Posts Tagged ‘Konkursai’

• Ką mums parodys nugalėtojai, laureatai ir nominantai? Klausimas visiems tokiems (besijaučiantiems – taip pat).

1 patikslinimas. Paskubėjau, o tuo ir ne visai tikslu, tad patikslinu – visos 78 nuotraukos nėra konkursinės. Tai yra mano akimis geriausi praėjusio navigacinio sezono mano paties daryti kadrai. Iš jų rinksiu 5 konkursui.

2 patikslinimas. Konkursas vadinasi „Vėjas ir burės“, prašoma dalyvių į tai atsižvelgti, todėl atmetu nuotraukas, kuriose nėra vėjo ir burių (kad ir kokios nuotraukos man ar kam kitam atrodytų gražios).

3 patikslinimas. Konkurso finalas nukeltas į sausio 3 dieną. Ar ne todėl, kad niekaip nesuranda pastovaus šeimininko ir vietos (kuriuose tinklalapiuose, apart feisbuko, o ne visi ten prisiregistravę, galima pamatyti visas konkursines nuotraukas?)?

4 patikslinimas. Mano 5 konkursui atrinktos nuotraukos (ačiū ir skaitytojams, bičiuliams, draugams ir draugėms (nepainioti su mylimosiomis) už balsavimus ir patarimus bei kritiką):

5 patikslinimas. Sulaukiau aštrios ir iš dalies teisingos kritikos, tai patikslinu, kad su lėtu fotoaparatu gal ir nepadarysiu „nuostabaus portreto, kai ta žavi, strazdanota, raudonplaukė valiūkiškai kilsteli lūpų kampučius“, bet jo lėtumas moko dirbti lyg su juostele fotografuotum – ieškant kadro, o ne spaudinėjant kiek patinka (o geras, jausmas, reikės sugrįžti prie greitesnio fotiko).

6 patikslinimas. Rašau gerai, fotografuoju vidutiniškai, bet žaidžiu vietinėje lietuviškoje rinkoje, į pasaulinius vandenis (dar?) neplaukiu, todėl vietiniams konkursams nuotraukas ar rašinius skirti galiu. Yra ir tokių, mačiau ir skaičiau, kuriems nederėtų taip daryti, bet daro. Neuždrausta, o ir man šansų lieka.

7 – gražus skaičius. Sako, laimingas. Tai tekit septynias šiųmetinių geriausių fotografijų rinkinių nuorodas (jų, žinoma, galima surinkti daugiau ir čia specialiai vengta buriavimo temos). Nežinau, kiek dar pasaulio reikės apšikt norint pasiekti tokį lygį, bet ne toks mano tikslas.

• National Geographic Photo Contest 2011
• The Top 50 Pictures of the Day for 2011
• These 50 Photos Will Blow you Away
• Reuters. Best photos of the year 2011
• Wall Street Journal. 2011 year in photos
• US News and World Report. Best News Photos of the Year 2011
• Boston.com. The Big Pictures. The Year in Pictures 2011 (3 dalys)

• Autoportretas.

Idėjos neužrakinsi autorinėmis teisėmis.

Kažkada tinklaraščio “Vėjo pamušalai” Lietuvoje paleista idėja – kasmet rinkti geriausius buriavimo žmonės, įvykius ir nuotraukas – turi jau bene trečius šeimininkus.

Iš esmės tai nieko nekeičia arba turėtų nekeisti – laimėti privalo geriausi (ginčus ar taip yra, palieku už borto). Turim ką turim, o patarimus ir kritiką išsakysim asmeniškai, ne taip jautriai reaguos.

Aš ir vėl dalyvauju nuotraukų konkurse (tikiuosi yra ir daugiau dalyvių, nors to nesimato). Reikiamų iliustracijų turiu sočiai – šio sezono derlius sveria apie 8 GB ir sudaro daugiau kaip 5200 *.jpg failų.

Įdomu tai, kad didelė dalis (ir ta dalis didėja) nuotraukų padaryta ne fotoaparatu.

Išmanusis tapšnukas (maniškiai iPhone 3G ir 4G) jau baigai išstumti iš rankų muilines, nes kai nenusileidžia ar lenkia nuotraukų kokybe, o galimybė iškart pasidalinti internetu socialiniuose tinkluose yra stiprus koziris išmaniukų rankose.

