Posts Tagged ‘Liepoja’

• Nekantriems: aprašomo įvykio nuotraukos Picasa albume.

Praėjusį ketvirtadienį bičiulio Bitlo skambutis iškėlė hamletišką klausimą: esu kviečiamas padėti parplukdyti jachtą iš Ventspilio savaitgalį – ar noriu? Žinoma noriu! Bet esu sutaręs plukdyti žmones Kuršių mariose su viena iš Aurelijaus jachtų. Ką daryti? Jūra ar Kuršių marios? Sportinė nauja jachta ar švediškas mano amžiaus kreiseriukas?

Noriu į jūrą, bet susitarimo turiu laikytis. Desperatiški skambinimai telefonu, kas galėtų mane pavaduoti ir, kai jau atrodė, kad viltis prarasta, ačiū Darijui, mane pavaduos Vilius. Telefonu suderinam detales, susikraunu burmaišį kelionei ir penktadienį po pietų su Algeliu judame Klaipėdos link.

W į nosį

Pakeliui Kaune pasiimam Pauliugą – plauksime trise. Su Pauliuga mes gi dar neseniai plaukėme paskutiniajame „Tūkstantmečio odisėjos“ etape, abejų akyse ta pati nuostaba: Ir tu čia?. Bet gera kompanija smagu, ir nespėjam mirktelti, kaip pasiekiam Klaipėdą, Pilies uoste persėdam į kitą automobilį ir riedame į Latviją (ne taip svarbu, kodėl tokia logistika), Venstpilį (keliai geri, mašinų nedaug) pasiekiame ką tik saulei nusileidus.

Štai ji, jachta, kurią turėsime į Klaipėdą parplukdyti – sportinė Archambault A35 (35 pėdų) pavadinimu „Jigy Jigy“. Ir ankstesnė šios jachtos savininko jachta buvo originaliu pavadinimu „YOMAYO“.

Keičiam sportines 3DL bures į turistines. Ne į varžybas gi plauksim, tik namo. Mane dar į stiebą (naktį!) įkėlė – reikėjo pasiimti ten pasimetusį vieną falą. Per kelias valandas ramiai, neskubėdami pasiruošiame ir apie 2.30 val. nakties paliekame Ventspilį.

Pučia vakarų maždaug 15-20 balų mazgų vėjas, didžiausios bangos siekė gal 1,5 metro. Grotą jau buvome surifavę, bet plaukiant prieš vėją aštriu beidevindu ir prieš bangą gerokai kočioja. Einu miegot, nes batareikos nusėdo. O jau 6 ryto į vachtą prie rumpelio. Prasidėjo smagioji dienos dalis – žaisti su bangomis. Ne nuo visų bangų pavyksta gražiai nusileisti, jachtos nosis dunksteli į priešingą bangą, ši persirita per denį, gauname purslų (nepykit, chebra, netyčia, žinau, kaip smagu yra geru oru kokpite snūduriuoti).

Liepoją pasiekiame truputį po pietų. Įplaukus pro pietinius vartus viduje matome kažkokio paskendusio laivo stiebus. Dar praėjusių metų pavasarį jų čia nebuvo. Gal čia tas laivas, kurį lietuviai plukdė iš Švedijos ir po sudužimo basi glaudėsi ant molo?

Jachtos ir pankrokas

Jachtų marinoje mus pasitinka stiebų miškas – čia sustojusios regatos „Baltic Sprint Cup“  dalyvės. Jachtų gerokai mažiau, nei esu prieš porą metų matęs Klaipėdoje. Čia nėra ir moterų įgulos jachtos „DHH Cross-Match“, kurios kapitonė Sabine Juettner-Storp žuvo antrajame regatos etape.

Visgi jachtų daug ir visos vietos prie krantinės užimtos, tad švartuojamės kairiu bortu prie jachtos su Didžiosios Britanijos vėliava. Vidutinio amžiaus kapitonas perspėja, kad anksti išplauks į Klaipėdą. Nuraminame, kad ir mes anksti ten plauksime, tad atsišvartuojant nekils bėdų. Netoliese prisišvartavusi lietuviška jachta „Vakarė“ (sveiki, bičiuliai, malonu jus matyti). Štai jiems kils bėdų sekmadienį atsišvartuoti – prie jų borto prisirišusios dar trys jachtos, viena jų iš Kanados. O mūsų „Jigy Jigy“ taip prišvartuota, kad dėl savo dydžio ir formų yra nepatogi kitoms jachtoms švartuotis. Jau vėliau, vakare, lenkų dvistiebė medinė jachta, matyta dar Ventpsilyje, švartavosi ne prie mūsų, o padidino „Vakarės“ kaimynių skaičių.

„Vakarės“ keleiviai mus kviečia prie jūros. Baikit juokus, mes ką tik iš jos, mums mieliau pabūti jachtoje ar marinoje. Taip ir prabuvome pusdienį, nes apžiūrėti regatos dalyvius tikrai buvo įdomu. Ir latvaites, kurių pakrantėse tiek gražių vaikštinėjo, jog tikrai gaila, kad Klaipėdos marinos yra ne miesto centre, prie jų taip laisvai nepavaikščiosi, kaip Liepojoje.

