Posts Tagged ‘Mintys’

• Nuotrauka iš leipzig-seiten.de

Viskas nuo požiūrio priklauso. Jei Rusijos (ypač, sovietų) armijoje – tai diedovščina, jei Vokietijos kariniame laivyne – slabakus ištiko trydos priepuolis.

Esu tikras, jog būtent taip būtų vertinamas tas pats nutikimas, įvykęs skirtinguose šalyse. Ne tik būtų, bet ir yra – apie Vokietijos kariniame laive žuvusią merginą galvojama, jog ji pati kalta, nes buvo per silpna laivyne tarnauti.

Fiziškai per silpna? Pasižiūrėkit kokios mergikės vienos aplink pasaulį plaukią. Ir su tokiais krūviais susidoroja, kokius ne kiekvienas ambalas įveiktų.

O nelaimę ir dar daugiau negerovių paviešinę kiti kadetai – tiesiog silpnuoliai, kuriuos „ištiko trydos priepuolis pamačius mirusią kolegę, tai kaip tokie kariaus?“.

Suprantu, kai sako žmogus protingas, bet truputį chamas ir saldofonas – jo tokia pasaulėžiūra.

Bet mane nustebino ir jūražmogių požiūris. Štai vienas buriuotojas  internete po nuoroda apie tragediją parašė: „Ne kiekvienas ištveria vyriškumo mokyklą, o mergom laive tarp jaunų vyrukų nepatartina būt, nebent jos ten būtent dėl to.“

„Stipru“. Ypač kontekste, kai kiti buriuotojai diskusijoje dėl varžybų grafiko internete verkšlena: ne, jie nenori lenktynių abi savaitgalio dienas, nes neliks laiko savo pačioms.

Kiek metuose savaitgalių? Kiek iš jų praleidžiama su šeima? O kiek buriuojama? Tai čia kas po kieno padu?

Apskritai, ar ne per daug idealizuojam burlaivių aukso amžių (kartais pamiršdami, jog jūromis plaukiama jau tūkstančius metų) ir „tikrus jūreivius“? Dabar XXI amžius ir gal metas keisti požiūrį. Ypač — į moteris.

Nes diedai yra slabakai: (pasikartosiu?) „Stiprioji lytis silpnesnė už silpnąją lytį dėl stiprios silpnybės silpnajai lyčiai“. Gaila, tikro autoriaus nežinau.

O grįžtant prie nelaimės, iš dabartinių žinių galima susidaryti vaizdą, kad burlaivyje „Gorch Fock“¹ imituojant Kaizerio tvarką ir taip tikintis išugdyti tvirtus karininkus, stipriai perlenkta lazda.

Ir liko mįslė: kur dingo stereotipinė vokiška tvarka, kad mergina nukrito nuo stiebo, juk turėjo būti prisirišusi saugos diržais.

Čia vis prisimenu ką man pasakojo Karlskronoje jūrų karo mokyklą baigę (puikiai baigę: gavę aukščiausią įvertinimą – vardinį kardą) jaunieji leitenantai.

Pusmetis tarnybos buriniame laive vyksta rotacijos principu: vieną vachtą esi paprastas jūreivis, kitą – vyresnysis jūreivis, trečią – šturmanas, ir ketvirtą – vairininkas.

Sunkiausiai būdavo lipti į stiebą. Ir privalai ne tik prisisegti saugos diržais, bet ir maišelį turėti. Nes jei skrandžio turiniu ištepsi burę, pats ir plausi.

–

1 – Jo bendravardis pirmtakas kadaise viešėjo ir Klaipėdoje (pirma nuotrauka)

• Rolex / Daniel Forster nuotrauka

Kitame planetos gale startavusi tradicinė Rolex Sydney Hobart Yacht Race (RSHR) pranašauja artjančius Naujus Metus, o man atgaivino dar nuo praėjusių metų likusį hamletišką klausimą – ričerį ar genakerį išsikėlusi praėjusių metų starte jachta „Wild Oats XI“ (nuotrauka viršuje)?

Aš buvau tikras, jog tai genakeris, bet draugė buriuotoja sakė: ričeris. Neturiu pagrindo ja netikėti, bet klysti gali visi. Aš taip pat.

Kilo diskusija ir tuomet vieningo atsakymo rasti nepavyko.

