Posts Tagged ‘KJP’

• Iliustracijoje KJP, ne VSAT laivas. Grėsmingiau atrodo.

Mūsų pasienio tvarka ne taip jau daug skiriasi nuo gūdaus sovietmečio. Anuomet su valtimi išplaukti į jūrą galėjo ne kiekvienas. Buvo metas, kai ir naktimis pliaže vaikščioti buvo draudžia – visas paplūdimys pažymėtas traktoriaus vėžėmis ir neduokdie pasieniečiai ras pėdas (*). Aliarmas!

Štai ir dabar mūsų pasieniečiai kelia aliarmą, jei kas jiems nepranešęs sumano į jūrą išplaukti.

Vargšelis 48 metų klaipėdietis, pramogavęs ties Nemirseta keli šimtai metrų nuo kranto savo valtyje dabar bus privestas mokėti baudą nuo 150 iki 300 litų. O jei dar kartą įklius, plos dvigubai.

O pastebėjo „Pasienio teisinio režimo taisyklių“ pažeidėją budri VSAT „ Kuršių marių ir teritorinės jūros vaizdo stebėjimo sistema“. Gal ir gerai, kad tokia sistema veikia, visus plaukiojančius objektus stebi. Bet ar tikrai mes neatsikratėme „homo sovieticus“ mastymo (tarakonai, tarakonai...) viską drausti, kontroliuoti?

Iki šiol pase (dabar jau senajame) turiu Švedijos Karalystės įspaudą, jog atvykau. Ir neturiu spaudo, jog išvykau. Nes išvykau jūra ir niekas nei tikrino, nei prašė, nei po to Lietuvoje ieškojo. Nors žinojo, jog išplaukiame. Ir čia dar tuomet, kai pasus „štampavo“ įvykimo/išvykimo žymomis.

Pasieniečiai nerašo, kokia „plaukiojimo priemone“ plaukė klaipėdietis. Jei tai buvo irklinė valtis, kur jam radijo stotelę pasijungti, „Impulsą“ prisišaukti? Na gerai, gali turėti rankinę. O gal kaip seniau – surašyti laivo rolę (įgulos sąrašą, kelionės tikslą) ir ją faksu pasieniečiams nusiųsti? Tik tikslas koks?

Vistiek gelbėjimo operacijas jūroje kariškiai atlieka. O šie ant pasieniečių dantį griežia. Dar nuo tada, kai VSAT buvo ne atskira tarnyba, o policijos darinys. Nes ir tie, ir tie beveik tuo pačiu užsiima.

Man nelabai suprantama tokia tvarka (ir tikrai ne viską žinau), bet jei jau yra… Tai imkime pavyzdį iš tų pačių švedų, kurie sugauti nusižengę taisyklėms, ne kyšį siūlys, o pasidžiaugs, jog įstatymai veikia. Ne estai (**) kalti, kad mūsų įstatymai netobuli.

P.S. Nesakau, kad VSAT nieko gero neveikia. Kontrabandininkus gaudo (ir kasdien pasiekimais giriasi). Va dar saviškius, girtus prie vairo, griežtai baudžia.

(*) Bet ne visas rasdavo: neseniai pas mūsų Specialiųjų operacijų pajėgų „žaliukus“ viešėjęs JAV žvalgas (indėnų kilmės) pasakojo, kaip „šaltojo karo“ metu naktimis stebėdavo Klaipėdos uostą paplūdimy, į krantą „ištorpeduotas“ iš povandeninio laivo.

(**) „Ne estai kalti, kad lietuviai savęs nemyli“ © akvara

Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonas Valdemaras Vizbaras dfar vakar ironizavo – kai gelbėjimo laivas „Šakiai“ atsišvartuoja nuo krantinės, Klaipėdoje tai tikra šventė. Gal net Jūrų šventės vyksta dažniau.

O kai „Šakiai“ bando atsišvartuoti, prie krantinės susirinkę jūrininkai svarsto, kiek krantinės jis nusiplėš su savim, nes jau turėtų būti priaugęs kaip garsaus animacinio filmo apie kapitono Vrungelio nuotykius jachta „(Pa)beda“.

Juokas juokais, bet šis raudonas gelbėtojų laivas dažniau stovi prie krantinės, nei plaukioja. O ir į pagalbą jis „skuba“ labai jau lėtai.

Neseniai rašiau, kad gelbėjimo darbus iš civilių Klaipėdoje perima kariškiai ir kaip ne visada laivo „Šakiai“ sulauksi greitai.

