Posts Tagged ‘Skaitom/Žiūrim/Klausom’

Paradoksas: kompiuteriams vis labiau skverbiantis į mūsų gyvenimą, vis mažiau laiko lieka knygoms skaityti, tačiau „InfoBalt“ mirė, o „Knygų mugė“ gyvuoja (klesti, regis, netinka – lankytojų mažiau nei anksčiau).

Skaitmeninėms knygoms dar sunkiai skverbiantis į Lietuvą (ypač – lietuviškoms), popierinių knygų leidėjai (nepaisant padidėjusių mokesčių) siūlo tikrai daug. Bet, kaip rašė Dansu Dansu, kuo didesnis pasirinkimas, tuo sunkiau išsirinkti.

Tik ar tikrai toks be proto didelis pasirinkimas? Man minėjo, o ir pats įsitikinau – skirtingų leidyklų stenduose gali rasti tų pačių knygų. Ar jos visos leidžia tas pačias, ar tiesiog pelnosi iš populiarių knygų parduodami konkurentų leistas?

Parodoje buvau paskutinę dieną, pora valandų iki uždarymo. Specialiai rinkausi tokį laiką – mažiau laiko pagundoms prisipirkti knygų, kurios, nors ir labai geros, ilgai lauks, kol rasiu joms laiko.

Pagundoms sumažinti ėjau ir su konkrečiu tikslu – ieškojau knygų marinistine tematika. Ir štai čia pasirinkimas menkas. Pokalbis prie „Vagos“ leidyklos stendo:

– Laba diena, gal turite knygų marinistine tematika? Apie jūras, buriavimą, laivus?
– „Tryse valtimi“ ?
– Ne, ačiū, ne tai.

Panašiai buvo ir kituose stenduose. Pirkti „Katera i jachty“ žurnalą už 18 litų dėl vieno-dviejų straipsnių apie buriavimą (ten vistiek daugiau kateriai, motorai) neapsimoka.

Bet vieną knygą parsinešiau. Klaipėdos universiteto leidykla išleidusi du marinistinius žodynus. Aš pirkau „Anglų-lietuvių kalbų jūrų technikos, laivybos, žvejybos žodyną“. Norėjau ir lietuvių-anglų kalbų, bet žodynai brangus malonumas. Teks vėliau nusipirkti. Juolab, žodynų yra ne vienas. O dabar turėsiu stalo knygą, kuri labai pravers rašant tinklaraštį. Kartais terminų vertimo ar paaiškinimo ir internete nerandu.

Vasario 10-oji – paskutinė diena, kai Metų knygos rinkimuose galima balsuoti už buriuotojo Rimtauto Rimšo knygą „Ne karibų kruizas“. Balsuoti paauglių kategorijoje kviečiu visai nesavanaudiškai, autoriaus neprašytas (net ir nematęs?), tik todėl, kad knyga patiko.

Ir jei/kai turėsiu sūnų, rekomenduosiu jam perskaityti. Tiesa, vyresniojo sūnėno kol kas sugundyti nepavyko.

Knygoje pasakojama apie devynmečio berniuko kelione jachta su seneliu į Švediją. Tikriausiai vaikystėje tokią perskaitęs tik apie tokias keliones ir svajočiau. Bet kelis kartus skaičiau sero Franciso Chichesterio „Džipsi Motu“ aplink pasaulį“. Ir dabar svajoju…

Bet grįžkime prie jachtos „Launagis“ škiperio knygos. Truputis kritikos. Apysakos pradžia ir pabaiga (kai vienas jūrininkas sutinka berniuką ir užrašo jo pasakojimą) man truputi iškrenta iš konteksto. Būčiau palikęs pirmuoju asmeniu pasakotą Igno istoriją.

O ją skaitydamas ne tik buvau įtrauktas į įdomius nuotykius, kurie, esu tikras, autoriaus patirti savo kailiu. Įdomus senelio personažas, per kurį švelniai atskleista meilė seniems burlaiviams. Įdomios ir į senelio lūpas įdėtos sentencijos („Viskas, kas gali plaukioti, gali ir nuskęsti“, „Už dyką ir ridikas saldainis“). Gerai vietomis paaiškinami jūriniai terminai („…pakeliamas gafelis atskira virve – dirikfalu“), nors kai kurių terminų nepaaiškinimas man kliuvo. Aš juos žinau, o ar žinos vaikas? Tiesa, yra žodynėlis, tad sunku neturėtų būti.

Apysakoje įtaigiai, bet nedidaktiškai supažindinama su jūrinėmis tradicijomis (pavyzdžiui, lipant į krantą per šonu prišvartuotas jachtas eiti galima tik per jachtų priekį) , gyvenimo būdą („…jūrininkai miega ne tada, kai nori, o tada, kai reikia“). Širdį paglostė skaitant, kaip knygoje piešiamas Minijos jachtklubo vaizdas, o atradus pažįstamų žmonių, šyptelėjau. Smagu.

