Posts Tagged ‘Mintys’

• „Ambersail“ pakeliui į Tenerifę. Kad viskas krante taip būtų paprasta ir aišku, kaip jachtoje vandenyne. Aido Bubino nuotr.

Turbūt svarbiausia ir įdomiausia žinia, išgirsta Nidoje praėjusį savaitgalį (2012.02.25) vykusioje „LBS ataskaitinėj konferencija ir kartu jachtų kapitonų ir jachtų savininkų susirinkime“ – Lietuvos buriuotojai gali dalyvauti Volvo Ocean Race lenktynėse.

Simonas Steponavičius pranešė: yra planas dalyvauti 2014-2015 metų vandenyno Dakaro dalyje, dalis sumos jau yra. Daugiau informacijos kol kas šykštu.

Panašiomis aplinkybėmis – Nidoje, LBS renginyje – buvo pranešta ir apie „Tūkstantmečio odisėją“. Odisėja sėkmingai įvykdyta, o žmonių nuomone, „Ambersail“ plaukimas aplink pasaulį buvo vienas svarbiausių ir geriausių Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą įprasminusių renginių. Tad ar plauks lietuviai VOR – tik laiko klausimas. Beje, taip anksčiau toje pat Nidoje yra sakęs ir Simas, už vėlesnių „Ambersail“ startų tarptautinėse regatose rengimą nominuotas 2011 metais Lietuvos sporto apdovanojimuose metų sporto vadybininku.

UPD: Vos nepamiršau paminėti: to paties projekto dalis yra sukviesti VOR dalyvius į Klaipėdą – čia būtų vieno etapo finišas, kito startas (o gal regatos finišas?), vyktų vienos in-port varžybos. Sounds cool, yeah?

Dėl ko kariaujam, ponai?

Kita svarbi, bet gal ne tokia įdomi žinia – LBS prezidento Roberto Dargio iškeltas klausimas, kurį dauguma jau pamiršta – LBS yra klubų sąjunga. Ir jei klubuose nediskutuojama LBS, o ir visam šalies buriavimui, opiais klausimais, o, ypač, jei klubuose yra narių, kurie nenori būti LBS nariais, tai apie ką kalba?

Čia matau tris dalykus:

• arba LBS keičia savo strategiją, kuri labiau apjungtų visus narius,
• arba LBS keičia strategiją ir nenorintys būti jos nariais eina skyrium su norinčiais,
• arba visi klubų nariai yra ir LBS nariai.

Tada ir klausimas „O kam tas LBS?“ kitaip skambės.

Kitas tiek pat opus klausimas, bet labai neįdomus dėl savo intrigų – miestų kovos. Neva Kaunas pasiima visus buriavimui skirtus pinigus, o kitiems miestams ir nelieka. Man, kaip gimusiam Kaune, mokyklą baigusiam Nidoje, dabar gyvenančiam Klaipėdoje, o registruotam Vilniuje, tos miestų kovos visad atrodė kvailai.

Bet nenuneigsi, kad jos yra. Mano svarstymai čia tokie:

• jei Kaunas sugeba pasiimti visus pinigus – jam +10 karmos taškų,
• jei Kaunas pasiima pinigus, bet neduoda ir/ar neleidžia to padaryti kitiems – jam -10 karmos taškų,
• jei visi kiti (Klaipėda, Vilnius, Šiauliai, Nida etc) nesugeba pasiimti pinigų (pvz, pavėluoja paduoti paraiškas) – jiems -10 karmos taškų,
• jei visiems kitiems nepavyksta pasiimti pinigų, nes kažkas blokuoja, – jiems 0 karmos taškų,
• jei kas nors išspręs visą šitą rebusą – jam +100 karmos taškų.

Kas naujo?

Kaip teisingai pastebėjo S.Steponavičius, ginčai dėl pinigų, LBS reikalingumo ir panašios kalbos kvepia pelėsiu, todėl nesiplėsiu. Renginio dalis, kai buriuotojų bendruomenei buvo pristatomos naujienos, gerokai įdomesnė.

Pareklamuosiu ir įdomius, ir svarbius pristatymus:

• Aš pats pristačiau Gosail.lt sezono pasiūlymus buriuotojams. Jų bus ir dar, bet jau dabar primygtinai rekomenduoju nesnausti, užsakyti laivus kuo anksčiau – tuo pigiau.