Mes vakare nuėjome link jūros. Tie patys „Vakarės“ keleiviai reklamavo kažkokią „Tele2 Beach Party“  kurioje turėjo groti „MUMIY TROLL“, LAID BACK (kitų pavadinimai, išskyrus HAPPYENDLESS, man nieko nesako). Kažkoks vietinis muzikos festivalis, apie kurį prieš plaukdami nežinojome. Mes apskritai manėme atplauksime į Liepoją, palįsime po dušu, ramiai pabūsime ir plauksime toliau. Bet juk smagiau, kai atplauki į šventiškai nusiteikusį uostą, kuriame pilna pramogų.

Prie pat paplūdimio, kuriame vyko festivalis, išsidėstęs ištisas palapinių miestelis (teigiama, kad šiemet renginyje planuota sulaukti daugiau nei 60 tūkstančių žiūrovų), buriavosi minios jaunimo (buvo ir gerokai įkaušusių, o keli buvo ir agresyvūs), matėme ir automobilius vabalus su lietuviškomis vėliavėlėmis. Tik visa tai vis  tiek mūsų nesugundė eiti vidun (bilietai kainavo 12,5 lato), tad grįžome atgal. Prie marinos yra toks pankiškai rokavas naktinis klubas (jei būsite, būtinai užeikite). Jo antrajame aukšte (kur toks didelis medinis falas ant sienos kabo) naktį grojo dviejų jaunuolių iš Suomijos akustinio punkrock grupė. Aš viso koncerto neišklausiau, ėjau miegoti. Vėl batareikos sėdo.

Namo – su vėjeliu

Ryte atsikėlėme kaip ir planuota, apie 7 valandą ryto, ir dar besiruošiant britų jachtos ekipažui išplaukti, atsišvartavome, atsisveikinome su „Vakarės“ komanda (keleiviai dar miegojo) ir atgal į jūrą.

Dar uoste atrodė, kad vėjo bus mažoka, tačiau jo tikrai pakako, nors grotą išsikėlėme jau nuėmę rifą. Vėjo kryptis ta pati (tiesa, ar sakiau, kad Lietuvos hidrometeorologijos centras savo skaitmeninę prognozę ir buriuotojams jau padarė?) - vakarų, kartais kiek sukasi į pietvakarių. Bet mums kursas tiesiai į pietus, tad jau ne beidevindas, o dešinio halso halfindas (kai vėjas pučia į dešinį bortą). Buriuoti, kai saulė šviečia, bangos nesitaško, o vėjas apie 10-12 mazgų, sportine jachta vienas malonumas. Valdosi „Jigy Jigy“ puikiai, nespėjom ir pavargti, o jau priešais nosį Klaipėdos uosto vartai. Kiek po keturių švartuojamės netoli Pilies uosto, ten prie VLRI Klaipėdos laivų remonto dokų, nes uostelyje prie terminalo (ačiū perspėjusiems) nuims visus senus lieptelius, artėjančios „The Tall Ships‘ Races 2009“  regatos dalyviams naujus tvirtins.

Sutvarkom laivą, pavalgom „Pilies uosto“ restorane ir dar pasilabiname su uostelio vadu Kastyčiu, kuris ką tik savo medinę jachtą „Gabiją“ į vandenį nuleido. Spaudžiu ranką Viliui (ačiū, brol, už pagalbą), apžiūrime dar dvi medines (toji iš Anglijos parplukdyta niekaip į medinę nepanaši, bet tokia yra) jachtas, sėdame į automobilį ir namo.

Toks tad puikus savaitgalis. Per 19 valandų 13 minučių gryno buriavimo neskubant nuplauktos 129 jūrmylės (sykį momentinis greitis buvo 13,7 mazgo). Dabar laukiam didžiųjų burlaivių savaitgalio.

Sakykit ką norit, bet kaip tris paras ant uosto molo išbūti nepastebėtiems, aš nesuprantu.

Lrytas.lt rašo, kaip trys lietuviai tris paras be maisto ir gėlo vandens prabuvo Liepojos uosto bangolaužio (ar molo?), kai į jį atsitrenkusi sudužo iš Švedijos plukdyta jachta. Juos išgelbėjo Latvijos pakrančių apsaugos jūreiviai, „gavę pranešimą, kad ant bangolaužio gali būti žmonių“.

Audrų esu patyręs, rudeninę Baltiją pažįstų. Šį pavasarį susipažinau ir su Liepojos uostu. Bet kiek reikia vienu metu padaryti klaidų (nepažiūrėti orų prognozių, nesusipažinti su uostais ar nesuvaldyti jachtos), kad ištiktų toks tragiškais likimas? Laimei, be žmonių aukų. Bet vistiek, istorija man mįslinga.