Šiandien Krašto apsaugos ministerija išplatino pranešimą (ir atsiuntė nuotrauką), kad laivas „Šakiai“ vasario 26 dieną oficialiai perduotas Karinėms jūrų pajėgoms.

Kapitonas V.Vizbaras mano, jog tokios permainos tik į naudą – gelbėjimo tarnyboje reikia šviežio kraujo ir vėjo. Norisi tikėti, kariškiams perėmus „Šakių“, jų pasirengimo lygis bus nepriekaištingas ir jūrininkai pasitikės gelbėtojais.

Jei niekas nepasikeitė, tai „Šakių“ kapitonas – buvęs KJP štabo „Vėtra“ kapitonas, tad nesutarimų neturėtų kilti.

Kam smalsu, gelbėjimo laivo „Šakiai“ techniniai duomenys:

• Ilgis – 50,61 m;
• Plotis – 10,5 m;
• Grimzlė – 4,8 m;
• Vandens talpa – 1350 tonų;
• Pagrindinis variklio galia – 970 kW;
• Statybos metai ir vieta: 1986, Rusija.
• Laivas turi visą žmonėms gelbėti ir išsiliejusiems naftos produktams likviduoti reikalingą įrangą, taip pat gaisrų gesinimo priemones.

Bet, kaip Aivaras ir rašė savo komentare, svarbiausia, kad tų gelbėjimo operacijų apskritai nereikėtų. O tai nemažai priklauso nuo pačių žmonių.

Taip jau nutiko, kad į gelbėjimo laivą „Šakiai“ žiūriu su atsarga.

Kai jo reikėjo 1998 metų žiemą kelios dešimtys jūrmylių nuo Klaipėdos audros blaškomai jachtos „Žilvinas“ įgulai (tąkart plaukė ir mano brolis, todėl aktualu ir man), „Šakiai“ į pagalbą buriuotojams išskubėjo paryčiais, kai jie jau patys buvo netoli uosto. Jachtą gelbėtojai įtempė į uostą.

Tiesa, berods tai buvo apskritai antra laivo gelbėjimo operacija, kai jis tapo tokiu laivu. Pirmoji vyko vos parą prieš gelbstint „Žilviną“ (dabar Klaipėdos universiteto „Odisėja“). Klaipėdiečiai skubėjo į pagalbą audroje nelaimę patyrusiam Estijos laivui.

Kai 2006 metų vasarą aš ir Kęstutis Oginskas kvietėmės „Šakius“ į pagalbą, jie būtų „atskubėję“ tuo metu, kai pagalbos veikiausiai jau niekam ir nebūtų reikėję. Tąkart mus gelbėjo nuo Būtingės plūduro inkarą pakėlęs tanklaivius aptarnaujantis komercinis vilkikas „Smit Sulawesi“.

Abiem atvejais galima ginčytis, ko išvis reikėjo į jūrą plaukti, patiems kritines situacijas sudaryti (pirmu atveju – žiema, antru – nežinomas, senas laivas). Bet ne apie tai aš.

Civiliai taps kariais?

O apie dabar kur kas svarbesnius ir, spėju, diskusijų dar sulauksiančius įvykius – nuo sausio 1 dienos visas gelbėjimo jūroje operacijas iš civilių perima Karinės jūrų pajėgos (KJP). Jos perims ir laivą „Šakiai“.

Ar ir „Šakių“ įgula taps kariais, karininkais? KJP viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas Antanas Brencius sakė: „Nėra dar iki galo išspręsta. Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“.

Jei taip nutiks, dabartinis „Šakių“ kapitonas Vytautas Mogenis ir vėl užsivilks uniformą. Prieš darbą „Šakiuose“ jis vadovavo dabar jau į metalo laužą nurašytam KJP štabo laivui „Vėtra“. Šiuo laivu 2001 metais nusišypsojo sėkmė žiemą plaukti į Karlskroną. Kapitonas kėlė pagarbą – tikras jūrų vilkas. Tik vienas „bet“… Grįžtant į Klaipėdą per audrą kapitono tiltelyje kalbėjomės apie audras, jūras, burlaivius. Švelniai tariant, tuometinis kapitono požiūris į buriuotojus buvo su neigiamu atspalviu. Kontrabandininkai mes visi. Gal dabar pasikeitė? Juk po to teko jam plaukti Klaipėdos universiteto burlaiviu „Brabander“.

