Posts Tagged ‘lūžo stiebas’

Ar gali būti blogiau? Tik išgelbėjęs kolegą buriuotoją Jeaną Le Camą ir jo apvirtusios jachtos „VM Matériaux“ , kito prancūzas Vincentas Riou neteko stiebo! Pranešama, kad abu buriuotojai jachtoje PRB saugūs, MAYDAY signalo nesiuntė, tik nulūžus stiebui nukapojo takelažą ir praėjus valandai po incidento pakvietė pagalbos ne tokiu įpareigojančiu PAN PAN šaukiniu.

Per vieną dieną (gruodžio 16), viena paskui kitą ir abi diametraliai skirtingos žinios iš „Vende Globe“ vienutininkų regatos. Naktinė žinia – į lyderius išsiveržė britų buriuotojas Mike’as Goldingas. Ryte jau pranešta – jo jachta „Ecover 3“ neteko stiebo.

Tai nutiko maždaug 940 jūrmylių nuo Australijos krantų, pučiant vėjui iki 55 mazgų, o avarijos metu gūsis siekė 49 mazgus, jachtos greitis – 30 mazgų. „Ecover 3“ plaukė dviem rifais surifuotu grotu ir štorminiu stakseliu. M.Goldinas pasakoja, kai ant bangos pakilusi jachta staiga nėrė žemyn, jis iššoko iš kajutės į denį ir tuo metu lūžo stiebas.

Iš regatos „Ecover 3“ pasitraukia vos spėjusi užimti lyderio pozicijas, p[o to, kai prancūzų buriuotojo, iki tol kelias savaites pirmavusio Jean-Pierre Dicko jachtoje „Paprec-Virbac“, atsitrenkus į povandeninę kliūtį, sugadintas vienas iš vairų. Nors ir sulėtėjęs, prancūzas tęsia lenktynes penktoje pozicijoje. Dabar į priekį išsiveržęs kitas prancūzas Michel Desjoyeaux su jachta „Foncia“.

O, regis, dar ne taip seniai aprašiau net kelias per trumpą laiką šeštosios vienutininkų regatos dramas Indijos vandenyne…

… taip Rusijos buriuotojai vadina Eugenijų Gvozdevą, kuris savo laiku vienas pats padarė tai, ko nesugebėjo galingas Sovietų Sąjungos burinis laivynas – miniatiūrine jachta apiplaukė pasaulį. Du kartus. Trečias bandymas, deja, buvo lemtingai tragiškas…

Legendomis apipinto ir tikrai legendinius žygius nuveikusio 74 metų buriuotojo žūtis kiek mįslinga. Niekur neradau jokios oficialios informacijos – nei pasauliniuose buriavimo naujienų kanaluose, nei didžiuosiuose Rusijos naujienų portaluose.

Audra sulaužė stiebą

Žurnalo „Kateriai ir jachtos“ („Катера и Яхты“) interneto forume virė karštos diskusijos „o gal dar nežuvo – jis juk visad taip: dingsta, po to vėl pasirodo“ (pirmojoje savo kelionėje jis atitrūkęs nuo išorinio pasaulio kartą buvo 54 paras), vėliau peraugusios į „vyrai, ką darom, reikia padėti“ ir informacijos apsikeitimu, kaip gauti oficialių žinių apie įvykį. Po to sekė užuojautos šeimai, praradimo liūdesio laiškai… Regis tikrai nebėra vieno spalvingo, įvairiai vertinamo buriuotojo.

Preliminariai tragedijos vaizdas prie Italijos krantų, netoli Romos, buvo toks (E.Gvozdevo draugų, nuolat palaikiusių su juo ryšį, akimis):

Lapkričio 18 diena.

Jachtos koordinatės: 41.38.18N 12.24.56E

GETAN II buvo apvirtusi. Stiebas sulaužytas. Tvarkantis jachtos viduje, 5-6 metrų aukščio bangos ją vėl paguldė ant borto. Bangos nuplovė gėlo vandens, benzino atsargas. Pats E.Gvozdevas, tikėtina, ir pats buvo iškritęs už borto, bet atsipirko tik peties sumušimu. Vėjas rimsta, bangos mažėja iki 2-3 metrų. Kas liko iš sulaužyto stiebo, buriuotojas susirinko iš vandens. Planuoja pasistatyti avarinį stiebą ir plaukti iki artimiausio uosto.

Gruodžio 1 diena.