Ją perskaičius pirmoji mintis buvo – tai kurioje vietoje jie ten sudužo? Jei ant bangolaužio, tai taip, tarp jo akmenų yra tarpų, per audrą sunku butų nuo vieno akmens ant kito persikelti. Ir pavojinga (prisiminkime „Budžio“ tragediją – Venanto Butkaus surašytą). Bet ne visur – tik centrinėje (vakarinėje) dalyje. O kitur, ypač ties pietiniu molu, taip seklu, kad šok į vandenį ir brisk. Tiesa, tai žino ne visi (apie tai, kaip aš nežinojau – toliau), o ir išbristi gal nepavyks. Bet žvejai ten vaikšto:

Įtariu, kad „46-erių vyras, 22-ejų jo sūnus ir 20-metis jaunuolis“ išsigelbėjo užlipę ne ant akmenų, ar gelžbetoninių blokų, o ant vieno iš dzotų (kaip kitaip jį pavadinti?) su navigaciniu švyturiu. Kad ir ant šio:

Bet kaip galima nepamatyti žmonių? Ypač, jei žmonės sugadino vieną uosto prieigos navigacinį švyturį. Gal laivyba Liepojoje ir nelabai intensyvi (mums ten būnant pusdienį, vienas prekybinis laivas atplaukė, vienas karinis išplaukė, prasilenkėme su viena jachta), bet uosto dispečeris gi dairosi aplink. Ak, tiesa, buvo audra ir laivai neplaukiojo. Dispečeris galėjo miegoti sau atsipūtęs šiltame kabinete. O radarai žmonių nefiksuoja.

Tiesa, reikia įvertinti, kad bangolaužis nuo pačio uosto (tiksliau, trijų skirtingų uostų) yra gana toli, plika akimi (o dar naktį ir per audras) ant jo nuo kranto ne ką tepamatysi. Šio nuotraukoje, puikiai matyti, kur prasideda bangolaužis (šiaurinis jo kampas), o kur ir kaip išsidėstęs miestas ir uostas:

O šioje nuotraukoje bandome įsivaizduoti, ar galima netoli kranto, jau uosto ekvatorijoje, pamatyti žmogų, esantį ant molo:

Smalsu taip pat, kas vėlyvą rudenį iš Švedijos plukdėsi jachtą. Pranešime užsimenama, kad dar aiškinamasi, ar ji nebuvo vogta. Bet juk švedai jachtas į krantą dar rugsėjį-spalio pradžioje sukelia. Pavogti ir patiems nepastebėtiems nuleisti? Genialu.

Šį pavasarį plaukiau jachta „Akamea“ iš Švedijos. Užsukome ir į Liepojos uostą. Buvome jame patyrę ir mes nedidelių incidentų. Štai kas parašyta mano laivo žurnale:

„Į kadais vokiečių statytą karinį Liepojos uostą įplaukėme pro šiaurinius vartus. Savo gėdai turiu pasakyti, kad kaip kapitonas nebuvau tinkamai pasiruošęs – visiškai nežinojau uosto ypatumų. Ir netrukus tai atsirūgo: vidurį uosto, kaip mums atrodė – farvateryje, užsėdome ant seklumos. Nestipriai, dugnas – minkštas smėlis, tai greitai nuo jos nuplaukėme. Vėliau brolis (buriuotojų pasaulyje žinomas Makumbos pravarde) man pasakojo, kad Liepojoje su jachta yra užsėdę ir garsūs, daug patyrę Lietuvos buriuotojai.

Liepojos jachtų prieplauka miesto centre, bet svetinga jos nepavadinsi – vos du liepteliai. Yra elektra, vanduo. Išsimaudėme ir po dušu. Jachtos administracija ir dušai įrengti viešbučio ir komercinių burių pastate netoli krantinės. Uosto vadybininkas paprašė mūsų dokumentų – reikia pasieniečiams. Tai kur dingo Šengenas?

Dėl seklumos uoste jachtklubo vadybininkas paaiškino, jog man reikėjo per raciją 11 kanalu susisiekti su uostu ir jie būtų paaiškinę, kaip plaukti. Mea culpa – aš gi buvau įjungęs 16 kanalą ir laukiau jų iškvietimo. Na, kitą kartą žinosiu. Vadybininkas uosto kortos (plano) neturėjo, bet parodė reklaminį lankstinuką, o jame aiškiai dugnas nupieštas – Liepojoje gali plaukti tik iš vartų (molo) į vartus (uosto viduje – kelios prieplaukos laivams su savais vartais) ir vienas kelias statmenai jungiantis šiuos. Rodos, kaip išplaukti buvo aišku, tačiau vistiek užsėdome antrą kartą. Šįkart stipriau – minutę gal kamavomės ant seklumos. Gal mano kaltė, kad įgula paskubėjo (tuo metu buvau jachtos viduje), bet viskas laimingai baigėsi. O juk matėme, kaip karinis laivas, su gerokai didesne nei mūsų, grimzle, išplaukė pro pietinius vartus. Tik vėliau pamaniau – matėme, kaip jis atsišvartuoja, reikėjo palaukti ir plaukti paskum“.

P.S. Latviškas Delfi.lv rašo, kad jachta sudužo į pietinį molą. Tą, pro kurį plaukia latvių karinis laivas ( nuotraukoje).