• Ričardas Novašinskas iš 470.lt pristatė savo kurtą „aplikaškę“ SailRace.net – programėlę (aplikaciją) išmaniesiems telefonams, kuri gali padėti varžybų distancijoje. Praėjusį sezoną paskutinėje Paršelio regatoje ketinau išbandyti, bet nespėjau, žiūrėsim, kaip veikia šiemet.

• „Ambersail“ klubo vardu Raimundas Daubaras pristatė šių metų „Ambersail“ planus (1/4 plaukimo per Atlantą dalyvavau ir aš – žinoma, noriu pasigirti), kurių pagrindinis tikslas – Sydney-Hobart regata.

• Kitas Raimundo pristatymas – Tauro Rymonio atrankos į olimpiadą programos palaikymas. Ryžto ir buriavimo talento iš Tauro neatimsi, o pinigais prisidėti prie galimo dar vieno olimpiados dalyvio verta.

• Simas dar pažėrė minčių apie saugumą jachtose. Neišradinėkim dviračio, vyrai, pasiremkime pasauline praktika.

• Kaip ir dviračio neišrado, bet teisingas mintis-pasiūlymus apie ORC balus ir tvarką regatose išdėstė Šarūnas Sodeika, jachtos „Jigy Jigy Somi“ škiperis.

• Darius “Bitlas” gerasminavičius pristatė Šventosios regatą, kuri virs Lietuvos ORC čempionatu. Dar vienas naujas, ir, kad tik pavyktų, rimtas reikalas.

Tai kurie tikri?

Dar Nidoje nuskambėjo mintis, kad kreiserinis ir sportinis buriavimai yra skirtingi dalykai.

Gal ir skiriasi šiek tiek: laivais, greičiais, tikslais. Bet jei jau kalbama, kad po vienu skėčiu nebetelpam, nujaučiu bėdą.

Nes pritariu minčiai: nesivartęs su optiku, nesistumdęs prie starto linijos su lazeriu, nekrienavęs su semiorke nebūsi rimtas kreiseristas distancijoje.

Iki Švedijos nuplaukti, o ypač, jei veikia navigacinė elektronika, galėtų kiekvienas, truputį apmokytas.

Bet sportinio pykčio, vėjo jutimo nosimi, o bangų – ausimi ir užpakaliu, stojęs prie didelio burlaivio šturvalo, gali ir neišsiugdyti.

Suprantu skirtumus, bet nepritariu takoskyrai. Kuo matuosimės, kuris buriuotojas tikresnis? [ censored ] ?

• Didžiulėje (keli tūkstančiai laivų) Prancūzijos uosto ir kurorto La Rochelle marinoje yra pirsas, skirtas tik Amel jachtoms (žinomiausias modelis – Super Maramu). Atrodo prabangiai. Bet ir tokiems laivams prabangos mokestis man keltų abejonių.

Neteisingas stereotipas, neva jachta yra prabangos dalykas, kirs buriuotojams per kišenes – jei Seimas priims (kartą jau svarstė) naują Mokesčio už transporto priemones įstatymą, kurį patys politikai nedviprasmiškai vadina „prabangos mokesčiu“.

Dar ne taip seniai, norėdamas pabrėžti išskirtinį savo pomėgį – buriavimą – pats aiškinau, koks tai karališkas ir prabangus malonumas. Cituodavau legendą apie džentelmeną, vilkinti brangų kostiumą ir po šaltu dušu plėšantį banknotus – va toks neva yra buriavimas.

Kiek anksčiau nei ši vasara, o per šį sezoną tai ypač, mano požiūris pasikeitė – karališkas laisvalaikis jau seniai tapo prieinamas visiems. Tik nuo formos priklauso, kiek išleisi pinigų, tačiau buriavimas nėra pati brangiausia pramoga, o išlaikyti sodo namelį kainuoja gal net brangiau, nei jachtą. It depends.

Bet jei patys giriamės buriavimo elitiškumu (suprask: ir prabanga), nereikia stebėtis, kad kranto žmonės, išgirdę žodį „jachta“, pagalvoja:

„Jachta? Turčių išmislas! O jei turtingi, tai ir iždą gali papildyti.“

Jie nesigilina į reikalo esmę, kuri parodytų, jog tą „prabangos mokestį“ mokės ne tik turtingi (yra ir tokių), bet didžioji dauguma – o vidurinioji klasė, tie, kas ir taip mokesčių daug moka, pensininkus išlaiko.

Jie nesigilina, kad daugumos jachtų, kurioms bus užkrautas naujasis mokestis, niekaip nepavadinsi prabangiomis.

Pusė milijono. Daug ar mažai?

