Posts Tagged ‘Kruzenshtern’

Geroje kompanijoje geros kalbos. Praėjusio penktadienio vakarą Pilies uostelio kavinėje su senu geru bičiuliu Justinu apie burlaivius ir piratus pašnekėjome.

Ir prisiminiau savo pažadą „Ant bangos“ aprašyti Klaipėdoje viešėjusio burlaivio „Kruzenshtern“ denyje nugirstas istorijas.

Prisiminiau, o pačios istorijos jau ir išgaravo. Vieną tik tiksliai pamenu – ir barko kapitonas ir trečiasis šturmanas paneigė mano vieną girdėtą ar nuskaitytą legendą.

Pasakojama, kad naujokus jūreivius bocmanas vydavo į pačią stiebo viršūnę – pasižiūrėti, kas ant klotiko užrašyta. Neva ten laivo statybos metai, statykla ar dar kažkas parašyta.

Klotikas – tai tokia stiebo topo „kepurėlė“, aukščiau kurios yra tik dangus.

Ne, sakė rugsėjį uostamiestyje kalbinti jūrų vilkai, niekas iki klotiko, esančio 51,3 metro aukštyje, naujokų neveja. Bet užlipti jiems tenka – bures pakelti ar nuleisti čia reiškia apie rėją nurišti-surišti. Ne, nėra čia technikos, kuri bures į rėją įvyniotų, jei burių prie rėjų kas nepastebi, reiškia gerai jas jūreiviai suvyniojo.

Jei niekas nepasikeitė, tai stiebai bus tokio pat amžiaus, kaip ir korpusas (ir dar daug laivo dalių) – gimę 1926 metais Vokietijoje ir po Antrojo pasaulinio karo atitekę CCCP kaip reparacija.

Ne taip seniai takelažas nukentėjo per audrą Bermudų trikampyje – buvo lūžusi fokstiebio viršūnė. Apie šį įvyki jūrininkai pas juos svečiuojantis daug nepasakojo. Bet savo burlaivio tvirtumu kapitonas Michailas Novikovas įsitikinęs.

Jei kada nors laivas ir bus nurašytas kaip nebetinkantis plaukioti, tai jau tikrai ne dėl korpuso. O visos kitos dalys pakeičiamos.

P.S. Ne, nebuvo jokios mįslės.

Suvulgarinau iki primityvumo. Ne viskas taip paprasta, kaip aprašiau. Nebūna taip, kad jachtos škiperis pakalba su burlaivio kapitonu ir burlaivis atplaukia į jachtos uostą. Taip, jie kalbasi, kvietimas nuskamba, bet vien to neužtenka.

Vieno didžiausio pasaulyje barko „Kruzenshtern“ vizitas Klaipėdoje rugsėjo 5-6 dienomis įvyko nuveikus daug paprastam žmogui nematomo darbo.

Žodinį kvietimą iš uostamiesčio mero (sako, kadais su „Rėja“ buriavęs) burlaivio kapitonas gavo praėjusiais metais vienoje konferencijoje Stambule. Po to savivaldybė siuntė oficialų kvietimą barko savininkui – Baltijos žuvininkystės valstybinei akademijai.

Ir jau kai buvo aišku, kad burlaivis atplauks, prasidėjo daug techninio darbo – savivaldybė siuntė raštus uosto direkcijai su prašymu atleisti burlaivį nuo rinkliavų (jų uoste yra bent kelios atplaukusiam laivui).

Toliau sekė prašymas „Klasko“ kompanijai suteikti nemokamai vilkikų paslaugas, prašymas KLR neimti mokesčio už krantinę ir švartuotojus.

Teigiami atsakymai – ir miesto valdžia beveik ištesėjusi pažadą, kad burlaivio stovėjimas uoste burlaiviui bus nemokamas.

Tokia praktika visuose uostuose, kurie gerbia senuosius burlaivius ir supranta, kad daugiau naudos nemokamai prisivilioti tokius laivus, nei imti iš jų mokestį.

