Posts Tagged ‘Kuršių marios’

Burlaivio “Brabander” kapitonas Valdemaras Vizbaras teisingai sakė: Kuršių marios yra meteorologinė laboratorija. Čia per trumpą laiką gali pamatyti kone visus gamtos reiškinius.

Trečiadieninės “Pavakario regatų serijos” (ne, tai jokios oficialios regatos – taip sutampa, kad žmonės vienu metu išplaukia, na ir pasivaržo ta proga) dalyviai tuo įsitikino patys: prie vieno žalio farvaterio ženklo jie vos gaudė vieją, kai prie kito, gerokai tolimesnio raudono farvaterio ženklo (visi skubėjo būtent į tą, 3 numeriu pažymėtą), vos matė vieni kitus.

Lietus (arba, kaip perspėjo anądien per TV bičiulius ir buriuotojas Naglis Šulija “tikra vasariška liūtis”), vėjo šiaušiami purslai, debesų užtraukto dangaus prietema ir dar balažin kas – nedaug trūko iki “Baltojo škvalo”. Bet buvo paprastas, “lietuviškas Kuršių marių vasarinis”. KMR vulgaris.

Mariose prie Kiaulės nugaros sutikti žvejai, tie, kas nepabėgo (ar negalėjo), į klausimą “Kur mes esame” (nes galėjai ir pasiklysti nžinodamas, kur esi), tikriausiai būtų atsakę: “Jachtoje”. Ir jie būtų teisūs.

Tie, kas galvojo ramiai su šortais ir marškinėliais paburiuoti šiltą vasaros vakarą, greitai įsitikino, kad mokslininkų apskaičuota tikimybė sušlapti per lietų yra… na, didelė.

Bet būtumėt jūs matę visų jų akis jau sugrįžus į krantą – jie visi buvo laimingi, patenkinti, linksmi ir džiaugėsi kaip vaikai, pasipliuškenę po balas. Va čia tai poilsis po darbų!

P.S. Nuotrauka viršuje daryta akivaizdžiai prieš patį škvalą kelios ekimirkos. Nes kaip visada: įdomiausių momentų nėra kaip ir kam fotografuoti.

Kiek anksčiau nei ketinau ir planavau, pradėjau buriavimo sezoną. Nepamenu, ar kada esu tiek anksti – balandžio mėnesį – buriavęs Lietuvoje.

Ačiū jachtos „Piranija“ škiperiui Audriui, pakvietusiam sekmadienį nuplaukti iš Juodkrantės į Klaipėdą.

Trumpa kelionė po burėmis – 18 jūrmylių pučiant silpnam vakarų vėjui tai lengvame rūke, tai skaisčiai šviečiant saulei tuščiose mariose ir pustuščiame Klaipėdos uoste – buvo geras „galvos prapūtimas“ po žiemos lašinių auginimo prie kompiuterio.

Pirmasis plaukimas, kaip ir pataria patyrę jūrų vilkai, buvo ramus, sausas ir geroje kompanijoje.

Mes nebuvome vieni – prasilenkėme su jachta „Samsas“, kuri, taip pat viena pirmųjų, kaip ir „Piranija“, nuleista į vandenį Klaipėdoje, skubėjo į savo „namų“ uostą – Minijos jachktlubą .

Yra laivų ir Klaipėdos jūrų uoste. Bet pasvarstėme: kokie krovos rekordai būtų, jai uostas būtų sausakimšas laivų, dar antra tiek lauktų reide, jei rekordais giriamasi jau dabar? ¹

Buvome trumpam „išokę į jūrą“ — tik švyst per vartus, garbės ratuką (ratas būtų bent iki Šventosios) net nepasiekus Priėmimo bojos ir atgal. Jūroje ir pietavome. Buvau pamiršęs, kaip greitai ataušta maistas denyje, o nuo šiol dar ir žinau: tarkuotas sūris pagardina plovą.