Naujasis mokestis palies ne vien buriuotojus – visi, kam nesvetimas laisvės pojūtis ir įdomus hobis mokės papildomai: baikeriai, lakūnai (keista, kodėl ne oreiviai), automobilistai.

Ir visi jie, kiekvienas iš savo srities, gali rasti argumentų, jog nauju įstatymu biudžeto skyles norintys lopyti politikai yra, švelniai tariant, ne visai tikslūs. Ne vienas rastų riebų ar piktą žodį valstybės tarnautojams.

Gali prirašyti paklodes, leidžiant suprasti, kad apie įstatymų rengėjus manai, jog jie durni, bet tai reikalo nepakeis. Daug efektyvesnė sausa xls lentelė.

Panašiai padarė Aras iš Mingės: paskaičiavo, kiek naujasis mokestis surinktų litų į biudžetą. Kiek daugiau nei pusė milijono litų, su sąlyga, kad mokės ir mažesnės, nei įstatymas numato, jachtos.

Ir tai išgelbės Lietuvą nuo biudžeto deficito?

Į Arūno „dalykišką ir skaičiais pagrįstą laišką Seimui“ (c)Aidas Kasparas) sureagavo Seimo narys Jurgis Razma:

„Dėkoju už informaciją. Nesiimu atsakyti, ar Finansų ministerijos specialistės, rengusios projektą, taip realistiškai, kaip Jūs, suvokė jachtų situaciją. Pasiaiškinsime. Neatmestina galimybė, kad patobulintame projekte jachtų gali ir nelikti.“

Po gruodžio 13 d. svarstymo niekas nepasikeitė, jachtos liko.

Neklauskite manęs kodėl šioje situacijoje ir dabar, bet prisiminiau vieno savo teisės dėstytojo, doc. dr. A.Katkaus sakytą mintį apie tai, kad teisininkai, paruošę įstatymo projektą, kratosi autorystės po to, kai projektas paredaguojamas Seime – jis būna iškreiptas, toli nuo pirminio varianto.

Prisiminė ir motorlaivius

Truputį pikta, kodėl prabangos mokesčiu apkraunamos jachtos, kodėl ne kelis ar keliolika kartu brangesni ir dažnai ištaigingesni motorlaiviai (ne visi, žinoma)?

Ar todėl, kaip taikliai pastebi burlaivių metras Kipras, „jei šimtus litų sukiši į milijoninės motorinės jachtos kuro baką tai, matyt, ekonomikos skatinimas?“?

Nieko, klius ir jiems – yra siūlymas įtraukti ir motorlaivius :

Papildyti projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4) motoriniai pramoginiai laivai, kurių techninėse sąlygose numatytas bendras variklių galingumas yra 110 ir daugiau kilovatų ir kurie pastatyti ne anksčiau kaip prieš 120 mėnesių;

Nekalbėsiu apie automobilius, nors kodėl prabanga juose (kaip ir motorlaiviuose) matuojama kilovatais – man mįslė. Auksas, deimantai, brangios moterys – prabanga. Kilovatai? Come on!..

Mokesčio vengimas

Jeigu yra įstatymas, yra būdas ir jo nesilaikyti. Ne mano mintis ir neperšu, bet skubotus įstatymsu priėmę valstybės tarnautojai patys pastūmėja ieškoti išeičių:

• perregistruoti jachta po kita vėliava;
• perregistruoti jachtą keičiant jos ilgį (kas tas „gabaritinis metras“ – pagal vaterliniją, falšbortą, su relingais, su bukšpritu?);
• įregistravus jachtą kaip komercinę priemonę.

Tiesa, ir čia gali būti keblumų. Ar laivas su kitos šalies, kad ir ES vėliava, ilgai reziduojantis vienoje valstybėje, neprivalo persiregistruoti po jos vėliava?

Laivo ilgio keitimas aktualus tik apie 10 metrų ilgio laivams ir turi pavojų būti įvertintas kaip dokumentų klastojimas.

Įregistruojant kaip komercinę priemonę reikia tiksliai paskaičiuoti, ar apsimokės, nes čia jau prasideda kiti mokesčiai.

Bet mokėti už prabangą, kai prabangos nėra – štai kur tikroji prabanga. Pinigų neturintys negali sau tokios leisti, nes neturi iš ko.

LR mane išdūrė

Aš ne prie mokesčius savo esme. Aš tik noriu, kad jie būtų proto ribose. Ir mokėdamas mokesčius noriu galvoti, jog perku valstybės paslaugas. Su teise rinktis, garantija, pinigų gražinimu, ar nereikalingos paslaugos atsisakymo galimybe.

