Posts Tagged ‘Kuršių marių regata’

Man patinka, kai įrašo Ant bangos komentaruose gimsta idėja kitam įrašui.

Kol kas ji dar tik idėja, bet norint surinkti informacijos apibendrinimams, sukūriau anketą internete. Atsakykit, bet į komentarus neišsiplėskit, tam dar ateis eilė.

Anketą, tiesa, jau spėjo pakritikuoti draugai ir vienas buriuotojas, bet net suprasdamas, jog žmonėms sunku pasirinkti, jei variantų daugiau nei du, kol kas nieko keisti neketinu. Ir anketa — tik dalis visumos.

O jachtos „Vasara“ turiu tik tokią nuotrauką. Bet pagal plaukimo kryptį ji pirmauja!

„<…> negi II antros grupės nugalėtojai, nepralošę nė vienintelaičio etapo, nėra verti nors menkos pagarbos ir reklamos?“

Verti. Ta proga dar keletas skelbtų ir neskelbtų nuotraukų.

Praėjusią savaitę kaip niekad dažnai girdėjau klausimus ar nedalyvauju Kuršių marių regatoje (ne, nedalyvauju), kodėl (o todėl), su kuo plauki (su „Alcea“). Atsakymų į klausimus yra keli.

• Pirmasis – oficialus. Dalyvavęs „Tūkstantmečio odisėjoje“  išnaudojau savo atostogas. Ir daugiau buriuotojų dėl šios priežasties nedalyvavo KMR, o regatos rengėjai net manė, kad bus gerokai mažiau dalyvių dėl šios priežasties.
• Antrasis – pankiškas. Buvau šioks toks pankas, kuriam svarbu būti ne kaip visi, opozicijoje. Jei dauguma Lietuvoje buriuotojų KMR laiko pačiu svarbiausiu metų įvykių, tai aš būsiu tas, kuris mano kitaip (ką tos jūsų >250 jm per savaitę, kai jūroje per dvi paras tiek nuplauki). Opozicija nebūtinai reiškia kvailą priešgyniavimą, bet ši poza veikiausiai įtakota kitos priežasties.
• Trečiasis – tikrasis. Neturiu su kuo plaukti. Neturiu nei KMR tinkamos jachtos, nesu ir profas (kaip, tarkim Pauliuga), kurį kviečiasi kiti. O kai neturiu su kuo plaukti, tai ir vaidinu opozicionierių.

Visas šias nedalyvavimo priežastis galima anuliuoti vienu kontrargumentu: noro tik reikia. Daug „Ambersail“ plaukusių buriuotojų sėkmingai dalyvavo KMR, galimybių susirasti įgulą yra, o tąją pankišką priežastį išvis galima pavadinti beverte ir kvaila.

Bet (vėl pacituosiu, nes mėgstu) yra vat’, kaip yra, vat’.

Ne visada pavyksta pamatyti KMR startą, bet beveik visada – finišą (gal tik praėjusiais metais nebuvau, nes tuo metu buriavau Kroatijoje). Ir kiekvieną kartą Nidoje matant tą gausybę jachtų, o atplaukus vargstant ieškant vietos švartavimuisi, džiaugiuosi už pačią regatą, už šventę buriuotojams. Ir žiūrovams – pataisykite, jei klystu, bet pastaruosius kelerius metus vis daugiau renginių poilsiautojams Nidoje, nei būdavo tuomet, kai čia mokiausi.

Ak, beje, tada, kai mokiausi, ir teko beveik dalyvauti vienoje regatoje – plaukiau kelis etapus kaip neoficialus įgulos narys. Iš pradžių Pasaulio lietuvių žaidynėse, o po to KMR (tik niekaip neatseku, petersonas „Aušra“ dabar kas?).

Kaip ne KMR dalyvis negaliu kritikuoti regatos, kaip ne sportininkas – varžybų painiavos (man iki šiol yra mistika matavimai, protestai). Negaliu ginčytis su regatos vilkais, kurie sako, jog neliko anksčiau buvusios dvasios, negaliu prieštarauti ir naujokams, kurie džiaugiasi lyg vaikas, radęs blizgutį.

Aišku viena - KMR iki šiol yra svarbiausia Lietuvos regata. Kitų regatų, naujų regatų („Žalčių karalienė“, „Marių burės“, Klubinių regatų taurė) nevadinčiau alternatyviomis, jos tiesiog yra dar vienos varžybos, taip pat svarbios ir pagyvinančios buriavimo kalendorių.

