Posts Tagged ‘nelaimės išvengti’

Parengta pagal Yachting World 2009 m. liepos mėn. leidimo straipsnį “Danger zone – a spate of serious injuries remind us of the dangers”.

• Iliustracija iš žurnalo (hardcopy), paspaudus pasidina (kitame lange), paaiškinimai  – įrašo apačioje.

Neseniai įvykusių nelaimingų įvykių grandinė yra savalaikis priminimas pavojus, kurie yra neatskiriama modernaus okeaninio buriavimo sporto dalis.

Įsivaizduokite, kad vietoj spinakerio nuo jūsų laivo stiebo viršaus pakabintas normalus šeimos automobilis, tarkim minivenas… Ar toks vaizdinys kiek pakeis Jūsų elgesį su spinakrfalu?

Ar būsite pasirengę rankomis išlaikyti tą svorį tik su dviem virvės apvijom apie gervės būgno, arba skubiai numesti virvę atlaisvinant stabdžio sklendę, prieš tai nepriimant dalies apkrovos ant gervės?

Reikalas tame, kad, kai rimtas laivas šniokščia pavėjui su pilnu spinčium, jau artėdamas prie bojos, ir reikalingas skubus ir sklandus burės numetimas, apkrovos ant virvių yra sunkiai įsivaizduojamo dydžio.

Tuo metu, kai technologijų taikymas leidžia pasiekti vis geresnes įrangos savybes, tos pat technologijos užmaskuoja apkrovas, kurias ta įranga patiria. Ir tai yra ne tik dinaminės apkrovos į įrangą, kas kelia pavojų įgulai. Pagalvokim kad ir apie vandenį, už borto lekiantį dviženklio skaičiaus greičiais – atsitrenkti į tokį kietą daiktą krentant už borto, reiškia rimtai susižeisti – ir tai patvirtintų Volvo Ocean Race įgulos.

Be sutrenkimų, nubrozdinimų, skilimų, guzų ir kartais lūžių – kas jau tapę kaip ir įprastais dalykais profesionalaus buriuotojo sportininko gyvenime – neseniai įvykę rimti sužeidimai priverčia atkreipti dėmesį į riziką, kurią patiriame rungtyniaudami.

Trys įvykiai ypač sukrėtė buriuotojų sportininkų bendruomenę. Visais atvejais kojos buvo pagautos į smarkiai apkrautas, arba greitai atpalaiduotas su apkrova virves.

Vienas įgulos narys prarado pėdą regatoje Shipman Cup, Portoroze, Slovėnijoje. Kita buriuotoja buvo laimingesnė, t.y. kojos neprarado, tačiau Antiqua Sailing Week distancijoje numetamas spinakeris pakartotinai užsipildė, ir ją iškėlė, už kojos pagavęs brasu. Trauma buvo tokia, kad nedelsiama evakuacija į ligoninę buvo būtina.

Puikios dienos pabaiga

Kitas (trečiasis iš minų – AB past.), kiek senesnis atvejis įvyko 2008m rugsėjį per Maxi Yacht Rolex Cup, plaukiant su 68’ Mini Maxi ALEGRE. Po 9 operacijų iki šiol, ir dar keliomis suplanuotomis, Ledas Pritchardas vis dar moka didelę kainą už vieną klaidelę ant denio.

Ledas Pritchardas yra patyręs profesionalus buriuotojas, dalyvavęs daugybėje aukšto lygio buriavimo renginių.

Jis pasakoja: „Tai buvo nuostabi buriavimo diena, su 20-30 mazgų vėjo, trumpoje, bet pilnoje veiksmo distancijoje. Lekiant 20 mazgų pavėjui, distancijos atkarpos buvo tik 8 minučių trukmės, todėl laiko pasiruošti manevrams buvo labai mažai.

Artėdami prie bojos, pasiruošėm skubiai pakelti spinakerį, su falu ant centrinės gervės ir su šešiais vyrais prie kavamalių. Paprastai falas fiksuojamas specialiu stabdžiu ant stiebo, ir tada laisvas galas perkeliamas ant normalios gervės, taip pasiruošiant spinakerio nuleidimui.

Tačiau tuokart stiebo stabdis kažkodėl nesuveikė, ir aš pasitikėjau virvės sklende ant denio, kad prilaikytų apkrovą, kol pernešiu falą. Nors ta sklendė nepritaikyta tam darbui, atrodė, kad viskas bus gerai. Man pernešant falą prie kitos gervės, laivas nosimi rėžėsi į bangą, spinkeris dar labiau apkrovė virvę, sklendė neišlaikė ir pasidavė.