Ne tik įdomu ar smagu, tačiau ir naudinga buvo perskaityti, pavyzdžiui, herojų jachtos įplaukimą į Alingės, Orsdalės uostus. Geriau nei locija.

Tiesa, devynmečio meilės istorija (vaizdžiai kalbant – kaip jis per jūrą vijosi su kita jachtą plaukiančią vienmetę) atrodo šiek tiek netikra – tokius jausmus gali jausti suaugę, paaugliai, o vaikas… Bent jau aš nepamenu. Tad galiu klysti.

Kad ir kiek kritikos pažėriau, tai puiki knyga. Perskaičiau greitai ir esu tikras, — pasiimsiu į kurią nors kelionę, dar skaitysiu. Ir visai nesvarbu, kad aš jau ne paauglys. Rekomenduoju.

Savo nuomonę apie knygą jau išsakė (o aš susipažinti siūlau):

• Nauticalis
• Vėjo pamušalai
• Skaityta.lt
• Gintarė Adomaitytė (skaitymometai.lt)

Netikėtai gavau užduoti – LBS suvažiavime pristatyti naują „Buriuotojo vadovą“. Jo leidėjas ir sumanytojas Kęstutis Oginskas pats negalės.

Jei prie pirmosios tokios knygos „Šturmano žinynas“ turinio ir leidimo aš vos vos prisidėjau, tai prie šios – nė trupučio. Tik dabar vartau rankose ir bandau susipažinti, tad nieko išsamaus pasakyti negaliu.

Pirmas įspūdis, kad nuo ankstesnės ji skiriasi labiau koncentruota informacija. Jei pirmajai knygai buvo priekaištaujama, kad joje bandoma apžioti du kąsnius – turisto vadovą ir lociją – šioje liko tik locija.

Aiškus, trumpas, su nuotraukomis Lietuvos ir Rusijos vidaus vandens kelių – Kuršių marių, Aistmarių, Nemuno deltos – vadovas. Šiek tiek ir Baltijos jūros pakrantės. Uostai, jachtklubai, vandens keliai. Tai, kas būtina žinoti kiekvienam plaukiojančiam šiame regione.

Visgi „Buriuotojo vadovas“ gal ir nėra navigacinė knyga klasikine forma. Čia kiek per daug teksto, per gražios nuotraukos. Tačiau naviguoti su ja galima, o nuotraukos ir akį džiugina, ir tikrai yra informatyvios.

[Pavyzdžiui, „Šturmano žinynas“ šį pavasarį plaukiant iš Minijos į Nidą man labai pagelbėjo]

Knygos jau dabar galima ieškoti Klaipėdoje „Watski“ parduotuvėje, Kaune jachtklube. Vilniuje, spėju, jos platinimas bus užkrautas mano gležniems pečiams Kainuoja A4 formato, puikios kokybės bloknotas (?) apie 30 litų. LBS suvažiavime turėsiu „dvidešimtkelias“. Dovanai. Kas stos į eilę?

Triskart Žemę jachta apiplaukęs, iš jų dukart – vienas. Tai tik dalis žymaus JAV buriuotojo Halo Rotho pasiekimų, kuriais jis galėjo didžiuotis. Šį savaitgalį 81 metų buriuotojas mirė savo namuose pakirstas vėžio.

Paskutinėmis gyvenimo akimirkomis su žymiuoju keliautoju buvo ir jo jo žmona Margaret, kartu pragyvenusi ir keliavusi 48 metus.

Į savo pirmąją kelionę kartu, trukusią 19 mėnesių, 11 metrų jachta pora leidosi 1966 metais. Daugiau kaip dešimties knygų apie keliones jūromis ir vandenynais autorius bei bendraautorius šeimyninę kelionę aprašė knygoje „Dviese Didžiajame vandenyne“ („Two in a Big Ocean“, nors tai nebuvo pirmoji knyga). Penkerius metus, nuo 1981 iki 1985, sutuoktiniai beveik be pertraukų keliavo.

Tris kartus Žemės rutulį apiplaukęs H.Rothas savo keliones aprašė knygose „Dviese prieš Horno kyšulį“ („Two Against Cape Horn“), „Pačios ilgiausios lenktynės“ („The Longest Race“), kurios, leidėjų nuomone, yra pačios populiariausios savo srityje.

Našlės teigimu, naujausia H.Rotho knyga „Kaip tvarkytis su audromis jūroje“ („Handling Storms at Sea“) bus išleista artimiausiu metu.

P.S.

Keista, bet niekur neradau buriuotojo nuotraukos. Tik šią:

(c) static.saschabeck.com

Bet jos autentiškumo garantuoti negaliu. O padėjo Yahoo! Search (visad sakiau, jog Google – ne visagalė!). Gerokai lengviau buvo rasti buriuotojo biografiją.