Prašiau pagalbos žmonių, geriau nei aš išmanančių buriavimą, siunčiau dar vieną iliustraciją ginčo objektui patikslinti. Ir štai atsakymas:

„Ričeris yra simetriškas plokščias spinakeris kilimui, o genakeris iš esmės yra asimetrinė burė — priimta, kad genakeris yra asimetrinio spinakerio sinonimas.

Jei laivas turi tik asimetrinius spinakerius, jie irgi būna kilimui ir pavėjiniams kursams, bet, kiek žinau, jau vadinami „Code…“, pagal North Sails (ir čia dar kyla diskusijų – R.A.).

Pažiūrėjus nuotraukas, jei rinktis tarp ričerio ir genakerio – sakyčiau, kad genakeris, nes asimetrinis, ir tikrai ne ričeris, nes pilvotas, t.y. ne kilimui, bet labiau forrdevindui“.

Man autoritetai mano oponento neįtikino ir klausimas liko atvarias. Kaip sykis proga vėl paieškoti atsakymo.

Jo dairausi Ivaro Dedekamo knygoje „Sail and Rig Tuning“ (turiu ir e-versiją, ir popierinę). Mano nuostabai, ričeris knygoje išvis neminimas. O apie genakerį parašyta, kad tai alternatyvi spinakeriui burė, tik mažesnė.

Genakerio šotinis kampas tvirtinamas aukštai, o halsinis kampas – jachtos nosyje, rašoma knygoje. Diskusiją sukėlusiose nuotraukose yra būtent taip.

Genakeris tinkamas nuo beidevindo iki bakštago, jam taip pat galima prikabinti spinakerio giką – da radau knygoje.

Čia būtina viena neversta citata iš knygos: „<…>it is trimmed like a genoa when the wind is forward of the beam <…>.

Ne visai taip, kaip cituoju aukčiau – čia genakeris skirtas priešvėjiniam vėjui.

Ieškau informacijos internete dar ir gaunu: UK-Halsey pagal cituotą apibrėžimą (primarily for sailing with the wind forward of the beam) genakerį vadina Blast Reacher. Ričeris. Priešvėjui.

Jau sukasi galva, ieškau toliau.

Kiti burių siuvėjai, Doyle, bures skirsto pagal vėją, pagal laivus, o jų sistemoje tiek asimetrinių tiek simetrinių burių aprašymuose yra ričeris. Ir pagal Doyle, ne tiek kilimui, kiek pavėjiniams kursams.

Bet man gi sakė: asimetrinis – genakeris, ričeris – simetrinis.

Kuo toliau į mišką, tuo riebesnės papūgos. Pavyzdžiui: ričeriai-spinakeriai jachtos Pogo 2 burių ūkyje.

• Rolex / Daniel Forster nuotrauka

Bet ką aš čia suku sau galvą ir braidau interneto džiunglėse. Atsakymo į klausimą jau anuomet reikėjo ieškoti po nosimi – pranešime po starto. Ir ten rašoma, kad visos trys šimtapėdės maxi jachtos „Alfa Romeo“, „Wild Oats XI“, „ICAP Leopard“ (kaip ir visos kitos regatos davyvės, matyti nuotraukoje aukščiau, bet klausimas kilo dėl maxi jachtų burių) po starto kėlė spinakerius plaukdamos pavėjui ir leido juos po pirmojo ženklo.

Pamenu (žiūrėjau naktį ), „Alfa Romeo“ per anksti startavo, turėjo pakartoti procedūrą, o „Wild Oats XI“ per anksti nusileido spinakerį prie ženklo ir taip prarado brangias sekundes.

Taigi, čia rašoma – spinakeriai. Kaip jau išsiaiškinau, spinakerį galima pravardžiuoti ir ričeriu, ir genakeriu. Tad trūkt už vadžių, ir vėl nuo pradžių?

UPD: Pažiūrėjus šiųmetinės regatos starto nuotraukas (oficialias , atskirai Andrea Francolini ir Carlo Borlenghi) bei paskaičius starto aprašymą ir peržiūrėjus regatos Twitter srautą, vėl neaišku — burės lyg ir tos pačios, bet kalbama apie ričerius.

Klaipėdoje reikia priprasti, kad čia nuo gimimo 40-50 metų gyvenantys žmonės nekalba lietuviškai – dažniausiai tik rusiškai. Lietuviškai supranta, bet kalbėti nemoka.

Jiems ir paskaitos kartu su lietuviais gali būti dėstomos nevalstybine dvikalbe – sakinys viena kalba, sakinys kita.