Norėdamas įplaukti į Klaipėdos uostą ilgesnis nei 20 24 metrų ilgio laivas privalo kviesti locmaną ir plaukti su juo (viena išimtis – Klaipėdos universiteto burlaivis „Brabander“). O už locmaną reikia mokėti ir, pasaulinė praktika, tai daro laivo agentas. Negali nei uostui, nei tiesiai locmanui mokėti.

Laivų agentų daug, savivaldybė skelbia viešą konkursą, renka laimėtoją, moka jam pinigus, šis – locmanui, ir pastarasis atlydi bei išlydi burlaivį.

Viskas, dabar jau tikrai nemokamai burlaivis Klaipėdoje švartavosi.

Tokia tvarka bendrais bruožais. Gal kur ne esminę detalę praleidau (ar esminę – pataisykit, žinovai) ar ne viskas preciziškai tikslu, bet principas toks.

Visą sąmoningą gyvenimą buvau įsitikinęs, kad vaikystėje Klaipėdos kanale (taip vietiniai vadina uosto farvaterį) esu matęs burlaivį „Kruzenshtern“. Brolis ir Osvaldas (b.j. „Lietuva“ kapitonas) mane beveik įtiko, kad anuomet tai galėjo būti tik kitas panašaus dydžio burlaivis, greičiausiai „Mir“.

Jų argumentų man gal ir nepakaktų (mano atmintyje toks vaizdas kaip nuotraukoje, tik iš Kuršių nerijos, Smiltynės jachtklubo, pusės), bet keturstiebio barko „Kruzenshtern“ (Барк «Крузенштерн») kapitonas Michailas Novikovas patvirtino, kad paskutinį kartą laivas Klaipėdoje lankėsi gal prieš 35 metus. Išvaizdos jaunas, pražilusiais smilkiniais vyras tuo metu gal ir nevadovavo laivui, bet tikrai žino jo istoriją.

Ir jei ne šio kapitono gudrybė, „Kruzenshtern“ ir dabar nebūtų į Klaipėdą atplaukęs – burlaivis po ilgų kelionių grįžta namo, į Karaliaučių. Aukščiausia laivo vadovybė krante aiškiai pasakė: „O ko į Klaipėdą?“. Bet kapitonas paaiškino ko ir, svarbiausia, sugalvojo kaip. Dėl visą ko nutylėsiu kapitono gudrybę, kurią išgirdę, kvatojome kapitono svečių kajutėje.

Į ją kaip svečias patekau kartu su abiem Kudzevičiais ir jachtos „Lietuva“ kapitonais – Steponu ir Osvaldu, pastarojo šeima. Nes be tiesioginio kontakto, be Osvaldo ir Michailo pašnekesių ir kvietimų įvairiose „Tall Ship Race’s“ regatose ar tiesiog uostuose, taip pat nebūtų „Kruzenshtern“ atplaukęs į Klaipėdą.

Žinoma, ne vien Osvaldas, dar yra burlaivių patronas Kipras, o ir Klaipėdos meras, pažadėjęs (ir pažadą tesėjęs) „Kruzenshtern“ nemokamą stovėjimą, bei daugelis kitų vienaip ar kitaip su jūrą susijusių žmonių, prisidėjo prie to, kad šis ir tokie laivai atplauktų į Klaipėdą.

Michailas pasakojo, kad atplauktų į Klaipėdą dar ir dar. Ir patogu, ir ne visai tai, kad barko namų uostas yra Karaliaučius (sovietmečiu buvo ir Ryga, ir Talinas), bet sugalvoti priežastį, ko senovinis burlaivis galėtų atplaukti į Klaipėdą galimą, reikia tik tokius projektus įgyvendinti. Šis vizitas įrodo, jog tai įmanoma.

Tą patį sekmadienį Klaipėdoje buvo tikras burlaivių savaitgalis – svečiavosi švedų tristiebis, į savo vietą grįžo „Meridianas“. Tik apie tai – kitą kartą. Kaip ir apie įdomias istorijas iš „Kruzenshtern“ kapitono svečių kajutės ir trečiojo šturmano lūpų.

„Kruzenshtern“ namo išplaukia pirmadienį, 09.05.