Aš ne prieš ir turto mokestį, nes jei turėsiu milijonus kainuojančio turto, manau, turėsiu ir pinigų už jį susimokėti. Bet mokestis už kelis šimtus litų palūkanų? Nu comon on, čia tik santaupos juodai dienai!

Jaučiu, kad tik laiko klausimas, kada prabangos mokesčiai taps visuotiniais.

Bet netgi ne tai praėjusį antradienį buvo blogiausia. Atrodo, kad Lietuvos valstybė mane ir milijonus žmonių išdūrė ir pensijų mes nebematysim.  Va čia tai prabanga!

Kartą sustojus sunku pradėti.

Beveik pusmečio pertrauką tinklaraštyje – rimta abejonė ar tinklaraštis išvis gyvas. Ir ar liko skaitytojų, kuriems jau atsibodo pirmasis Ženo savaitgalis, ir jie nori naujų įrašų.

Kad skaitytojų liko, žinau – jie man primena apie save susitikus ar el. paštu. Esu dėkingas jiems už palaikymą.

Bet ar gyvas tinklaraštis? Laisgyvis. Temų, juodraščių, minčių susikaupė, tik vis pradėti niekaip nepavykdavo.

Ir vėl keliu kepurę prieš “Vejo pamušalus” – kadais jie mane įkvėpė pradėti rašyti blogą, dabar, patys atsigavę iš letardo (linkiu – ilgam), paskatino ir mane atsigauti.

Kai hobis tampa darbu, prarandi hobį.

Visada svajojau kada nors dirbti su jachtomis susijusį darbą. Ir kai pakvietė tokį dirbti, sutikau ilgai nedvejodamas – maniau, kad va dabar tai paburiuosiu!

Bet kai iš arčiau susipažinau su verslu (tikslumo dėlei, sakyčiau, amatu – dar neišaugau amatininko darbo rūbo), kai kasdien tenka spręsti iš pažiūros visai su buriavimu nesusijusius klausimus, pradėjau avbejoti ar pavyks man apskritai buriuoti šią vasarą.

Pavyko: įdomiai, su nuotykiais, pamokomis, patirtimis, įspūdžiais. Dabar, jau gruodį, galiu sakyti, kad praėjęs buriavimo sezonas mane pradžiugino ne tik jūrmylėmis vietinėse balose, bet ir naujais draugais, naujais tikslais ir svajomis, naujomis ir senomis draugėmis (nepainioti su mylimosiomis), naujomis jachtomis, naujomis patirtimis.

Metas dalimi to pasidalinti. Nebepažadu kasdien, tačiau hobį – tinklaraščio rašymą – reikėtų atgaivinti.

Puiki proga ir tinklaraščio išvaizdą atnaujinti.

Praėjusį savaitgalį buvo akimirka, kai pasijutau našlaičiu, bet galėjau tuo didžiuotis – visos trys mano jachtos išplaukusios, aš krante.

Vos spėjau perimti iš prancūzų jachtas, patikrinti ar viskas vietoje, o už nugaros jau trypčiojo klientai – norime plaukti.

Ir išplaukė — kas į taip vadinamą regatą, kas tiesiog pasiplaukioti.

Likau krante. Bet toks ir yra mano darbas, o darbas patinka, ir pykti negali. Visą žiemą ir pavasarį tam ruoštasi, nuo praėjusios vasaros dirbta.

Nelikau neplaukęs – sekmadienį su viena jachta grįžau iš Nidos (kurią pasiekiau autobusu).

Kruiziniam laivui didelių reikalavimų nekeliu, tad plaukti bakštagu 7 mazgų greičiu viena genuja pučiant 10-12 (gūsiais iki 14) mazgų vėjui, yra gerai. Kartu su grotu, greitis siekė 8-9 mazgus. Ne momentinis, o kelių-keliolikos minučių, sakykime, — kreiserinis.

Ir kaip smagiai „ženo“ lekia bangomis, kaip lengvai vairuojasi! Nenurašau nei vienos jachtos, su kuria teko plaukti, bet žinau, kad yra laivų, su kuriais plaukti nebenorėčiau. Blogesnės nuo to jachtos netapo, aš neišpuikau, tiesiog kokybę vertinti yra teisinga.

Net trintys sportinių ambicijų turi galimybių šio bei to išspausti ir “ženo odisėjų”. Jau nekalbu apie konfortą. Gi buriavimas poilsiaujant, savo malonumui, turi didelių pliusų.

