Posts Tagged ‘karinis laivas’

• Nuotrauka iš leipzig-seiten.de

Viskas nuo požiūrio priklauso. Jei Rusijos (ypač, sovietų) armijoje – tai diedovščina, jei Vokietijos kariniame laivyne – slabakus ištiko trydos priepuolis.

Esu tikras, jog būtent taip būtų vertinamas tas pats nutikimas, įvykęs skirtinguose šalyse. Ne tik būtų, bet ir yra – apie Vokietijos kariniame laive žuvusią merginą galvojama, jog ji pati kalta, nes buvo per silpna laivyne tarnauti.

Fiziškai per silpna? Pasižiūrėkit kokios mergikės vienos aplink pasaulį plaukią. Ir su tokiais krūviais susidoroja, kokius ne kiekvienas ambalas įveiktų.

O nelaimę ir dar daugiau negerovių paviešinę kiti kadetai – tiesiog silpnuoliai, kuriuos „ištiko trydos priepuolis pamačius mirusią kolegę, tai kaip tokie kariaus?“.

Suprantu, kai sako žmogus protingas, bet truputį chamas ir saldofonas – jo tokia pasaulėžiūra.

Bet mane nustebino ir jūražmogių požiūris. Štai vienas buriuotojas  internete po nuoroda apie tragediją parašė: „Ne kiekvienas ištveria vyriškumo mokyklą, o mergom laive tarp jaunų vyrukų nepatartina būt, nebent jos ten būtent dėl to.“

„Stipru“. Ypač kontekste, kai kiti buriuotojai diskusijoje dėl varžybų grafiko internete verkšlena: ne, jie nenori lenktynių abi savaitgalio dienas, nes neliks laiko savo pačioms.

Kiek metuose savaitgalių? Kiek iš jų praleidžiama su šeima? O kiek buriuojama? Tai čia kas po kieno padu?

Apskritai, ar ne per daug idealizuojam burlaivių aukso amžių (kartais pamiršdami, jog jūromis plaukiama jau tūkstančius metų) ir „tikrus jūreivius“? Dabar XXI amžius ir gal metas keisti požiūrį. Ypač — į moteris.

Nes diedai yra slabakai: (pasikartosiu?) „Stiprioji lytis silpnesnė už silpnąją lytį dėl stiprios silpnybės silpnajai lyčiai“. Gaila, tikro autoriaus nežinau.

O grįžtant prie nelaimės, iš dabartinių žinių galima susidaryti vaizdą, kad burlaivyje „Gorch Fock“¹ imituojant Kaizerio tvarką ir taip tikintis išugdyti tvirtus karininkus, stipriai perlenkta lazda.

Ir liko mįslė: kur dingo stereotipinė vokiška tvarka, kad mergina nukrito nuo stiebo, juk turėjo būti prisirišusi saugos diržais.

Čia vis prisimenu ką man pasakojo Karlskronoje jūrų karo mokyklą baigę (puikiai baigę: gavę aukščiausią įvertinimą – vardinį kardą) jaunieji leitenantai.

Pusmetis tarnybos buriniame laive vyksta rotacijos principu: vieną vachtą esi paprastas jūreivis, kitą – vyresnysis jūreivis, trečią – šturmanas, ir ketvirtą – vairininkas.

Sunkiausiai būdavo lipti į stiebą. Ir privalai ne tik prisisegti saugos diržais, bet ir maišelį turėti. Nes jei skrandžio turiniu ištepsi burę, pats ir plausi.

–

1 – Jo bendravardis pirmtakas kadaise viešėjo ir Klaipėdoje (pirma nuotrauka)

Ką bendro turi aplink pasaulį plaukianti „Ragainė II“ ir Rusijos karinis laivynas? Man regis, jau žinau ką.

Rusijos žiniasklaida praneša, kad sugedo pakeliui į namus plaukiantis Baltijos jūros karinės flotilės laivas „Neustrashimij“ (Bebaimis-Nepagasdinamasis-Neįbauginamas — „Неустрашимый“), iki tol saugojęs civilius laivus nuo piratų Adeno įlankoje. Neva iš aštuonių energiją tiekiančių dyzelinių generatorių veikia tik du. Nors oficialiai admirolai tai, žinoma, neigia. Gal kokia kita priežastis?

O tokią, man regis, sufleruoja aplink pasaulį keliaujantis Andrius Varnas.

Štai ištrauka iš naujausio „Ragainė II“ kepo laiško:

„<…> nušveičiau, užgruntavau ir nudažiau per pusmetį apdaužytas korpuso vietas (rūdija čia viskas, kas tik nesutepta tepalu ar nenudažyta — tropikai) <…>“.

Tai gal ir užrūdijo „Neustrashimij“ – juk palyginus su Baltijos jūra, Indijos vandenyno vandenys šiam laivui labai neįprasti. Pamiršo rusai gero antifūlingo (laivo dugną nuo apaugimo jūros žolėmis ir kriauklėmis apsaugantys dažai) ir tepalo.