Į pagalbą skuba vandenynuose

Bet pats faktas įdomus – kariškiai perima gelbėjimo operacijas. Tai ne naujiena jūrinėje praktikoje.

Neseniai Jos Didenybės Australijos karinių pajėgų laivas HMAS „Arunta“ Indijos vandenyne išgelbėjo regatos „Vendee Globe“ dalyvį vienutininką Yanną Elièsą . Prancūzui lūžo koja ir jis negalėjo valdyti savo jachtos „Generali“ (kuri vėliau dingo vandenyno bangose). Tiesa, virtualioje buriuotojų visuomenėje kilo šioks toks šurmulys – ar privalėjo kariškiai plaukti tiek toli gelbėti komercinių varžybų dalyvį? Nugalėjo argumentai „už“.

Pasakyti, ar Lietuvoje gelbėjimo operacijas perėmus kariškiams galime jaustis saugiau (neduokdie) ištikus kritinei situacijai, dar sunku. Viena vertus – jie mėgsta tvarką. O stebint jų veiksmus buriuotojams surengtuose gelbėjimo manevruose 2006 metais (iš čia ir nuotrauka, fotografuota iš „nukentėjusius“ vaidinusios jachtos „Rėja“), atrodė dirba profesionaliai. Kaip ir jų manevrai „Amber Hope“ 2007 metais.

Manekenams – bumbt bumbt per galvas

Bet ankstesnis įspūdis buvo nekoks. Pasižiūrėkim į nuotrauką. Likimo ironija – mano „bratanas“ „Makumba“ (buriuotojų bendruomenei jis žinomas tokia pravarde, o dabar danguje tarp parašiutininkų – „gdu“) ima interviu iš gelbėjimo operacijos mokymus koordinuojančio kokio tai valdininko ant „Šakių“ denio. To paties, kuris jį ir kitus įgulos narius (dabar aplink pasaulį plaukiantį Andrių Varną, jau minėtą Kęstutį) audringoje jūroje pasitiko /tik/ netoli Klaipėdos vartų.

Tuos mokymus, berods 1999 metais, stebėjau ir aš. Tąkart dalyvavo ir kariškių sraigtasparnis. Iš jūros traukė manekeną. Jei tai būtų buvęs žmogus, tai būtų žuvęs nuo „gelbėjimo“. Tais pačiais metais panaši „pakazūcha“ surengta Kauno mariose – išmoko makenenus kelti pilotai. Bent jau manekeno galvos netrankė į sraigtasparnio korpusą.

Jei tikėti, kad mūsų Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) „Aitvaras“ jau moko JAV ir kitų šalių specpajėgas, kariškių mokymasis vertas pagyrimo. Galima tikėti vyr. leitenanto A.Brenciaus žodžiais: kariškiai viską stengiasi „daryti gerai“.

Aišku, ar kariškiai, ar civiliai gelbėtojai, ne taip svarbu. Svarbiausia – kiekvienos jachtos ir jos įgulos saugumu turi rūpintis kapitonas, įgula. Ir tegu sėdi jie be darbo (jei tai tik nuo žmogaus priklausytų).

O čia – oficialus KAM pranešimas:

Nuo sausio 1 d. Lietuvos karinės jūrų pajėgos (KJP) pradės vadovauti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Šią funkciją vykdys naujai įsteigtas KJP Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras (JGKC). Iki šiol šiuos darbus atliko Lietuvos saugios laivybos administracija.

Paieškos ir gelbėjimo bei taršos likvidavimo darbams atlikti KJP iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos perims gelbėjimo ir taršos likvidavimo laivą „Šakiai“ ir teršalams likviduoti reikalingą įrangą.

JGKC veikla grindžiama 1979 m. tarptautine jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija, Lietuvos Respublikos Saugios laivybos bei Jūros aplinkos apsaugos įstatymais. Šiuose ir kituose susijusiuose dokumentuose bei planuose yra numatytos žmonių paieškos ir gelbėjimo operacijų vykdymo bei ekologinių katastrofų jūros rajone prevencijos ir likvidavimo veiksmai ir priemonės.

Prireikus JGKC galės pasitelkti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM, jūrų uostų administracijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgos ir priemonės.

P.S. Pasirodo, planas KJP perimti gelbėjimo operacijas kurtas jau prieš dvejus metus, tik įgyvendintas ne nuo 2008, kaip norėta, o nuo šių metų.