausiau jo aš. Kapitonas sako, kad ir ten pigu.

Drįstu nesutikti. Kelis ir keliolika metų Didžiojoje Britanijoje gyvenantys žmonės man sako, kad čia gyventi brangu. Pasaulio jie apkeliavę nemažai, lyginti turi su kuo. Ir aš jais tikiu.

Svetur laikausi principo neversti kasdieninių išlaidų kainų į litus, taip mažiau skauda. Konvertuoti į litus verta tik stambesnių prekių kainas, tuomet galima svarstyti, ar verta pirkti toje ar kitoje šalyje, jei Lietuvoje to ar ano nėra.

Skaičiuojant svarais, Southamptone (daugiausiai buvau šiame mieste, kitur kainos gali skirtis, nedarau apibendrinimų visos šalies mastu) kainos įvairios: pigioje parduotuvėje galima nusipirkti 7 poras kojinių už 2 svarus (panašiai tiek kainuoja kepalas duonos) arba naujus sportbačius už svarą – tiek pat, kiek kainuoja grietinės indelis viename prekybos tinkle. Tiesa, kitur batų pora kainuoja nuo 40-140 svarų. Mačiau ir džinsų už 5-9 svarus, tikrai pigu.

Bet pasidaro nepigu, kai skaičiuoji kitas išlaidas – automobilio stovėjimas valandai iki 2 svarų (o Londone mane pasitikusi draugė už valandą sumokėjo 8 svarus), pietus dviems – 25-30 svarų. Benzino kainų neskaičiuosiu, nes jis ir matuojamas čia kitaip. Tabako kainas jau pamiršau, bet vien pažiūrėjus į jas šiurpas nukrečia.

Tarpmiestiniai autobusai reklamuojasi bilietų kainomis nuo 2 svarų, bet gali tekti mokėti ir 6, ir 30. Jie kaip lėktuvų bilietai – kuo anksčiau perki, tuo pigesnis. Pasakojo man, kad kartą iš Glazgo į Londoną parskristi buvo pigiau, nei nuvažiuoti autobusu iš vienos nedidelės marinos netoli Glazgo. Panaši situacija ir su traukiniais.

Tad ar brangu, ar pigu, kiekvienas gali spręsti pagal save. Man pasirodė nelabai pigi šalis, bet, sako, ten dirbant įmanoma sutaupyti juodai dienai.

Ir dar kelios pastabos:

• gal ir gerai, kad neleido man dviračiu ten važinėti (sakė: „Nenoriu rengti tavo parsiuntimo namo“) — nors dviratininkų daug, įprasti prie kairės pusės eismo juostos reikia laiko
• maži spiegiantys vaikai lėktuvuose turėtų būti gabenami kaip pavojingas krovinys bagažo skyriuje
• Stanstedo oro uostas tiek pat Londono, kaip Karmėlavos – Kauno, tik atstumai kelis kartus didesni
• jei Lietuvoje angliškai susikalbėjai su švedu, dar nereiškia, kad tai pavyks padaryti Anglijoje kalbant su britu, ar, juolab, škotu
• pečius spaudžianti kuprinė ir baimė pavėluoti į autobusą/traukinį – ne patys geriausi palydovai Londone
• orientacijai tikrai labai praverčia kompasas („žaisliuko“ iPhone 3G kompasai mano kantrybei per lėti)
• Google Maps Street View yra gėris ir padeda nepasiklysti
• iš nuostabos nukaręs žandikaulis gali reikšti ir stereotipų lūžį galvoje
• noriu dar. labai.

Ačiū Anglijoje mane priėmusiai ir šefavusiai draugei.

P.S. Vos nepamiršau: Anglijoje nėra varškes, tik kažkoks poskystis sūrus pakaitalas. Ir elektros rozetės ten kitokios. Kartą pamiršau adapterį ir likau visai parai be kompo.

Grįžau. Londonui pliusas. Kuris miestas kitas? Apie kitką (gal) vėliau.

Po dviejų metų kelionės jūromis ir vandenynais, Andrius Varnas, jo dukra Rasa ir jos draugas Egoi grįžta į Lietuvą, jachta „Ragainė II“ apiplaukę Žemės rutulį.