Šiuolaikinės virvės labai standžios ir tvirtos, jos dažnai dar kurį laiką išlaiko spiralę po to, kai nuimtos nuo gervės. Manau, kad tada, kai spinakerfalas švilpdamas lėkė velniop, viena iš tokių spiralių ir pagavo mano koją ir pritraukė prie virvių pravedimo bloko ant denio. Tuo metu mano koja jau dirbo kaip stabdis spinakerfalui, kuris tempė 20 tonų laivą su 20 vyrų 20 mazgų greičiu…“

Galų gale virvė buvo nupjauta, bet dešinės kojos kaulas buvo sulaužytas, o visa mėsa nusmaukta nuo blauzdos. Pritchardo laimei, distancija buvo netoli nuo kranto, ir, nežiūrint į neramias oro sąlygas, greitaeigis RIB’as skubiai jį pristatė į krantą, gydytojų globai.

O KAIP laikyti žaizdą sausai?

O jei tokia trauma nutiktų toli nuo krantų? „Manau, kad pirmosios pagalbos mokymai yra geras ir reikalingas dalykas, tačiau sportininkams reikalingesnis specialus mokymas, kuriame įvertinami šiuolaikinio okeaninio buriavimo ypatumai“ – sako dr. Markas “Tommo” Tomsonas, sportinio buriavimo entuziastas ir dalininkas įmonės Medical Support Offshore, kuri teikia specifines medicinines konsultacijas ir mokymus įguloms, dalyvaujančioms tokiose regatose kaip Vendee Globe ar VOR.

„Kranto žmonių rengiamų pirmosios pagalbos kursų problema yra tame, kad jie nesusiję su realiu okeaniniu sportiniu buriavimu. Pavyzdžiui, laikyti žaizdą sausai dažnai yra praktiškai neįmanoma.

Žinojimas, kaip teisingai tvarstyti pirštų traumas, arba kaip apsaugoti stuburą ar sprandą sužeistam įgulos nariui, kuris turės būti perkeliamas į kitą laivą – yra labai svarbu.

Nemažiau svarbu yra žinoti kokius nuskausminamuosius vaistus turėti ir kaip juos naudoti, taip pat kurias laivo dalis, ar įrangą gali panaudoti kaip galūnių įtvarus, arba viso kūno imobilizavimui…

Gana paplitusi trauma yra „pirštinė“, kai vestuvinį žiedą pagauna virvė ir audiniai nusmaukiami nuo piršto kaulo, o greituose laivuose vis daugėja kelio sąnario traumų, nes dėl bangomis skriejančio korpuso dinamikos įgula deniu normaliai vaikščioti nebegali, ir juda ant visų keturių…“

O draudimas ar galios?

„Tačiau ne vien traumos kelia pavojų įgulai, — sako Tomsonas – „Dehidratacija ir hipotermija dažnai pamirštama, ir specialūs mokymo kursai padeda žmonėms suvokti kokios prevencijos būtina imtis.

Kalbant apie reikalavimus mokymams – mus stebina, kad Fastnet‘ui reikalaujama, kad tik vienas įgulos narys turi dalyvauti vienos dienos mokymo kurse.“

Grįžtant prie Led Pritchard – jo skaudi patirtis iškelia nemažai klausimų.

„Pirmosios med. pagalbos įgūdžiai yra esminis dalykas kiekvienai sportinei įgulai. Nors kiekvienai nelaimei iš anksto nepasiruoši, tačiau žinojimas ką tiksliai reikia daryti atsitikus kolegos traumai, yra esminė vertybė. Visi, kurie tą man nelaimingą dieną buvo laive – visi vėliau nuėjo į specializuotą medicinos pagalbos kursą“, — pasakojo M.Tomsonas.

„Aktualus ir draudimo klausimas. Ar laivo draudimas yra su įgulos apsauga nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų? Aš žinau, kad dauguma buriuotojų pasitiki savo įprastiniu kelionės draudimu – bet labai abejotina, kad jis duoda apsaugą, ypač jeigu esate apmokamas sportinės įgulos narys“, — perspėja Tommo.