Pirmasis šiųmetinis krikštas jūroje buvo spontaniška Audriaus idėja jau pasiekus Klaipėdą.

Kaip ir idėja prie Juodkrantės – pabandyti įplaukti į Gintaro įlanką. Nevyko: dukart „sėdome“ prie 1,4 m gylio ir neberizikavome.

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo statistika pagal mano Garmin GPSmap 76 C

• Nuplaukta 18,4 jūrmylės
• Vien plaukiant prabėgo 4 val. 27 minutės
• Vidutinis greitis buvo 4,1 mazgo
• Maksimalus greitis (vis neatsisakau šio netikslaus GPS parodymo) – 8,8 mazgo

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo nubėgtas laivelio kelelis, kurį skaičiavo ir piešė tam skirta išmaniuko iPhone programikė:

Sekmadienio (2011.04.17) buriavimo nuotraukos – Picasa albume (prierašai prie jų papildo šį įrašą).

Kodėl medžioklės sezonas?

Nes kiekvienas medžios pagal savo norus ir galimybes: jūrmyles, mazgus, vėjus, pergales, uostus, seklumas, prizus, audras, štilius, draugus, undines…

Linkiu sau ir visiems!

—–

1Prie temos: Klaipėdos uoste kraunama anglis. Kelis šimtus metų tai buvo viena kasdienių prekių. Bet dabar, sako, buvo (yra?) ketinimų Klaipėdoje neleisti anglies krauti – kad dulkių nekeltų. Dabar madinga vasaromis visų miestų gyventojus gąsdinti padidėjusia „kietųjų dalelių“ tarša.

Kai visas pasaulis (perdedu) stebėjo vienutininkų regatos aplink pasaulį „Velux 5 Ocean“ startą, priimtas į jachtos „Piranija“ įgulą plaukiau iš Klaipėdos iki Nidos.

Puikus sekmadienis geroje kompanijoje buriuojant rudeninėmis Kuršių mariomis. Po beveik aštuonių valandų ir per jas nuplauktų beveik 30 jūrmylių kaista veidas, lyg saulėje įdegė. Vėjas, kurio sulaukėme už Juodkrantės, nugairino.

Saulės netrūko, nors spalis ne tas mėnuo Lietuvoje, kai galima buriuoti su šortais. Šalta nebuvo – smagu! Gal tik pirštinių norėtųsi šiltesnių. Siūlė mano širdis nusipirkti, bet protas neleido, paklausė patarimo: „Nori – nelygu reikia“. Protingas tas ar ta, kur sugalvojo vidines šturmės kišenių puses iškloti švelnia medžiaga – rankos, jei nešlapios, ten sušyla. Pirštinės pakentės.

O Nidoje navigacinis buriavimo sezonas jau baigtas: visos jachtos krante, „Piranija“ sekmadienį buvo vienintelė jachta vandenyje.

Bet mariose sezonas dar nesibaigęs – iki „Raudono žmogaus“ (Pervalkos švyturio) plaukėme netoli vienas kito su jachta „X’as“ (jie pasuko link Minijos (Mingės)), iš Klaipėdos iki Juodkrantės dar plaukė „Blue Bird“, prie Juodkrantės sutikome (neįžvelgiau pavadinimo) vieną kruizerį, pilną kompanijos ant denio, ir „Vegą“ su vaikais (abu plaukė į uostamiesčio pusę).

„Piranija“, kaip jos škiperis Audrius yra užsiminęs savo bloge, į Nidą skubėjo, nes ateinančią savaitę ketina pūsti gausiai ir „į nosį“, o „Piranija“ ketina dalyvauti „Paršelio regatoje“, todėl iš Nidos startuoti bus patogiau.

Kol kas prognozės rodo, kad nuo pirmadienio vėjas kasdien stiprės ir sekmadienį gali siekti 37 mazgus. Kaip ten bus, žiūrėsime atėjus metui. Į sezono pabaigą susigalvojau sau kaip patikrinti prognozių patikimumą, bet tai ilgas darbas, bus kitam sezonui.