Vanduo iš jachtos išsemtas, skylės aplink stiebo stepsą užtaisytos. Viduje E.Gvozdevas dar rado sausų drabužių ir sausą miegmaišį, nakvojo gerai. Tačiau bangavimas dar neleido meistrauti laikino stiebo. Pagal prognozes, nuo gruodžio 1 dienos šiame Vidružemio jūros regione audra turėjo nurimti iki visiško štiliaus artimiausias 2-3 dienas.

Tačiau sutartu laiku E.Gvozdevas neatsiliepė į draugų Rusijoje skambučius. Jie dar manė, kad užsiėmęs, arba sugedo mobilusis telefonas. Paskutiniais duomenimis, E.Gvozdevas netoli kranto buvo išmetęs inkarą.

Gruodžio 7 dieną.

J.Gvozdevo draugai Rusijoje informuoja, kad Italijos pakrančių apsauga jiems žada atsiųsti oficialią informaciją.

Gruodžio 8 diena.

Oficialus laiškas iš Italijos:

„Aš esu vardu Marcello D’Alesio, esu karabinierių (Italijos policija) leitenantas.

Rašau dėl jachtos vardu GETAN II, rastos gruodžio 2 dieną vakarinėje Italijos pakrantėje, tyrimo.

Jachta buvo apgadinta, tikėtina, audros metus. Žinau, kad jūs susirašinėjote su šios jachtos ekipažu iki minėtos datos, todėl rašau Jums“.

Deja, daugiau laišką gavęs rusų buriuotojas jo necituoja. Tačiau svarsto, kad veikiausiai GETAN II nutrūko nuo inkaro ir ją nešė į jūrą, nes jeigu E.Gvozdevas būtų krante, jis tikrai būtų susisiekęs. Iki artimiausio pakrantės kaimo jam tebuvo jūrmylė, o iki artimiausio uosto – 20 jūrmylių.

Gruodžio 5 diena.

Itališkame internete pasirodo pranešimas apie į krantą išmestą jachtą ir žuvusį buriuotoją. Nuotraukoje – kita, gerokai didesnė jachta. O tekste rašoma, kad jachta išmesta Amerigo Vespucci vardo paplūdimyje (italų jūrininkas, kurio vardu pavadintos neva Kolumbo atrastos žemės – Amerikos žemynai. Kaip simboliška!). Šalia laivo mėtėsi vyriški drabužiai: megztiniai, švarkai, kelnės. Ant smėlio rasti batai, skardinės, kelionės dokumentai ir pluoštas kirilica surašytų popierių. Žuvęs jūrininkas – vyras kaukazietiškų veido bruožų, apie 50-60 metų amžiaus, stora ilga balta barzda, su žaizda kaktoje.

Pirminis šios informacijos šaltinis – „Il Messaggero“ rašo: „Rastas apie 50 metų vyras, ilga balta barzda. Tyrėjų nuomone, žaizdos kūne galėjo būti padarytos šautuvu arba „ginklu pjaustant“, tačiau tikroji mirties priežastis ir asmenybė bus nustatyta atlikus ekspertizę“ (laisvas vertimas pasinaudojus „Google Translate“).

Abejonės dėl E.Gvozdevo žūties sklaidosi. Buriuotojo anūkė Irina siunčia laišką italų karabinierių leitenantui Marcello D’Alesio su prašymu patikslinti informaciją. Moteris dar tikra, jog rastasis žuvęs vyras – ne jos senelis, ji dar susitiks su juo.

Karininko atsakymas diplomatiškas, bet aiškumo nesuteikiantis:

„Miela Irina, aš jums negaliu suteikti daugiau informacijos, nes esu tik įvykio tyrėjas. Su jumis kaip tik įmanoma greičiau susisieks Rusijos konsulatas“.

Aplink pasaulį – mažytėmis jachtomis

Tiek informacijos apie įvykį pavyko „sužvejoti“ internete per šią dieną. Ačiū Aloyzui iš jachtos „Krynka“, pirmam informavusiam mus apie tragediją. Tikiuosi greitu metu pasirodys ir gerokai solidesnės informacijos, iš kurios bus aiškiau, kas nutiko. Kodėl nutiko, manau, net tyrėjai gali spėlioti – vienintelis įvykio dalyvis ir liudininkas žuvo.

Esu tikras, kad nemažai žmonių, sutikę E.Gvozdevą įvairiuose pasaulio šalyse ankstesnių jo kelionių metu, turėjo gūžtelti pečiais ir bent jau mintyse pamanyti – šis pakvaišėlis paskęs. Nes tokiomis mažomis jachtomis plaukti per vandenynus gali tik tikrai nuo buriavimo [gerąja prasme] „nuvažiavusio stogo“ žmogus.