Net ne tiek ir svarbu – esate apmokamas įgulos narys, ar ne; nuėjote į specializuotą kursą ar mokotės iš knygų – kas iš tikro yra svarbu, tai suprasti, kad realių apkrovų ir to keliamos realios rizikos suvokimas dar niekada nebuvo toks svarbus.

Varžomės lengvesniais laivais nei anksčiau , tačiau greičiai ir apkrovos išaugo eksponente. Gal ir mūsų rizikos suvokimas turėtų tiek pat sustiprėti?

Iliustracijos paaiškinimas (nuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę ratu)

• 1. Jei tavo plaukai ilgi – denk juos kepure, arba apsikirpk. Plaukus gali pagauti gervė.
• 2. Grįžtamasis blokas, per kurį pirmo stakselio šotas paduodamas į kokpitą. Nepakliūk į šį trikampį.
• 3. Būk vidinėje (kokpito) pusėje nuo spinakerio brasų. Jiems staigiai įsitempiant, gali būti išspriegtas už borto.
• 4. Saugokis atdaro, bet ant denio gulinčia bure uždengto liuko. Žmonės krenta kiaurai, ir susilaužo koją.
• 5. Galvą laikyk žemiau spinakergiko, kai prisegi/atsegi spinakerį – yra pavojus netekti dantų, arba dar blogiau…
• 6. Laminato burės sliždios.
• 7. Įdėmiai patikrink virvių sklendes, ypač bėgant pavėjui su spinakeriu.
• 8. Nusiimk visą bižuteriją, ypač žiedus, kai dirbi su takelažu. Žiedai yra itin dažna traumos, vadinamos „p „antpirštis“ priežastis.
• 9. Viena ranka tau – kita laivui. Nekrisk nuo tranco.
• 10. Groto Šotas – pavojus pirštams! Šotas dažnai yra patogi vieta laikytis, tačiau viena iš pavojingesnių.

• Yachting Monthly nuotrauka.

Jachtos dega retai. Bent jau man taip atrodo kas vakarą peržiūrėjus RSS sraute naujienų pavadinimus: kelios dešimtys prenumeruojamų buriuotojiškų tinklapių apie tokias nelaimes praneša itin retai, gi tik vienas apie komercinį laivyną rašantis pranešimais apie gaisrus laivuose mirga kasdien.

Visgi ir jachtose tokios nelaimės nutinka – Graikijoje buriavę britų studentai turėjo gelbėtis iš degančios jachtos (nuotrauka viršuje).

Gaisras laive, ko gero, yra pati baisiausia nelaimė. Tai skamba paradoksaliai, kai aplink vien vanduo. Bet degantis laivas jūroje yra vienui vienas, tik netoli kranto arba po ilgo laiko gali sulaukti pagalbos. Ir ką tokiu atveju daryti?

Pirma, ką verta žinoti, tai įsiliepsnojusios ugnies parankinėmis priemonėmis (gesintuvas, nedegantis audinys, kibiras vandens) nebeužgesinsi.

Antra, ką visada reikia atminti, tai „ugnies trikampį“:

• Iliustracija iš „Europos sąjungos knyga apie nelaimių jūroje prevencija ir žvejų sauga“ (nemokama PDF e-knyga).

Na, o jeigu gaisras? Nemokysiu mokytų, parašysiu ką aš tokiu atveju daryčiau, arba ką teorija sako:

1. Iškart informuočiau – skambinčiau „visais varpais“. Sako, tinka garsiai rėkti, paspausti aliarmo signalą, pasakyti šalia esančiam. Žodžiu, bet kokiu būdu pranešti visiems (dideliame laive — laivo vadams).
2. Ir pradėčiau šaukti visus įgulos narius (ar matau juos, ar nematau) – ar visi yra, ar niekas nenukentėjo, niekas nedega etc.
3. Jachtoje erdvė nedidelė tai čiupčiau gesintuvą. Jei ugnis nedidelė, pavyzdžiui, užsidegė kepamų blynų aliejus, o nuo jų šluostė, tiek turėtų užtekti.
4. O jei dega variklis? Pavyzdžiui, užsidegė šalia jo palikti tepaluoti skudurai – jie gali savaime užsidegti. Gal jachtos varikliui irgi užteks gesintuvo, bet dar prieš tai skubėčiau išjungti „masę“ (akumuliatorius) ir kurą (juk turi būti kranelis). Kažkas pasilenkęs kokpite turės uždengti duslintuvo angą.
5. Pakabinamas variklis? Įdomu, greičiau jį užgesinsi (gesintuvu, nedegančiu audiniu) ar atsuksi ir paskandinsi? Iš principo tokie patys veiksmai kaip ir stacionaraus variklio atveju, tik čia gerokai svarbiau atjungti kuro baką, o tai darant nesukelti dar didesnio gaisro – nupjauti benzino vamzdelį čia netiks.
6. Gaisras kajutėje. Jei kajutėje gali būti žmogus – reikia jį traukti, o tai reiškia, reikia duris atidaryti, deguonies („kuro“ ugniai) įleisti. Teorija ir kajutės duris atidaryti moko ne bet kaip: pasilenkus prispausti keliu duris kita koja stipriai įsirėmus atidaryti. Jei bumbtels sprogimas, mažiau nukentėsi.
7. Ištraukiau žmogų, prašau kitų jį gaivinti, pats žiūriu į dūmus ir svarstau: jei ugnis didelė, supermeno nevaidinu, visiems siūlau evakuotis ir jau ne „septyni trumpi vienas ilgas“, o „vienas ilgas“ signalizuoju. O jei tai tik nuo girto ir kvailo (velnių po to atsiims) keleivio cigaretės užsidegusi patalynė, užgesinsiu. Čiužinį po to vistiek per bortą mest reikės, nes pavojus jame lieka (nepasakosiu, kodėl žinau ne tik teoriškai).
8. Jei ugnis nuo elektros (kaip britų studentų atveju, gal jie šildėsi kajutėje)? Pirmą visą elektros tiekimą išjungiu, po to stveriu gesintuvą ir galvoju: „Na jūs man pasakykite, kas, išskyrus ugniagesius, gaisro metu prisimena, koks gesintuvas tinka, o koks netinka gesinti elektros įrengimus?“. Tuomet prisimenu, kad elektra išjungta, tad gesinu tuo, ką turiu. Kaip ir 6 punkte, jei matau, kad užgesinsiu. Beje, apie gesintuvus: nuo dydžio priklauso (jachtoje didelių nerasit), kad jų užtenka nuo 5 sek. Iki 1,5 sek.

Visais atvejais tektų kalbėtis per raciją. Ar su gelbėjimo, ar su kranto tarnybomis, ar su kitomis jachtomis.

Nerasi nedidelėje jachtoje stacionarių gaisrų sistemų (pagrindinės ir avarinės užbortinio vandens, automatinės ir rankinės sprinklerinės, vandens sienelių, vandens dušinės, CO2, intertinių dujų, azoto, vandens garų – gyvas galas jų), kiekvieną kartą keleivius plukdydamas apmokymų nedarysi, tik kur yra gesintuvai ir kaip pabėgti iš dūmuose paskendusios (uždūmintos) kajutės, visi turi žinoti.

Visgi gaisrų jachtose mažiau nei laivuose, ir tuo džiaugiau, ir to linkiu. „Ant bangos“ pasuko keliu ne(be)rašyti apie nelaimes jūrose, nors to išvengti nepavyksta. Neminėjome ir atvejo, kai jachtos lyg banginiai išsimetė į krantą.

Aprašinėti incidentus su aiškinimais kas buvo negerai, o ką reikėtų daryti – didaktiška. Bet praverčia. Ar net būtina, kaip tikrai privalu pažiūrėti šį BBC reportažą – juk kiek kartų sakyta: „žmogau, bent per audrą pirmą prisisek, o po to lipk į kokpitą!“.

• Suviko  nuotrauka.

Tik filmuose rodo, kad kai žmogus skęsta, jis šaukiasi pagalbos. Paskaičius saugumo vandenyje specialisto Mario Vittone straipsnį šia tema, gerai įsiminti, kad skęstantis žmogus retai atrodo, kaip skęstantis.

Bendrais žodžiais, jei jau nutiko nelaimė, jis fiziškai beveik negali rėkti, nes pirmiau gaudo orą. Bandys šauktis – gaus vandens.

Straipsnyje išvardijama, kaip atpažinti, kad žmogui tikrai reikia pagalbos. Pravers žinios buriuojant: juk taip smagu geru oru nuleisti inkarą (nebūtinai) ir šalia jachtos pasiplaukioti. Jachtas šiais laikais išsinuomoti nesunku ir pas mus.

Naudinga žinoti, bet geriau niekada nenaudoti.