Aš ne prieš, nors kaip atpratusį truputį erzina. Ne turistai juk, pošimts. Ir kartais toleranciją (kurią taip mėgstama pašiepti pravardžiuojant tolerastija) nenuslopina sukilę nacionalistinio atspalvio jausmai, nors aš pats, brač, esu negrynas lietuvis: su žemaitiško, vokiško ir dar kitokio kraujo priemaišomis. Bet gerbiu šalį, kurioje gyvenu, ir stengiuosi kalbėti gražiai oficialia šios šalies kalba.

Jei tik pavyksta, vengiu ir taip vadinamų rusiškų triaukščių keiksmažodžių. Šiandien išgirdau legendą, neva žymieji rusiški keiksmažodžiai, kurie, kaip mes esame girdėję, atėjo iš mongolų-totorių, šiųjų kalboje nėra keiksmai, bet rusai tiek nemylėjo (ir nėra už ką) okupantų, kad jų žodžius pavertė keiksmais.

Bet grįžkime į XXI amžiaus pradžios vienintelį (kol kas?) Lietuvos uostamiestį. Daugkalbystė tokiame mieste natūralus dalykas ir mano minima dvikalbystė tik mažmožis, palyginus su didžiaisiais pasaulio uostais ar metropoliais. Ai, su tuo pačiu Vilniumi.

Etninės grupės su sava kalba, tradicijomis ir izoliuotu gyvenimu „valstybė valstybėje“ — natūrali persimaišiusio pasaulio dalis. Nuo emigrantų nukraujavusios Lietuvos laukia toks pat likimas: čia rasis vis daugiau etninių grupių, o svetur lietuviai jau ir taip nuo seno (ne visi, žinoma), stengiasi rinktis į krūvą.

Neišmoksta ir lietuviai svetimos kalbos. Asmeniškai pažįstu vertėjaujančius lietuviams (nebūtinai geriems) Anglijoje ir Šveicarijoje. Bet nekalbu apie svetur gimusius ar karjeros siekiančius lietuvius (Ignalinos AE direktorius kalba lietuviškai?).

Pasikartosiu: man tolerancijos užtenka. Kadaise atvykę iš „Didžiosios tėvynės“ jie niekada nemanė, kad pasikeis santvarka ir Lietuva taps nepriklausoma. Niekada nemanė, kad rusų kalba bus nevalstybinė.

Tik jei vis dar jiems pataikauja valstybinių institucijų oficialūs asmenys, tai truputį pikta. Juolab tokioje įstaigoje kaip Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. O gal gerai išmokti paskaitose ir mūsuose dar gajų rusiškų jūrinių terminų? Kad tik nesipainiotų galvoje.

Kalbant apie etnines grupes, rusiškai kalbančius uosto darbuotojus apibūdinčiau kaip tokią grupę.

Po darbo valandų miestas trumpam pagausėja ir gali sutikti tipiškų tos grupės narių: tamsiai apsirengę, išpurtusiais veidais, tik jiems būdingais, nors forma neypatingais, barzdele ar ūsais, nuobodžia šukuosena. Tokiam dar nepravėrus burnos gali pasakyti – uosto darbininkas, o kai prakalbs, beliks pasitikslinti, kurioje krantinėje dirba.

Kaip teisingai yra sakęs (o „Ant bangos“ aprašė)  buvęs uosto kapitonas Sigitas Šileris, uostas ir miestas – atskiri pasauliai.

Idėjos nėra kažkieno nuosavybė, jas nusižiūrėti normalu. Jei man reikėtų pasisemti idėjų, kaip vystyti didelį jachtklubą, aš nuvažiuočiau į Brightono mariną Anglijoje ir jau atidžiau pasidairyčiau.

Be to, ką trumpai mačiau, užteko, kad maždaug taip įsivaizduočiau Šventosios uostelį ar renovuojamą Smiltynės jachtklubą. Gal net planuojamus (?) statyti naujus jachtklubus. Rasčiau ten ko įdomaus į Pilies uosteliui.

Taip jau nutiko, kad Brightono marinoje buvome trumpai ir jau sutemus. Pirmą kartą viešint Anglijoje yra ir gražesnių vietų, kurias verta aplankyti.