Man tik kitaip gavosi – didelį, keičiamais objektyvais veidrodinį senuką Canon 350D pakeitė… muilinė. Rokiruotės priežastis techninė – užsiteršė Canon matrica, skubiai reikėjo naujo pagalbininko.

TIk naujasis mano draugas — Olimpus µ 790 SW ‘Tough’ — nebenori užleisti dičkiui vietos.

Nes yra kompaktiškas ir turi dvi jachtoje ypač reikalingas savybes – nebijo smūgių ir vandens. Išties nebijo – išbandyta ir tyčia, ir netyčia. Tiesa, kartą, kai šios savybės būtų labiausiai pravertusios, aparatas ilsėjosi namie, nes šeimininkas jį pamiršo.

Kitas pliusas, nors gali nuskambėti kaip minusas, – veikia lėtai. Tai pratina nespausti mygtuko kur papuola ir kada papuola. Mažiau vargo atrenkant, apdirbant failus ir didesnė tikimybė, kad pagalvojus prieš spaudžiant, gausis geresnės nutoraukos.

Tai ir visi pliusai, o minusų daugiau: baterija laiko trumpai, kortelė yra gudraus ir reto XD formato, autofokusas lėtokas, bet labiausiai užmušantis dalykas yra siauras objektyvo kampas – 38-114 mm. Ir neturi GPS.

Žodžiu, daikas fotoaparato savybėmis nusileidžia smarphonui, jį gelbsti tik drąsa prieš smūgius ir vandenį – čia aifonas yra nediskutuojamai lūzeris (bet jis ir neskirtas filmuoti po vandeniu ar  mėtyti – vienas jo krytis ant šaligatvio kainuoja 407 Lt).

Dar kuo iPhone lenkia Olimpus, tai matrica – kartais išmaniukas taip sugudrauja ir tokias spalvas paišo, kad tik stebėtis ir žavėtis belieka.

Du kompaktiški ir dažniausiai po ranka (pasitaiko pamrišti, bet retai) fotografuojantys įtaisai aštrina japoniškus genus – fotografuoti viską kas juda ir nejuda. Tiesa, abu prietaisai judančius daiktus užfiksuoja prastai, tad pirmenybė teikiama statiškiems arba lėtiems.

Iš čia 78 (gali mažėti) atrinktos geriausios nuotraukos. Procentas nuo viso kiekio menkas, bet reikia atrinkti dar mažiau — vos 5. Rimtas galvosūkis, kurį turiu išspręsti iki gruodžio 20 dienos. Any ideas?

• Camper & Nicholsons iliustracija.

Pabėrus truputį pipirų LBS suvažiavimui, galima pabarstyti aštresnių prieskonių ir po savaitės vykusiam Lietuvos klubinių regatų taurės renginiui. Jei pirmajam trūko laisvumo, tai antrajam – taisyklių paisymo. Abu sujungus būtų aukso vidurys, bet kur jūs matėt aukso vidurį? Jei ir būna, tai nuobodus.

Kai rimtais ir opiais klausimais surengti seminarai prasideda alumi, o per pertraukas galima išgerti ir šio bei to stipriau, nenuostabu, kad kartais pranešėjams tenka prašyti dėmesio ar raminti, net ir negausią publiką.

Nenuostabu, kai pirmoje dalyje pats buvęs pranešėju, trečioje dalyje žmogus jau laido replikas iš galo.

Nenuostabu sulaukti ir kvailų ar ne į temą replikų. Bet sunku suprasti, kodėl žmogus prisipažįsta esąs kvailys ir nori užduoti, kaip pats sako, kvailą klausimą. Į tokį net nebandyčiau atsakyti.

Bet „buriuotojai daug pakelia“, nesąmonių ir muštynių nebuvo (o yra tekę matyti, tik kituose renginiuose), vakarinėje dalyje, išvykus oficialiems asmenims (čia turėtų būti jaučiama ironija), liko ne tiek jau ir daug seminaro dalyvių.

Šventosios uostas laukia

Atmetus šiuos ir dar kelis nesklandumus (pvz.: praleidau progą patylėti), ką išgirdome Šventojoje klubinių regatų taurės seminare, kurio pagrindinės temos buvo Šventosios jūsų uostas ir praėjusio sezono apdovanojimai?