Bičiuliai jiems rengia sutikimą ir tai neabejotinai taps metų įvykių Mingės (Minijos) kaime. Ir ne tik jame – tai svarbus įvykis Lituvos buriavimo istorijoje.

Įdomus sutapimas – prieš porą metų, kai „Ragainė II“ leidosi į savo kelionę, Kuršių mariose viena jachta plukdžiau keleivius. Dabar, kai „Ragainė II“ grįžta, ta pačia jachta ir vėl plukdysiu keleivius.

Sugrįžo pas sūnų

Ko galima pasiilgti per trejus metus? Paklauskite amerikiečio Williamo Reido Stowe’o. Jis šį klausimą girdėjo labai dažnai ir gal turi paruošęs atsakymą.

O klausinėjo žmonės jo todėl, kad niujorkietis 1152 dienas plaukiojo pasaulio vandenynuose nei karto neišlipęs į krantą. Tai naujas nonstop serijos plaukimo aplink Žemės rutulį rekordas. Ankstesnis priklausė australui ir siekė 657 dienas.

58 metu amerikietis 2007 metais į kelionę išsiruošė su savo drauge, 23 metų Soanya ir ketino per 1000 dienų tris kartus apiplaukti Žemės rutulį 72 pėdų škuna „Anne“.

Bet po kelių mėnesiu mergina pasijuto blogai ir paaiškėjo, kad ji nėščia. Ir 306-ąją odisėjos „1000 Days at Sea“ ( „The Mars Ocean Odyssey“) dieną Soanya paliko burlaivį netoli Australijos krantų.

Savo dviejų metų sūnų buriuotojas pamatė tik grįžęs iš kelionės. Mergina neįkalbinėjo draugo mesti kelionės ir likti su sūnumi. Vistiek žinojo, kad savo tikslo Reidas sieks ir pasieks.

Be „namų“ ^* – 32 metus

O ko galima pasiilgti per tris dešimtmečius? Klauskite lenko Jerzy Radomskio, kuris prieš 32 metus, tuomet trisdešimtmetis, paliko žmoną vaikus ir išplaukė aplink pasaulį jachta „Czarny Diament“.

Namo buriuotojas grįžo nuplaukęs 444 500 kilometrų, o tai prilygsta vienuolikai kelionių aplink Žemės rutulį.

Kitaip nei amerikietis, lenkas nuolat stodavo įvairiuose uostuose, pragyvenimui užsidirbdavo plukdydamas turistus ar dirbdamas plantacijose, išmoko prancūzų, ispanų ir suahelių (labiausiai paplitusi Afrikoje) kalbas.

Per 32 metus į Lenkiją Jerzys buvo užsukęs vos keletą kartų ir labai trumpam. Jo žmona iš pradžių manė, kad aistra buriavimui yra laikina, bet vėliau paaiškėjo, kad sėslus gyvenimas ne jos

vyro būdui ir nieko kito neliko, kaip tik susitaikyti.

* — „Namai“ kabutėse, nes čia turima omenyje standartinį stereotipinį „namų“ apibrėžimą sausumoje. Jūrininkams laivas – tikri namai.

Stovint ant pantoninės prieplaukos, koja įsispyrus į klampę, klausantis žuvėdrų klyksmų ir žvelgiant į tolumoje stovintį burlaivį sunku patikėti, jog esi viduryje Lietuvos – Utenoje.

Viskas teisingai – plaukiantis lieptelis (prieplauka gal per drąsiai pavadinta), klampė, sukurta marisinistinės įstaigos „Marintek“, žuvėdros (ar kirai – ne visada atskirsi) ir vanduo.

Viskas tikra. Tik tas burlaivis butaforinis – krante pastatytas vaikams žaisti.

Ir prie viso to čia rengiami nardymo kursai.

Toli nuo jūros uteniškiai turi puikią vietą poilsiui – prie ežeriuko vardu Dauniškis. Labai norint, ir čia galima pajusti „jūros dvelksmą“.

Utenoje  atsidūrėm neplanuotai – po darbinio savaitgalio laisvadienį ketinta aplankyti „Europos parką“, bet mokėti pinigus už pasivaikščiojimą miške? Pirmadienį tam fantazijos pritrūko. Tad per Europos centrą ir į Uteną.

Kelios iliustracijos – internetiniame albume, o čia — kelionės maršrutas.