Bet ir ta trumpa viešnagė marinoje paliko įspūdį („čia tos dvi jachtos? kaip ir visos. bet jei jau TOS jachtos…“). Ai, viskas man Anglijoje paliko įspūdį. Kaip paliks Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ar dar kur.

Atskiro paminėjimo verta automobilių aikštelė per kelis aukštus. Svečių čia laukiama, vietos pasistatyti mašinas yra kur. Ir, kas svarbiausia, nemokamai.

Kai mes lankėmės, čia stovėjo keliolika senovinių „jaguarų“. Kol jų savininkai kažkur „tūsinosi“, šalia brangių mašinų viename sunkvežimiuke budėjo apsaugininkai. Vaizdas kažkuo priminė filmą. Ir Kauno jachtklubą, kur kartais mėgsta suvažiuoti konkrečių automobilių markių entuziastai. Neturiu po ranka, parodyčiau nuotrauką, kurioje gražiai atrodo prie jachtklubo krano stovintys 9 (ar 11) „Porsche“.

Bet grįžkime į Brightoną (o aš ten ketinu kada nors grįžti). Pasivaikščioti prie jachtų nepavyko – visi priėjimai prie pirsų užrakinamais varteliais nuo pašaliečių atitverti. Panašiai dabar bus Pilies uoste, tik Anglijoje vartai gerokai didesni.

Nerandu dabar kažkur Gramo išsakyto komentaro apie Brighton mariną, gal jis pakartos čia. Jis ten dažnas svečias gali geriau papasakoti, kaip viskas sukurta, išdėstyta bei padaryta patogiai buriuotojui, gyventojui (taip, ten yra ir kur gyventi), verslininkui (viename restorane ir mes sravų palikome), poilsiautojui (mes ir buvome tokie).

Reikia paminėti, kad Brightonas yra angliškas kurortinis miestas, kurio akmeniniame paplūdimyje kojas į vandenį ir aš kišau. Jų smaragdinę jūrą, mūsų baltą smėlį, Pietų Europos saulę ir bus idealu.

Dar viena priežastis, kodėl miesto jachtklubas yra ne vien uždaras jachtų uostas, o visas pramogų centras.

Mano nuotraukų iš Brightono marinos nėra. Internete irgi „ne fontanai“.

P.S. Gramas dalinasi keliomis nuotraukomis iš Braitono jachtklubo:

P.P.S. Šis tinklaraščio įrašas yra 666 -as…

Jei kurios nors valstybės WRC klasės automobilių ralio čempionatas tebūtų vienas ratas kartingų trasoje? Skamba nerimtai, bet panašiai atrodė ir Lietuvos jūrinių jachtų čempionatas, kurio trasa tebuvo nuo Klaipėdos iki Palangos tilto ir atgal.

Esant tam tikros oro sąlygoms išplaukimas iš Klaipėdos jūrų uosto gali užtrukti ilgiau, nei distancijos jūrinės dalies nuplaukimas. Tai koks čia čempionatas?

Bet dabar bus kitaip. LBS Tarybos sprendimu Lietuvos jūrinių jachtų čempionatas vyks etapais, o tiksliau susidarys iš kelių savarankiškų regatų: „Gero vėjo“, „Pilies uosto“, „Žalčių karalienės“, „Kapitono S. Marcinkevičiaus taurės“ ir „Rudeninės Baltijos“

Reitinguojant jachtų škiperius (ar tik jachtas?) „iš šių regatų skaičiuojant galutinius konkrečios jachtos rezultatus būtų imami  geriausi trijų regatų pasiekimai.“

Spėju, užvirs karštos diskusijos, bus nepatenkintų, liks nesupratusių. Ginčų niekada netrūksta, kai „rezultatus lemia kalkuliatoriai“.

Bet sakykit ką norit, o idėja teisinga: daugiausiai šansų laimėti šalies čempiono titulą turi tas, kas daugiausiai plaukia ir laimi, o ne tas, kuriam pasisekė vienose lenktynėse.

Tokiu principu nugalėtojas nustatomas Lietuvos klubinių regatų taurės lenktynėse.

Tik kaip bus dabar, kai tos pačios savarankiškos regatos yra ir vieno, ir kito sportinio darinio dalys? Atsiranda šansai laimėti du titulus? Ar nebus čia bereikalingų ginčų ir aršių diskusijų „lygioje vietoje“.

Tegu. Kad tik buriuojančių būtų daugiau, o ginčus spręstų kultūringai. Ir, pageidautina, distancijoje.