Svarbiausia žinia: Šventosios uostas jachtas priims. Ne toks, kaip įrašo iliustracijoje (o norėtųsi), bet uostas bus. Ne naujiena, bet smagu ją tete-a-tete išgirsti  iš Klaipėdos uosto vadovybės.

Gal ne birželio 1 dieną vyks atidarymas (visgi trečiadienis) kaip anksčiau planuota, gal diena kita vėliau, bet atplauksiančių buriuotojų lauks vaišės.

Žinoma ne vaišės svarbiausia buriuotojams. Patys elementariausi jų reikalavimai uostui: klampės — ne žiedai, veikiantys dušai ir tualetai, elektra, nedidelis mokestis ir saugi navigacija.

Atrodo, visa tai bus. Tačiau jei dar kažko norit – šiemet nesvajokit. Pavėlavot savo seminarus su pasiūlymais rengti – šiemet uosto planuose ir darbuose pakeitimų nebus.

Bet galimi tolimesni pakeitimai. Žinoma, jei uostas pasiteisins. Nes šią vasarą vartus atversiantis (kursyvas čia ne be reikalo) uostas gali juos greitai ir užverti, jei nepateisins lūkesčių. Buvo leista suprasti, kad šiųmetinė uosto idėja yra pilotinis projektas. Jei pasiteisins, bus vystomas toliau.

Racionalus požiūris: kam statyti uostą, kurio niekam nereik?

Apdovanojimai ir pagyros

Kita svarbi seminaro žinia: klubinių regatų taurės įskaitoje bus dar dvi regatos – Pilies uosto ir S.Marcinkevičiaus atminimo. Iš viso įskaitoje – 9 regatos.

Kai kurios tos pačios, kurios yra ir Lietuvos jūrinių jachtų čempionato įskaitinės regatos. Buriuotojai mėgsta pasipešti tarpusavyje ir ieškoti bėdų ten, kur jų nėra, o neradę susikurti, tad sezonui startavus žiūrėsim, kaip šios dvi įskaitų lenktynės derės.

Dar svarbi naujiena – LKRT „turistinė“ grupės balai ir rezultatai bus apskaičiuojami pasitelkus naujausias technologijas. Tikrai naujausias – programa tam kuriama. Bet tai plati tema ir gal kitam įrašui.

Na ir žinoma, viso renginio „vinis“: apdovanojimai. Jų daug, todėl nevardinsiu. Informacija pasiekiama naujame regatų taurės tinklapyje, Minijos jachtklubo puslapyje ir jachtų „Tojana“ ir „Piranija“ svetainėse.

Bet pasigirti galiu: vieną etapą su antrą kartą LKRT taurę laimėjusia jachta „Baraka“ plaukiau ir aš. Yra ir mano indėlis prie pergalės, nors ir nedidelis.

O mano nuotrauka „Šypsokitės, tuoj išskris paukštukas“ (iš 2010 metų sezono „prišaudymo“) fotografijų konkurse buvo pripažinta šmaikščiausia.

P.S. Įrašo pavadinimas ir nuotrauka su įrašu tiek susiję, kiek kai kurių žmonių šnekos teminiuose renginiuose su renginio tema – lyg ir į temą, bet ne visai. Arba tiek pat, kiek kai kurių žmonių šnekos po renginių. Ir nuotrauka, ir šnekos turi teisę gyventi.

P.P.S. Laikantis išgalvotos tradicijos, tai buvo pionieriška ataskaita. Netrumpa.

Kas katinui uodegą pakels, jei ne jis pats. Tautosaka.

Kiečiu „Ant bangos“ tinklaraščio skaitytojus balsuoti už mano buriuotojiškam konkursui atrinktas nuotraukas.

Viena jų, kurią matote viršuje, buvo pasirodžiusi ir kaskart atnaujinamoje konkurso rengėjų tautos balso skiltyje.

Žiūrovų simpatijos keičiasi – va Tojana.lt rodo kitas nuotraukas, tarp kurių yra maniškė.

