Posts Tagged ‘lėktuvnešis’

Buvau kiek primiršęs šią rubriką, kurią prisipažinsiu, nusižiūrėjau iš Radiocool.lt. Tad pristatau dar vieną įvairenybių rinkinuką, užsilikusį mano juodraščiuose. Šįkart be burlaivių.

Ne tai, ką manote

Netikėkite savo akimis – šis laivas neskęsta ir jokia čia katastrofa. Taip barža (?) „De Bouganville“ išpila krovinį – prasiskečia ir viskas tik šmurkšt ir jūros dugnan nubyra. Nuotrauka daryta Australijoje, šalia statomo Sidnėjaus jūrų uosto krovininių terminalo. Keista, kodėl toks principas panaudotas, negi ne paprasčiau padaryti atveriamą dugną, kaip baržose, kokių ir Klaipėdoje besidarbuojančių galima pamatyti. Bet jei jau toks laivas yra, matyt tokio ir reikėjo.

Danijoje neliks ledlaužių?

Valstybinė Danijos ledlaužių tarnyba gali būti uždaryta, o jei reikės ledlaužio, kiekviena laivybos kompanija pati juos turėtų samdytis. Nes Danijoje manoma, kad dabartiniai laivai turi pakankamai galingus variklius ir korpusus pralaužti ploną ledą, o šylant klimatui, šioje šalyje vis mažiau reikia ledlaužių paslaugų.

Danija turi tris ledlaužius (nuotraukoje): „Thorbjorn“ (statytas 1980 m.), „Isbjorn“ (1966 m.) ir „Danbjorn“ (1965 m.). Nuo 1965 metų Danijoje buvo tik 7 šaltos žiemos, kuomet uostuose prireikė ledlaužių, paskutinį kartą – 1996 metais.

LEGO lėktuvnešis

Vyrai – dideli vaikai, tai ir jų žaislai dideli. Argi ši nuotrauka nepatvirtina šio posakio? Čia jums ne „makdonaldiniai“ LEGO rinkinukai, čia ui kiek reikėjo kantrybės ir kruopštumo tokį laivą surinkti. Galite pažiūrėti daugiau nuotraukų. Apie suaugusių vyrų žaidimus LEGO kaladėlėmis daugiau Grumlinas išmano, įdomių ten dalykų rasite.

Žmonių fantazijoms ir išradingumui, atrodo, nėra ribų. Šįkart keistenybių ir įdomybių apžvalgoje nėra burlaivių, bet yra du unikalūs laivai – vienas jau legenda tapęs, kitas taip niekada ir nepastatytas. Ir abu jie tiesiosgiai susiję su ledu. Nesušalkit skaitydami

Lėktuvnešis… iš ledo

Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus išgyvenęs britų žurnalistas ir šnipinėjimo specialistas, konstruktorius ir išradėjas Geoffrey Nathaniel Pyke 1942 metais buvo pasiūlęs milžiniško lėktuvnešio projektą kodiniu pavadinimu „Habakkuk“.

Lėktuvnešis turėjo būti įspūdingo dydžio: 610 metrų ilgio, beveik 2 milijonų (!) tonų vandens talpos ir galėjo plukdyti 200 žvalgybos lėktuvų bei naikintuvų. Laivo dydis nebaugino išradėjo, juk jis turėjo būti statomas iš jo paties išrastos medžiagos — „paikrito“ (pykrete). Tai mišinys iš sušaldyto į ledą vandens ir medžio drožlių.

Fantastinį (ar fantastišką?) laivą jo autorius siūlė statyti Kanadoje, o vėliau jis būtų dalyvavęs Šiaurės Atlanto kovų arenoje. Laivą 7 mazgų greičiu turėjo plukdyti 26 į korpusą įšaldytos motorinės gondolos, projekte lėktuvnešis turėjo 10 hermetiškų skyrių, kurios suprojektuotos patalpos lėktuvams, degalams, šaudmenims ir įgulai.

„Habakkuk“ išradėjas didžiavosi savo kūrinio nepaskandinamumu – 10 metrų (!) storio „paikrito“ korpusui nebaisios jokios torpedos ar priešo laivų patrankų sviediniai. Vienintelis laivo priešas – šiluma, todėl jis galėjo plaukioti tik Šiaurės Atlante, be to, laive turėjo nuolat veikti šaldymo įranga.

Kaip ir daugelis kitų ne mažiau fantastinių karinių projektų, šis nebuvo įgyvendintas. Nors autorius buvo sukūręs plaukiantį modelį, amerikiečiams idėjos įgyvendinimas pasirodė per sunkus, britams – per brangus.

„Habakkuk“ charakteristikos:

• Ilgis – 610 m,
• Vandens talpa – 1 800 000 tonų,
• Ekipažas – 3 590 žmonių,
• Greitis – 7 mazgai,
• Ginkluotė:
• Savigynos pabūklai – 34-144 mm,
• Lėktuvai – 200 vienetų.

Sovietų pasididžiavimas taps viešbučiu

Pirmąjį pasaulyje atominį ledlaužį „Lenin“ numatoma šią vasarą pastatyti Murmansko laivų prieplaukoje bei atidaryti jame muziejų ir viešbutį su prabangiais ir verslo klasės numeriais, restoranu, sporto ir sveikatingumo kompleksu, konferencijų sale ir verslo centru.

Bene įdomiausias būsimo viešbučio-muziejaus eksponatas bus specialus postas, iš kurio bus galima apžiūrėti reaktoriaus skyrių.

Ledlaužis „Lenin“ buvo pradėtas statyti Leningrade 1956 metų rugpjūčio 24 dieną, 1957 metų gruodį jis buvo nuleistas į vandenį, o po dvejų metų pradėtas naudoti.

Ledlaužio ilgis – 134 metrai, plotis – 27,6 metrai, vandentalpa – 17 810 tonų. „Lenin“ eksploatavimas baigtas 1989 metais nes per visus tarnybos metus nuo ledo trinties susidėvėjo ledlaužio korpusas. Per 30 darbo metų Šiaurės jūrų keliu ledlaužis nuplaukė 654 400 jūrmylių, iš jų ledynuose – 563 600 jūrmylių.