Trečiosios kelionės jachta GETAN II buvo tarptautinės „Micro“ klasės, nemažai Lietuvos buriuotojų gerai žinomas rusiškas „Rikošet-Micro“ („Рикошет микро“) tipo 5,5 m ilgio, 2,45 m pločio šverbotas. Tiesa, kelionei aplink pasaulį jis buvo patobulintas: švertas pakeistas falškiliu, patrumpintas stiebas, pakeistas kokpitas, galiniai relingai.

Būtent tokio paties tipo jachta LENA („Лена“) E.Gvozdevas išsiruošė į pirmąją savo odisėją aplink pasaulį 1992-1996 metais. Dabar ji stovi Maskvos jachtklube „Admirolas“ („АДМИРАЛ“).

Pirmąją drąsaus buriuotojo kelionę lydį daug legendų. Bet jos nedaug kuo skiriasi nuo tiesos. Išties, Machačkaloje gyvenęs (gimęs jis Baltarusijoje) suvirintojas idėjos apiplaukti pasaulį buvo apsėstas daug metų, norėdamas garsinti Sovietų Sąjungos buriavimą rašė laiškus tuometinei valdžiai, bes vis sulaukdavo atsakymo – komunistų šalyje vienutininkams ne vieta.

Griuvus komunizmo imperijai, prasidėjus laukinio kapitalizmo erai, jis išprašė iš jachtų statytojų kooperatyvo „СОВМАРКЕТ“ laivą trims metams pažadėjęs būti jo bandytojų ir taip garsinti kooperatyvą. Sakoma, kad kartu su laivu tuometiniai verslininkai jam davė 100 JAV dolerių. Pasiruošti kelionei, nešdami kas ką gali, E.Gvozdevui padėjo kolegos buriuotojai. Sušelpdavo jį ir uostų, į kuriuos jis atplaukdavo, buriuotojiška bendruomenė. Pasakojama, neva tik pasiekus Amerikos žemynų krantus, J.Gvozdevui kažkuri iš JAV moterų organizacijų dovanojo vyryklę. Iki tol jis maitinosi beveik vien sausu ir šaltu maistu, kelionės metu numetė apie 20 kilogramų. Jūrose ir vandenynuose jam gelbėdavo sutikti tėvynainių laivai – dovanodavo maisto, vandens. O Las Palmaso uoste, kaip rašė pats buriuotojas, jį maitino ne tik rusų, bet ir krovininių, žvejybinių laivų įgulos ir iš Lietuvos bei Estijos.

Kai po ketverių metų į E.Gvozdevas grįžo namo, firma atėmė iš jo jachtą ir dar priekaištavo, kodėl trūksta virvių – buvo duota X metrų, o jis gražino Y. Įdomus klausimas žmogui, apiplaukusiam pasaulį nedidele jachta ir mačiusiam ne tik štormus (jam teko savo kailiu patirti į tropinį uraganą), bet vos nesėdusiam į kalėjimą Panamoje (visos tai neturi!), remontavusiam jachtą pakeliui salose, po kelis mėnesius krante laukusiam žadėtos finansinės paramos. E.Ggvozdevas jau anuomet „turėjo reikalų“ su Somalio piratais! Bet grįžo gyvas ir sveikas!

Jachtą atėmę verslininkai ją išmetė. Tik vėliau ji iškeliavo į Maskvos jachtklubą kaip paminklas.

Jachtą statėsi… balkone

Antroji jo kelionė dar beprotiškesnė – į ją vyras leidosi dar mažesne, vos 3,7 m ilgio, jachta. Nes… toks buvo daugiabučio balkono, kuriame nagingas buriuotojas jachta sumeistravo pats, ilgis:

Dabar ši jachta „Said“ („Саид“) stovi Machačkalos vidurinėje mokykloje Nr. 39. Kad įsivaizduotumėte, kokia menkutė ši jachta, štai nuotrauka, kurioje „Said“ plaukia tarp motorinių laivų, jachtomis („yacht“) vadinamų:

Antroji kelionė 1999-2003 metais taip pat neapsėjo be kuriozinių nuotykių. Tačiau kaip sakė pats E.Gvezdovas, jis tik dar kartą įsitikino, jog Žemė yra apvali. Bet taip paprasta tik dabar gali atrodyti. Išties sunkų įsivaizduoti, kaip turėjo jaustis šalčio nemėgstantis vyras, kai oro temperatūra pietinėse platumose nusileisdavo iki nulio, jachtos kajutėje kaupdavosi ir lašėdavo kondensatas, per parą prie rumpelio jis praleisdavo po 18-20 valandų, o norėdamas sušilti kaisdavosi vandenį ir pripylęs į geležinį kanistrą jį apsikabinęs miegodavo. Maisto ir vandens atsargų jachtoje tilpdavo 4 mėnesiams. Nepaisant to, antrojoje odisėjoje J.Gvezdovas kone aplankę Hirno ragą – Pietų Ameriką apiplaukė pro Magelano sąsiaurį. O ši vieta, kaip ir Horno ragas, ypatingai nesvetinga jūrininkams.