Jau kelintą kartą pastebiu, kad rudenį be proto gražūs saulėlydžiai žvelgiant iš marių į Nidą. Vasarą tokių spalvų neteko regėti. Rasite tarp viso plaukimo nuotraukų, kartu su laumės juosta (vaivorykšte), kuri visa (retas reiškinys) į objektyvą netilpo.

P.S. Plaukimo track’ai, dyzelino kaprizai, atrastos seklumos ir kt. — „Piranijos“ puslapyje.

Du kartus šią savaitę plaukiau iki Juodkrantės ir abusyk švartavomės prie pietinio, arčiau „Ąžuolyno“, molo. Iš kitų buriuotojų kalbų buvau susidaręs neigiamą nuomonę, o patyriau, jog čia visai smagu.

Pučiant pietiniams vėjams (SW ar SE) tai puiki užuovėja, švartuotis paprasta ir vienam: lengvai nosį „prikabini“ prie molo, šoki į krantą su galiniu švartovu ir pritrauki laivagalį. Vėjas jachtos prie krantinės nespaudžia, ramu nakvoti.

Nežinia kaip būtų su kitų krypčių vėjais, ypač pučiant stipriam šiauriui. Svarstydamas apie vėjus, nejučiom pasvajoji, apie nuo jų užstojantį dar vieną molą. Tuomet tai būtų puiki marina ir tikrai galėtų vadintis jachtklubu.

Dabar užrašas „jachtų klubas“ yra šalia iškabos „restoranas“ ant namo prie molo. Taip suprantu, nei čia klubas kaip organizacija, nei kaip jachtų uostas. O gal klystu?

Ir kaip klubui, ir kaip marinai dar trūksta elektros, vandens ir WC. Visa tai yra, bet elektra ir vanduo atvesti tik iki „Stortebekerio filmavimo atliekų“ (cituoju Protingą Chamą) – plaukiančio baro „Kogas“ (nuotraukoje), o viešas WC yra biotualetas už keliasdešimties metrų automobilių aikštelėje (arba minėtame restorane ir čia pat esančioje žvejo užeigoje).

Tad nors ir nemokama, toliau nuo „Kogo“ (dabar buvo uždarytas – baigėsi sezonas?) esanti prieplauka tėra tik jachtų stovėjimo (švartavimosi) vieta. Tinka sustoti geru oru trumpam aplankyti Juodkrantę, bet juk norisi galimybės ir ilgesniam laikui apsistoti.

Šeštadienį vakare, kai Klaipėdą, pasakojo vėliau, dengė tirštas rūkas, Juodkrantės naktinės šviesos nuo molo priminė mažus ir jaukius Kroatijos miestelius su uosteliais. Tokiuose norisi pabūti ilgiau, o pabuvus, kada nors grįžti.

Rugpjūčio 1 dieną startuoja didžiausios Lietuvoje burlaivių varžybos – Kuršių marių regata. Jei niekas nesikeis, ar ne rekordinis dalyvių skaičius bus – 60. Senbuviai lai patikslina, ar yra buvę daugiau.

Yra didesnių? Ne. Tik Nemuno deltos burinių laivų regata „Marių burės“ lipa ant kulnų, kartą sukvietusios (tiksliai nepamenu) ar ne 54 ekipažus.

Bet į šią regatą niekas jachtų iš Kauno ar Vilniaus neveža (viena išimtis tik patvirtina taisyklę). Plaukia pajūrio ar pamario buriuotojai, o štai kiek jų susirenka.

Įsivaizduot tik, kiek KMR dalyvių būtų, jei ir visi suvažiavę, ir tie, kas čia nerungtyniauja, dalyvautų. Gal šimtas ar daugiau (yra jachtų, kurios plaukia abejose regatose).