Tad Nida, bent jau rugpjūčio pirmąją savaitę, pelnytai gali vadintis Lietuvos buriuotojų Meka. Šiemet čia, nors ir epizodiškai, bet per KMR buvau atplaukęs jachta (ačiū, Jonuk, už paryčiais priimtą švartovą) – plukdžiau šnicelius turistus iš Šveicarijos (niekam V etape nesutrukdžiau?). Ir dėl jų, ir todėl, kad teisingai nesusiplanavau (pats kaltas) savaitgalio (teko skubėti atgal į Vilnių, ačiū, Osvaldai, už pavežėjimą), KMR šventę mačiau tik epizodiškai.

Gal ir nesijaučiau savas, bet vis tiek dalyvavau šventėje. Ir eilinį kartą bandžiau įamžinti tai, ką matau. Kaip pavyko – spręsti jums.

Renginių ir įspūdžių iš praėjusio savaitgalio daug, tad jei viską sudėsiu, išeis ne įrašas, o paklodė, dėl to bandysiu būti lakoniškas.

Ambersail. Įgulų susitikimas ant jūros kranto (nors ir nežinia kodėl surengtas Nidoje, o ne Klaipėdoje, kur dauguma buriuotojų susirinko prieš KMR varžybas), buvo įdomus: vakarienė malonioje kompanijoje žvelgiant į saulėlydį.

Nida. Tiek aš jos ir temačiau, bet ačiū klasiokams už nakvynės rūpesčius.

Targa. Kateris iš pažiūros negreitas, bet šiaušia kaip uraganas – susitranzavome jį Nidoje ir Klaipėdoje buvome po valandos, mano GPS rodė maksimalų momentinį 38,1 mazgo greitį.

Smiltynės jachtklubas. Visada smagu ateiti ten, kur pirmą kartą savarankiškai pradėjau buriuoti, o dar smagiau, kai ten verda gyvenimas, nors ir nespėjau pamatyti visų, kuriuos norėjau.

Netikėtumai. Besibaigiant „Anties“ koncertui „Piranijos“  kepas Audrius pakvietė jo jachta plaukti pažiūrėti fejerverkų (stebėjome juos Pilies uoste, šaudančius tiesiai virš galvos) ir praplaukti šalia burlaivių.

Pilies uostas. Matyti tiek jachtų Pilies uoste ir prie Danės krantinių yra tikras džiaugsmas, bet jei tai būtų kasdien, tai kuomet jos buriuotų?

Idėja. Ne nauja ir ne mano – norint tiek senovinių burlaivių matyti kasdien Danės krantinėje, Klaipėdos miesto valdžiai užtektų leisti laivuose įsirengti butus, privesti prie krantinių komunikacijas ir atleisti juos nuo mokesčių, kaip yra Stokholme ar Kopenhagoje.

Burlaiviai. Aš gal perdegiau jų belaukdamas, gal minia buvo per didelė ir vaikščioti daug reikėjo per visas krantines, gal dar kažkas (tiksliau, kiti renginiai ar reikalai), bet tokio džiaugsmo kaip 2003 metais Rygoje nebuvo.

Klaida. Nepiktai nusišypsokim į ūsą: į Klaipėdos uostą atplaukę burlaiviai ir jachtos ne pastatytos (angliškai built) kažkelintais metais, o bulitintos

Kepurės. Jūreiviškos, kapitoniškos (rusiškas terminas фуражка tikslesnis) – Jūros šventėje tokias bet kas maukšlinosi ant galvos nusipirkęs, tad štai jums atsakymas, kodėl aš tokios nenešioju.

KMR. Startas pavėjui, o dar burlaivių fone – įspūdinga, ypač gražiai atrodė „Tojanos“ ir „Marius BMW“ tautiški spinakeriai.

„Blue Bird“. Nepykite, vyrai, kad el.laišką perskaičiau tik grįžęs į Vilnių, nors galėjome ir susitikti Smiltynės jachtklube.

Pasilabinimas. Jei su kuo nors nepasisveikinu, tai ne todėl, kad esu nosį pakėlęs, o tikrai nematau, nėra akių kontakto, neatpažįstu, nepastebiu.

Minija. Pora valandų toli nuo miesto šurmulio (ir pabėgus iš perpildytos Klaipėdos) Minijos jachtklube buvo tikra atgaiva, į Vilnių nesinorėjo grįžti dar neišvažiavus iš ten.

Pirmadienis. Kaip ir nemaža dalis Lietuvos gyventojų, tuo metu, kai didieji burlaiviai ir daugybė jachtų išplaukė į jūrą džiugindamos akis, aš prisidėjau prie Lietuvos BVP – dirbau.

Nuotraukos. Kai fotomėgėjas bando žaisti su gudresnio nei jis fotoaparato funkcijomis (pavyzdžiui, išlaikymu), gaunasi šūduva, bet kelis kadrus pavyko užfiksuoti: burlaiviai, KMR startas, savaitgalio beleberda (Kuršių marios), o geresnių ieškokite, pavyzdžiui, Minčių krioklyje (atskirai veidai ir laivai).