Klausantis pasakojimų apie buriuotoją ar skaitant jo atsiminimus (pirmųjų dvejų kelionių aprašymai yra oficialioje buriuotojo svetainėje ) man nejučiom kildavo mintis – kiek turi būti išprotėjęs arba su jūra visai nesusipažinęs žmogus, kad ryžtųsi tokioms avantiūroms. Vienos kelionės metu jis teigė tris mėnesius neturėjęs gėlo vandens – gyvybę palaikė gerdamas sūrų vandenynų.

Tačiau mechaniku Machačkalos uoste dirbęs vyras nebuvo naujokas buriavime. Suremontavęs nurašytą folkbotą ir pavadinęs jį GETAN (simbolinis pavadinimas iš savo Gvozdevas Eugenijus, žmonos Tatjanos, sūnaus Aleksandro ir dukros Natalijos vardų raidžių), buriuotojas nuo 1979 metų keliasdešimt kertų vienas perlaukė Kaspijos jūrą. Tad naujokas nebuvo. Tačiau ryžosi, kitų akimis, pačioms beprotiškiausioms kelionėms. Ir dvi iš jų buvo sėkmingos!

Prieš leisdamasis į trečią žygį, interviu E.Gvezdovas prisipažino: jam baisu. Nes jei nebūtų baisu, į jūrą neplauktų. Bet jei liktų namie gulėti ant sofos, daug greičiau nukeliautų pas Aukščiausiąjį… Apsiriko…

P.S. Jau gerokai vėliau, nei publikavau šį įrašą, iš interneto „parsipūtė“ rusų buriuotojų į FTP sudėtos E.Gvezdovo pasiruošimo kelionei nuotraukos ir filmuota medžiaga. Vaizdo dar nemačiau (DVD formatas, reikės „kepti“ DVD), o keletą nuotraukų sudėjau į Picasą albumą. Rekomenduoju pasižiūrėti – štai tokiu mažiulėliu, plonyčio stiebo, neišvaizdžiu tiek vidumi, tiek išore, be jokio komforto laivu buriuotojas ryžosi apiplaukti planetą. Kiek vidinės stiprybės reikia tokiam žygiui!

Ne visoms „Vendee Globe“ jachtoms pavyko sėkmingai praplaukti audromis garsėjančią Biskajaus įlanką. Iš 30 startavusių vienutininkų jachtų, 9 teko sugrįžo į pirminį Le Sablio uostą, o trys iš jų, regis, į distanciją nebegrįš.

Vėl nepasisekė „Hugo Boss“ kapitonui Alexui Thomsonui. Maždaug mėnesį iki starto jūroje jo jachta susidūrė su žvejų laivu, stipriai apgadintas dešinysis bortas. Vos spėjus suremontuoti jachtą ir vėl teks tai daryti – kairiajame borte ties transų nuplyšo 5 metrų (beveik iki midelio) ilgio viršutinės daugiasluoksnio korpuso juostos. Kapitonas įtaria, kad ir vėl vandenyje su kažkuo susidūrė. A.Thomsonas sakė nepastebėjęs ir nepajutęs susidūrimo plaukiant per aukštas bangas pučiant 25 mazgų vėjui. Jachtos viduje pradėjo sunktis vanduo. Greitai paaiškėjo – ne iš balasto cisternų. Rimčiau paieškojus priežasties, rasti korpuso pažeidimai ir jachta grįžo į Le Sablio uostą.

Į Prancūzijos uostą buvo priverstas grįžti po susidūrimo ir šveicaras Barnardas Stamas – jau pirmą varžybų naktį jo jachta „Cheminées Poujoulat“ susidūrė, kaip manyta, su žvejų laivu. Lūžo bukšpritas, kurį buriuotojas susiremontavo ir vėl grįžo į distanciją. Vėliau šveicaro kranto komanda pranešė, kad pagal navigacinius parodymus, jachta galėjo susidurti su 80 metrų maltiečiu krovininiu laivu.