Balsavimo procedūra tokia: išsirenki tris geriausias nuotraukas, joms skiri taškus (I vieta – 3 taškai, II vieta – 2 tšk., III v. – 1 tšk.) ir siunti nurodytu el. paštu: bitlas@minija.com.

Išpaikintam Like ir Vote mygtukų tokia balsavimo procedūra atrodo kerėpliškai griozdiška.

Ir pats turiu minčių porai konkursų „Ant bangos“ (ir net prizų turiu), bet kol neradau, kaip procedūrą supaprastinti iki mygtuko paspaudimo, todėl nenoriu kvaršinti galvos internautams.

Šiame konkurse, be to, gaunasi atviras balsavimas. Iš pirmo žvilgsnio gerai – kliūtis balsuoti už save. Iš kitos pusės: nenoriu, kad kas žinotu, jog aš, pavyzdžiui, Nikon simpatizuoju labiau nei Canon ar atvirkščiai.

Ir nepaisant to, vis tiek kviečių balsuoti už mano nuotraukas. Žinom, kaip Bitlas konkursuose mėgsta juokauti: „Komisija korumpuota“. Aš ne korumpuotas, neišmokau kyšių imti ir duoti, bet jei kas nors el. laiškais už mane…

Pro objektyvą fiksuodamas kasdienybę niekada nesakiau, kad mano nuotraukos idealios – daug metų dirbau kartu su fotografais asais ir numanau, kas yra gera fotonuotrauka. Aš tik įamžinu tai, kas rūpi man ir džiaugiuosi, jei pavyko geriau, nei vidutiniškai.

Faktas: nuotraukos gerėja, bet tobulėti dar yra kur.

Bet nesiveržiu dalyvauti nuotraukų konkursuose. Slapta viltis ką nors laimėti visuomet yra, tik objektyviai vertinant šansų nedaug. Tai ko vargti?

Atrinkinėti geriausias nuotraukas yra atsakingas ir labai nelengvas darbas. Ir žiauriai subjektyvus. Nuotraukoje užfiksuotas įvykis, žmonės, vietos, jos autoriui gali būti svarbūs, įdomūs, gražūs ir jis rinks šią nuotrauką kaip geriausią. Net jei kadras ryškiai ne fokuse.

Konteksto nežinančiam, tačiau „akį turinčiam“ profesionalui tokia nuotrauka tebus eilinis šlamštas iš kasmet milijardų pripleškinamų.

Objektyvi priežastis nedalyvauti konkursuose.

Stipresni nei aš fotografai sako, kad visgi šūdo nemalu ir drąsiai galiu dalyvauti vietiniame konkurse, tad jų įkalbėtas paskyriau sekmadienį nuotraukų peržiūrai.

Kai tiek laiko sugaišti ieškodamas geriausių, prisimeni sau duotą pažadą: vos sukėlus nuotraukas į kompiuterį, ištrinti šiukšles ir iškart parinkti kelias pačiausias, — taip vėliau vargo mažiau bus.

Taigi, mano nuomone geriausios mano nuotraukos iš 2010 metų sezono. Tie, kas sekė „Ant bangos“ tinklaraščio fotoalbumą, jas greičiausiai jau bus matę.

Ne visos mano atrinktos yra konkursinės — kad jautruoliams nekiltų pagunda verkti dėl per didelio kiekio, iš internetan sukrautų atrinkau kelioliką (konkurso sąlygos kiekio nereglamentuoja). „Laimingosios“ išsiųstos vertinimo komisijai.

Beje, apie komisiją. Iš visos pagarbos kiekvienam jos nariui atskirai (savo srityje jie žinovai, kai kurie – tikri asai), surinkti draugėn atrodo keistokai. (Ir kaip bus renkama daugiausiai žiūrovų simpatijų sulaukusi nuotrauka?)

Kai konkursų rengėjai yra komisijose, panašu į atvejus, kuomet treneriai dar ir varžybų teisėjais dirba. Kur dingsi iš skurdumo.

Aišku, kai aš rengsiu kokį konkursą, irgi save paskirsiu komisijos nariu ar net pirmininku. Ir tuomet visi galės priekaištauti: o pats ką anuomet rašei, a? Bet toks mano pasirinkimas.

P.S. Įrašo iliustravimui specialiai rinkausi ne savo nuotrauką. Pažiūrėjus aišku – kodėl.