Tik jie baigiasi Pilies uostelyje. Nieko nekaltinant, bet jachtų švartavimosi bėda yra ne opi, o tragiška.Kaip ir kuro užpylimo.

Ir lyg to būtų mažai, laviruodamas ankštame ir pilname uostejye supranti, kad 36 pėdų jachta vis gi yra nemažas laivas. Nors, hipotetiškai svarstant, tokia jachta išplaukus į vandenyną, ji tarsi sumažėtų.

Bet Kuršių marioms laivas puikus. Ir seklumos ne tokios baisios. Pirmoji, pačiupinėta dėl mano kaltės, bet švelniai. To ir užteks.

Ir metas pristatyti Lietuvoje esančių Jeanneau Sun Odyssey 36i vardus:

• Gosail.lt – Vakarynė
• Gosail.lt – Marinis
• Gosail.lt – Pietvis

Viena dar laukia škiperio su įgula KMRui.

„The death is not the end“ Nick Cave + Kylie Minogue

Pasaka baigėsi: į gražią atidarymo šventę sukvietęs nemažai buriuotojų ir tą proga surengęs gražią regatą, Šventosios uostas užveria vartus. Atsitiko tai, ką pranašavo pesimistai, ko bijojo skeptikai, ko nenorėjo pripažinti optimistai – uosto įplauką užnešė smėlis.

4 milijonai litų perniek?

Nemanau. Kad ir valstybės įmonė, bet pelningai dirbantis Klaipėdos jūrų uostas, mano įsitikinimu, turi teisę investuoti uždirbtus pinigus į plėtrą, kas man galva, ir yra Šventosios uostas. Kai dar po kažkiek laiko Šventosios uostas turės molus ir saugiau priims laivus (aš tuo tikiu), neliks dabartinės bėdos Klaipėdoje – jachtų daugėja, i švartuoti jų nėra kur.

Aišku, vien to, kad laikyti laivą Šventojoje patogu – iškart išplauki į jūrą nesimaldamas tarp didelių laivų, o uostą pasiekti lengva automobiliu – jo populiariu ir geru nepadarys. Skaitome teisingos kritikos žodžius „Piranijos“ įraše ir dauginame iš dviejų – maždaug tiek dar reikia iki normalios marinos.

O kol kas bus peno pikdžiugiškiems „Aš gi sakiau!“. Ir linksmiems vejagalvių „Akinio spotas gyvas!“.

Šios žinios fone visai kitaip atrodo katerio „Bega“ istorija.

Tą dieną, kai katerio įgula vargo įklimpusi paplūdimio smėlyje vos išplaukusi iš ką tik vartus atvėrusio Šventosios uosto, aš laikiausi nuomonės, kad ne uostas, o kapitonas kaltas. Net jei jis paklausė savininko (buvo tokių šnekų) ir ketino lėtai plaukdamas vizginti katerio uodegą prieš paplūdimio mergas, koks jis, pošimts, kapitonas, kai pučiant NW, t.y., tiesiai į dantis, ir dar esant priešinei bangai, nedidino greičio ir nemovė šalin nuo pavojingų seklumų.

Nors kapitono šioje istorijoje man gaila labiausiai.

Bet gyniau uostą – na negali būti kaltas uostas dėl to, kad jo prieigose kažkas ant seklumos užsėdo. Nežinojo? Nematė? Nenumanė? Tai ko plaukė?

Kaip ir kodėl užsėdo „Bega“, tikslių žinių neturiu. Bet žinau:

• pasieniečių pripučiami kateriai, kaip ir uosto „Žaibas“ — greiti, bet galios tempti neturi,
• gelbėjimo metu gelbėtojų laivas turi sekti savo sraigtą,
• ar nepraverstų kateriuose turėti gaisrininko šlangos – tvirta ir apjuosus laivą nesklystų buksiruojant,
• katerio inkaro mechanizmas ne toks tvirtas, kai reikia už jo užsikabinus išvilkti laivą,
• bendrovė „Narų servisas“ ištraukia visus. Nelinkiu, bet gal jų telefono numeris praverstų.

Štai taip viena žinutė išprovokavo „du viename“ įrašą. Ta proga lauktas „Variantas B“ — kelios katerio „Bega“ gelbėjimo operacijos nuotraukos (su „įgarsinimu“ komentaruose).

UPD. Žiniasklaidos aprašoma situacija Šventosios uoste: “Uosto direkcijos kateriui „Zunda“ pabandžius priartėti, dėl stiprios bangų mūšos jis buvo išmestas ant kranto.”. Pzdc…