Iš naujo startuoti turėjo ir prancūzas Michelis Desjoyeauxas – sugedo jachtos „Foncia“ elektros sistema, nebeveikė balasto perpumpavimo mechanizmai.

„Hugo Boss“ ketina grįžti į distanciją, tą patį numatęs ir kanadietis Derekas Hatfieldas („Algimouss Spirit of Canada“). Jis į krantą buvo priverstas grįžti, kai stiprus vėjas išplėšė grotą iš stiebo.

Pakartoti startą ruošiasi ir Jean-Baptiste Dejeant. Jis į Le Sablio uostą grįžo, nes skilo jo jachtos „Groupe Maisoneuve“ denis.

Iš distancijos, atrodo, galutinai pasitraukė trys jachtos. Dvi stovi Le Sablyje, viena – Ispanijos La Karūnijos uoste. Visos jos neteko stiebų.

Po stiebo griūties ir prieš:

Kai lūžo prancūzo Kito De Pavanto jachtos „Groupe Bel“ stiebas, jis išsikvietė pagalbą ir iki jo atskubėjusi palaikymo komanda atplukdė papildomo degalų varikliui. Sportinėse jachtose dyzelinas reikalingas tik įplaukt į uostą ir išplaukt. O „Vendee Globe“ varžybose sustojimų be starto/finišo uosto nenumatyta, tad ir degalų jis pasiėmė nedaug.

Beveik tuo pat metu ir taip pat be stiebo į uostą grįžo ir kitas prancūzas – Yannick Bestaven (Aquarelle.com). Jis pasakojo, kad avarija įvyko pučiant stipriam vėjui iki 50 mazgų. „Grotą buvau surifavęs trims rifais, iškėlęs štorminį stakselį. Regis, viskas buvo gerai. Dvi didžiulės bangos persirito per jachtą ir ji smigo į trečią bangą. Stiebas lūžo į tris dalis“, – pasakojo buriuotojas. Jis džiaugėsi išsigelbėjęs, nes buvo prisirišęs.

Trečia stiebo netektis – prancūzo Marc Thiercelin DCNS. Buriuotojas apgailestauja, kad vos prasidėjus varžyboms, jam tenka „išeiti į pensiją ir palikti „Vendee Globe“. Jo jachta neteko stiebo, burių, stipriai sugadinta elektronika. „Kai tai įvyko, atrodė, lyg žiūrėčiau siaubo filmą. Neturėjau kito pasirinkimo, kaip pasitraukti iš varžybų. Man svarbiausia buvo išsaugoti jachtą“, – teigė kapitonas.

Tarp gausybės RSS srauto apie pasaulio buriavimą šią savaitę buvo dvi tragiškos žinutės.

„Evening Star“ praneša, kaip po daugiau kaip parą trukusių paieškų, Didžiosios Britanijos gelbėtojai rado žuvusio kapitono kūną.

69 metų Paulo Cooko jachta „Snowfire“ buvo rasta užplaukusi ant seklumos ketvirtadienį be menkiausių gedimų. Ja kapitonas išplaukė vienos dienos plaukiojimui. Jachtos žurnale kapitonas įrašė, kad metereologinės sąlygos buvo šiurkščios, tad jis suko namo.

Dar vienas britų buriuotojas žuvo prie Prancūzijos pakrantės keistomis aplinkybėmis. „Daily mail“ rašo, kad turtingas buriuotojas 64 metų Wilfas Tolhurstas žuvo varžybų metu, kai ant jo nukrito lužęs jachtos stiebas.

O šis lūžo, kai brito 50 pėdų ilgio jachta „Safir“ susidūrė su kita britų jachta, 65 pėdų „Chuligan“ „Regates Royales“ varžybų metu. Manevrų metu didesnės jachtos bukšpritas kliudė „Safir“ stiebą ir šis lūžo.

Kiti septyni įgulos nariai, tarp kurių buvo ir kapitono sūnus, susidūrimo metu buvo išsviesti į vandenį arba patys iššoko. Jie išsigelbėjo.

Žuvusio kapitono artimieji kalbėjo, kad britas žuvo „darydamas tai, ką mėgo“.

Stiebo griūtis buriniame laive, siaubingas dalykas. Bent iš dalies suprasti kas vyksta galima ir iš šio reportažo:

Šaltinis: “YouTube”

P.s. Baisenybių jūrose buvo ir daugiau – vėl siautėjo Somalio piratai, skendo sausakrūvis.